2016-10-10 Nr. AB-19627-3-62-3-00270-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2717-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00270-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 600 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 6).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 27 d. jis atvyko į Kauno tardymo izoliatorių, asmens kratos metu iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai: juodi siūlai, adata ir baltojo aukso žiedas, jis pasirašė kratos protokole, daiktai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo padėti į saugomų daiktų sandėlį. 2014 m. gruodžio 4 d. jis buvo etapuotas iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją. Pataisos namų pareigūnams jis pateikė kratos protokolo kopiją ir prašymą minėtus daiktus jam grąžinti. 2015 m. sausio 8 d. Apsaugos priežiūros skyriaus viršininko kabinete, jam matant, buvo atplėštas užantspauduotas vokas, gautas iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Voke buvo tik siūlai ir adata, žiedo nebuvo. Dėl dingusių daiktų jis patyrė turtinę 600 Eur ir neturtinę 5 000 Eur žalą, kadangi žiedas buvo baltojo aukso, prekinio ženklo „Lacoste“, už jį buvo sumokėta 600 Eur, tai buvo dovana jam artimų žmonių, brangus prisiminimas. Dėl žiedo dingimo jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti savo pareigas netinkamai atlikę pareigūnai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 15–16) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 27 d., pareiškėjui atvykus į Kauno tardymo izoliatorių, buvo atliekama asmens krata, kurios metu iš pareiškėjo buvo paimti asmeniniai daiktai: juodi siūlai, adata ir žiedas, kurį pareiškėjas apibūdina skirtingai. 2014 m. gruodžio 4 d., pareiškėjui išvykstant iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, paimti daiktai jam grąžinti nebuvo, jie buvo perduoti konvojaus pareigūnams kartu su pareiškėjo asmens byla. Atsakovas iš dalies sutiko su skundu, tačiau nesutiko su dingusio žiedo verte, kadangi pats pareiškėjas netiksliai ir nenuosekliai apibūdina dingusį žiedą. Iš pradžių pareiškėjas nurodė, kad tai buvo paprasto balto metalo žiedas, vėliau – balto metalo žiedas, dar vėliau – „Lacoste“ baltojo aukso žiedas. Kadangi tikrosios žiedo kainos nustatyti neįmanoma, tai paliko spęsti teismo nuožiūra.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b. l. 136–140) skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui J. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 20 Eur turtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.271 straipsniais, Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 27 d. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atvyko į Kauno TI, jam buvo atlikta asmens krata, kurios metu iš pareiškėjo buvo paimti asmeniniai daiktai: juodi siūlai, adata ir balto metalo žiedas. Pareiškėjas pasirašė Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole. Vokas su kratos metu iš pareiškėjo paimtais daiktais buvo saugomas Kauno TI Ūkio skyriuje. 2014 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas buvo etapuotas iš Kauno TI į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, konvojaus pareigūnams buvo perduotas paketas (vokas) su asmens kratos metu iš J. S. paimtais daiktais. 2014 m. gruodžio 10 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriui pareiškėjas pateikė prašymą grąžinti asmens kratos metu iš jo paimtus asmeninius daiktus. 2015 m. sausio 8 d. kratos metu paimtas siūlas ir adata pareiškėjui grąžinti, balto metalo žiedas – negrąžintas, atidarius voką žiedo jame nebuvo. Dėl žiedo dingimo Kauno TI buvo atliktas tarnybinis tyrimas, tačiau jo metu žiedo dingimo aplinkybės nustatytos nebuvo.

Kratos bei daiktų svėrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir peržiūros instrukcija, patvirtinta 2014 m. rugsėjo 10 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-362, bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės). Teismas vadovavosi Taisyklių 57 punkto nuostata.

Byloje ginčo dėl pareiškėjui priklausiusio ir asmens kratos metu paimto žiedo dingimo fakto iš esmės nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai, kurie tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jie 2015 m. sausio 8 d. kabinete, dalyvaujant pareiškėjui, apžiūrėjo iš sandėlio gautą voką, kuriame buvo pareiškėjui priklausantys daiktai. Vokas buvo užklijuotas, jo (voko) plomba nepažeista. Atkirpus voko kraštą, jame rasti tik siūlai ir adata, žiedo nebuvo. Paklausus, koks turėjo būti žiedas, pareiškėjas nurodė, kad buvo paprasto balto metalo žiedas, tačiau jam brangus, kadangi tai artimųjų dovana.

Teismas rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi. Iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens turto praradimą, kurį jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Teismas padarė išvadą, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir pareiškėjo patirtų nuostolių.

