890756e5-fb89-4e2d-bfa3-7d932fd41386 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2249-311/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08925-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS  NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui, Birutei Čyžaitei, dalyvaujant : prokurorei Editai SangavičiÅ«tei, kaltinamajam V. J., nukentėjusiajai M. B. ir jos atstovui advokatui Romui Aikevičiui, Kauno vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei S. Č., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir n u s t a t ė : V. J. 2018 m. vasario 22 apie 12.25 val. sugyventinės M. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtÄ , miegamojo kambaryje nukentėjusiajai sėdint ant stalo vienÄ kartÄ ranka sudavė nukentėjusiajai į kairę ausį nuo ko ji nukrito ant grindų bei susitrenkė pakaušį, po to parvertė ant lovos ir užgriuvęs viena ranka spaudė nukentėjusiajai kaklÄ , kol jai pradėjo trÅ«kti oro, tuo sukeldamas M.

B. fizinį skausmÄ ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairio žando sumuÅ¡imu, pakauÅ¡io sumuÅ¡imu, odos nubrozdinimu kairės ausies landoje, iÅ¡sivysčiusia kairės ausies otalgija (ausies skausmai), t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2018 m. vasario 22 d. gavo žinutę iÅ¡ nukentėjusios (tai yra M. B.), kad jie skiriasi. Iki tol jie gyveno kartu apie vienerius metus.

Sugyventinė jam pranešė, kad sudėti jo daiktai ir, kad gali atvykti pasiimti jų. TÄ dienÄ 5 valandÄ ryto išėjo iÅ¡ namų į darbÄ (dirbo (duomenys neskelbtini)) ir, kiek pamena, iÅ¡ vakaro apie skyrybas pokalbio nebuvo. Nuvyko taikytis. Kai atvyko namo, koridoriuje buvo maiÅ¡elis su jo daiktais. Buvo apkaltintas neiÅ¡tikimybe. Nesuprato, kas vyksta. M. pakėlė balsÄ . Jis bandė diskutuoti, o nukentėjusioji sakė, kad jis eitų iÅ¡ tų namų. Bandė apsikabinti jÄ , bet ji jį stÅ«mė.

Nebuvo pravardžiavimo, nepagarbos. Sugyventinė nenorėjo taikytis, o jis nenorėjo skirtis. Tokių diskusijų tarp jų buvo ir ankščiau. Nukentėjusioji sakė, kad eitų iÅ¡ tų namų, nes ji kvies policijÄ . Prie durų atėjo nukentėjusiosios vaikas P., o mama jam pasakė, kad jis kviestų policijÄ . Girdėjo, kaip M. pasakė sÅ«nui, jog jis pasakytų telefonu policijai, kad jÄ muÅ¡a. Vaikas paskambino telefonu Nr. 112. M. B. sakė sÅ«nui, kÄ kalbėti telefonu. Pasiėmęs daiktus, kaltinamasis išėjo iÅ¡ namų.

Kieme sutiko policijos pareigÅ«nus. Jų paklausė, ar yra reikalingas. Sakė, kad ne. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino kaltinamojo V. J. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad su M. B. kartu gyveno apie 1 (vienerius) metus laiko, nuo 2017 m. sausio mėnesio vedė bendrÄ Å«kį, bendrų vaikų neturi. Gyveno pas jÄ namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2018-02-22 sutarė, kad atvyks pas jÄ Ä¯ namus susirinkti savo daiktų. 2018-02-22 apie 12.00 val. jam atvykus minėtu adresu, M. jį įsileido į namus.

Jis bandė su ja pasikalbėti, susitaikyti, norėjo toliau kartu gyventi, nesiskirti. Jo daiktai jau buvo sukrauti ir padėti. Jis bandė taikytis, gražiai kalbėti, o M. pradėjo keiktis ir rėkti. Tuo metu buvo miegamajame. Ji pabandė jį iÅ¡stumti iÅ¡ kambario link jo daiktų, tuo metu jis suėmė jai už abiejų dilbių. M. suÅ¡ukus kad paleisti, nes iÅ¡kvies policijÄ , jis atsakė: „nu ir kviesk“. IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ atėjo M. vyresnis sÅ«nus P. ir M. jo paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , sÅ«nus tÄ ir padarė.

Tuomet jis susirinko savo daiktus ir iÅ¡važiavo link darbo. Pakeliui, važiuojant (duomenys neskelbtini), sutiko policijos ekipaÅ¾Ä su įjungtais Å¡vyturėliais, juos sustabdęs jis paklausė ar jie važiuoja į (duomenys neskelbtini), pareigÅ«nai atsakė, kad taip. Jis pasakė, kad greičiausiai dėl jo buvo kviesta policija ir paaiÅ¡kino, kad turi važiuoti pas mažametį savo vaikÄ . PareigÅ«nams pasakius savo vardÄ , pavardę, gimimo, metus ir jiems leidus, nuvažiavo pas vaikÄ . Neprisipažįsta, kad M.

B. sudavė ranka į veido sritį, nes taip nebuvo ir ant grindų ji nukritusi nebuvo. Nepamena, kad ji bÅ«tų sėdėjusi ant stalo (1 t., b. l. 92-93). Kaltinamasis V. J. po jo parodymų pagarsinimo nurodė, jog nukentėjusioji jam sakė: „Eik, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ mano namų“. Praėjo metai laiko, visko tikrai neprisimena. Vienu momentu laikė nukentėjusiÄ už rankų bandydamas jÄ apsikabinti. Juk su žmogumi gyveno metus laiko. Tai nebuvo agresija. Nebuvo suduotas smÅ«gis į ausį.

KategoriÅ¡kai neigia tai, kad buvo suduotas koks nors smÅ«gis nukentėjusiai. Nukentėjusioji į medikus kreipėsi praėjus 2 paroms. Taip pat parodė, kad jie su nukentėjusiÄ ja kartu gyveno, rÅ«pinosi jos vaikais. Buvo faktai, kai ji bÅ«davo jam neiÅ¡tikima. Jie dalyvaudavo svingerių vakarėliuose. IÅ¡ jo pusės nebÅ«davo pavydo, smurto protrÅ«kių. PareigÅ«nai nenustatė jokių smurto požymių. Jis sportuoja. Jei bÅ«tų trenkęs nukentėjusiai, tikrai bÅ«tų likę žymės. Nukentėjusioji po įvykio atsisakė kreiptis į greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

SÅ«nus teigia, kad jis atsikėlė, nes norėjo eiti į parduotuvę, o ne dėl triukÅ¡mo. Po įvykio nukentėjusioji tęsė pasiruoÅ¡imÄ varžyboms. TÄ patį vakarÄ po įvykio nukentėjusioji kvietė draugus į svečius. Viena ekspertizė nustatė, kad buvo suduoti du smÅ«giai, kita, kad buvo suduoti trys smÅ«giai. M. B. sakė, kad tÄ patį vakarÄ eis pas tÄ savo draugÄ . Žinant, kad B. pomėgius seksualiniame gyvenime – jai patinka smurtas, agresija, tai sužalojimai galėjo atsirasti ir dėl to.

Kai buvo paguldyta į ligoninę, iÅ¡ socialiniuose tinkluose esančios informacijos matyti, kad nukentėjusioji buvo nusiteikusi gerai. NeaiÅ¡ku, kokį garsÄ girdėjo liudytoja. Pagal teismų praktikÄ , negalima remtis tik nukentėjusiosios parodymais. Taip pat negalima remtis prielaidomis. Nors kaltinamasis V. J. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Nukentėjusioji M. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog, kiek pamena, iÅ¡ vakaro nebuvo ginčo su kaltinamuoju.

Ryte gavo SMS žinutę su kaltinamojo neiÅ¡tikimybės įrodymais. Pastarasis tuo metu buvo iÅ¡vykęs. Ji pasakė kaltinamajam, kad skiriasi. Tada kaltinamasis jÄ nusivedė į miegamÄ jį ir uždarė kambario duris. Jis jai sakė, kad nenori skirtis. Sakė, kad, jei ji nebus jam, tai nebus niekam. Nukentėjusioji atsisėdo ant stalo, užsikėlė kojas. Ji pasakė, kad galėjo bendrauti su kitu vaikinu. Tada kaltinamasis jai trenkė. Ji krito nuo stalo ant galvos. Kaimynė apačioje girdėjo tÄ kritimo garsÄ .

Ji susiėmė už galvos. Kaltinamasis jÄ suėmė už gerklės, parvertė ant lovos ir pradėjo smaugti. Jis atėmė iÅ¡ jos telefonÄ ir numetė jį, kai ji norėjo iÅ¡sikviesti pagalbÄ . Vaikas iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Prie durų jis paÅ¡aukė ”mama“. Ji pasakė, kad vaikas įeitų. Matėsi sumuÅ¡imo žymės. Naktį antrÄ kartÄ ji važiavo į ligoninę. Po smÅ«gio ji prieÅ¡inosi, bandė dar apsiginti su maÅ¡inos raktais. Kaltinamasis pradėjo jÄ smaugti. Vaikas tada pradėjo belstis į duris.

Kai paprašė, kad sÅ«nus iÅ¡kviestų policijÄ , J. atsistojo nuo lovos ir vaikščiojo po kambarį. Po to kaltinamasis išėjo. KažkÄ iÅ¡eidamas pasiėmė. Kaltinamasis buvo atlikęs bausmę užsienyje. Jai buvo padaryti kÅ«no sužalojimai. Teko gydytis. Be to, kaltinamajam ji buvo nupirkusi automobilį, vėliau gavo daug praneÅ¡imų dėl paskirtų baudų. Pasitikėjo žmogumi, visapusiÅ¡kai jam padėjo. Turi socialiniuose tinkluose daug bendrų pažįstamų su kaltinamuoju.

Jai nebuvo malonu, kai socialiniame tinkle pasikeitė savo statusÄ Ä¯ „vieniÅ¡os“. Dėl ausies sužalojimo teko važinėti į Å ilainių poliklinikÄ , vartojo vaistus. Net norėjo jÄ guldyti į ligoninę. Iki Å¡iol ausis nėra atsistačiusi. Ji ruošėsi varžyboms, todėl po įvykio turėjo sportuoti. Nepilnametis liudytojas P. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kai jis 2018 m. vasario 22 d. pabudo dėl to, kadangi iÅ¡girdo mamos verksmÄ .

Kai pradarė kambario duris, mama apsiverkusi nubėgo į voniÄ , o jam liepė kviesti policijÄ . Sakė, kad kaltinamasis kelia rankÄ , tai yra jÄ sumušė. Pro Å¡alį praėjo iÅ¡ to paties kambario išėjęs kaltinamasis. Buvo apie 14 valanda. Po to liudytojas su draugu ėjo į parduotuvę. Kai grįžo, policija jau buvo namuose. Mama vėliau pasakojo, kad apsipyko su kaltinamuoju, o jis jai trenkė ir mama nukrito. Liudytoja B. V. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiÄ ja gyveno viename name.

Su B. yra bendrasavininkės. Ji tik girdėjo, kad kilo triukÅ¡mas tarp jų. IÅ¡sigando, kai iÅ¡girdo tokį garsų dunksėjimÄ . Išėjo į kiemÄ . Ten P. paklausė, kas vyksta. Jis paaiÅ¡kino, kad mama apsiverkusi, kad jis iÅ¡kvietė policijÄ . Sakė kaltinamajam, kad negalima smurtauti prieÅ¡ moterį. Å iaip tai kaltinamasis nebÅ«davo agresyvus. SekančiÄ dienÄ bendravo su nukentėjusiÄ ja. Ji skundėsi, kad skauda galvÄ . Matomų sužalojimų nematė. Žinojo, kad nukentėjusioji eis į poliklinikÄ .

Jos miegamasis yra po jų miegamuoju. Buvo toks garsas, tarsi kristų kÅ«nas. Girdėjo, kad vyras keikėsi, o moteris kažkÄ aiÅ¡kino. IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matyti dviejų aukÅ¡tų gyvenamasis namas aptvertas tvora. Matyti laiptai vedantys į antrÄ aukÅ¡tÄ . Antrame aukÅ¡te durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Butas trijų kambarių.

Kairėje pusėje miegamasis, deÅ¡inėje pusėje svetainės kambarys ir virtuvė. Koridoriaus gale vaikų kambarys. Kambariai tvarkingi, daiktai savo vietose. Daugiau objektų, turinčių reikÅ¡mės tyrimui, nepastebėta. Vaizdo stebėjimo kamerų teritorijoje nėra (1 t., b. l. 7-8). IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis R. K. informavo Kauno AVPK NVRS virÅ¡ininkÄ apie tai, jog 2018-02-22 12.28 val. iÅ¡ Kauno AVPK OVS budėtojo gavus praneÅ¡imÄ apie tai, jog (duomenys neskelbtini) mamos buvęs sugyventinis mušė rankomis per galvÄ , buvo nuvykta į įvykio vietÄ .

Ä®vykio vietoje nustatyta, jog policijÄ kvietė nukentėjusiosios M. B. nepilnametis P. G.. Pati M. B. paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė sugyventinis V. J. (b.l. 19-22). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės Z. M. 2018-02-23 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G633/2018(02) nurodyta, kad M. B. konstatuota kairio žando sumuÅ¡imas, pakauÅ¡io sumuÅ¡imas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2018 m. vasario 22 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja, ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu (b. l. 39). Iš 2018-04-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, padaryta garso įrašo dokumentinė išklotinė (b. l. 65-67) Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės Z.

M. specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG1055/2018(02) nurodyta, kad M. B. konstatuota kairio žando sumuÅ¡imas, pakauÅ¡io sumuÅ¡imas, odos nubrozdinimas ausies landoje (med. dokumentuose yra prieÅ¡taravimai, vienur raÅ¡oma deÅ¡inėje ausyje, kitur kairėje ausyje), iÅ¡sivysčiusi kairės ausies otalgija (ausies skausmai). Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. vasario 22 d. PakauÅ¡io srities sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ (1 t., b. l. 44-45). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo Ä®rodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusių asmenų kaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį.

Kaltinamojo V. J. parodymus, kad jokio smurto nukentėjusiosios M. B. atžvilgiu jis nenaudojo, nukentėjusioji apkaltinusi jį neiÅ¡tikimybe liepė iÅ¡eiti, o jis nenorėjo skirtis, todėl bandė su ja diskutuoti, bandė apsikabinti jÄ , o Å¡i jį stÅ«mė, teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia kaltinamasis, jo kaltė įvykdžius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta nukentėjusiosios M.

B. ir liudytojų P. G. bei B. V. N. parodymais, pirmiau minėtomis specialistų iÅ¡vadomis, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga – pareiÅ¡kimu apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, apžiÅ«ros protokolu, taip pat tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 19-22), bendrojo pagalbos centro duomenimis (1 t., b. l. 64). Visi Å¡ie įrodymai, yra nuoseklÅ«s ir tarpusavyje sutampantys, atitinkantys bylos duomenis. Pažymėtina, kad tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiÅ¡kai analizuojant įvykių eigÄ .

Nagrinėjamus atveju teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jos parodymai atitinka pirmiau minėtų byloje surinktų įrodymų visumÄ , kuri patvirtina, kad 2018 m. vasario 22 apie 12.25 val. sugyventinės M. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu panaudodamas M. B. atžvilgiu fizinį smurtÄ , kaltinamasis V. J. miegamojo kambaryje, nukentėjusiajai sėdint ant stalo, vienÄ kartÄ ranka sudavė jai į kairę ausį, nuo ko Å¡i nukrito ant grindų ir susitrenkė pakaušį.

Po to V. J. parvertė nukentėjusiÄ jÄ ant lovos ir užgriuvęs viena ranka spaudė jai kaklÄ , kol Å¡iai pradėjo trÅ«kti oro, tuo sukeldamas M. B. fizinį skausmÄ ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai, kad kaltinamasis V. J. fizinį skausmÄ sukėlė ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ Å¡eimos narei – kartu gyvenusiai sugyventinei M. B., jo atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo Kaltinamasis V. J. yra kaltas ir baustinas. Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Å io straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamÄ veikÄ , tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ alternatyvių bausmių: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. J., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, Å¡i nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Vertinant V. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 113-125), psichikos ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 130, 131), užsiimantis individualia veikla, Å¡eiminė padėtis – iÅ¡situokęs. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančiÄ aplinkybių nebuvimÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, sprendžia, kad kaltinamajam V.

J. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, Å¡ios bausmės dydį nustatant artimÄ vidurkiui (BK 48 str. 2 d.). Bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam nustatytinas įpareigojimas tam tikru laiku bÅ«ti namuose (BK 48 str. 6 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. J. padarė smurtinį nusikaltimÄ , jis padarytas prieÅ¡ artimÄ Å¡eimos narį, tokiais savo veiksmais V. J. ne tik sukėlė nukentėjusiajai skausmÄ , bet ir padarė neturtinę žalÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 9 punktas, 71 straipsnis, 72² straipsnis, 73 straipsnis).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji-civilinė ieÅ¡kovė M. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 193-194). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų.

Tai reiÅ¡kia, kad V. J. Å¡ioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Nukentėjusioji-civilinė ieÅ¡kovė M. B. savo reikalavimÄ dėl 2000 eurų dydžio neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo jai padarytų klausos sutrikimų ji patyrė daug nepatogumų: negalėjo normaliai bendrauti su žmonėmis bei su savo sÅ«numis, nuolat skaudėjo galvÄ , dėl ko buvo priversta naudoti stiprius, skausmÄ malÅ¡inančius vaistus; po Å¡io įvykio jaučiausi nesaugi dėl savęs ir savo vaikų.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 25Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios-civilinės ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iÅ¡ dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas nukentėjusiajai M. B. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo V. J. veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs kairio žando sumuÅ¡imu, pakauÅ¡io sumuÅ¡imu, odos nubrozdinimu ausies landoje, iÅ¡sivysčiusia ausies otalgija (ausies skausmais) (1 t., b. l. 44-45), dėl ko pastarajai neabejotinai teko iÅ¡kęsti ne tik fizinį skausmÄ , bet ir emocinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nepatogumus.

Nukentėjusiosios civiliniame ieÅ¡kinyje įvardinti patirti negatyvÅ«s reiÅ¡kiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotÄ neturtinės žalos turinį. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiÅ¡kinių byloje nenustatyta. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, jo padarytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas.

Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)m.), duomenų apie netektÄ darbingumÄ nenustatyta, pasak jo, užsiima individualia veikla, t. y. pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatęs, jog dėl kaltinamojo padarytų nusikaltimų nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, teismas nukentėjusiosios-civilinės M.

B. patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 500 eurų, kuri iÅ¡ kaltinamojo V. J. priteistina nukentėjusiosios-civilinės ieÅ¡kovės naudai. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Kiti klausimai Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina. Kompaktinis diskas (CD), esantis byloje (1 t., b. l. 75), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, Å¡ios bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemones : - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti programose ir jas visiÅ¡kai baigti; - 10 (deÅ¡imties) MGL, t.y. 500 (penkių Å¡imtų) eurų įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant įmokÄ sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ (jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ ).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, nukentėjusiajai-civilinei ieÅ¡kovei M. B. iÅ¡ V.

J. priteisti 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Kompaktinį diskÄ (CD), esantį byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti V. J., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Grigas