2021-04-28 Nr. CB-4125-2-68-3-42047-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2269

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42047-2016-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2021 m. balandžio 19 d. paduotu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl leidimo statyti naujus statinius, juos rekonstruoti, atnaujinti (modernizuoti) panaikinimo bei statybos padarinių šalinimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovei UAB „2A Invest“ 2014 m. birželio 5 d. išduotą leidimą statyti naujus statinius, juos rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti); įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą ir suderintą statinių projektinę dokumentaciją žemės sklype esančius statinius pertvarkyti (perstatyti) pagal iš naujo gautą statybą leidžiantį dokumentą; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „A. Vyšniausko architektų dirbtuvės“ lėšomis pašalinti statybos padarinius – nugriauti statinius žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo nugriauti statinius, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti statinius žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę statinių nugriovimo išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „2A Invest“. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, netinkamai aiškino ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019, pateiktais aiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, netinkamai vertino detaliojo plano sprendinių keitimo atvejus ir tvarką, nukrypo nuo teismų praktikos, neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 318.3 papunktyje įtvirtintos galimybės, kad detaliojo plano sprendiniai savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu. Teismai pažeidė teisėtų lūkesčių principą, nes nagrinėjamu atveju buvo pažeistas viešasis interesas, kurio tikslas yra užtikrinti, kad statyba būtų vykdoma teisėtai, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, nustatančius, kad miestai būtų urbanizuojami laikantis teisės aktų reikalavimų, išlaikant pakankamas teritorijas infrastruktūrai, želdynams ir pan. Teismai, spręsdami dėl subjektų, atsakingų dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas pažeidimo (CK 4.103 straipsnio 1 dalį), nepagrįstai netaikė Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, nukrypo nuo teismų praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas