2021-04-06 Nr. BB-1920-1-04-2-00161-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1343/2021

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00161-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. K. kasaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo klausimą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113, 115 straipsniuose nustatytas civilinio ieškinio nagrinėjimo taisykles, nesivadovavo civilinės teisės normų reikalavimais, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus įvertino tik formaliai, nukentėjusiajai priteistiną žalos dydį nustatė ne vertindami individualias bylos aplinkybes, o pagal panašaus pobūdžio byloje nukentėjusiesiems priteistiną neturtinės žalos dydį. Kasatorės teigimu, teismai pažeidė teisingos kompensacijos už patirtus neturtinius išgyvenimus nustatymo principą bei teisingumo principą. Be to, teismai nepagrįstai sumažino nukentėjusiosios patirtas išlaidas už advokato padėjėjo darbą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kartu pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, bet fakto klausimas ir todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu. Tuo tarpu aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme.

Šiuo atveju paduotame skunde, nors ir išvardijami BPK straipsniai, kurių normos, anot kasatorės, buvo pažeistos, tačiau šie teiginiai grindžiami subjektyvia nukentėjusiosios nuomone, jog teismai per menkai įvertino jos patirtus sužalojimus. Taigi tokiais skundo teiginiais iš esmės yra keliamas fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Teisiniai argumentai, kurie pagrįstų, jog teismų išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialinės teisės nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, šiuo atveju nepateikti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas

Arvydas Daugėla