88fc20dc-ebd6-4041-8cf4-ebbdbfd23003 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-822-243/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00998-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Nataljai Sliževskajai, raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.L praÅ¡ymÄ atsakovui Kauno apygardos administraciniam teismui dėl įpareigojimo iÅ¡mokėti 10891,87 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja L.L praÅ¡ymu praÅ¡o teismÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ Kauno apygardos administracinį teismÄ iÅ¡mokėti 10.891,87 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ . Nurodo, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nuo 2006 m. liepos 19 d. buvo priimta į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo teisėjo padėjėjo pareigas, o nuo 2007 m. kovo 9 d. eina karjeros valstybės tarnautojo teisėjo padėjėjo pareigas. Priimdamas į tarnybÄ Teismo pirmininkas 2006 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. P-19 nustatė, kad 2005 m. kovo 11 d. suėjo 15 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažas, tačiau Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 26 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , 2008 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. P-21 nustatė 5 metų 11 mėnesių ir 3 dienų tarnybos staÅ¾Ä . PareiÅ¡kėjos teigimu, tarnybiniame praneÅ¡ime neteisingai interpretuotas faktas, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas buvo priimta po 2002 m. liepos 1 d., tai yra po Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo ir todėl į tarnybos staÅ¾Ä neįskaitytas laikotarpis einant paslaugų valstybės tarnautojo pareigas, t. y. stažas iki 2002 m. balandžio 24 d.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2012 m. liepos 3 d. priėmus nutarimÄ , iÅ¡nyko galimybė neįskaityti į tarnybos staÅ¾Ä paslaugų valstybės tarnautojo stažo, kurį skaičiavo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, netgi konstatuojant, kad į valstybės tarnybÄ buvo priimta po Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (po 2002 m. liepos 1 d.). Nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ dėl stažo perskaičiavimo ir darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios netinkamai skaičiuojant staÅ¾Ä , iÅ¡mokėjimo ir kad atsakovas staÅ¾Ä perskaičiavo ir nustatė, jog 2012 m. rugsėjo 20 dienai jos tarnybos stažas yra 22 metai 5 mėnesiai ir 13 dienų bei įpareigojo teismo finansininkę nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. mokėti už tarnybos staÅ¾Ä atitinkamÄ priedÄ .

Atsakovas 2012 m. spalio 3 d. raÅ¡tu atsisakė gera valia iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ , motyvuodamas tuo, kad reikalavimas yra susijęs su ieÅ¡kinio senaties termino taikymu. PareiÅ¡kėja nesutinka su tokiu atsakovo argumentu ir praÅ¡o įpareigoti iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ už trejus metus, nes tai neprieÅ¡tarauja Darbo kodekso 298 straipsnio ir 27 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pažymi, kad priedas už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä turi bÅ«ti įskaitomas į kiekvienÄ mėnesį valstybės tarnautojui priskaičiuojamÄ ir iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį.

Teisės kreiptis dėl darbo užmokesčio nepriemokos iÅ¡mokėjimo įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu. Å is priedas yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, kiekvienÄ mėnesį neiÅ¡mokant priedo už tarnybos staÅ¾Ä prasidėjo atskira ieÅ¡kinio senaties termino eiga šį priedÄ iÅ¡ atsakovo iÅ¡sireikalauti. KiekvienÄ mėnesį negautas priedas už tarnybos staÅ¾Ä sudaro pagrindÄ savarankiÅ¡kam reikalavimui pareikÅ¡ti ir dėl to kreiptis į teismÄ su skundu dėl pažeistos teisės gynimo.

PareiÅ¡kėjos teigimu, praÅ¡ymÄ dėl priedo už tarnybos staÅ¾Ä priteisimo ji paduoda nepraleidusi trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jos reikalavimas nevirÅ¡ija trejų metų laikotarpio, už kurį darbo užmokesčio nepriemoka gali bÅ«ti priteisiama. Patikslintu praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti nepriemokÄ laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. įskaitytinai. (b.l. 2-4, 45).Atsakovas Kauno apygardos administracinis teismas atsiliepimu į praÅ¡ymÄ , praÅ¡o taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytÄ trejų metų ribÄ , darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimui, ir šį ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Sutinka su pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiÅ¡kėja Kauno apygardos administraciniame teisme eina valstybės tarnautojos teisėjo padėjėjos pareigas nuo 2006 m. liepos 19 d. ir kad Teismo pirmininkas 2008 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. P-21 tarnybos staÅ¾Ä sumažino, nes neįskaitė stažo einant mokytojo, kaip paslaugų valstybės tarnautojo pareigas, ir nustatė 5 metų 11 mėnesių ir 3 dienų tarnybos staÅ¾Ä . Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. liepos 3 d. nutarimÄ pareiÅ¡kėja 2012-09-03 praÅ¡ymu prašė perskaičiuoti tarnybos staÅ¾Ä ir iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl netinkamo tarnybos stažo skaičiavimo už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki dienos, kai bus iÅ¡mokėtas darbo užmokestis kartu su priedu už teisingai paskaičiuotÄ tarnybos staÅ¾Ä .

Pažymi, kad Teismo pirmininkas 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. P-150 pareiÅ¡kėjai tarnybos staÅ¾Ä perskaičiavo ir įpareigojo teismo finansininkę mokėti nustatyto dydžio priedÄ už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä nuo 2012 m. rugsėjo 20 d., tačiau atsisakė iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. Nurodo, kad pagal Darbo Kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėja prašė iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki dienos iki bus iÅ¡mokėtas darbo užmokestis kartu su priedu už teisingai paskaičiuotÄ tarnybos staÅ¾Ä , o pagal Teismo pirmininko 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymÄ Nr. P-150, darbo užmokestis kartu su priedu už perskaičiuotÄ tarnybos staÅ¾Ä iÅ¡mokėtas nuo 2012 m. rugsėjo 20 d., todėl negalėjo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ir iÅ¡mokėti nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., nes bÅ«tų virÅ¡yta Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatyta trejų metų riba ginčijamai darbo užmokesčio nepriemokai iÅ¡mokėti.

Pažymi, kad pagal Darbo kodekso 27 straipsnį 2 dalį bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡io Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, o pagal Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalį ir Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį gali taikyti tik teismas ir tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja, todėl negalėjo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ir iÅ¡mokėti praÅ¡omÄ darbo užmokesčio dalį (b.l. 32-33).Teismas konstatuoja:nagrinėjamoje administracinės justicijos byloje ginčas kilo iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių dėl atsakovo Kauno apygardos administracinio teismo veiksmų neiÅ¡mokant pareiÅ¡kėjai L.L 10.891,87 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä teisėtumo ir pagrįstumo.Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13d. nutarimas). Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija, įsigaliojo 2002 m. liepos l d.) VI skyriuje. Ä®statymo 16 straipsnio l dalies 2 punkte numatyta valstybės tarnautojų teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytÄ darbo užmokestį.

Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, o taip pat ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä . Å io įstatymo įgyvendinimo tvarkÄ nustatė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-856), kurio 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. liepos 3 d. nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu pagal priėmimo į valstybės tarnybÄ datÄ yra diferencijuotas valstybės tarnautojų, ėjusių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, teisinis statusas. Valstybės tarnautojams, priimtiems į valstybės tarnybÄ iki ir po Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d., taikomos skirtingos tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės, kurios lemia skirtingÄ su Å¡iuo stažu susijusio priedo už tarnybÄ Lietuvos valstybei dydį ir kasmetinių atostogų trukmę, nors abi Å¡ių valstybės tarnautojų grupės yra vienodoje padėtyje, t. y. abiejų grupių valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ teisinį reguliavimÄ (1999 m. liepos 8 d. redakcija) buvo laikomi A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojais.

Konstitucinio Teismo vertinimu, Ä®gyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu vien pagal priėmimo į valstybės tarnybÄ datÄ yra skirtingai reguliuojama vienodoje padėtyje esančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis ir socialinės garantijos. Konstitucinis teismas pabrėžė, kad Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos ir 33 straipsnio 1 dalies nuostata (piliečiai turi teisę lygiomis sÄ lygomis stoti į valstybinę tarnybÄ ) lemia ir tai, kad konstituciÅ¡kai nepateisinamais pagrindais negali bÅ«ti diskriminuojami ir asmenys, einantys pareigas valstybės tarnyboje.

KonstituciÅ¡kai pateisinamas pagrindas skirtingai reguliuoti vienodoje padėtyje esančių valstybės tarnautojų darbo užmokestį ir socialines garantijas negali bÅ«ti vien jų priėmimo į valstybės tarnybÄ data. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. liepos 3 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1709) 4 straipsnio 5 dalis tiek, kiek joje nustačius, kad laikotarpis einant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 33 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2001 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä Ä¯skaitomas valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d., nenustatyta, kad toks laikotarpis į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä Ä¯skaitomas ir valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas po Å¡io įstatymo įsigaliojimo, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, pareiÅ¡kėja L.L Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2006 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. P-18 priimta į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo teisėjo padėjėjo pareigas (b.l. 10), jai nustatytas 15 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažas (b.l. 11). 2007 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. P-16 pareiÅ¡kėja, laimėjusi konkursÄ , perkelta iÅ¡ pakaitinės teisėjo padėjėjos pareigų į laisvas teisėjo padėjėjos pareigas (b.l. 12).

Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. P-21 pareiÅ¡kėjai nustatytas 5 metų 11 mėnesių 3 dienų tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir teismo finansininkė įpareigota mokėti 3 procentų dydžio pareiginės algos dydžio priedÄ (b.l. 13). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymoje nurodyta, kad Loreta LeleÅ¡ienei nuo 2002 m. balandžio 24 d. iki 2006 m. liepos 14 d. imtinai ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir atleidimo iÅ¡ pareigų dienÄ sudarė 16 metų 3 mėnesių ir 11 dienų tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (b.l. 14-17).

PareiÅ¡kėja 2012 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ymu perskaičiuoti tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , paskaičiuoti ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl netinkamo stažo skaičiavimo už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki bus iÅ¡mokėtas darbo užmokestis kartu su priedu už teisingai paskaičiuotÄ tarnybos staÅ¾Ä , paskaičiuoti ir suteikti papildomas nepanaudotas kasmetines atostogas. Kauno apygardos teismo pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2012 rugsėjo 20 d.

įsakymu Nr. P-150 nustatė 22 metų 5 mėnesių 13 dienų Loretos LeleÅ¡ienės tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (b.l. 9). Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo dėl apskaičiuoto tarnybos Lietuvos valstybei stažo dydžio, atsakovas atsisakė sumokėti pareiÅ¡kėjai darbo užmokesčio nepriemokÄ argumentuodama, kad teisės į neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos iÅ¡mokėjimÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminu, kai ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ieškinio senačiai taikomas Civilinio kodekso ir Civilinio proceso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Pagal Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatas darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad: „Sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nėra baigta.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1–438/2005).

Atsižvelgiant į Å¡iÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio suformuotÄ praktikÄ , aukščiau paminėti argumentai ir aplinkybės lemia, kad ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbÄ ) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktÄ darbÄ yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Teismas, nustatęs pažeistÄ asmens teises, privalo užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybÄ , taikydamas ne tik įstatymÄ (plačiÄ ja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia aukščiausiÄ teisę - KonstitucijÄ . Toks teisinio reguliavimo trÅ«kumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra bÅ«tina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010)Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti nesumokėtÄ darbo užmokesti už trejus metus, o atsakovas atsiliepimu į praÅ¡ymÄ neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui.

PareiÅ¡kėja patikslintu praÅ¡ymu praÅ¡o įpareigoti iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. įskaitytinai (b.l. 45), ir tai atitinka teisės normose nustatyta trejų metų terminÄ reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Pagal Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. pažymÄ nepriemoka laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 įskaitytinai sudaro 10.891,87 Lt (11.196,67 Lt (suma už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 19) – 304,80 (suma už 2009 m. rugsėjo mėnesį)= 10.891,87 Lt)) (b.l. 5-6, 46). Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra pagrįstas.

PraÅ¡ymas tenkintinas, vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 2 punktu. Atsakovas Kauno apygardos administracinis teismas įpareigotinas sumokėti pareiÅ¡kėjai 10.891,87 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. įskaitytinai (mokesčiai neapskaičiuoti ir neiÅ¡skaityti). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos ABTĮ  85 – 89 straipsniais, n u s p r e n d ė :patenkinti praÅ¡ymÄ ,įpareigoti atsakovÄ Kauno apygardos administracinį teismÄ sumokėti pareiÅ¡kėjai L.L. 10.891,87 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių aÅ¡tuoni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt vienas litas 87 cnt) darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d.

įskaitytinai (fizinių asmenų, socialinio draudimo ir kiti mokesčiai neapskaičiuoti ir neiÅ¡skaityti).  Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                         Vida Stonkuvienė