2024-04-24 Nr. AB-6656-3-61-3-02781-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-86-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02781-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 3R-396(2.13-1.E) „Dėl J. Z. 2021-10-20 skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Inspekciją išnagrinėti 2021 m. spalio 20 d. pareiškėjo skundą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. spalio 20 d. jis kreipėsi į Inspekciją su skundu, kuriame nurodė, jog UAB „Rekvizitai“ neteisėtai tvarko jo asmens duomenis (privatų mobilaus telefono ryšio numerį), pareiškėjo privatus mobilaus telefono ryšio numeris buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui kaip dviejų įmonių telefono ryšio numeris, o UAB „Rekvizitai“ paviešino šį telefono numerį internetiniame portale www.rekvizitai.lt. Pareiškėjas pateikė Inspekcijai įrodymus, kad skelbiamas telefono numeris priklauso pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui. 2022 m. gegužės 17 d.

Inspekcija kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba), prašydama pateikti nuomonę, ar Inspekcijoje nagrinėjamas skundas dėl galimo pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių pažeidimo yra priskirtinas Tarnybos kompetencijai. Tarnyba nurodė, jog, jos nuomone, interneto portalo www.rekvizitai.lt veikla, kai duomenys apie įmones yra paimami iš viešų oficialių šaltinių ir paskelbiami platformoje, kurioje asmenims suteikiama teisė komentuoti ir vertinti konkrečias įmones, laikytina žurnalistine veikla 2016 m. balandžio 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR) kontekste, todėl, Tarnybos nuomone, Inspekcijoje nagrinėjamas skundas priskirtinas Tarnybos kompetencijai. Atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, UAB „Rekvizitai“ pateiktus duomenis, Inspekcija nusprendė, kad jos nagrinėjamas skundas dėl pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių pažeidimo, jo asmens duomenis tvarkant visuomenės informavimo priemonėje adresu www.rekvizitai.lt, priskirtinas Tarnybos kompetencijai bei, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 7 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 2 dalimi, 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. vasario 8 d.

įsakymu Nr. 1R-48 „Dėl asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijų vykdomo pažeidimų nagrinėjimo“ (toliau – ir Įsakymas), nusprendė nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir persiųsti pareiškėjo skundą bei gautą medžiagą Tarnybai. Pareiškėjo manymu, tokios išvados buvo padarytos, iš esmės neištyrus pareiškėjo skundo BDAR normų prasme, klaidingai įvertinant, jog UAB „Rekvizitai“ veikla priskiriama žurnalistinei veiklai, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą Inspekcijoje ir persiųsti skundą Tarnybai.

Pareiškėjas pabrėžė, jog pelno siekiančio ir duomenų verslu užsiimančio juridinio asmens UAB „Rekvizitai“ veikla negali būti pripažįstama žurnalistikos veikla, o pati UAB „Rekvizitai“ – visuomenės informavimo priemone. Be to, Inspekcija, priėmusi nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 20 d. skundą, pripažino savo kompetenciją nagrinėti tokį skundą, todėl skundo nagrinėjimo eigoje ji negalėjo perduoti jį nagrinėti kitai institucijai.

3. Sprendimu nepagrįstai taikytas ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Taip pat Sprendimas prieštarauja ADTAĮ 7 straipsnio 1 daliai, pagal kurią Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) kompetencija. Pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį, Tarnyba stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

4. Pareiškėjas teigė, jog UAB „Rekvizitai“ yra duomenų verslo arba duomenimis grindžiamo verslo įmonė. Konkrečiu nagrinėjamu atveju UAB „Rekvizitai“ tvarkė pareiškėjo asmeninio telefono numerį nurodytu duomenų verslo tikslu. UAB „Rekvizitai“ tvarko pareiškėjo asmeninio telefono numerį dėl to, kad iš valstybinio Juridinių asmenų registro surinko ir paskelbė informaciją apie įmonę UAB „Dataistic“, kurios direktorius yra pareiškėjas. UAB „Rekvizitai“ tvarkė pareiškėjo asmeninį telefono numerį tik minėtoje savo veikloje, t. y. tik skelbdama informaciją apie UAB „Dataistic“. Registruodamas įmonę valstybiniame Juridinių asmenų registre, pareiškėjas privalėjo nurodyti kontaktinį mobiliojo ryšio telefono numerį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23.21 p.). Įmonė nenaudoja stacionaraus telefono ir neturi atskiro savo bendro telefono numerio, todėl pareiškėjas neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip nurodyti savo asmeninį telefono numerį. Priimdama Sprendimą, Inspekcija savarankiškai neįvertino konkretaus pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo atvejo, UAB „Rekvizitai“ veiklos ypatumų vertinimo ir neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju UAB „Rekvizitai“ tvarkė pareiškėjo duomenis duomenų verslo tikslais. Dėl to Sprendimu padaryta nepagrįsta išvada, kad Inspekcija nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą, nepagrįstai taikytas ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

5. UAB „Rekvizitai“ netvarkė pareiškėjo asmeninio telefono numerio žurnalistiniais tikslais, kaip nurodo BDAR preambulės 153 punktas. ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „žurnalistikos tikslais“ turėtų būti aiškinama vadovaujantis BDAR preambule, kadangi ADTAĮ ir BDAR nepateikia žurnalistinės veiklos apibrėžimo. Pareiškėjo asmeninio telefono numerio tvarkymas ir skelbimas nėra pagrįstas ir susijęs su visuomenės teise žinoti ir kitais visuomenės interesais. Tvarkydama šį duomenį, UAB „Rekvizitai“ neskleidė nuomonių ar idėjų, nenaudojo šio duomens „siekiant atkreipti visuomenės dėmesį“, pareiškėjas nėra viešas asmuo, todėl visuomenei nėra poreikio žinoti jo asmeninį telefono numerį. Inspektorius neturi kompetencijos stebėti tokio duomenų tvarkymo ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl Inspekcijai nebuvo pagrindo kreiptis į Inspektorių dėl situacijos vertinimo, o, gavus vertinimą, perduoti jam pareiškėjo skundą ir bylos medžiagą. Priimdama Sprendimą, Inspekcija savarankiškai nevertino konkretaus pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo atvejo ir „žurnalistinių tikslų“ sampratos. Dėl to Sprendimu padaryta nepagrįsta išvada, kad Inspekcija nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą, nepagrįstai taikytas ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

6. Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimas pažeidžia jo teises į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą pagal Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 ir 8 straipsnius, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį, taip pat iš Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo praktikos kylantį teisės viršenybės principą.

7. UAB „Rekvizitai“, atsisakydama įgyvendinti pareiškėjo prašymą būti pamirštam ir ištrinti pareiškėjo asmenį telefono numerį, pažeidė jo teisę pagal BDAR 17 straipsnį. Pareiškėjo asmeninio telefono numerio tvarkymas ir skelbimas trikdo pareiškėjo privatų gyvenimą, nulemia skambučius pareiškėjui su nepageidaujama tiesiogine rinkodara, riboja pareiškėjo teisę į asmens duomenų apsaugą ir galimybę kontroliuoti pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą, prieštarauja pareiškėjo valiai, kad pareiškėjo asmeninis telefono numeris būtų nežinomas plačiajai visuomenei.

8. Sprendimu nutrauktas pareiškėjo skundo dėl teisių pažeidimo nagrinėjimas, Inspekcijai neatlikus savarankiško pažeidimo vertinimo, iš esmės vadovaujantis teisės norma, kuri numatyta ne įstatymuose, o poįstatyminiame akte – Įsakyme, vadovaujantis iš esmės tik kitos institucijos – Žurnalistų etikos inspektoriaus – pateikta nuomone. Pagal BDAR, ADTAĮ ir kitus įstatymo lygmens teisės aktus, tokie įgaliojimai nėra suteikti Inspekcijai.

9. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad, pagal BDAR 51 straipsnio 1 dalį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad viena arba kelios nepriklausomos valdžios institucijos yra atsakingos už BDAR taikymo stebėseną, kad būtų apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės tvarkant duomenis ir sudarytos palankesnės sąlygos laisvam asmens duomenų judėjimui Europos Sąjungoje. BDAR 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekviena priežiūros institucija turi kompetenciją savo valstybės narės teritorijoje vykdyti pagal BDAR jai pavestas užduotis ir naudotis pagal šį reglamentą jai suteiktais įgaliojimais.

BDAR įžanginės dalies 153 punkte nustatyta, jog valstybių narių teisėje saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žurnalistinę, akademinę, meninę ir (arba) literatūrinę saviraišką reglamentuojančios taisyklės turėtų būti suderintos su teise į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą. Asmens duomenų tvarkymui vien žurnalistiniais tikslais arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais prireikus turėtų būti taikomos nuo tam tikrų šio reglamento nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos arba išimtys, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, kuri yra įtvirtinta Chartijos 11 straipsnyje.

Tai, visų pirma, turėtų būti taikoma asmens duomenų tvarkymui audiovizualinėje srityje ir žinių bei spaudos archyvuose. Todėl valstybės narės turėtų priimti teisėkūros priemones, kuriomis būtų nustatytos išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos, reikalingos toms pagrindinėms teisėms suderinti. Valstybės narės turėtų priimti tokias išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas bendrųjų principų, duomenų subjekto teisių, duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, duomenų perdavimo į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms, nepriklausomų priežiūros institucijų, bendradarbiavimo, nuoseklaus teisės taikymo atžvilgiu ir konkretiems asmens duomenų tvarkymo atvejams.

Kai tokios išimtys ar nukrypti leidžiančios nuostatos valstybėse narėse yra skirtingos, turėtų būti taikoma duomenų valdytojui taikytina valstybės narės teisė. Kad būtų atsižvelgta į teisės į saviraiškos laisvę svarbą demokratinėje visuomenėje, su šia laisve susijusias sąvokas, kaip antai žurnalistika, būtina aiškinti plačiai. ADTAĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija.

Pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį, Inspektorius stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

11. Pagal BDAR, privalo būti užtikrinamas tinkamas atliekamo tyrimo procesas. Skundo nagrinėjimo metu įsigaliojo Įsakymas, kurio 1 punkte reglamentuoti atitinkami procedūriniai tyrimo aspektai, kai atliekant tyrimą kyla abejonių dėl asmens duomenų tvarkymo tikslų atitikties duomenų valdytojo (UAB „Rekvizitai“) nurodytiems asmens duomenų tvarkymo tikslams. Remiantis Įsakymo 2 punktu, pagal kurį šis įsakymas taikomas ir asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo procedūroms, pradėtoms iki šio įsakymo įsigaliojimo, jeigu šio įsakymo įsigaliojimo metu jos nėra užbaigtos ir dėl jų nėra priimtas asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos sprendimas, Inspekcijos surinkta skundo tyrimo dėl tinklapyje www.rekvizitai.lt vykdomo pareiškėjo duomenų tvarkymo medžiaga teisėtai perduota Tarnybai. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos nacionalinėje teisėje nustatyta, kad BDAR nuostatų stebėseną vykdo dvi priežiūros institucijos, Inspekcijai nesuprantamas pareiškėjo argumentas, kad jo 2021 m. spalio 20 d. skundas neištirtas iš esmės. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pareiškėjo 2021 m. spalio 20 d. skundas perduotas nagrinėti kitai BDAR nuostatų taikymo priežiūros institucijai, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo skundo neišnagrinėjimo atmestini kaip nepagrįsti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. Tarnybos nuomone, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog komercinės naudos gavimas reiškia prekybą duomenimis ir dėl to toks asmens duomenų tvarkymas negali būti pripažintas kaip atliekamas žurnalistikos tikslu. Finansinės naudos gavimas negali būti laikomas lemiamu kriterijumi, nustatant, ar asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu. Tokią veiklą, kurią skunde nurodė pareiškėjas (atlygis už reklamą, reklamos plotų pardavimas, duomenų pardavimas), atlieka ir tradicinės visuomenės informavimo priemonės, kurios tvarko asmens duomenis žurnalistikos tikslu. Kiekviena laikraščio redakcija, parduodama leidinius bei gaudama atlygį už leidiniuose skelbiamą reklamą, užsakytas publikacijas ir panašiai, gauna komercinę naudą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, kad tai, jog viešų duomenų skelbimu siekiama pelno, a priori nepanaikina galimybės šią veiklą laikyti „tik žurnalistikos tikslais“ vykdoma veikla, kadangi kiekviena įmonė, vykdydama veiklą, siekia pelno; tam tikra komercinė sėkmė gali būti netgi profesionalios žurnalistikos išlikimo sine qua non sąlyga (ESTT 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje C-73/07). Taigi akivaizdu, jog finansinės naudos gavimas savaime negali lemti, kad asmens duomenys tvarkomi ne žurnalistikos tikslu, o duomenų verslo tikslu, todėl tokie pareiškėjo argumentai atmestini.

14. Žurnalistikos tikslas nėra apibrėžtas nei BDAR, nei jokiame kitame teisės akte. BDAR preambulės 153 punkte įtvirtinta, kad tokias sąvokas, kaip žurnalistika, būtina aiškinti plačiai. Tokios praktikos laikosi ir ESTT, pripažindamas, jog duomenų valdytojas, tvarkantis asmens duomenis žurnalistikos tikslu, neprivalo būti profesionalus žurnalistas ar tradicinė visuomenės informavimo priemonė. Iš suformuotos praktikos matyti, jog „žurnalistikos veikla“ yra tokia veikla, kurios tikslas – bet kokiu perdavimo būdu skleisti visuomenei informaciją, nuomones ar idėjas.

15. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad nei Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas, nei ESTT nėra nustatęs konkrečių kriterijų, kuriais remiantis pripažįstama, ar asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu. Skirtingų valstybių praktikoje kaip kriterijai išskiriami viešas informacijos paskelbimas ir tam tikras visuomenės interesas gauti skelbiamą informaciją. Vien ta aplinkybė, kad informacija paskelbta internete, savaime nereiškia, jog asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu (ESTT 2019 m. vasario 14 d. sprendimas byloje C-345/17), tačiau viešas paskelbimas yra viena iš sąlygų, kad tokia veikla galėtų būti pripažinta žurnalistikos veikla. Visuomenės interesas gauti konkrečią informaciją taip pat turėtų būti suprantamas kaip konkretus visuomenės poreikis žinoti tam tikrą informaciją, nuomones ir idėjas, taip atribojant informacijos skelbimą kitais tikslais ar užsiimant išimtinai namų ūkio veikla. Šiuo atveju interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt informacija buvo paskelbta viešai ir visuomenė neabejotinai turi interesą gauti informaciją apie juridinius asmenis, jų kontaktus, įmonės amžių, patikimumą, darbuotojų skaičių ir kt. Todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo duomenys interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt tvarkyti žurnalistikos tikslu.

16. ESTT 2008 m. gruodžio 16 d. sprendime byloje C-73/07 pabrėžė, jog veikla, susijusi su pagal nacionalinės teisės aktus viešais pripažįstamuose dokumentuose esančiais duomenimis, gali būti vertinama kaip „žurnalistikos veikla“, jei ja visuomenei siekiama skleisti informaciją, nuomones ar idėjas bet kokiu perdavimo būdu; šia veikla gali užsiimti ne tik visuomenės informavimo įmonės ir ja gali būti siekiama pelno. Šiuo atveju interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt skelbiami iš valstybės registrų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos teismų surinkti duomenys, jie teikiami neatlygintinai kiekvienam asmeniui, taip pat yra galimybė už atlygį užsisakyti informacijos apie juridinius asmenis prenumeratą. Be to, jame yra galimybė palikti atsiliepimus apie konkretų juridinį asmenį. Skelbiamos informacijos turinys ir aiškus tikslas – informuoti visuomenę jai rūpimais klausimais, t. y. ne tik gauti kontaktinę juridinio asmens informaciją, bet ir informaciją apie įmonės patikimumą, kreditingumą, bylinėjimosi istoriją, tai leidžia daryti išvadą, jog ir šiuo atveju iš valstybės registrų gautos informacijos skelbimas pagrįstai pripažintinas kaip atliekamas žurnalistikos tikslu, kadangi, skelbiant duomenis apie juridinius asmenis interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt, neabejotinai siekiama vienintelio tikslo – atskleisti visuomenei informaciją, nuomones bei idėjas.

17. Pareiškėjo asmens duomenys interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt tvarkyti žurnalistikos tikslu, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį pagal kompetenciją nagrinėti Tarnybai.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. Z. skundą.

19. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 20 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai skundą dėl jo asmens duomenų (mobilaus telefono ryšio numerio), kuris kaip dviejų įmonių telefono ryšio numeris buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui, paviešinimo www.rekvizitai.lt internetiniame portale. 2021 m. spalio 25 d. Inspekcija raštu priėmė skundą nagrinėti, skundo nagrinėjimo metu (2021 m. lapkričio 4 d.) gavo skundžiamo asmens (UAB „Rekvizitai“) paaiškinimus, kad pareiškėjo duomenys tvarkomi (viešinami jų interneto svetainėje) žurnalistikos tikslu, tvarkant asmens duomenis šiuo tikslu, yra taikoma ADTAĮ 4 straipsnyje nustatyta išimtis. 2022 m. gegužės 17 d. Inspekcija raštu kreipėsi į Tarnybą ir gavo Tarnybos nuomonę, kad interneto portalo www.rekvizitai.lt veikla, kai duomenys apie įmones yra paimami iš viešų oficialių šaltinių ir pa(per)skelbiami savo platformoje, kurioje asmenims suteikiama teisė komentuoti ir vertinti konkrečias įmones, laikytina žurnalistine veikla BDAR kontekste, todėl, Tarnybos nuomone, Inspekcijoje nagrinėjamas skundas priskirtinas Tarnybos kompetencijai. 2022 m. gegužės 30 d. Inspekcija, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, į tai, kad dviejų valstybinės priežiūros institucijų prieštaringas (skirtingas) UAB „Rekvizitai“ vykdomos veiklos vertinimas gali būti priežastis neigiamai reaguoti į priežiūros institucijų vykdomus tyrimus, vadovaudamasi ADTAĮ 7 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 2 dalimi, 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Įsakymu, priėmė Sprendimą, kuriuo nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir persiuntė jį su nagrinėjimo metu gauta medžiaga Tarnybai.

20. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas steigė įmonę, jam reikėjo įrašyti kontaktinį mobiliojo telefono numerį, pareiškėjas turėjo nurodyti kontaktinį juridinio asmens, kuris yra steigiamas, telefono numerį. Asmeninio mobilaus telefono numerio pateikimas Juridinių asmenų registrui steigiant įmonę buvo asmeninis pareiškėjo pasirinkimas.

21. Teismas sutiko su Tarnybos pozicija, jog finansinės naudos gavimas negali būti laikomas lemiamu kriterijumi, nustatant, ar asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu; komercinę naudą gauna ir kiekviena laikraščio redakcija, parduodama leidinius bei gaudama atlygį už leidiniuose skelbiama reklamą, užsakytas publikacijas, kad finansinės naudos gavimas savaime negali lemti, kad asmens duomenys tvarkomi ne žurnalistikos tikslu, o duomenų verslo tikslu.

22. Atsižvelgęs į interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt skelbiamos informacijos turinį, tai, kad informacija buvo paskelbta viešai, į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) 2 straipsnio 81 dalyje įtvirtintą visuomenės informavimo priemonės apibrėžimą, teismas darė išvadą, kad interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt duomenys apie juridinius asmenis tvarkomi žurnalistikos tikslais. Pareiškėjo ginčijamas duomuo (mobilaus telefono numerio) buvo tvarkomas interneto tinklalapyje, kaip juridinio asmens duomuo.

23. Vertindamas skundo teiginius, jog Inspekcija negalėjo perduoti nagrinėti skundą kitai institucijai, teismas pažymėjo, kad, pagal ADTAĮ 7 straipsnį, Lietuvos Respublikoje yra dvi BDAR ir ADTAĮ taikymo priežiūros institucijos. ADTAĮ 7 straipsnyje yra nustatyta, kad Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus ADTAĮ straipsnius, kurių taikymas pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį yra Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija (1 dalis); Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais (2 dalis); siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi BDAR 63 straipsnyje nurodyto nuoseklumo užtikrinimo mechanizmo, priežiūros institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, kai sprendžiami pagal šio straipsnio 2 dalį žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai priklausantys klausimai (4 dalis). Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis ADTAĮ 7, 27, 29 straipsniuose bei Įsakyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo eigoje Inspekcija negalėjo perduoti nagrinėti jį Tarnybai, kad Sprendime padaryta nepagrįsta išvada, jog Inspekcija nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą. Teismas sprendė, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame nurodyti konkretūs faktai, kurie pagrįsti įrodymais, nurodytos konkrečios teisės aktų, kuriomis vadovavosi Inspekcija, priimdama Sprendimą, nuostatos.

III. 24. Pareiškėjas J. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

25. Pareiškėjas teigia, jog BDAR taikymui ir asmens duomenų apsaugai neturi reikšmės tai, kad asmens duomuo – asmeninis telefono numeris – kartu yra ir juridinio asmens duomuo. Asmeninis telefono numeris yra saugomas pagal BDAR 4straipsnio 1 dalyje pateiktą asmens duomenų apibrėžimą, nes jis atitinka nurodytus asmens duomenų požymius, teismas nesilaikė BDAR numatyto asmens duomenų apibrėžimo. Teismo sprendimas prieštarauja ESTT praktikai, pagal kurią tai, jog informacija priskirtina prie profesinės veiklos srities, nereiškia, kad ji nėra asmens duomenys (žr., ESTT 2017 m. kovo 9 d. sprendimo Manni byloje, C-398/15, 34 p.). Pareiškėjo manymu, teismas nesivadovavo ES asmens duomenų apsaugos teisės tikslu apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, visų pirma, teisę į asmens duomenų apsaugą (BDAR 1 str. 2 d.). Pareiškėjo asmeninis telefono numeris turėtų būti saugomas kaip bet koks fizinio asmens duomuo, nepaisant to, kad juridinis asmuo yra pateikęs šį duomenį juridinių asmenų registrui.

26. Pareiškėjo nuomone, teismas klaidingai apibrėžė ginčo apimtį, nes vertino, ar UAB „Rekvizitai“ veikla bendrai gali būti pripažįstama žurnalistikos veikla, o bylos dalykas yra tai, ar konkretus pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo atvejis yra žurnalistika. Nei Inspekcija, nei Tarnyba nepagrindė, kodėl pareiškėjo asmeninio telefono skelbimas viešai gali būti laikomas žurnalistika. Byloje nėra duomenų, kodėl pareiškėjo asmeninio telefono skelbimas viešai turėtų būti laikomas žurnalistika. Tvarkydama telefono numerį, UAB „Rekvizitai“ neskleidė nuomonių ar idėjų, nenaudojo šio duomens, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį. Pareiškėjas nėra viešas asmuo, o visuomenei nėra poreikio žinoti jo asmeninį telefono numerį.

27. Teismas neatsižvelgė į naujųjų technologijų ir duomenų verslų ypatumus. UAB „Rekvizitai“ automatiniu būdu masiškai renka valstybiniuose registruose prieinamą informaciją su tikslu ją pakartotinai panaudoti ir komercializuoti. Jei būtų atsižvelgta į šiuos naujųjų technologijų ir verslų ypatumus, būtų pripažinta, kad UAB „Rekvizitai“, įtraukdama pareiškėjo telefono numerį, nesiekė vienintelio tikslo – skleisti visuomenei informaciją, nuomones ar idėjas.

28. Pareiškėjo vertinimu, byloje nebuvo pagrindo taikyti Įsakymą. UAB „Rekvizitai“ netvarkė pareiškėjo numerio žurnalistiniais tikslais, todėl Inspektorius neturi kompetencijos stebėti tokio duomenų tvarkymo ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl Inspekcijai nebuvo pagrindo kreiptis į Inspektorių dėl situacijos vertinimo, o, gavus vertinimą, perduoti skundą ir bylos medžiagą.

29. Jeigu būtų taikomas Įsakymas, tai, pareiškėjo teigimu, kyla abejonė dėl šio norminio administracinio akto teisėtumo. Įsakymas galbūt prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, nes įstatymais Teisingumo ministerijai nėra suteikta kompetencija reguliuoti valstybės institucijų kompetenciją BDAR priežiūros srityje. Įsakymas galbūt prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, kadangi įpareigoja vieną viešojo administravimo instituciją remtis kitos viešojo administravimo institucijos nuomone. Įsakymas įpareigoja BDAR priežiūros instituciją remtis ne faktais ir teisės normomis, bet kitos institucijos nuomone. Be to, Įsakymas galbūt prieštarauja BDAR 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam reikalavimui, kad kiekviena priežiūros institucija, atlikdama savo užduotis pagal reglamentą ir naudodamasi savo įgaliojimais, veikia visiškai nepriklausomai.

30. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas pats pateikė savo asmeninį telefono ryšio numerį Juridinių asmenų registrui kaip dviejų įmonių kontaktinį telefono ryšio numerį. Teismas pažymėjo, jog asmeninio mobilaus telefono numerio pateikimas Juridinių asmenų registrui steigiant įmonę buvo asmeninis pareiškėjo pasirinkimas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo telefono numeris buvo tvarkomas interneto tinklalapyje kaip juridinio asmens duomuo, o ne tai, kad pareiškėjo asmeninis telefono numeris yra juridinio asmens informacija.

32. Įvertinus teismo sprendimą, nėra pagrindo teigti, jog teismas netaikė BDAR nuostatų. Tai, kad teismas necitavo BDAR pateiktos asmens duomenų apibrėžties ir jos neanalizavo, tik įrodo, kad nei Inspekcijai, nei teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjo asmeninis telefono ryšio numeris priskirtinas asmens duomenų kategorijai. Tuo atveju, jei Inspekcija nebūtų pripažinusi pareiškėjo telefono numerio kaip asmens duomens, ji būtų atmetusi pareiškėjo skundą pagal ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o ne nutraukusi skundo nagrinėjimą bei perdavusi nagrinėti jį kitai BDAR priežiūros institucijai.

33. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas turi įrodyti, kodėl jo asmeninis pasirinkimas pateikti savo asmeninį telefono numerį, kaip kontaktinį juridinio asmens kontaktinį duomenį, Juridinių asmenų registrui turėtų būti vertinamas atskirai, o ne kaip Juridinių asmenų registrui pateiktos viešos informacijos tvarkymas. Vien telefono numerio nurodymas neatskleidžia tikrojo jo savininko.

34. Pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų teisinių argumentų, kodėl jo telefono numerio tvarkymą Juridinių asmenų registre bei interneto svetainėje www.rekvizitai.lt reikėtų išskirti iš kitų Juridinių asmenų registre tvarkomų duomenų konteksto. Interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt duomenys apie juridinius asmenis tvarkomi žurnalistikos tikslais. Visuomenės interesas yra gauti informaciją apie juridinius asmenis ir jų kontaktinius duomenis. Inspekcijos manymu, nei naujųjų technologijų, nei duomenų verslų ypatumai negali būti pagrindas kitaip vertinti požiūrį į visuomenei skleidžiamos informacijos svarbą ir aplinkybes, atitinkamai ir į žurnalistinius tikslus.

35. ADTAĮ 7 straipsnis įtvirtina, kad BDAR taikymo priežiūrą Lietuvoje vykdo dvi institucijos – Inspekcija ir Tarnyba. BDAR preambulės 117 ir 119 punktuose nustatyta, kad priežiūros institucijų, įgaliotų visiškai nepriklausomai atlikti savo užduotis ir vykdyti savo įgaliojimus, įsteigimas valstybėse narėse yra viena iš esminių fizinių asmenų apsaugos tvarkant jų asmens duomenis dalių; valstybės narės turėtų galėti įsteigti daugiau nei vieną priežiūros instituciją atsižvelgdamos į savo konstitucinę, organizacinę ir administracinę sandarą (117 p.); jeigu valstybė narė įsteigia kelias priežiūros institucijas, ji teisės priemonėmis turėtų nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrintas veiksmingas tų priežiūros institucijų dalyvavimas nuoseklumo užtikrinimo mechanizme (119 p.). BDAR 58 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad kiekviena priežiūros institucija, be kita ko, turi patariamuosius įgaliojimus, gavus prašymą teikti nuomones vadovaujantis valstybės narės teise, kitoms institucijoms ir įstaigoms, taip pat visuomenei, visais su asmens duomenų apsauga susijusiais klausimais. BDAR VII skyriaus I skirsnis nustato kelių priežiūros institucijų egzistavimą ir jų bendradarbiavimą.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog informacija, neabejotinai susijusi su profesine veikla, patenka į asmens duomenų apsaugos sritį, į ją patenka ir pareiškėjo telefono numeris, kuris sutampa su juridinio asmens telefono numeriu. Šiuo atveju internete buvo paskelbta informacija apie juridinį asmenį bei jo kontaktinius duomenis. Iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad nurodytas telefono numeris yra juridinio asmens kontaktinis duomuo. Nėra jokių sąsajų su pareiškėju ir nurodytu numeriu, t. y. niekur nenurodyta, jog šis telefono numeris yra juridinio asmens vadovo telefono numeris ar jis yra priskirtas kokiam nors fiziniam asmeniui. Taigi informacijos gavėjui nėra galimybės identifikuoti pareiškėją, kaip susijusį su nurodytu telefono numeriu, ar spręsti, kad šis numeris priklauso būtent jam. Be to, tinklalapio www.rekvizitai.lt valdytojas, tvarkydamas telefono numerį, neturėjo tikslo rinkti ir skelbti pareiškėjo asmeninį telefono numerį, kadangi jis rinko duomenis, susijusius su juridiniu asmeniu, iš Juridinio asmenų registro, turėdamas tikslą – skelbti informaciją apie juridinius asmenis.

38. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjo nurodyto ESTT 2017 m. kovo 9 d. sprendimo Manni byloje, C-398/15 ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Minėtoje ESTT byloje buvo keliamas klausimas dėl įmonės valdytojo ir likvidatoriaus asmens duomenų skelbimo valstybės registre po įmonės išregistravimo teisėtumo, o šiuo atveju pareiškėjas ginčija veikiančio juridinio asmens kontaktinio duomens atskleidimą, kuris Juridinių asmenų registre buvo nurodytas kaip juridinio asmens kontaktinis duomuo ir niekaip nesusietas su pareiškėju.

39. Tarnybos įsitikinimu, teismas įvertino, ar tinklalapyje informacija skelbiama žurnalistikos tikslu, taip pat individualiai analizavo pareiškėjo ginčijamos informacijos paskelbimo tikslą. Nei teismas, nei atsakovas, nei Tarnyba negalėjo įvertinti pareiškėjo asmeninio telefono numerio tvarkymo tikslo, nes ginčo atveju tokia informacija nebuvo tvarkyta – interneto portale skelbiama informacija apie juridinius asmenis, o ne apie pareiškėją.

40. Teismas pagrįstai sprendė, jog informacija tinklalapyje www.rekvizitai.lt, įskaitant duomenis apie pareiškėjo valdomas įmones, tvarkoma žurnalistikos tikslu. Pagal ESTT praktiką, veikla, susijusi su pagal nacionalinės teisės aktus viešais pripažįstamuose dokumentuose esančiais duomenimis, gali būti vertinama kaip žurnalistikos veikla, jei ja siekiama skleisti informaciją, nuomones ar idėjas visuomenei bet kokiu perdavimo būdu; šia veikla gali užsiimti ne tik visuomenės informavimo įmonės ir ja gali būti siekiama pelno. Šiuo atveju interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt skelbiami iš valstybės registrų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos teismų surinkti duomenys, jie teikiami neatlygintinai kiekvienam asmeniui, taip pat yra galimybė už atlygį užsisakyti informacijos apie juridinius asmenis prenumeratą. Be to, ginčo tinklalapyje skelbiamos įvairios su verslu susijusios publikacijos, kita aktuali informacija, yra galimybė palikti atsiliepimus apie konkretų juridinį asmenį. Skelbiamos informacijos turinys ir aiškus tikslas – informuoti visuomenę jai rūpimais klausimais, t. y. ne tik gauti kontaktinę juridinio asmens informaciją, bet ir informaciją apie įmonės patikimumą, kreditingumą, bylinėjimosi istoriją. Tai leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju iš valstybės registrų gautos informacijos skelbimas pagrįstai pripažintinas kaip atliekamas žurnalistikos tikslu. Skelbiant duomenis apie juridinius asmenis interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt, neabejotinai siekiama vienintelio tikslo – skleisti visuomenei informaciją, nuomones bei idėjas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą.

41. Atsakovas pagrįstai kreipėsi su prašymu pateikti nuomonę į Tarnybą, kuri atlieka BDAR priežiūrą tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Tokia praktika ne tik garantuoja tinkamiausią skundo nagrinėjimą ir teisėto sprendimo priėmimą, tačiau yra privaloma gero viešojo administravimo požiūriu. Įsakymas, priimtas vykdant BDAR nuostatas, ne tik varžo priežiūros institucijas ar padaro jas priklausomomis, tačiau nustato bendradarbiavimo tvarką ir užtikrina veiksmingą ir nuoseklią BDAR priežiūrą. Pareiškėjo argumentas, kad tokia tvarka turėtų būti reglamentuota įstatymo lygmeniu, yra jo subjektyvus vertinimas, nesuponuojantis poįstatyminio teisės akto neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo nutrauktas pareiškėjo skundo nagrinėjimas ir jo skundas bei skundo nagrinėjimo metu gauta medžiaga persiųsta Tarnybai, teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo skundą.

43. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad interneto tinklalapyje www.rekvizitai.lt duomenys apie juridinius asmenis tvarkomi žurnalistikos tikslais, pareiškėjo ginčijamas duomuo (mobilaus telefono numerio) buvo tvarkomas interneto tinklalapyje kaip juridinio asmens duomuo, ir padaręs išvadą, kad Inspekcijos Sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutrauktas ir skundas su nagrinėjimo metu gauta medžiaga persiųstas Tarnybai, yra teisėtas ir pagrįstas.

44. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad jis UAB „Rekvizitai“ netvarkė pareiškėjo telefono numerio žurnalistiniais tikslais, Inspektorius neturi kompetencijos stebėti tokį duomenų tvarkymą ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalies prasme, todėl Inspekcijai nebuvo pagrindo kreiptis į Inspektorių. Pareiškėjas kelia abejones dėl Įsakymo prieštaravimo VAĮ ir BDAR.

45. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas teikė skundą Inspekcijai dėl asmens duomenų (mobilaus telefono ryšio numerio), kuris buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui kaip dviejų įmonių telefono ryšio numeris, paviešinimo internetiniame portale rekvizitai.lt. Byloje keliamas ginčas iš esmės dėl asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos, turinčios kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skundą.

46. ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse. Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 81 d.).

47. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir jų pagrindu padarytai išvadai, kad interneto tinklalapyje rekvizitai.lt duomenys apie juridinius asmenis tvarkomi žurnalistikos tikslais, pažymi, kad, vertinant, ar duomenys yra tvarkomi žurnalistikos tikslais, analizuotinos aplinkybės, be kita ko, susijusios su visuomenės informavimo priemonės pobūdžiu, jame skelbiamos informacijos turiniu ir tokios informacijos paskelbimo tikslu. Nagrinėjamu atveju interneto tinklalapis rekvizitai.lt yra priskirtinas visuomenės informavimo priemonėms, jame viešai skleidžiama (talpinama) informacija, be kita ko, informacija apie juridinius asmenis, kuri, visų pirma, yra skirta visuomenės informavimui.

48. Taigi nagrinėjamu atveju būtent žurnalistų etikos inspektorius yra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundą dėl jo asmens duomenų (mobilaus telefono ryšio numerio) paviešinimo internetiniame portale rekvizitai.lt.

49. Pagal ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai. Tokiu atveju skundas ar jo dalis perduodama nagrinėti kompetentingai institucijai, apie tai informuojant pareiškėją (ADTAĮ 27 str. 2 d.). ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą paaiškėja, kad yra ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2–6, 8 punktuose nurodyta pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį.

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai nutraukė pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir perdavė nagrinėti jį Tarnybai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiais Inspekcijos veiksmais nebuvo užkirstas kelias pareiškėjo skundo nagrinėjimui, nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjas nepateikė reikšmingų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl jo galimo teisių ir interesų pažeidimo, nagrinėjant jo skundą ne Inspekcijoje, o Tarnyboje. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl teisinio reglamentavimo, pagal kurį yra apibrėžta Inspekcijos ir Tarnybos kompetencija ir nustatyti procedūriniai veiksmai, kurie atliekami nustačius, kad skundo nagrinėjimas patenka į kitos priežiūros institucijos kompetenciją, atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

51. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo naikinti jį ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė