2017-12-13 Nr. AB-23345-3-61-3-00197-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1943-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00197-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) pripažinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. BR6-74 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ neteisėtu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti NMA priimti sprendimą išmokėti V. S. paramą pagal pateiktą 2014 m. birželio 18 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką reg. Nr. 14-1012006338-D4-1 (toliau – ir paraiška).

2. Nurodė, kad 2014 m. birželio 18 d. NMA pateikė paraišką. 2014 m. rugsėjo 4–5 d. buvo atlikta pareiškėjo paraiškos patikra vietoje. 2014 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl pakartotinės patikros atlikimo, tačiau ji atlikta nebuvo. NMA 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. BR6-74 pareiškėjui paramos neskyrė, pritaikė sankcijas. NMA nustatė pažeidimus dėl neteisingo deklaravimo, paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Kraštovaizdžio tvarkymas“ skyrimo kriterijų pažeidimą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo (toliau – GAAB aprašas) pažeidimus. Pareiškėjas teigė, kad visi NMA nustatyti pažeidimai yra iš esmės sąlygoti vienos aplinkybės, kad patikros atlikimo metu pareiškėjas nebuvo spėjęs tinkamai sutvarkyti žemės sklypų. Pareiškėjas teigė, kad iki jį informuojant apie patikrą ir jos rezultatus, visi NMA nustatyti pažeidimai jau buvo ištaisyti jo paties iniciatyva. Tai, kad pareiškėjas nesutvarkė žemės sklypų, nesukėlė neigiamų pasekmių dirvožemio derlingumui.

Manė, kad pažeidimas turi būti laikomas mažareikšmiu, o sankcijos panaikintos. Pareiškėjas teigė, kad žemės sklypų nustatytu terminu nesutvarkė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad dalis žemės sklypų buvo itin tankiai apaugusi, o kita dalis buvo gausiai patvinusi dėl netvarkingų melioracijos griovių, nebuvo pakankamai laiko ir galimybių atlikti visų būtinų darbų. Pareiškėjas neturėjo galimybių sužinoti apie tai, kad melioracijos grioviai yra netvarkingi. Pareiškėjas 2013 m. žemės sklypuose negalėjo turėti sutartinių gyvulių (toliau – ir SG), nes neturėjo teisės naudotis žemės sklypais ir juose nevykdė jokios veiklos, todėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3D-298 redakcija) (toliau – MPŪV taisyklės) 5.5 punkto pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nustatytas nepagrįstai. Pareiškėjo manymu, NMA skaičiavimas, pagal kurį vertinamas tik tinkamai deklaruotas žemės plotas (o ne visas pareiškėjo deklaruotas žemės plotas), pažeidžia pareiškėjo interesus, kadangi iš esmės dėl neteisingo deklaravimo (kurį lemia GAAB aprašo 1.2 ir 1.6 punktų pažeidimai), be jokių kitų papildomų veiksnių, kyla GAAB aprašo 7 punkto pažeidimas.

Toks skaičiavimo modelis, pagal kurį vieno pažeidimo padarymas lemia kito pažeidimo atsiradimą, nors šie pažeidimai pagal savo pobūdį visiškai nesusiję, yra nepagrįstas ir neteisėtas. NMA sprendime pateikė lentelę, kurioje nurodomos pareiškėjui pritaikytos sankcijos, eilutėje Nr. 2 nurodyta, jog taikoma ilgalaikė sankcija už viršdeklaravimą (2014–2016 m.) perskirstymo išmokai už pirmuosius 30 ha. Sprendime NMA dėl šios sankcijos taikymo nepasisakė, todėl NMA pažeidė pareiškėjo interesus sužinoti, kuo remiantis buvo pritaikyta minėta sankcija, apsunkino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.

3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjo 2014 m. paraiškai sankcijos dėl neteisingo deklaravimo taikomos todėl, kad pareiškėjas pagrindinei išmokai gauti už žemės ūkio naudmenų plotus deklaravo didesnį plotą, nei faktiškai buvo nustatyta baigus vertinti pareiškėjo 2014 m. paraišką. NMA vadovavosi patikros vietoje duomenimis, kurios metu buvo nustatyta, kad didelė dalis pareiškėjo laukų yra laikomi kaip netinkami paramai gauti, kurie nėra nuginčyti, ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenimis. Faktą, kad pareiškėjas prašė išmokų už akivaizdžiai apleistas žemės ūkio naudmenas, nustatė ne tik ŽŪIKVC ir NMA, bet ir pripažino pats pareiškėjas, nurodydamas, kad deklaravo nesutvarkytas žemės ūkio naudmenas. Pareiškėjas, pateikdamas paraišką, įsipareigojo laikytis GAAB reikalavimų, nurodytų GAAB apraše. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas nespėjo laiku sutvarkyti laukų, negali būti laikomos aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios (force majeure aplinkybėmis). Pareiškėjas, žinodamas, kad negalės (nespės) laiku sutvarkyti laukų, turėjo teisę laukus deklaruoti kaip paramai skirti netinkamus plotus (5NP-1). Pareiškėjas, teikdamas 2014 m. paraišką, žinojo apie reikalavimą laikyti gyvulius 2013 m. bei apie tai, kad nesilaikant šio reikalavimo jam bus taikomos sankcijos. Teisės aktuose nėra išimčių, atleidžiančių pareiškėjus nuo reikalavimo dėl gyvulių laikymo praėjusiais metais laikymosi.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies patenkino ir panaikino NMA 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. BR6-74 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria V. S. nebuvo skirta perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha ir paskirta ilgalaikė šios išmokos sankcija; įpareigojo NMA priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl perskirstymo išmokos už pirmuosius 30 ha išmokėjimo ir ilgalaikės šios išmokos sankcijos taikymo pagal V. S. 2014 m. birželio 18 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 18 d. pateikė NMA paraišką, kurioje pagrindinei išmokai gauti už žemės ūkio naudmenų plotus deklaravo 66,14 ha plotą, išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ deklaravo 60,48 ha plotą ir paramai gauti už kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kraštovaizdžio tvarkymas“ deklaravo 1,44 ha plotą. Kaip matyti iš skundžiamo NMA sprendimo, pareiškėjui 1) neskirta pagrindinė išmoka ir pritaikyta ilgalaikė sankcija už viršdeklaravimą (2014–2016 m.) už 62,57 ha plotą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 3D-489 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 42.1.3 punkto pagrindu; 2) neskirta perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha ir pritaikyta ilgalaikė sankcija už viršdeklaravimą (2014–2016 m.); 3) neskirta išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių ir paskirta ilgalaikė sankcija už viršdeklaravimą (2014–2016 m.) už 56,91 ha plotą vadovaujantis MPŪV taisyklių 5.5.4, 33.3.2 ir 33.3.3 punktais, bei 4) neskirta išmoka už kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymą bei paskirta ilgalaikė sankcija už viršdeklaravimą (2014–2016 m.) už 1,44 ha plotą vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-208 redakcija) (toliau – ir Agro taisyklės), 37.1.1 punktu bei 37.1.5 punktu. Be to, skundžiamu NMA sprendimu buvo konstatuota, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjui visų minėtų išmokų 50 proc. paramos sumažinimo sankciją dėl GAAB aprašo 1.2, 1.6 ir 7 punktų pažeidimų.

7. Pareiškėjas paraiškoje deklaravo 66,14 ha plotą. Nustatyta, kad pareiškėjas daugumoje pasėlių deklaravo pūdymą (juodąjį), o kai kuriuose pasėliuose deklaravo daugiametes ganyklas (pievas) (5 m. ir daugiau) (6,01 ha). Tačiau paraiškos patikros vietoje metu 2014 m. rugsėjo 4–5 d. NMA specialistai nustatė, kad dauguma paraiškoje deklaruotų laukų (viso 61,30 ha) neatitinka pasėlio kodo reikalavimo. Dalis pasėlių, kurie buvo deklaruoti kaip daugiametės ganyklos (pievos), iš tiesų netinkami paramai plotai. Tuo tarpu tie pasėliai, kurie buvo deklaruoti kaip pūdymas (juodasis), faktiškai buvo tiek daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau), tiek netinkami paramai plotai. Iš patikros vietoje duomenų matyti, kad netinkami paramai plotai sudarė daugiau kaip 20 ha, o pasėlių, kurie buvo deklaruoti kaip pūdymas (juodasis), tačiau kurie faktiškai buvo daugiametės ganyklos (pievos), net 40,59 ha plotas buvo nenušienautas ir nenuganytas, tuo pažeidžiant GAAB aprašo 1.2 punkto reikalavimą; be to, dalis faktiškai rastų daugiamečių ganyklų (pievų) neatitiko GAAB aprašo 1.6 punkto reikalavimo.

8. Teisėjų kolegija sprendė, kad iš šių patikros vietoje duomenų NMA turėjo pakankamą pagrindą ne tik neskirti pareiškėjui pagrindinės išmokos už 3,57 ha žemės naudmenų plotą, kuris buvo pripažintas tinkamu paramai gauti, bet ir taikyti ilgalaikę sankciją likusiam paraiškoje nurodytam plotui (62,57 ha). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo plotus, siekdamas gauti pagrindinę išmoką, ir toks neteisingas deklaravimas laikytinas tyčiniu neteisingu deklaravimu Taisyklių taikymo prasme (atitinka 4 punkte įtvirtintą apibrėžimą). Pareiškėjas kaip tinkamas paramai deklaravo akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais, piktžolėmis), GAAB aprašo reikalavimus pažeidžiančias naudmenas, vietoj daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaravo kitas naudmenas. Pareiškėjo bendras deklaruotas plotas (66,14 ha), lyginant su faktiškai teisingai deklaruotu plotu (3,57 ha), jį viršijo net 94,6 proc. Taigi NMA, remdamasi Taisyklių 42.1.3 punktu, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui neišmokėjo pagrindinės išmokos ir pritaikė ilgalaikę sankciją.

9. Atitinkamai, NMA skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjui išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių bei skyrė šios išmokos ilgalaikę sankciją. Šiai išmokai gauti pareiškėjas deklaravo 60,48 ha plotą. Kaip nustatyta paraiškos administravimo metu, tik 3,57 ha plotas buvo faktiškai teisingai deklaruotas (neteisingai deklaruota net 94,09 proc. viso ploto). Remiantis MPŪV taisyklių 33.3.2 ir 33.3.3 punktų nuostatomis, atsakovui buvo pagrindas neskirti pareiškėjui paramos ir taikyti ilgalaikę išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių sankciją. Be to, savarankiškas pagrindas nemokėti pareiškėjui aptariamos išmokos buvo MPŪV taisyklių 5.5.4 punkto pažeidimas. Pareiškėjo tinkamas paramai plotas (3,57 ha) buvo deklaruotas daugiamečių pievų pasėlio kodu, todėl jam taikytinas minėtas MPŪV taisyklių reikalavimas. Pareiškėjas neneigė, kad 2013 m. jis neturėjo SG, tačiau teigė, kad neturėjo objektyvios galimybės 2013 m. turėti SG, nes 2013 m. neturėjo teisės naudotis žemės sklypais ir juose nevykdė veiklos. Su šiais pareiškėjo argumentais teisėjų kolegija nesutiko, nes pareiškėjas, teikdamas paraišką 2014 m. ir prašydamas jam išmokėti išmoką už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, kartu prisiėmė įsipareigojimus laikytis MPŪV taisyklių nuostatų, tarp jų ir aptariamos nuostatos, kita vertus, kaip nustatyta patikros metu ir to pareiškėjas taip pat neneigė, kad ir 2014 m. jis neturėjo SG.

10. Pareiškėjas paraiškoje deklaravo 1,44 ha bendro ploto kraštovaizdžio elementus (gyvatvores) ir prašė skirti išmoką už kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymą. Tačiau paraiškos patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad kraštovaizdžio elementų (gyvatvorių) valdoje nėra. Patikros metu nustačius, kad faktiškai deklaruotų kraštovaizdžio elementų nėra (t. y. nustatytas 100 proc. skirtumas nuo deklaruoto ploto), vadovaujantis Agro taisyklių 37.1.1 ir 37.1.5 punktų nuostatomis parama pagrįstai neskirta ir pagrįstai pritaikyta ilgalaikė sankcija.

11. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu atsakovas pagrįstai konstatavo ir GAAB aprašo 1.2, 1.6 bei 7 punktų pažeidimus. Patikros vietoje metu net 40,59 ha plotas faktiškai nustatytų daugiamečių ganyklų (pievų) buvo nenušienautas ir nenuganytas, tuo pažeidžiant GAAB aprašo 1.2 punkto reikalavimą; be to, dalis daugiamečių ganyklų (pievų) neatitiko GAAB aprašo 1.6 punkto reikalavimo. Nors pareiškėjas deklaravo 6,01 ha ganyklų ir pievų plotą, kuris nuo pareiškėjo bendro deklaruoto 66,14 ha ploto sudarė 9,09 proc., tačiau pagal GAAB aprašo 7 punktą, turi būti atsižvelgta ne į bendrą deklaruotą plotą, bet į deklaruotą tinkamą paramai plotą. Šiuo atveju tinkamas paramai plotas sudarė tik 3,57 ha, kuris buvo deklaruotas kaip ganyklų ir pievų plotas, vadinasi, pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudarė daugiau, nei 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, todėl GAAB aprašo 7 punkto reikalavimas laikyti 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui ne mažiau kaip 0,3 SG šiuo atveju pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikytas ir, pareiškėjui jo nesilaikius (ginčo dėl to nėra), pagrįstai konstatuotas šio reikalavimo pažeidimas. Aptartų GAAB aprašo pažeidimų įtaka sankcijų skaičiavimui (50 proc. paramos sumažinimo sankcijos taikymui) NMA skundžiamame sprendime buvo išsamiai pagrįsta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimo taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-206 redakcija), nuostatomis.

12. Teismas pažymėjo, kad patikros vietoje duomenys yra tiksliausiai atspindintys faktinę situaciją deklaruotuose paramai gauti laukuose, todėl pagal Taisykles NMA suteikti įgaliojimai administruojant paraiškas, remtis būtent patikros vietoje gautais duomenimis. Pagal Taisykles NMA, administruodama pareiškėjo paraišką, privalėjo remtis būtent patikros vietoje metu nustatytomis aplinkybėmis. Taisyklės neįpareigoja NMA, pareiškėjams teigiant apie patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų pašalinimą, atlikti pakartotinės paraiškos patikros vietoje – žemės naudmenos, už kurias prašoma skirti paramą, turi atitikti nustatytus paramos reikalavimus tiek teikiant paraišką, tiek jos pirmosios patikros vietoje metu. Taigi tai, kad pareiškėjas, jau būdamas informuotas apie patikros vietoje rezultatus, 2014 m. gruodžio 4 d. prašė atlikti pakartotinę paraiškos patikrą vietoje, iš esmės nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Pastebėta, kad pareiškėjas nesiremia nei Taisyklių 44 punkte, nei 46 punkte numatytais atvejais, kada sankcijos gali būti netaikomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusi faktinė situacija nesudaro pagrindo minėtų nuostatų taikymui. Negalima pripažinti, kad pareiškėjas neįvykdė nustatytų reikalavimų dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Taip pat negalima pripažinti, kad klaidingi duomenys paraiškoje buvo pateikti ne dėl pareiškėjo kaltės. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjas jau teikdamas paraišką žinojo, kad deklaruojami laukai nėra tinkami paramai gauti, taigi jau teikdamas paraišką pateikė neteisingą informaciją. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas, žinodamas, kad negalės (nespės) laiku sutvarkyti laukų, turėjo teisę juos deklaruoti kaip paramai skirti netinkamus plotus (5NP-1). Pastebėta, kad Taisyklių 44 punktas nustatė pareiškėjui teisę patikslinti paraiškos duomenis ir po jos pateikimo, raštu pranešant NMA iki pareiškėjo informavimo apie ketinimą atlikti patikrą vietoje ar iki pranešimo apie paraiškoje aptiktas klaidas arba jei informacija apie paraiškoje esančias klaidas dar nebuvo paskelbta, kaip tai numatyta šių taisyklių 28 punkte. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių veiksmų neatliko. Taigi negalima spręsti, kad paraiškoje neteisingi duomenys buvo pateikti ne dėl pareiškėjo kaltės.

14. Nustatyta, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo plotus, siekdamas gauti atitinkamas išmokas, ir toks neteisingas deklaravimas laikytinas tyčiniu Taisyklių taikymo prasme, nes kaip tinkamos paramai buvo deklaruotos akivaizdžiai apleistos, nedirbamos ir neprižiūrimos, GAAB aprašo reikalavimus pažeidžiančios naudmenos, vietoj daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) buvo deklaruotos kitos naudmenos. Teismas vertino, kad nustatytų pažeidimų pobūdis ir mastas neleidžia pripažinti jų mažareikšmiais ar formaliais.

15. Teismas konstatavo, kad NMA skundžiamu sprendimu tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, pagrįstai bei teisėtai neskyrė pareiškėjui pagrindinės išmokos, išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, išmokos už kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymą bei paskyrė ilgalaikes šių išmokų sankcijas, todėl ši skundžiamo NMA sprendimo dalis pripažinta pagrįsta ir teisėta, jos naikinti pagrindų nenustatyta. Atmestas reikalavimas panaikinti šią NMA sprendimo dalį, taip pat išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą išmokėti paramos išmokas pagal 2014 m. paramos paraišką.

16. Tačiau teisėjų kolegija sutiko su pareiškėju, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nebuvo skirta perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha ir paskirta ilgalaikė šios išmokos sankcija, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. NMA sprendime visiškai nepasisakyta, kokie objektyvūs duomenys (faktai), kokios teisės normos lėmė sprendimą neskirti perskirstymo išmokos už pirmuosius 30 ha ir taikyti jos ilgalaikę sankciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundžiamo sprendimo (jo dalies) turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumas yra esminis, sukliudęs pareiškėjui žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas toks sprendimas, ir efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Todėl yra pagrindas šią skundžiamo sprendimo dalį panaikinti, atitinkamai, patenkinant dalį pareiškėjo skundo. Kadangi ši skundžiamo sprendimo dalis naikinama dėl jos neatitikties Viešojo administravimo įstatymo keliamiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui, o ne dėl jo neteisėtumo iš esmės, pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą išmokėti perskirstymo išmoką už pirmuosius 30 ha nebuvo. Šiuo klausimu atsakovas įpareigotas priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą.

III. 17. Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą, išskyrus šio sprendimo dalį, pagal kurią pripažinta, jog dalis NMA 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. BR6-74 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, ir tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

18. Atkreipia dėmesį, kad visi pirmosios instancijos teismo ir NMA nustatyti pažeidimai kyla dėl vienos aplinkybės, kad pareiškėjas nespėjo laiku sutvarkyti naujai iš valstybės įgytų žemės sklypų. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas deklaruotus žemės plotus sutvarkė ir visus pažeidimus ištaisė dar iki sužinodamas apie NMA atliktą patikrą.

19. Teigia, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir formalus. Tai, kad pareiškėjas nesutvarkė deklaruotų žemės sklypų, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių dirvožemio derlingumui. Be to, pareiškėjas žemės sklypus rudenį sutvarkė ir užsėjo.

20. Pažymi, jog pareiškėjas yra pradedantis ūkininkas, kuris neturi pakankamai patirties deklaruojant žemės sklypus ir teikiant paraiškas paramai gauti. Pareiškėjas žemės sklypus deklaravo su Molėtų rajono savivaldybės Dubingių seniūnijos ūkio plėtros specialistės pagalba. Pareiškėjas žemės sklypus netinkamai deklaravo todėl, kad buvo suklaidintas šios specialistės.

21. Tvirtina, kad pareiškėjui paskyrus ilgalaikes sankcijas 2014–2016 m. laikotarpiui, ženkliai apribojamos jo galimybės žemės ūkio veiklą vykdyti toliau, kadangi pareiškėjas neturės tam finansinių išteklių. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai ir formalūs, ilgalaikių sankcijų paskyrimas yra neproporcinga poveikio priemonė.

22. Teigia, kad didesnis žemės ploto deklaravimas, negu užsiimama žemės ūkio veikla nustatytas, kadangi pareiškėjo deklaruoti žemės sklypai nebuvo laiku tinkamai sutvarkyti. Pareiškėjas daro išvadą, jog negali būti laikoma, kad jis atliko neteisingą deklaravimą, kadangi pareiškėjo pažeidimai buvo mažareikšmiai ir nesukėlę jokių neigiamų pasekmių. Be to, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjas atliko tyčinį neteisingą deklaravimą.

23. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktą išaiškinimą, pareiškėjas pateikdamas paraišką įsipareigojo 2013 metais laikyti bent 0,5 SG/ha deklaruotų žemės plotų. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo įsipareigoti laikyti SG retrospektyviai. Tai, kad pareiškėjas neturėjo SG 2014 metais, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi pagal MPŪV taisyklių 5.5.4 punktą keliamas reikalavimas turėti SG praėjusiais metais, o ne einamaisiais.

24. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju GAAB aprašo 7 punkto pažeidimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo neva atliktu neteisingu deklaravimu. Toks skaičiavimo modelis, pagal kurį vieno pažeidimo padarymas automatiškai lemia kito pažeidimo atsiradimą, nors šie pažeidimai pagal savo pobūdį visiškai nesusiję, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, pareiškėjas paraiškos pateikimo metu negali ir negalėjo žinoti, kad NMA pareiškėjo deklaruotus plotus pripažins neteisingai deklaruotais. Atsižvelgiant į tai, taikomas skaičiavimo modelis, pagal kurį pareiškėjo neva neteisingai deklaruotas plotas nebuvo įtrauktas į plotą nuo kurio skaičiuojamas sutartinių gyvulių skaičius santykis, esantis visame paramai gauti deklaruotame plote, yra neteisėtas ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius.

25. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų dėl liudytojų šaukimo, paskyrimo pateikti specialisto išvadą.

26. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nespėjo laiku sutvarkyti laukų, negali būti laikomos aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios. Be to, pareiškėjas pats pripažįsta, kad teikdamas 2014 m. birželio 18 d. paraišką žinojo, jog jo deklaruojami laukai yra apaugę medžiais ir krūmais, vadinasi, teikdamas NMA paraišką ir deklaruodamas joje laukus, kaip tinkamus paramai gauti, jis pateikė neteisingą informaciją. Taip pat atkreipia dėmesį, jog patikros užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose, o ne nustatyti, kokia laukų būklė bus po patikros vietoje atlikimo.

28. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad sankcijos 2014 m. paraiškai dėl neteisingo deklaravimo taikomos dėl to, kad pareiškėjas pažeidė GAAB aprašo 1.2 ir 1.6 papunkčių reikalavimus. Pareiškėjo paraiškai sankcijos dėl neteisingo deklaravimo yra taikomos todėl, kad pareiškėjas pagrindinei išmokai gauti už žemės ūkio naudmenų plotus deklaravo didesnį plotą nei faktiškai buvo nustatyta baigus vertinti pareiškėjo 2014 m. paraišką.

29. Teigia, kad šiuo atveju pareiškėjas, teikdamas paraišką, žinojo apie reikalavimą laikyti gyvulius 2013 m. bei apie tai, kad nesilaikant šio reikalavimo jam bus taikomos sankcijos. Pažymi, kad teisės aktuose nėra išimčių, atleidžiančių pareiškėjus nuo reikalavimo dėl gyvulių laikymo praėjusiais metais laikymosi.

30. Pažymi, jog NMA nustatė, kad pareiškėjas neišskyrė paramai skirti netinkamų plotų, dėl ko ir susidarė deklaruoto ir faktinio (paramai tinkamo) ploto skirtumas, nuo kurio ir buvo skaičiuojamas SG skaičius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. BR6-74 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui V. S. yra pritaikytos sankcijos ir parama neskiriama.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Taigi apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis bei ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų taikymą, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai svarbias aplinkybes, išvadas dėl faktinių aplinkybių, kurios buvo pagrindas priimti ginčijamą administracinį aktą, buvimo pagrindė tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo nurodytos ir skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, detaliai nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

35. Pareiškėjas iš esmės neginčija atsakovo nustatytų pažeidimų padarymo fakto. Apeliaciniame skunde tik pažymi, kad visi nustatyti pažeidimai yra sąlygoti vienos konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. patikros atlikimo metu nebuvo spėjęs tinkamai sutvarkyti deklaruotų žemės sklypų, nes teisę naudotis iš valstybės įgytais žemės sklypais įgijo tik 2014 m. gegužės mėnesį.

36. Pareiškėjas atsakovui 2014 m. birželio 18 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurioje pagrindinei išmokai gauti už žemės ūkio naudmenų plotus deklaravo 66,14 ha plotą, išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ deklaravo 60,48 ha plotą bei 1,44 ha plotą, už kurį nemokamos tiesioginės išmokos (Kraštovaizdžio elementų (gyvatvorių) valdoje tvarkymas).

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjo paraiškos patikros vietoje metu 2014 m. rugsėjo 4-5 d. NMA specialistai nustatė, kad dauguma paraiškoje deklaruotų laukų (viso 61,30 ha) neatitinka pasėlio kodo reikalavimo. Dalis pasėlių, kurie buvo deklaruoti kaip daugiametės ganyklos (pievos), iš tiesų netinkami paramai plotai; tie pasėliai, kurie buvo deklaruoti kaip pūdymas (juodasis), faktiškai buvo tiek daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau), tiek netinkami paramai plotai. Remdamasis patikros vietoje duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netinkami paramai plotai sudarė daugiau kaip 20 ha, o pasėlių, kurie buvo deklaruoti kaip pūdymas (juodasis), tačiau kurie faktiškai buvo daugiametės ganyklos (pievos), net 40,59 ha plotas buvo nenušienautas ir nenuganytas, tuo pažeidžiant Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, (toliau – ir GAAB aprašas) 1.2 punkto reikalavimą, įtvirtinantį pareigą užtikrinti, kad daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos; be to, dalis faktiškai rastų daugiamečių ganyklų (pievų) neatitiko GAAB aprašo 1.6 punkto reikalavimo, kad daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių.

38. Šios faktinės aplinkybės yra pagrįstos byloje esančiais atsakovo pateiktais faktiniais duomenimis. Pareiškėjas jokių faktinių duomenų, paneigiančių minėtas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes nepateikė, todėl nėra pagrindo abejoti jomis.

39. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra“ 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra“ 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3D-298 redakcija) (toliau – MPŪV taisyklės) 42 punktą už paraiškos duomenų teisingumą atsako paraiškos teikėjas.

40. Asmuo, siekdamas paramos, savanoriškai įsipareigoja veikti pagal paramos teikimo nustatytus kriterijus ir, tik juos įvykdęs, gali pretenduoti į paramos išmoką ir, priešingai, jų neįvykdęs ar jų neatitinkantis, netenka tokios paramos arba ji atitinkamai mažinama. Dalyvavimas paramos teikimo programoje nėra pareiga. Todėl pareiškėjo argumentai, kad nebuvo spėjęs tinkamai sutvarkyti deklaruotų žemės sklypų, kad neturėjo galimybės laikyti gyvulių, nėra reikšmingi vertinant paramos mažinimo ar jos neskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, privalėjo žinoti teisės aktuose nustatytas paramos gavimo sąlygas, kriterijus bei reikalavimus, kuriuos jis turės įvykdyti, kad parama jam galėtų būti išmokėta.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo nustatytų pažeidimų pobūdį bei mąstą, nėra jokio pagrindo juos pripažinti mažareikšmiais.

42. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas teisėtu ir pagrįstu ginčijamo atsakovo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo neskirtos pagrindinės išmokos, išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, išmokos už kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymą bei paskirtos ilgalaikės šių išmokų sankcijos, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų, kuriais vadovaujantis atsakovas priėmė šią sprendimo dalį, nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl jų nekartoja.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis žemės sklypus netinkamai deklaravo todėl, kad buvo suklaidintas Molėtų rajono savivaldybės Dubingių seniūnijos ūkio plėtros specialistės J. B., kuri, pareiškėjo teigimu, jam paaiškino jog juoduoju pūdymu deklaruojamus laukus galima sutvarkyti (suarti bei apsėti) ir rudenį. Tačiau ši aplinkybė nepašalina pareiškėjo atsakomybės už paraiškos duomenų teisingumą, o pareiškėjo nurodyti J. B. veiksmai dėl konsultacijos suteikimo nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

44. Ginčijamas atsakovo administracinis sprendimas yra grindžiamas faktiniais duomenimis, kurie buvo nustatyti atlikus pareiškėjo paraiškos patikrą vietoje 2014 m. rugsėjo 4-5 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paraiškos patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai sudaro pagrindą neskirti paramos ir taikyti sankcijas. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis po patikros atlikimo paraiškoje nurodytus plotus sutvarkė, nėra reikšminga sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

45. Iš pareiškėjo prašymo dėl liudytojų apklausimo turinio matyti, kad pareiškėjas, prašydamas apklausti liudytojais J. T. ir M. T., siekė patvirtinti aplinkybę, kad po jo paraiškos patikros vietoje atlikimo žemės sklypai 2014 m. rudenį buvo sutvarkyti, o prašydamas apklausti liudytoja J. B., norėjo patvirtinti faktą, jog pildydamas paraišką buvo suklaidintas (I t., b. l. 160–161).

46. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

47. Kadangi aplinkybės, dėl kurių patvirtinimo pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismą iškviesti liudytojais J. T., M. T. bei J. B., nėra susijusios su pareiškėjo skundo dalyku, taip pat neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl liudytojų apklausos.

48. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismą prašė paskirti specialistą, kuris pateiktų išvadą dėl sėjos terminų patikslinimo pagrindimo (I t., b. l. 162–164).

49. ABTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialių žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti.

50. Kaip jau buvo minėta, ginčijamas atsakovo administracinis sprendimas yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo užfiksuotos paraiškos patikrinimo vietoje metu. Šių aplinkybių pagrįstumo patikrinimui specialios žinios nereikalingos. Todėl nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje kviesti specialistą.

51. Taigi pirmosios instancijos teismas, netenkindamas minėtų pareiškėjo prašymų dėl liudytojų apklausimo ir specialisto kvietimo nepažeidė ABTĮ 81 straipsnio nuostatų, įpareigojančių teisėjus aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

52. Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamo sprendimo dalį dėl perskirstymo išmokos už pirmuosius 30 ha neskyrimo ir jos ilgalaikės sankcijos taikymo, motyvuodamas tuo, kad ginčijamame sprendime visiškai nepasisakyta, kokie objektyvūs duomenys (faktai), kokios teisės normos lėmė tokį sprendimą, o pirmosios instancijos teismo vertinimu, šis skundžiamo sprendimo turinio trūkumas yra esminis, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų. Taip pat, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovą šiuo klausimu priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą.

53. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti ginčijamo administracinio akto turinio trūkumai buvo pagrindas panaikinti minėtą atsakovo sprendimo dalį ir įpareigoti atsakovą klausimą išspręsti iš naujo.

55. Nustačius, kad ginčijamas atsakovo administracinis sprendimas dėl perskirstymo išmokos už pirmuosius 30 ha neskyrimo ir jos ilgalaikės sankcijos taikymo nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės iš esmės įvertinti, ar ši sprendimo dalis yra teisėta pareiškėjo prašomų išmokų skyrimą reguliuojančių teisės normų kontekste.

56. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

57. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, vadovaujantis minėta ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui ir bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys