2024-08-06 Nr. AB-11388-3-61-3-02923-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2290-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02923-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo U. G. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Liunetė“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas U. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 24S133743 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo U. G. skundą atmetė.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 23 d. sprendimą ir Migracijos departamento 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą 24S133743 panaikinti, o šio prašymo netenkinus – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde U. G. taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo vykdymą, kol byla bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pareiškėjas paaiškina, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui (laikinai sustabdyti leidimo gyventi panaikinimo procesą), o jos taikymas padės išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kadangi teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo priimtas Sprendimas taps negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Ginčui aktualios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) redakcijos, galiojusios nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d., 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais.

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 24S133743 teisėtumo bei pagrįstumo. Sprendimu, kurio vykdymą pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti, buvo nuspręsta panaikinti U. G. išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais. Taigi, remiantis Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendimo apskundimas jo vykdymą sustabdo automatiškai ir tam nėra būtina imtis papildomų priemonių. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai atitinkamus viešojo administravimo subjekto veiksmus ar sprendimus, kilus ginčui, stabdo įstatymas, tokių veiksmų uždraudimas teismo skiriamomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis būtų nepagrįstas ir teisiškai beprasmis. Jokių duomenų, kad Sprendimas yra vykdomas, U. G. nepateikė.

Apibendrindama išdėstytus argumentus ir atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių papildomų argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, o tik teigė, jog jos taikymas padės išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, kadangi teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo priimtas Sprendimas taps negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 24S133743 vykdymą, kol byla bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl toks U. G. prašymas negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, 137 straipsniu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. G. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis