8908e5dc-0622-4ba0-a576-01e88bf573bb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2634-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-13509-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 30.3; 30.6; 50.11.2.; 121.14; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                 N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 19 d.Vilnius       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L.

N., D. K., R. M., A. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų L. N., D. K., R. M., A. N. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės į privatizacijÄ pripažinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmė             ieÅ¡kovės prašė pripažinti jų teisę į nuomojamų butų privatizacijÄ pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1998-04-16 sprendimu Nr. 723V ieÅ¡kovės L. N. tėvui V. B. ir jo septynių asmenų Å¡eimai buvo suteikta teisė į municipalinį bÅ«stÄ . Vilniaus miesto valdybos 1998-11-19 sprendimu Nr. 216V ieÅ¡kovės tėvas tapo pagrindiniu nuomininku, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta 1998-11-30. Sutartyje buvo įtvirtinta teisė suėjus sutartyje numatytam terminui, butÄ privatizuoti. Mirus ieÅ¡kovės tėvui V. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilaitės seniÅ«no 2001-11-16 potvarkiu Nr. 120 ieÅ¡kovė L.

N. pripažinta pagrindine minėto buto nuomininke, su ja 2002-09-12 sudaryta nauja Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir vėl pasiÅ«lyta laukti galimybės privatizuoti (iÅ¡pirkti) nuomojamÄ butÄ . Vilniaus miesto valdybos 1998-11-19 sprendimu Nr. 2167V ieÅ¡kovės D. K. keturių asmenų Å¡eimai buvo iÅ¡nuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 1998-11-30 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje buvo įtvirtinta teisė suėjus sutartyje numatytam terminui butÄ privatizuoti.

Be to, laukti galimybės privatizuoti (iÅ¡pirkti) nuomojamÄ butÄ buvo pasiÅ«lyta ir 2001-03-23 naujai sudarytoje patalpos nuomos sutartyje. Vilniaus miesto valdybos 1998-11-19 sprendimu Nr. 256V ieÅ¡kovės R. M. keturių asmenų Å¡eimai, kuri buvo įraÅ¡yta į eilę municipaliniam bÅ«stui gauti kaip jauna Å¡eima, buvo iÅ¡nuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1999-02-23 gyvenamosios patalpos sutartyje buvo įtvirtinta teisė, suėjus sutartyje nustatytam terminui, butÄ privatizuoti. Vilniaus miesto valdybos 1998-11-19 sprendimu Nr. 2167V ieÅ¡kovės A.

N. keturių asmenų Å¡eimai buvo iÅ¡nuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 1998-11-27 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje buvo įtvirtinta teisė suėjus sutartyje numatytam terminui butÄ privatizuoti. Be to, laukti galimybės privatizuoti (iÅ¡pirkti) nuomojamÄ butÄ buvo pasiÅ«lyta ir 2001-05-29 naujai sudarytoje patalpos nuomos sutartyje. Nors nuomos sutartys su ieÅ¡kovėmis buvo sudarytos neseniai nustojus galioti Butų privatizacijos įstatymui, visÄ laikÄ Vilniaus miesto savivaldybė bei Pilaitės seniÅ«nija žodžiu informuodavo ieÅ¡koves apie greitu metu atsirasiančiÄ galimybę nuomojamus butus iÅ¡pirkti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės, nes visi Å¡ie butai bus įtraukti į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä .

Nurodo, kad atsakovas nevykdė nuomos sutartyse prisiimtų įsipareigojimų ir neinvestavo į nuomojamo turto, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ , einamÄ jį remontÄ ir eksploatacijÄ . IeÅ¡kovės su Å¡eimomis butuose gyvena beveik 15 metų, tačiau nuolat susiduria su įvairiais eksploatavimo trÅ«kumais: nuolatos trÅ«kinėja ir pelija sienos butuose ir namo iÅ¡orėje, susidėvėjo bendro naudojimo elektros įrengimai, dėl ko nuolat bÅ«na problemų su elektra, žiemos metu butuose Å¡alta, kai kuriuose sninga ir kt.

Teigia, kad apie trÅ«kumus yra praneÅ¡usios atsakovui ir namÄ administruojančiai įmonei, tačiau dėl lėšų trÅ«kumo defektai nebuvo paÅ¡alinti. Nurodo, kad namo gyventojų lėšomis ekspertai atliko namo apžiÅ«rÄ . Ekspertas savo iÅ¡vadoje konstatavo namo Å¡iluminius nuostolius, kurie per metus sudaro 392 kWm, pagal kvalifikacinio rodiklio vertė pastatui priskiriama E energetinio naudingumo klasė, nors pagal reikalavimus turi bÅ«ti C energetinio naudingumo klasė. Teigia, kad tai rodo, jog pastatas yra energetikai neefektyvus ir jį bÅ«tina modernizuoti.

Be to, apžiÅ«ros akte nustatyti ir kiti namo trÅ«kumai, neleidžiantys jo efektyviai eksploatuoti, gyvenant Å¡iame name neužtikrinamos bÅ«tinos higienos ir saugos sÄ lygos. Ekspertų paskaičiavimais namui modernizuoti bÅ«tina skirti apie 2,2 mln. Lt. Vadovaudamiesi eksperto iÅ¡vada, ieÅ¡kovės ir kiti namo, esančio Tolminkiemio g. 19, gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su praÅ¡ymu leisti iÅ¡pirkti butus, kurių remontas Vilniaus miesto savivaldybei Å¡iuo sunkmečiu yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas, tačiau atsakovas nurodė, kad buto privatizavimui nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamos į tai, kad namo renovacijai reikia skirti virÅ¡ 2 mln., daro iÅ¡vadÄ , kad namo remontas Vilniaus miesto savivaldybei yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas, kadangi atsakovas neinvestuoja į jam nuosavybės teise priklausančių statinių priežiÅ«rÄ , einamÄ jį remontÄ , renovacijÄ , tokie atsakovo veiksmai užkerta keliÄ nuomojantiems bÅ«stÄ asmenims savo lėšomis gerinti nuomojamų statinių bÅ«klę, juos prižiÅ«rėti, nes tokia pareiga nuomos sutartyje įtvirtinta tik atsakovui.

IeÅ¡kovėms butai buvo suteikti nuomotis ne kaip asmenims, turintiems socialiai remtinų asmenų statusÄ , bet kaip jaunoms Å¡eimoms ar tiesiogiai sulaukus eilės, dirbant gamykloje, gauti butÄ . Kadangi atsakovo atstovai nuolat žadėjo, kad tokiems asmenims bus pratęstas butų privatizavimo procesas ir jiems bus suteikta galimybė ginčo butus iÅ¡sipirkti, ginčo butus įtraukus į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä , tačiau iki Å¡iol Å¡is atsakovo pažadas nebuvo įvykdytas, taigi buvo pažeisti ieÅ¡kovių teisėti lÅ«kesčiai.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkantis, nes jis yra nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis teisės aktams, Lietuvos teismų suformuotai praktikai bei protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principams, todėl turėtų bÅ«ti atmestas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti keturi reikalavimai savivaldybei priklausančioms patalpoms privatizuoti: patalpos turi bÅ«ti nusidėvėjusios per 60 procentų, buto remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi, asmuo turi bÅ«ti patalpų nuomininkas, asmuo nuomos pagrindu patalpose turi bÅ«ti iÅ¡gyvenęs ne mažiau nei 3 metus.

Nurodo, kad LR Vyriausybės 2001-08-21 nutarimo Nr. 1013 13.2 punkte įtvirtinta, kad butų pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto sÄ lygas nusidėvėjimas turi bÅ«ti patvirtintas Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. Ä®statyme nurodytas Å¡ių namų ar jų dalių, taip pat butų remonto ar rekonstravimo ekonominis nenaudingumas turi bÅ«ti patvirtintas savivaldybės tarybos ar privatizavimÄ vykdančios institucijos valdymo organo sprendimu.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovių nuomojamų butų nusidėvėjimas yra ne didesnis, nei penki procentai, taigi akivaizdu, jog butai nėra nusidėvėję daugiau, nei 60 procentų. Mano, kad teismas išimtinai turėtų vadovautis Nekilnojamojo kadastro duomenimis, nes visi duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti, bet ne ieškovių pateiktu namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktu, kuriuo buvo nustatinėjama viso namo, bet ne ieškovių nuomojamų butų ir namo fizinis nusidėvėjimas.

Be to, nenustatyta ir kita sÄ lyga – buto remonto ar rekonstrukcijos ekonominis nenaudingumas savivaldybei. Nurodo, kad butų remonto ar rekonstravimo ekonominis nenaudingumas turi bÅ«ti patvirtintas savivaldybės tarybos ar privatizavimÄ vykdančios institucijos valdymo organo sprendimu, ko Å¡iuo atveju nėra. PrieÅ¡ingai – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-09-21 sprendimu Nr. 1-218 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių per 60 procentų fiziÅ¡kai nusidėvėjusių vienbučių gyvenamųjų namų, jų dalių, taip pat butų remonto bei rekonstrukcijos“ buvo nuspręsta, kad Vilniaus miesto savivaldybei ekonomiÅ¡kai naudinga remontuoti bei rekonstruoti savivaldybei priklausančius per 60 procentų fiziÅ¡kai nusidėvėjusius nuomojamus vienbučius gyvenamuosius namus, jų dalis (ir priklausinius), taip pat butus, iÅ¡skyrus atvejus, kai vienbučiai namai, butai yra pripažinti avariniais ar turi avarinės bÅ«klės požymių.

Savivaldybė dėl didelio socialinio bÅ«to poreikio yra suinteresuota iÅ¡laikyti kuo didesnį socialinio bÅ«sto fondÄ , kad bÅ«tų sÄ lygos tinkamai vykdyti jau priskirtas pareigas aprÅ«pinant gyventojus socialiniu bÅ«stu. Tuo pačiu mano esant nepagrįstus ieÅ¡kovių argumentus, kad atsakovo veiksmai – pažadai teikė ieÅ¡kovėms vilčių privatizuoti nuomojamus butus, o vėliau teigimas, kad nėra privatizavimui teisinio pagrindo, pažeidžia ieÅ¡kovių teisėtus lÅ«kesčius, nes ieÅ¡kovės jokių įrodymų Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė.

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė turtÄ valdo, naudoja ir disponuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Å io įstatymo 81 str. 1 d. 4 p. nustatytas vieÅ¡osios teisės principas, kuris įsakmiai įpareigoja sandorius dėl valstybės ar savivaldybių turto sudaryti tik teisės aktų nustatytais atvejais ir bÅ«dais ir neleidžia savivaldybei visiÅ¡kai laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu ir reikalauja disponuoti savivaldybės turtu tik teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisę į privatizacijÄ suteikia bei įtvirtina įstatymų leidėjas, bet ne atsakovas todėl nėra galimybės konstatuoti, kad pažeistas ieÅ¡kovių teisėtų lÅ«kesčių principas. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 dalies 3 punkte nustatyta galimybė už Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ apskaičiuotÄ kainÄ parduoti per 60 procentų fiziÅ¡kai nusidėvėjusius nuomojamus vienbučius gyvenamuosius namus, jų dalis (ir priklausinius), taip pat butus, jeigu Å¡ių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi, - nuomininkams, iÅ¡gyvenusiems juose ne mažiau kaip trejus metus.

Alternatyvi Ä®statymo 12 str. 2 d. 3 p. nuostata, numačiusi galimybę privatizuoti patalpas, jeigu jos per 60 procentų fiziÅ¡kai nusidėvėjusios, taip pat jeigu jų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei ekonomiÅ¡kai nenaudinga arba tam savivaldybė neturi lėšų, galiojo iki 2008-10-18 ir buvo pakeista 2008-09-29 įstatymu Nr. X-1732. Å iuo atveju norint įgyti teisę privatizuoti nuomininkui jo nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , visų pirma pastaroji turi bÅ«ti nusidėvėjusi per 60 procentų ir tik tuo atveju gali bÅ«ti sprendžiama, ar jos remontas ar rekonstrukcija ekonomiÅ¡kai nenaudingi.

Ginčo tarp Å¡alių, kad ieÅ¡kovių nuomojami butai nėra nusidėvėję per 60 procentų, byloje nėra. IeÅ¡kovės atitinka nurodytoje teisės normoje nuomininkams keliamas sÄ lygas bÅ«ti iÅ¡gyvenusiems ginčo patalpose bent trejus metus, tačiau kita sÄ lyga – buto nusidėvėjimas per 60 procentų liko neįrodyta. Kadangi tik nustačius, kad ginčo butai yra nusidėvėję per 60 procentų, bÅ«tų pagrindas spręsti, ar ginčo butų remontas ar rekonstrukcija atsakovui ekonomiÅ¡kai nenaudinga, todėl pripažintini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ieÅ¡kovių pateikti įrodymai, susiję su namo eksploatavimo nenaudingumu bei remonto darbų kaina, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

Toks aiÅ¡kinimas atitinka kasacinio teismo Å¡iuo klausimu formuojamÄ praktikÄ atsižvelgiant į tuo metu galiojusiÄ Ä®statymo 12 str. 2 d. 3 p. redakcijÄ , kuri pakeista 2008-09-29 įstatymu Nr. X-1732 nuo 2008-10-18 (LAT 2007-03-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-99/2007). Aplinkybėms, kad ieÅ¡kovėms buvo žadėta po penkerių nuomos metų privatizuoti jų nuomojamus butus, patvirtinti įrodymų nepateikta. Kadangi atsakovas Å¡ias aplinkybes ginčijo, jos laikytinos neįrodytomis (CPK 178 str.). IeÅ¡kovių sudarytų sutarčių (b. l. 108, 112, 115, 117) sÄ lyga, kurioje nurodyta, kad nuomos sutartis nutraukiama, įtraukus nuomojamÄ patalpÄ Ä¯ privatizacijos programÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip pažadas leisti joms privatizuoti jų nuomojamus butus, nes ieÅ¡kovės nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad praėjus jų nurodytam penkerių metų nuomos terminui, jos kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamos leisti iÅ¡sipirkti nuomojamus butus.

PrieÅ¡ingai – iÅ¡ ieÅ¡kovių pateiktų dokumentų matyti, kad ginčai kilo ne dėl privatizavimo teisės realizavimo, bet dėl nuomos mokesčio dydžio, kÄ aiÅ¡kino ir ieÅ¡kovės teismo posėdyje. Tik 2012-07-13 ieÅ¡kovė L. N. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo. IÅ¡ ieÅ¡kovių elgesio negalima daryti iÅ¡vados, patvirtinančios buvusį pažadÄ joms praėjus penkeriems metams nuomojamus bÅ«stus privatizuoti bei ieÅ¡kovių noro ginčo butus privatizuoti, nes jos Å¡io noro nereiÅ¡kė.

Taigi ieÅ¡kovės neįrodė turėjusios teisėtų lÅ«kesčių, kuriuos pažeidė atsakovas. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad neleidžiama savivaldybei visiÅ¡kai laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu. IeÅ¡kovių atstovės nurodytas teisės aktas – LR Vyriausybės 2012-09-05 nutarimas Nr. 1059, kurio 1 punkte nutarta pritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4109(2) tikslui – sudaryti sÄ lygas savivaldybės (valstybės) gyvenamÄ sias patalpas privatizuoti nuomininkams, kuriems gyvenamosios patalpos buvo iÅ¡nuomotos iki 2002-12-31, nepatvirtina ieÅ¡kovių teisės privatizuoti jų nuomojamas patalpas, nes Å¡iuo nutarimu pateikta Vyriausybės pozicija dėl Å¡io įstatymo projekto, tačiau nėra pakeistos Å¡iuo metu galiojančio Ä®statymo 12 str. 2 d. 3 p. nuostatos.

          III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai          IeÅ¡kovės pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - patenkinti ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį visa apimtimi. Nagrinėjant ieÅ¡kovių pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybei, ieÅ¡kovės pažymėjo, kad atsakovas (tiksliau sakant atsakovo vardu veikianti ir turėjusi teisę spręsti butų privatizavimo klausimus, Pilaitės seniÅ«nija) nuolat aiÅ¡kindavo, kad ieÅ¡kovėms, atsižvelgiant į ginčo butų gavimo sÄ lygas, bus suteikta teisė Å¡iuos butus iÅ¡pirkti.

Buvo nustatytas 5 metų terminas, kuriam suėjus ieÅ¡kovės turėjo įgyti teisę privatizuoti ginčo butus. Tačiau pirmos instancijos teismas laikė, kad Å¡i aplinkybė neįrodyta. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nuvertino ieÅ¡kovių duotų paaiÅ¡kinimų. Teismas neįvertino to fakto, kad ieÅ¡kovės visÄ laikÄ mokėjo didesnius nuomos mokesčius, taip faktiÅ¡kai padengdamos atsakovo paskolÄ ir palÅ«kanas namo, (duomenys neskelbtini), statyboms. Å ios aplinkybės neneigė ir atsakovas.

Be to, didesnio nuomos mokesčio mokėjimas tiek atsakovo, tiek ieÅ¡kovių buvo vertinamas kaip bÅ«tinÄ sÄ lygÄ ginčo butų privatizavimo procesui inicijuoti.         Vilniaus miesto apylinkės teismas Skundžiamame sprendime nenurodė motyvų (pagrindų), kuriais remiantis ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimai nebuvo vertinami ir pripažinti įrodymais. Å iuo konkrečiu atveju pagrindinių įrodymų vertinimo kriterijumi tapo atsakovo pozicija: jei atsakovas pritarė, pateikti duomenys laikytini įrodymais; jei ne - pateikti duomenys įrodymais nepripažintini.

IeÅ¡kovės taip pat paaiÅ¡kino, kad atsakovas atsisakydavo priimti iÅ¡ jų praÅ¡ymus dėl ginčo butų privatizavimo, aiÅ¡kindamas, kad greitu metu bus pakeista įstatyminė bazė, o tada ieÅ¡kovėms teisė į privatizacijÄ atsiras savaime. BÅ«tinybė motyvuoti teismo sprendimÄ siejama su bÅ«tinumu įrodyti proceso subjektams ir kitiems asmenims, kad sprendimas yra teisėtas ir teisingas, bei galimybe užtikrinti efektyviÄ teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo kontrolę. Å iuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas apsiribojo konstatavimu, kad ieÅ¡kovių pateikti įrodymai (paaiÅ¡kinimai) nelaikytini įrodymais nes jiems nepritaria atsakovas.       Įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. suteikta teisė nuomininkams, iÅ¡gyvenusiems nuomojamuose butuose ne mažiau kaip trejus metus, privatizuoti butus, jei nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai) per 60 procentų yra fiziÅ¡kai nusidėvėję, o taip pat, jei butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi.

Lietuvos Respublikos konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas lingvistinį aiÅ¡kinimo metodÄ , akcentavo, kad „<...> lingvistinis teisės aiÅ¡kinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, jo reikÅ¡mė neturi bÅ«ti perdedama. Konstitucijos negalima aiÅ¡kinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodÄ (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. liepos 1 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas). Taigi, taikant analogijÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismas, aiÅ¡kindamas Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, negalėjo taikyti vien lingvistinio aiÅ¡kinimo metodo.

Ä®statymų leidėjas įtvirtina dvi alternatyvias butų privatizavimo sÄ lygas. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas kalba apie „vienbučius gyvenamuosius namus“, Tolminkiemio 19 namas yra daugiabutis. Laikantis teismo pasirinktos pozicijos susiklostytų situacijÄ , kuomet teisė į privatizacijÄ atsirastų tik vienbučio gyvenamojo namo gyventojams. Tokiu bÅ«du įstatymų leidėjas įtvirtintų piliečių socialinę nelygybę, kas a priori yra neįmanoma; namo ar buto nusidėvėjimas per 60 procentų visais atvejais sietinas su ekonominiu naudingumu.

Todėl nėra logiÅ¡ka ir taip, beveik sugriuvusiam pastatui, numatyti bÅ«tina ekonominio nenaudingumo sÄ lygÄ ; viena iÅ¡ lingvistinio aiÅ¡kinimo metodo taisyklių, vieno paminėjimas reiÅ¡kia kito paÅ¡alinimÄ taisyklė, kurios taikymas leidžia pasirinkti vienÄ iÅ¡ normoje įvirtintų alternatyvų - arba pastato nusidėvėjimÄ , arba ekonominį nenaudingumÄ . 2008 m. rugsėjo 29 d. priėmus įstatymÄ Nr. X-1732 buvo atsisakyta alternatyvos, kuri nesietina su galimybe pasirinkti arba vienbučio namo nusidėvėjimÄ arba butų ekonominį nenaudingumÄ kaip galimybę privatizuoti nuomojamas patalpas.

Nurodė, kad cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-99/2007 nelaikytina tinkamu formuojamos teismų praktikos pavyzdžiu. Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad į namÄ (jo remontÄ , gerinimÄ ir pan.) (duomenys neskelbtini) atsakovas neinvestavo, namo eksploatacija yra ekonomiÅ¡kai nenaudinga, atsakovas neįrodė poreikio turėti ginčo butus nuosavybės teisėmis ir jų neperduoti nuomininkėms (ieÅ¡kovėms).         Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį atmesti.

Teisė privatizuoti butus nėra absoliuti ir ji gali atsirasti tik įstatymų numatyta tvarka. IeÅ¡kovėms privalu įrodyti Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. nustatytų sÄ lygų visumÄ . Mano, kad IeÅ¡kovių argumentai, kad joms tariamai buvo žadėta po penkerių nuomos metų privatizuoti nuomojamus butus yra nesusiję (neturi reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai) su nagrinėjama byla ir neturėtų bÅ«ti vertinami.Pirmos instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad aplinkybėms, kad ieÅ¡kovėms buvo žadėta po penkerių nuomos metų privatizuoti jų nuomojamus butus, patvirtinti įrodymų nepateikta.

Kadangi atsakovas šias aplinkybes ginčijo, jos laikytinos neįrodytomis. Ieškovės aplinkybes, kad joms buvo žadėta po penkerių nuomos metų privatizuoti jų nuomojamus butus, grindžia tik savo paaiškinimai, jokių kitų įrodymų teismui Ieškovės nepateikia. CPK 178 str. nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 186 str. 4 d. šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir teismo įvertinami.

IeÅ¡kovių paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti pripažįstami patikimais, nes yra duoti asmenų, t.y. IeÅ¡kovių, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, tokie paaiÅ¡kinimai yra subjektyvÅ«s ir negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovių paaiÅ¡kinimai duoti teismo posėdžio metu nebuvo tikslÅ«s, IeÅ¡kovės negalėjo nurodyti, kas ir kada žadėjo joms leisti privatizuoti ginčo butus. IeÅ¡kovės nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad IeÅ¡kovėms buvo žadėta privatizuoti ginčo butus.

Papildomai pabrėžė, kad socialinis bÅ«stas - tai nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytÄ nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir Å¡eimoms apgyvendinti pagal Å¡io įstatymo nustatytas sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad socialinis bÅ«stas suteikiamas asmenims, kurie gauna mažas pajamas ir neturi kitos gyvenamosios vietos. Dėl didelio socialinio bÅ«sto poreikio savivaldybė yra suinteresuota iÅ¡laikyti kuo didesnį socialinio bÅ«sto fondÄ , kad bÅ«tų sÄ lygos tinkamai vykdyti jai priskirtas pareigas aprÅ«pinant gyventojus socialiniu bÅ«stu.

Atsižvelgiant į įstatymu priskirtÄ savivaldybėms socialinių bÅ«stų suteikimo funkcijÄ leidžiant visiems norintiems privatizuoti suteiktas gyvenamÄ sias patalpas, bus privatizuota dauguma socialinio bÅ«sto fondo butų, ir asmenys, turintys teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , niekada negalės Å¡ios teisės įgyvendinti.Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, jog asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė.

Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta viena iÅ¡ apsirÅ«pinimo bÅ«stu paramos asmenims formų - savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sÄ lygomis. Ä®statymo nuostatoje nustatyti 4 reikalavimai savivaldybei priklausančioms patalpoms privatizuoti: patalpos turi bÅ«ti per 60 proc. nusidėvėjusios; buto remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi; asmuo turi bÅ«ti patalpų nuomininkas; asmuo nuomos pagrindu turi bÅ«ti patalpose iÅ¡gyvenęs ne mažiau 3 metų.

Pirmos instancijos teismas Skundžiamame sprendime pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad „šiuo atveju norint įgyti teisę privatizuoti nuomininkui jo nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ visų pirma pastaroji turi bÅ«ti nusidėvėjusi per 60 procentų ir tik tuo atveju gali bÅ«ti sprendžiama, ar jos remontas ar rekonstrukcija ekonomiÅ¡kai nenaudingi“. Nagrinėjamoje byloje IeÅ¡kovės pripažino, kad ginčo butai nėra nusidėvėję daugiau nei 60 procentų, tai liudija ir byloje esantys nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai.

IeÅ¡kovės neįrodė Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos sÄ lygos, kad butai savivaldybei yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi juos remontuoti ar rekonstruoti. Butų remonto ar rekonstravimo ekonominis nenaudingumas turi bÅ«ti patvirtintas savivaldybės tarybos ar privatizavimÄ vykdančios institucijos valdymo organo sprendimu, Å¡iuo atveju Butų remonto ar rekonstravimo ekonominis nenaudingumas įgaliotų institucijų nėra patvirtintas.

Priešingai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 1-218 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių per 60 procentų fiziškai susidėvėjusių vienbučių gyvenamųjų namų, jų dalių, taip pat butų remonto bei rekonstrukcijos“ buvo nuspręsta, kad Vilniaus miesto savivaldybei ekonomiškai naudinga remontuoti bei rekonstruoti Savivaldybei priklausančius per 60 procentų fiziškai susidėvėjusius nuomojamus vienbučius gyvenamuosius namus, jų dalis (ir priklausinius), taip pat butus, išskyrus atvejus, kai vienbučiai namai, butai yra pripažinti avariniais ar turi avarinės būklės požymių.

Akcentuotina ir tai, kad savivaldybės turi teisę pačios spręsti dėl butų remonto ar rekonstrukcijos ekonominio naudingumo. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčo butų remontas ar rekonstrukcija būtų ekonomiškai nenaudinga Atsakovei, todėl Ieškovių reikalavimai turi būti atmesti.        IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados       Ieškovių apeliacinis skundas atmestinas.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovių apeliacinio skundo ribose.Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.), atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

       Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.). Apeliantės tvirtina, kad vertindamas įrodymus, teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes pirmos instancijos teisme nagrinėjant bylÄ , ieÅ¡kovės nuolat tvirtino, kad atsakovo vardu veikianti Pilaitės seniÅ«nija nuolat aiÅ¡kino, kad joms bus suteikta teisė butus iÅ¡pirkti. Buvo nustatytas 5 metų terminas.         Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisė privatizuoti butus atsiranda tik įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodyta, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-548/2009 ir kt.). Savivaldybės turto privatizavimas yra specialus privačios nuosavybės atsiradimo pagrindas.

Å ios nuosavybės įgijimo tvarkÄ reglamentuoja specialÅ«s teisės aktai. Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 4 skirsnyje nustatyta viena iÅ¡ apsirÅ«pinimo bÅ«stu paramos asmenims formų - savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sÄ lygomis. Pastarojo įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. numato, kad už kainÄ , Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotÄ pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ , gali bÅ«ti parduodamos <...> per 60 procentų fiziÅ¡kai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu Å¡ių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi, jų nuomininkams, jeigu Å¡ie nuomininkai yra iÅ¡gyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus.

Ä®statyme nustatyti 4 bÅ«tini reikalavimai savivaldybei priklausančioms patalpoms privatizuoti: patalpos turi bÅ«ti per 60 proc. nusidėvėjusios; buto remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi; asmuo turi bÅ«ti patalpų nuomininkas; asmuo nuomos pagrindu turi bÅ«ti patalpose iÅ¡gyvenęs ne mažiau 3 metų. Net ir nustačius visas Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. įtvirtintas sÄ lygas, savivaldybė, nuomojanti nuosavybės teise priklausančias patalpas, turi teisę, bet ne pareigÄ leisti iÅ¡sipirkti butus nuomininkui.

Todėl ieÅ¡kovių argumentai, kad joms buvo žadėta leisti privatizuoti po penkerių metų nuomojamus butus visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės. Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai tokiÄ aplinkybę vertino, kaip neįrodytÄ , kadangi ieÅ¡kovės Å¡ia aplinkybe rėmėsi ieÅ¡kinyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien pažadas, nesant pagrindų, numatytų Ä®statyme, butus privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis, nieko nereiÅ¡kia.Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad vien tai, kad apeliantės skunde nurodo įvairias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartis, kuriose aiÅ¡kinami įrodymų vertinimo, ar bÅ«tinumo motyvuoti sprendimÄ , aspektai, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ar priėmė nemotyvuotÄ teismo sprendimÄ .

        Dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo Kaip teisingai nurodė apeliantės, LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. suteikia teisę nuomininkams, išgyvenusiems nuomojamuose butuose ne mažiau kaip trejus metus, privatizuoti butus, jei nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai) per 60 procentų yra fiziškai nusidėvėję, o taip pat, jei butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi.

Apeliantės teigia, kad teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iuo metu galiojančio Ä®statymo 12 str. 2 d. 3 p. nuostatas, neteisingai rėmėsi lingvistiniu aiÅ¡kinimo metodu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik Ä®statyme nustatytų keturių sÄ lygų buvimas suteikia teisę nuomininkui privatizuoti gyvenamas patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis. Kadangi pačios ieÅ¡kovės pripažino, kad ginčo butai nėra nusidėvėję daugiau kaip 60 procentų, tai patvirtina ir byloje surinkti raÅ¡ytiniai duomenys (nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai), tokiu bÅ«du pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovės neatitinka Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. numatytų sÄ lygų, nes nėra įrodyta aplinkybė, kad butai bÅ«tų nusidėvėję per 60 procentų, todėl neturi teisės butų privatizuoti.

Pažymėtina, kad butų nusidėvėjimas turi bÅ«ti patvirtintas nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. PraktiÅ¡kai neįrodžius sÄ lygos, jog ieÅ¡kovių nuomojami butai nusidėvėję daugiau kaip 60 procentų, iÅ¡ esmės nėra pagrindo spręsti Ä®statyme numatytos kitos bÅ«tinos sÄ lygos - ar butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , visiÅ¡kai sutinka su pirmos instancijos teismo ginčo dalykÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu, nurodytais argumentais, todėl plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

          Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėjai                                                    Andrius Ignotas Asta Radzevičienė Aldona Tilindienė                                          Â