Pažymėta ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos ne tik atsiradimo faktą, bet ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėjas turtinės žalos dydį nurodė 600 Eur, kadangi tai buvo brangus „Lacoste“ baltojo aukso žiedas, kuris įsigytas būtent už 600 Eur. Atsakovo atstovas nesutiko tik su dingusio žiedo verte (600 Eur). Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys taip pat patvirtino, jog pareiškėjas prieštaringai ir nenuosekliai apibūdina dingusį žiedą: 2011 m. lapkričio 27 d. Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos metu paimtą žiedą (kvite) nurodė – balto metalo; 2015 m. sausio 8 d., grąžinant pareiškėjui daiktus, jis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnams nurodė – paprasto balto metalo žiedą. Šias aplinkybes minėti liudytojai patvirtino teismo posėdžio metu bei nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose. Netikėti jais teismas neturėjo pagrindo, byloje nebuvo jokių duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti pareiškėją nepagrįstai apkalbėti. 2015 m. sausio 28 d. skunde Kauno TI direktoriui, 2015 m. sausio 12 d. skunde Kalėjimų departamento direktoriui ir 2015 m. kovo 6 d. skunde teismui pareiškėjas dingusį daiktą apibūdino kaip „Lacoste“ balto metalo auksinį žiedą.

Taigi, esant prieštaringam ir nenuosekliam prarasto žiedo apibūdinimui, teismas pareiškėjo versijas, nurodytas skunduose Kauno TI, Kalėjimų departamentui ir teismui, atmetė, kadangi jos prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, pateiktos praėjus pakankamai ilgam laikui po žiedo dingimo paaiškėjimo, ir vadovavosi 2014 m. lapkričio 27 d. įrašu kvite bei 2015 m. sausio 8 d. liudytojų tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais teisme. Kitų patikimų ir objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti prarasto žiedo vertę byloje nebuvo. Pažymėta ir tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas“ 4 punkte tarp draudžiamų turėti daiktų nurodyti vertingi daiktai. Taigi, pareiškėjas į Kauno TI 2014 m. lapkričio 27 d. buvo pristatytas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, todėl negalėjo turėti vertingo daikto – baltojo aukso žiedo, kadangi jis yra draudžiamųjų daiktų sąraše. Tai tik patvirtina pareiškėjo 2014 m. lapkričio 27 d. ir 2015 m. sausio 8 d. žiedo apibūdinimą, kad tai buvo paprastas balto metalo žiedas. Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į visuotinai žinomas balto metalo vyriškų žiedų rinkos kainas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustato dingusio žiedo vertę – 20 Eur, kuri ir priteistina iš atsakovo.

Teismas taip pat pažymėjo, nors byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjui priklausančio žiedo praradimo sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus, bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl jo daiktų praradimo nenustatyti. Nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtent dėl jo daiktų praradimo būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl daiktų praradimo neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas iš esmės nepateikė. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 600 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 147–48).

Nurodo, kad Kauno TI pripažino, jog prarado pareiškėjo asmeninį daiktą. Todėl pareiškėjas nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo pažeisti CK 6.271 ir 6.250 straipsniai. Teismas neatkreipė dėmesio, kad būnant Kauno TI pareiškėjas kreipėsi į psichologinę tarnybą bei psichiatrą ir buvo skiriami raminamieji vaistai, kuriuos jis gėrė ir iki šiol geria dėl sutrikusios sveikatos. Teigia, kad teismas ignoravo pareiškėjo prašymą išreikalauti jo sveikatos istoriją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtos Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veikos, t. y. neišsaugojus perduoto saugoti, kaip teigė pareiškėjas, brangaus metalo aksesuaro, jam svarbaus ir dėl asmeninių priežasčių, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog prarasto žiedo apibūdinimas buvo prieštaringas ir nenuoseklus, nusprendė, kad buvo prarastas balto metalo žiedas, ir, atsižvelgęs į rinkos kainas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatė dingusio žiedo vertę – 20 Eur, kurią priteisė iš atsakovo. Teismas taip pat nusprendė, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kauno TI veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2014 m. lapkričio 27 d. atvykus iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Kauno tardymo izoliatorių, buvo atlikta asmens krata, kurios metu iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai: juodi siūlai, adata, žiedas. Pareiškėjas pasirašė Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole bei kvite (b. l. 30–31). Vokas su kratos metu iš pareiškėjo paimtais daiktais buvo saugomas Kauno TI Ūkio skyriuje (b. l. 38–39). 2014 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas buvo etapuotas iš Kauno TI į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, konvojaus pareigūnams buvo perduotas paketas (vokas) su asmens kratos metu iš J. S. paimtais daiktais (b. l. 43–44). 2014 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriui pateikė prašymą grąžinti asmens kratos metu iš jo paimtus asmeninius daiktus (b. l. 46). 2015 m. sausio 8 d. pareiškėjui buvo grąžintas siūlas ir adata, buvę Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai perduotame pakete (voke), kuriame balto metalo žiedo nebuvo (b. l. 46). Dėl žiedo dingimo Kauno TI buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nebuvo išaiškinta, kur yra dingęs žiedas, taip pat kodėl žiedas nebuvo išsaugotas (b. l. 17–21).

Pareiškėjas, pagrįsdamas prašomos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos dydžius, teigia, kad dingo „Lacoste“ prekės ženklo balto aukso žiedas, jam brangus kaip artimųjų (tėvo, močiutės) atsiminimas.

Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos atsiradimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Taigi šiuo atveju pareiga įrodyti, jog tam tikra žala yra patirta, taip pat jos dydį, tenka pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 57 straipsnio 4 dalis, 72 straipsnis). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis), o sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis 2–4 punktai).

Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, iki žiedo dingimo pareiškėjas jo nėra apibūdinęs kaip gaminio, turinčio didelę materialinę vertę: 2014 m. lapkričio 27 d. Kauno tardymo izoliatoriaus kvite Nr. 22-138-1577 (b. l. 30), Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole (b. l. 31), 2014 m. gruodžio 4 d. Kauno tardymo izoliatoriaus Nuteistojo daiktų apraše (b. l. 13), 2014 m. gruodžio 10 d. prašyme (b. l. 11), kitoje nuteistojo daiktų aprašo lapo pusėje (b. l. 13), žiedas buvo apibūdintas „balto metalo“. Aplinkybę, kad dingęs žiedas, pareiškėjo teigimu, yra „Lacoste“ prekinio ženklo balto aukso gaminys, pareiškėjas pirmą kartą paminėjo savo 2015 m. sausio 28 d. skunde Kauno TI direktorei (b. l. 22–24), tai nurodė teikdamas skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 26–27) bei teismui (b. l. 6). Aplinkybę, kad pareiškėjas, iki žiedo dingimo fakto išaiškėjimo, nebuvo nurodęs, kad šis žiedas yra auksinis, savo tarnybiniuose pranešimuose patvirtino Kauno TI ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai (b. l. 32–34, 41–42), apklausti liudytojais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2015 m. rugpjūčio 12 d., 2015 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžių garso įrašai). Teisėjų kolegija, įvertinusi duomenų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jo deklaruojamą dingusio žiedo, kurio apibūdinimas nepaaiškinamai kito, medžiagiškumą (baltas auksas) ir vertę (2 080 Lt arba 600 Eur) patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad prekės ženklą „Lacoste“ savo veikloje turintys teisę naudoti asmenys gamintų ir prekiautų tokiais vyriškais aksesuarais, t. y. brangiųjų metalų vyriškais žiedais.

Taisyklių 60 punkte numatyta, kad nuteistojo, kuris po nuosprendžio įsiteisėjimo pirmą kartą atvyko į pataisos įstaigą, iki asmens kratos ir daiktų bei reikmenų patikrinimo savanoriškai atiduoti su savimi turimi pinigai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir įrašomi į šio nuteistojo asmeninę sąskaitą, o vertingi daiktai – paimami ir perduodami saugoti į pataisos įstaigos buhalteriją, kol šis nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į aplinkybes ir nuteistojo rašytinį prašymą, turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti paimami ir perduodami jo artimiesiems giminaičiams bei šeimos nariams, taip pat globėjams (rūpintojams). Kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 62–71), pareiškėjas į pataisos įstaigą atvyko 2011 metais, buvo ne kartą buvo konvojuojamas, tačiau šio žiedo, kuris, jo teigimu, turi didelę materialinę vertę, neatidavė saugoti nustatyta tvarka ar perduoti artimiesiems.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo byloje esančių įrodymų vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas: vertinant, kad pareiškėjo dingęs žiedas buvo paprasto balto metalo, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 20 Eur suma turtinei žalai atlyginti yra visiškai pakankama, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie keltų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos sumos turtinei žalai atlyginti pagrįstumo.

Minėta, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, vien tik pats nuteistojo administracijai perduoto saugoti žiedo, t. y. papuošalo, praradimo faktas savaime nesuponuoja neturtinės žalos atsiradimo, jos (neturtinės žalos) atsiradimas turi būti įrodytas. Pareiškėjas, kaip minėta, dar iki kreipimosi į teismą buvo nurodęs, kad šis žiedas jam brangus dėl artimiausių žmonių (tėvo, močiutės) atminimo, tačiau detalesnių su žiedo asmenine verte susijusių aplinkybių nei teismo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu nenurodė. Kadangi pareiškėjo teiginiai apie didelę asmeninę žiedo vertę nėra įrodyti, dėl tokio daikto (papuošalo) praradimo asmuo objektyviai neturėtų patirti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomų pasekmių, t. y. psichologinio sukrėtimo, gerti raminamųjų vaistų. Be to, iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenų matyti (b. l. 62–110), kad pareiškėjas į gydytojus dėl įvairiausių priežasčių kreipėsi daug kartų, tačiau nėra nurodęs, kad kokio nors negalavimo priežastis – patiriami išgyvenimai dėl prarasto daikto. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė dėl neteisėtos atsakovo veikos patyręs neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai netenkintas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, aptartas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikęs ir aiškinęs procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė