88faad6f-d5a1-42e5-aa3d-968a08873ea5 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-572-330/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01217-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.26 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ribotos atsakomybės bendrovės „Mossa Distribution“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ribotos atsakomybės bendrovės „Mossa Distribution“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RIKOTRANSA“ dėl prarasto krovinio vertės ir su tuo susijusių iÅ¡laidų atlyginimo bei netesybų priteisimo; tretieji asmenys – ribotos atsakomybės bendrovė „Transkargo“, ribotos atsakomybės bendrovė „AleVero logistik“ ir privati akcinė bendrovė Ukrainos transporto draudimo kompanija UTICO.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – RAB) „Mossa Distribution“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RIKOTRANSA“ priteisti 36 759,42 Eur nepristatyto krovinio vertės atlyginimÄ , 8 454,67 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos – 2016 m. birželio 22 d., 5 500 Eur baudÄ ir 6 proc. procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2015 m. birželio 4 d. su atsakove sudarė transporto ekspedicijos sutartį (toliau – Ekspedicijos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovės pavedimu organizuoti krovinių gabenimÄ . IeÅ¡kovė 2015 m. lapkričio 13 d. pateikė atsakovei paraiÅ¡kÄ dėl prekių, įsigytų iÅ¡ Z.P.C Mieszko S.A. pervežimo iÅ¡ Lenkijos į Rusijos FederacijÄ . 2015 m. lapkričio 19 d. ieÅ¡kovės įsigytos prekės iÅ¡ sandėlio, esančio Racibužo mieste, Lenkijoje, buvo pakrautos į ribotos atsakomybės bendrovei (toliau – RAB) ,,Transkargo“, veikusiai kaip atsakovės subrangovė, priklausančiÄ krovininę transporto priemonę, vairuotojui iÅ¡duoti krovinio eksporto dokumentai.

Vykdydamas prekių pervežimÄ , RAB ,,Transkargo“ vairuotojas 2015 m. lapkričio 23 d. turėjo kreiptis į Maskvos muitinės skyrių dėl prekių iÅ¡muitinimo, tačiau vairuotojas į paskirties vietos muitinę neatvyko, paskutinį kartÄ jis kartu su ieÅ¡kovės įsigytomis prekėmis buvo užfiksuotas Racibužo miesto muitinės skyriuje, jokių papildomų duomenų apie vairuotojo bei transporto priemonės su kroviniu buvimo vietÄ ir iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lenkijos teritorijos (sienos kirtimÄ ) nėra.

3. IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, atsakovė ne tik nepristatė krovinio, bet ir nenurodė priežasčių, dėl kurių krovinys nebuvo pristatytas. Atsakovės veiksmai laikytini tyčiniais kaltais veiksmais, todėl atsakovė privalo atlyginti dėl nepristatyto krovinio ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė ne tik negavo įsigytų prekių, bet turėjo sumokėti prekių siuntėjui Z.P.C. Mieszko S. A. už perduotÄ krovinį 39 207,60 JAV dolerių užstatÄ , kaip garantinę įmokÄ dėl atlyginimo už prekes.

Be to, prekių siuntėjas Z.P.C. Mieszko S. A. Lenkijos mokesčių inspekcijai pateikė deklaracijÄ ir sumokėjo 23 proc. pridėtinės vertės mokestį už parduotas prekes – 9 017,75 JAV dolerių sumÄ , kurios atlyginimo reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovės teigimu, pagal Ekspedicijos sutarties nuostatas atsakovė dėl nepristatyto suderintais terminais krovinio turi ieÅ¡kovei mokėti sutartyje numatytÄ baudÄ po 100 Eur už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė konkrečių neteisėtų tyčinių atsakovės veiksmų dėl krovinio praradimo. Labiau tikėtina, jog žala atsirado dėl trečiųjų asmenų, nesusijusių su pervežimu, įvykdytos krovinio vagystės. Teismas nustatė, kad pagal Lenkijos teisėsaugos pareigÅ«nų į bylÄ pateiktÄ informacijÄ atsakovės atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ginčo pervežimo. Tyrimas vyksta dėl krovinio, jį vežusios transporto priemonės ir vairuotojo dingimo fakto, tyrimo procesas nėra baigtas, jis sustabdytas, nusikaltimo kaltininkai nenustatyti, įtarimai niekam nepareikÅ¡ti, nenustatyta, kas nutiko vilkikui (transporto priemonei) bei jo vairuotojui.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo krovinio neteisėtÄ užvaldymÄ galėjo lemti vežėjui taikytinų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, kas reikÅ¡tų vežėjo neatsargumÄ , prilygintinÄ tyčiniams veiksmams. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad kokiais nors vežėjo (atsakovės) veiksmais ar neveikimu buvo sudarytos prielaidos krovinio praradimui. Teismas laikėsi nuostatos, kad krovinys į paskirties vietÄ nebuvo pristatytas (buvo prarastas) dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo akivaizdžiai numatyti ir iÅ¡vengti.

6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus trečiojo asmens privačios akcinės bendrovės Ukrainos transporto draudimo kompanijos UTICO (toliau – draudimo kompanija UTICO) atsiliepimo į ieškinį argumentus dėl draudimo sutarties su krovinį vežti turėjusia RAB „Transkargo“ negaliojimo, krovinį priimti atvykusio vairuotojo ir transporto priemonės dokumentų klastojimo. Teismas nurodė, kad nepateikti trečiojo asmens atsiliepime išdėstytus teiginius patvirtinantys įrodymai.

7. Teismas sutiko su atsakove, kad ieÅ¡kovė neįrodė reikalavimo teisės dėl nepristatyto krovinio vertės atlyginimo, t. y., jog ieÅ¡kovė sumokėjo už prekes Z.P.C. Mieszko S. A. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pagal 2016 m. kovo 19 d. sudarytÄ priedÄ prie pirkimo-pardavimo sutarties tik įsipareigojo sumokėti prekių siuntėjui Z.P.C. Mieszko S. A. 39 207,60 JAV dolerių užtikrinimÄ (užstatÄ ). IeÅ¡kovės 2016 m. kovo 10 d. mokėjimo pavedimas buvo atliktas anksčiau nei sudarytas nurodytas susitarimas ir nepatvirtina fakto, kad buvo sumokėta konkrečiai už prarastÄ ginčo krovinį. Tuo remdamasis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės mokėjimas atliktas ne pagal 2016 m. kovo 19 d. priedÄ prie sutarties, o apskritai pagal ieÅ¡kovės ir Z.P.C. Mieszko S.A. bendradarbiavimo sutartį.

8. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti PVM, teismas nurodė, kad nėra duomenų apie tokio mokesčio sumokėjimÄ , ar duomenų, jog Z.P.C. Mieszko S. A. pareikalavo ieÅ¡kovę atlyginti PVM sumÄ kaip patirtus nuostolius.

9. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl baudos priteisimo, pažymėjo, kad pagal Ekspedicijos sutarties nuostatas bauda mokama už pavėluotÄ transporto priemonės ir krovinio pristatymÄ , tačiau ne už krovinio nepristatymÄ apskritai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. IeÅ¡kovė RAB „Mossa Distribution“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Teismas buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, ignoravo pervežimo sandoriams nustatytas ginčų nagrinėjimo sÄ lygas. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybę. 11.2. Atsakovė yra savo veiklos profesionalė, privalanti numatyti visas rizikas, tačiau tinkamai neorganizavo krovinio vežimo, nepasirÅ«pino jo draudimu. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad krovinys buvo pagrobtas, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi visų krovinio saugumo užtikrinimo priemonių, patikrino krovinio vežimui pasitelkiamo subrangovo patikimumÄ . 11.3.

Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė neužtikrino krovinio saugumo ir nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas vežimo dalyvis. 11.4. Trečiojo asmens draudimo kompanijos UTICO iÅ¡dėstyti argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė neužtikrino jai patikėto vežti krovinio saugumo, krovinio pervežimui buvo pristatytas vilkikas, kuris neįtrauktas į RAB ,,Transkargo“ turėtų transporto priemonių sÄ raÅ¡Ä . 11.5. Nepagrįsti teismo argumentai dėl PVM mokėjimo.

Ä®rodymai apie Z.P.C. Mieszko S. A. valstybei sumokėtÄ mokestį yra pateikti byloje, o ieÅ¡kovei kils pareiga sumokėti mokesčio dydžio sumÄ gavus kompensacijÄ iÅ¡ atsakovės. 11.6. Å alys aiÅ¡kiai susitarė, kad laiku nepristačius krovinio, atsakovė moka baudÄ ieÅ¡kovei, todėl teismas neteisingai aiÅ¡kino Å¡alių sutartį ir nepagrįstai atmetė reikalavimÄ dėl sutartinės baudos priteisimo.

12. Atsakovė UAB „RIKOTRANSA“ atsiliepime praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ 13. Atsiliepime atsakovė nurodo Å¡iuos esminius atsikirtimus: 13.1. Ginčo krovinys buvo vežamas iÅ¡ Lenkijos į Rusijos FederacijÄ . Abi Å¡ios valstybės yra Tarptautinio vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) dalyvės, todėl teismas ginčui byloje spręsti pagrįstai aiÅ¡kino ir taikė CMR konvencijos nuostatas. Be to, pati ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi konkrečiomis CMR konvencijos nuostatomis. 13.2.

Vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti. Atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekiant tinkamai organizuoti pervežimÄ ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų pervežimo organizavimo procese, t. y. ji parinko tinkamÄ ir patikimÄ vežėjÄ , ieÅ¡kovei buvo pateikti visi su krovinio vežėju susiję dokumentai. 13.3.

Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumÄ ir nustatytas aplinkybes, labiausiai tikėtina, kad vairuotojas galėjo bÅ«ti užpultas, sužalotas (gal net mirtinai), to pasėkoje pagrobta transporto priemonė ir krovinys, t. y. buvo įvykę aplinkybės, kurių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti. 13.4. IeÅ¡kovė neįrodė reikalavimo teisės dėl krovinio vertės ir nurodyto PVM atlyginimo, kÄ pagrįstai pripažino ir teismas. IeÅ¡kovė nenurodė, kad minėtÄ PVM sumÄ jau yra kam nors sumokėjusi.

Ä® bylÄ pateikta prekių pardavėjo Z.P.C Mieszko S. A. užpildyta PVM deklaracija yra nepasiraÅ¡yta, ant jos nėra gavimÄ patvirtinančio spaudo ar žymos, kad ji buvo pateikta mokesčių inspekcijai ar įtraukta į buhalterinę apskaitÄ . IeÅ¡kovė nepateikė pirminių dokumentų, patvirtinančių, kad pardavėjas Z.P.C Mieszko S. A. tikrai patyrė Å¡iuos nuostolius, faktiÅ¡kai sumokėjo nurodytÄ PVM sumÄ Lenkijos valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, Å¡iuo atveju taikytina Europos Teisingumo Teismo praktika dėl už Europos Bendrijos ribų taikytino 0 proc.

PVM. 13.5. Teismas pagrįstai kritiÅ¡kai įvertino trečiojo asmens draudimo kompanijos UTICO pareikÅ¡tÄ pozicijÄ , nes pagal oficialiÄ Lenkijos teisėsaugos pareigÅ«nų informacijÄ , susijusiÄ su krovinio dingimu, galimo dokumentų klastojimo požymių nenustatyta. 13.6. Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl baudos priteisimo tiek dėl to, kad netenkintas pagrindinis ieÅ¡kovės reikalavimas, tiek dėl to, jog faktinė situacija neatitiko Ekspedicijos sutartyje numatytų sÄ lygų dėl baudos taikymo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl vežėjo atsakomybės už krovinio praradimÄ 15. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė privalo atlyginti žalÄ , kilusiÄ dėl krovinio dingimo (praradimo) vežimo proceso metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieÅ¡kinį konstatavęs, kad atsakovės kaip vežėjos atsakomybės taikymo sÄ lygos neįrodytos. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybę, netinkamai įvertino reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir nukrypo nuo teismų praktikoje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų aktualiu ginčo klausimu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , iÅ¡analizavusi Å¡alių pateiktus argumentus, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, sutinka su tokiais apeliantės teiginiais.

16. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ vertintina vežimų praktikoje neretai susidaranti faktinė situacija, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju ar gavėju sudaręs vežėjas pats krovinio neveža, bet dėl to paties krovinio vežimo sudaro sutartį su kitu vežėju, kuris vežimÄ deleguoja dar kitam vežėjui, o pastarasis – dar kitam. CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimÄ , kurio sÄ lygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iÅ¡ jų atsako už visÄ vežimÄ , o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraÅ¡tį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sÄ lygomis, kurios nurodytos važtaraÅ¡tyje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad analizuojamo krovinio vežimo dalyvius siejo vienintelė sudaryta krovinio vežimo sutartis. Vienintelė sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme – tai sutartis, apimanti visus vežimo etapus. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietÄ , bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visÄ pervežimo organizavimÄ , tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme.

Vadinasi jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

17. Byloje atsakovė teigia, kad ji nėra atsakinga dėl krovinio dingimo, tačiau tokius atsakovės teiginius paneigia tiek paminėti teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai, tiek ir faktinės bylos aplinkybės. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad dingusį krovinį faktiÅ¡kai turėjo vežti trečiasis asmuo RAB „Transkargo“. Gavusi ieÅ¡kovės užsakymÄ prekių krovinio pervežimui, atsakovė to krovinio vežimui nusamdė trečiÄ jį asmenį RAB „AleVero logistik“, o Å¡i tam pačiam krovinio vežimui nusamdė trečiÄ jį asmenį RAB „Transkargo“.

Tokiu bÅ«du tame pačiame krovinio vežimo procese susidarė vežėjų grandinė, kurioje faktinis vežėjas buvo RAB „Transkargo“. Pagal bylos Å¡alių 2015 m. birželio 4 d. Ekspedicijos sutarties 6.3 punktÄ vykdytojas (atsakovė) yra atsakingas už visiÅ¡kÄ ar dalinį krovinio praradimÄ , pažeidimÄ arba sugadinimÄ nuo krovinio priėmimo pervežimui laiko iki jo perdavimo krovinio gavėjui laiko. Taigi, nepaisant to, kad faktiÅ¡kai krovinį priėmė ir vežė ne atsakovė, ji yra atsakinga už krovinio praradimÄ pagal Ekspedicijos sutarties nuostatas.

Tokia sÄ lyga įtvirtinta ir Ekspedicijos sutarties 6.9 punkte, kuriame nurodyta, kad savo įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį perleidimo tretiesiems asmenims atveju, Å¡alys nėra atleidžiamos nuo atsakomybės už sutarties vykdymÄ .

18. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti.

Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014).

19. Vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, kuriuo nagrinėjamoje byloje rėmėsi ir apeliantė, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamu tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis). Pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip:

1) žalos padarymas tyčia;

2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylÄ nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikÅ¡mę tyčinei kaltės formai gali bÅ«ti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas kaip tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi, o taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal konkrečios bylos aplinkybes gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012).

Teisės doktrinoje tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti.

20. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, teismas vadovavosi analogiÅ¡kais teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, tačiau juos aiÅ¡kino ir taikė iÅ¡ esmės netinkamai, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , todėl nepagrįstai nusprendė apie nepakankamumÄ duomenų iÅ¡vadai, jog atsakovei galėtų bÅ«ti taikoma atsakomybė dėl krovinio praradimo. PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent atsakovei kaip vežėjui tenka pareiga įrodyti, kad krovinys prarastas ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių ir paneigti taikomÄ vežėjo kaltės prezumpcijÄ .

21. IeÅ¡kovės užsakytų ir atsakovei patikėtų pervežti prekių (saldainių) krovinys 2015 m. lapkričio 19 d. buvo pakrautas į pas pardavėjÄ (prekių siuntėjÄ ) atvykusiÄ trečiojo asmens RAB „Transkargo“ transporto priemonę (vilkiko registracijos Nr. AA7124KX), kuri tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡vyko iÅ¡ pakrovimo vietos, tačiau krovinys gavėjui (ieÅ¡kovei) nebuvo pristatytas, kadangi transporto priemonė (vilkikas) kartu su jÄ vairavusiu asmeniu ir kroviniu dingo.

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai tarptautinių krovinių pervežimų metu dalis ar visas krovinys pavagiamas, tai vagystė laikoma neiÅ¡vengiama aplinkybe tik iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iÅ¡ tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga bÅ«tų prieÅ¡intis), todėl įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtÄ vežamo krovinio užvaldymÄ , tokiais atvejais reiÅ¡kia vežėjo neatsargumÄ , prilygintinÄ tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, jis netenka teisės į atsakomybės ribojimÄ .

23. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė padaręs tikėtinÄ prielaidÄ , kad transporto priemonės vairuotojas galėjo bÅ«ti užpultas, sužalotas, to pasekmėje galėjo bÅ«ti pagrobta transporto priemonė bei krovinys, t. y. įvykdyta nusikalstama veika, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja aplinkybės, kurių vežėjas negalėjo numatyti, o juo labiau iÅ¡vengti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo prielaidomis grįsta iÅ¡vada padaryta nesant įrodymų.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

25. Atsakovė, siekdama paneigti savo kaltę dėl krovinio dingimo, bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad krovinys buvo prarastas nenustatytiems asmenims pagrobus krovinį iÅ¡ vežėjo. Tačiau Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė įrodymų nepateikė, jų byloje nėra. Atsakovė savo pozicijÄ siekė patvirtinti iÅ¡ esmės vieninteliu dokumentu – Lenkijos teisėsaugos pareigÅ«nų raÅ¡tu, kuriame informuojama apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl sukčiavimo, įvykdyto 2015 m. lapkričio 19 d.

Racibužo mieste (Lenkijoje) vykdant Å¡okolado gaminių pervežimÄ (el. b. t. 3, l. 124). Pagal Lenkijos teisėsaugos pareigÅ«nų teismui pateiktÄ informacijÄ , susijusiÄ su krovinio dingimu, tyrimo procesas nėra baigtas, jis sustabdytas, nusikaltimo kaltininkai nenustatyti, įtarimai niekam nepareikÅ¡ti. Be to, teisėsaugos institucijos tyrimo metu surinkti duomenys neleido nustatyti, kas atsitiko su prarastomis prekėmis (kroviniu), kurios buvo gabenamos transporto priemone, kurios valstybinis Nr. AA7124KX, su priekaba, taip pat nenustatyta, kas nutiko su pačiu vilkiku (transporto priemone) bei jo vairuotoju, ar Å¡i transporto priemonė faktiÅ¡kai kirto Lenkijos Respublikos sienÄ ir pan.

Taigi atsakovė, teigdama, kad krovinys buvo prarastas dėl iÅ¡imtinių nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kurių ji negalėjo numatyti bei iÅ¡vengti, tokių aplinkybių buvimo įrodymų nepateikia, nors, kaip minėta, bÅ«tent jai tenka jų įrodinėjimo pareiga. Kaip minėta, Lenkijos teisėsaugos pareigÅ«nų pateiktoje informacijoje nurodyta, kad tyrimas vykdomas dėl sukčiavimo, joje nėra duomenų apie įvykdytos vagystės, užpuolimo, plėšimo, smurto prieÅ¡ asmenį (vairuotojÄ ) panaudojimo ar kitas ypatingas aplinkybes, kurių pagrindu atsakovė galėtų bÅ«ti atleista nuo atsakomybės arba jos atsakomybė bÅ«tų ribojama.

26. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė, be kita ko, teigė, kad atsakovė, gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės užsakymÄ vežimui, sudarė sÄ lygas tam, jog faktiniu vežėju buvo pasirinktas nepatikimas trečiasis asmuo – RAB „Transkargo“, o toks atsakovės, kaip vežimo vykdytojos, veikimas patvirtina jos pareigų pažeidimÄ , kuris tiesiogiai sietinas su krovinio praradimu. IÅ¡ tiesų, byloje nėra duomenų apie ankstesnį atsakovės bendradarbiavimÄ su Å¡iuo trečiuoju asmeniu, kuris, kaip paaiÅ¡kėjo iÅ¡ draudimo kompanijos UTICO į bylÄ pateiktų duomenų, ginčo vežimo metu neturėjo galiojančio civilinės atsakomybės draudimo dėl vežamo krovinio sugadinimo, dalinio ar visiÅ¡ko praradimo.

Atsakovė taip pat neįvardijo savo kaip rÅ«pestingo ir profesionalaus vežėjo veiksmų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog ji įsitikino pasirinkto faktinio vežėjo patikimumu. Tokį aplaidų, nerÅ«pestingÄ atsakovės veikimÄ liudija ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei bÅ«tų pavykę susisiekti su krovinio faktiniu vežėju po paaiÅ¡kėjusio krovinio dingimo fakto. Atsakovė byloje teigė, kad ieÅ¡kovei buvo žinomi duomenys apie konkretų pasirinktÄ faktinį krovinio vežėjÄ ir jokių pretenzijų dėl jo ieÅ¡kovė esÄ nereiÅ¡kė.

Tačiau Å¡i atsakovės nurodyta aplinkybė nepaneigia atsakovės pareigos elgtis maksimaliai atidžiai ir atsargiai pasirenkant faktinį vežėjÄ , dėl kurio patikimumo nebÅ«tų jokių abejonių.

27. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo kritiškai vertinti trečiojo asmens draudimo kompanijos UTICO išdėstytų duomenų, nurodęs, kad šio asmens pateikti įrodymai yra vienašališki. Kaip matyti iš trečiojo asmens pateiktų duomenų, buvo nustatyta, kad tarp RAB „Transkargo“ ir draudimo kompanijos UTICO 2015 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta sutartis Nr. UD/17444, kurios dalykas – draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo įsipareigojimu atlyginti nuostolius, galinčius atsirasti dėl draudėjo pervežimų vykdymo transporto priemonėmis, nurodytomis minėtos sutarties priede Nr.

1. Sutarties priede nurodyta draudėjo transporto priemonė pervežimams vykdyti nebuvo ta priemonė, kuria buvo vykdomas ginčo krovinio vežimas. Trečiojo asmens draudimo kompanijos UTICO teigimu, nurodyta draudimo sutartis nebuvo įsigaliojusi, nes draudėjas RAB „Transkargo“ nebuvo sumokėjusi draudimo įmokų, todėl tikėtina, kad RAB „Transkargo“ siekė gauti tik draudimo sutartį, bet ne realų draudimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vežėjo RAB „Transkargo“ vardu paimti vežti krovinį pas siuntėjÄ Z.P.C Mieszko S.A. atvyko vairuotoju prisistatęs M.

R. su vilkiku MAN, kurio registracijos Nr. AA7124KX. Trečiojo asmens draudimo kompanijos UTICO pateikti duomenys patvirtina, kad RAB „Transkargo“ vardu atvykusio MAN markės automobilio registracijos Nr. AA7124KX yra iÅ¡duotas kitam automobiliui ,,Renault Premium“. Kompanija UTICO pateikė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiojo serviso centro Regioninio serviso Kijevo mieste 2020 m. spalio 15 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad pagal vieningÄ valstybinį transporto priemonių registrÄ transporto priemonės registracijos liudijimo MAN markės automobiliui, kurio valstybinis numeris AA712KX, nėra, o tuo valstybiniu numeriu yra registruota kita transporto priemonė.

Pagal tÄ patį registrÄ , transporto priemonės liudijimo KOGEL markės puspriekabei-refrižeratoriui, kurios valstybinis numeris AA2043XX (teismo pastaba: tokiu numeriu buvo ginčo krovinį vežti atvykusio vilkiko puspriekabė), nėra, o tuo valstybiniu numeriu yra registruota kita transporto priemonė. Trečiasis asmuo draudimo kompanija UTICO taip pat pateikė informacijÄ , kad nėra duomenų apie M. R, kuris esÄ vairavo transporto priemonę paimant ginčo krovinį, iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ serija BBT Nr. 614155.

Pirmiau nurodytame Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiojo serviso centro Regioninio serviso Kijevo mieste raÅ¡te raÅ¡oma, kad remiantis Vieningo valstybinio transporto priemonių registro apskaitos duomenimis, informacijos apie vairuotojo pažymėjimo iÅ¡davimÄ piliečio M. R., gimusio 1972 m. sausio 1 d., vardu nėra, jog 2013 m. gruodžio 27 d. vairuotojo pažymėjimas, kurio serija BBT Nr. 614155, buvo iÅ¡duotas Ukrainos VRMVV valstybinės automobilių inspekcijos Nr. 2 Registracijos ir egzaminų skyriaus Kijevo mieste ir priklausė kitam asmeniui bei yra pažymėtas sistemoje kaip „Prarastas“.

Krovinio priėmimo vežti metu pateiktame vairuotojo M. R. pase nurodytas Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos padalinio kodas nerastas. Å ie duomenys, trečiojo asmens UTICO vertinimu, leidžia spręsti, kad priimant vežti ginčo krovinį galėjo bÅ«ti pateikti suklastoti transporto priemonės registracijos dokumentai ir jos vairuotojo M. R. vardu iÅ¡duoti pasas bei vairuotojo pažymėjimas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie trečiojo asmens draudimo kompanijos UTICO pateikti duomenys atitinka Lenkijos teisėsaugos pareigÅ«nų pateiktÄ informacijÄ , jog tyrimas, susijęs su ginčo krovinio dingimu, atliekamas dėl sukčiavimo priimant vežimui ir vežant ginčo krovinį.

28. Ä®vertinusi nurodytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad žala dėl krovinio praradimo patirta dėl atsakovės aplaidžių, nerÅ«pestingų ir neatidžių veiksmų (ieÅ¡kovei skirto krovinio pervežimui galėjo bÅ«ti parinktas nepatikimas faktinis vežėjas, tyrimas dėl dingusio krovinio siejamas su sukčiavimo priimant ir vežant krovinį veikos požymiais), kurie prilyginami sÄ moningiems tyčiniams veiksmams, lemiantiems vežėjo atsakomybės ribojimų pagal CMR konvencijÄ netaikymÄ .

Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė byloje įrodė, jog krovinys prarastas dėl tokių aplinkybių, kurių padarinių ji, kaip vežėja, negalėjo išvengti ir numatyti. Kaip minėta, krovinio vagystė laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis). Tokio pobūdžio aplinkybių byloje nenustatyta.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau iÅ¡dėstyti motyvai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovei netaikytina atsakomybė dėl krovinio praradimo, todėl atsakovė privalo atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ â€“ 36 759,42 Eur prarasto krovinio vertę ir su tuo susijusias iÅ¡laidas.

30. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad apeliantė neįrodė reikalavimo teisės dėl krovinio vertės atlyginimo vien dėl to, jog ieÅ¡kovės mokėjimas prekių pardavėjui buvo atliktas anksčiau, nei buvo įformintas prekių pardavėjo Z.P.C Mieszko S.A. ir pirkėjo RAB „Mossa Distribution“ susitarimas dėl garantinės įmokos sumokėjimo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir Z.P.C Mieszko S.A. 2016 m. kovo 19 d. sudarė 2013 m. liepos 4 d. sutarties Nr. 1 priedÄ Nr. 9, kuriuo ieÅ¡kovė, siekdama suteikti Z.P.C Mieszko S.A. 39 207,60 JAV dolerių sumokėjimo už prekes užtikrinimÄ , įsipareigojo sumokėti 39 207,60 JAV dolerių užstatÄ .

Å iame sutarties priede Z.P.C Mieszko S.A. įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės sumokėtÄ užstatÄ , kai ieÅ¡kovė sumokės Z.P.C Mieszko S.A. visÄ sandorio sumÄ , t. y. 48 225,35 JAV dolerių (39 207,60 JAV dolerių kainÄ už įsigytas prekes ir 9 017,75 JAV dolerių pridėtinės vertės mokestį, kurį iÅ¡siieÅ¡kos iÅ¡ vežėjo (iÅ¡ atsakovės UAB ,,RIKOTRANSA“). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 2016 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymo paskirtyje įraÅ¡yta, kad tai garantinė įmoka pagal sutartį (el. b. t. 1, l. 111-112), vadinasi, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad ieÅ¡kovė neįrodė reikalavimo teisės. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti PVM 31.

Apeliantė taip pat prašė priteisti 8 454,67 Eur PVM, kuris mokėtinas už prarastų prekių pardavimo sandorį. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ atmetė nurodęs, kad apeliantė neįrodė, jog tokios sumos dydžio PVM yra sumokėtas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Pagal apeliantės ir Z.P.C Mieszko S.A. 2016 m. kovo 19 d. sudaryto susitarimo prie 2013 m. liepos 4 d. sutarties nuostatas apeliantė įsipareigojo ieÅ¡kovei sumokėti PVM dydžio kompensacijÄ gavus žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad aptariamas PVM nėra sumokėtas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, prekių pardavėjas Z.P.C Mieszko S.A. 2016 m. sausio 25 d. Lenkijos mokesčių inspekcijai pateikė mokesčio deklaracijÄ ir sumokėjo nurodyto dydžio PVM. Vien tai, kad deklaracijoje nėra iÅ¡skirtas konkretus už ginčo prekių krovinį mokėtinas PVM, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės Å¡ioje ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje. Kaip pripažino pati atsakovė, Å¡i PVM suma buvo įtraukta į Z.P.C Mieszko S.A. buhalterinės apskaitos duomenis, deklaracijos teikimo data yra nurodyta, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos, kuriÄ sudaro privalomo mokėti PVM suma, priteisimo tenkintinas.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti baudÄ 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti apeliantės praÅ¡omÄ 5 500 Eur baudÄ už laiku nepristatytÄ krovinį. Kaip matyti iÅ¡ Ekspedicijos sutarties 6.4 punkto sÄ lygų, už kiekvienos transporto priemonės neatvykimÄ pakrovimui ir krovinio nepristatymÄ suderintais terminais, vykdytojas (atsakovė) sumoka užsakovui (ieÅ¡kovei) 100 Eur baudÄ už kiekvienÄ transporto priemonės užsilaikymo kelyje dienÄ . Sutiktina su atsakovės pozicija, kad lingvistinis Å¡io sutarties punkto sÄ lygų aiÅ¡kinimas leidžia teigti, kad bauda numatyta ne dėl krovinio nepristatymo apskritai, bet dėl vėlavimo pristatyti krovinį.

TokiÄ iÅ¡vadÄ , kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina tiek pati sutarties punkto formuluotė, tiek jos turinys (bauda skaičiuojama už kiekvienÄ transporto priemonės užsilaikymo kelyje dienÄ ). Dėl reikalavimo priteisti palÅ«kanas 33. Nagrinėjamoje byloje apeliantė, remdamasi CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistinos sumos nuo datos, kai atsakovei buvo raÅ¡tu pateiktas reikalavimas dėl prarasto krovinio vertės atlyginimo iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos ir, remdamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi – taip pat 6 proc. procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

34. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios procesinėmis vadinamos palÅ«kanos priteisiamos iÅ¡ atsakovo visais atvejais, jeigu byloje pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti ir tenkinamas ieÅ¡kinys.

35. CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palÅ«kanas nuo sumos, skirtos kompensacijai; palÅ«kanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raÅ¡tu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo – nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad lingvistinis nurodytos CMR konvencijos nuostatos aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡i teisės norma reglamentuoja palÅ«kanas, kurias turi mokėti vežimo sutartį pažeidęs vežėjas.

Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc. palūkanos. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013 ir kt.).

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl nuostolių atlyginimo, taigi remiantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia mokėtinas palÅ«kanas tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties atveju, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl procesinės baigties 37. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės atsakomybės sÄ lygų nebuvimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį.

Remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais motyvais, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 36 759,42 Eur nepristatyto krovinio vertės atlyginimÄ , 8 454,67 Eur PVM atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos 45 214,09 Eur sumos laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki Å¡io teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 38. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas, nurodo, jog yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , taip pat spręsti dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų iÅ¡laidų atlyginimo.

Konstatavus ieÅ¡kovės teisę į žalos atlyginimÄ , laikytina, kad byloje patenkinta 87 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieÅ¡kovė įgijo teisę į tokio procentinio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

39. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, teikdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė sumokėjo 994 Eur žyminio mokesčio, patyrė 4 000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme, taip pat 411,70 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidų. Teikdama apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė patyrė 994 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų, taip pat 2 000 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatytų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės iÅ¡ viso priteistinas iÅ¡laidų atlyginimas sudaro 7 308 Eur (8 399,7 Eur x 87 proc.).

40. Proporcingai atmestų ieÅ¡kininių reikalavimų daliai, atsakovei priteistinas 13 proc. dydžio jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 971,03 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidų, 4 322,60 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 64 Eur žyminio mokesčio, mokėto už atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal pateiktus duomenis atsakovė prašė atlyginti 2 323,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Tokiu bÅ«du atsakovei priteistinas iÅ¡laidų atlyginimas sudaro 999 Eur (7 680,83 Eur x 13 proc.) Atlikus Å¡alims priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų tarpusavio įskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiamas 6 309 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

41. IÅ¡ atsakovės valstybei priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir jų vertimu iÅ¡ lietuvių kalbos į byloje dalyvaujantiems asmenims suprantamÄ kalbÄ , kurios sudaro 83,43 Eur. IÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina valstybei 12,47 Eur Å¡ių iÅ¡laidų dalis. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovės ribotos atsakomybės bendrovės „Mossa Distribution“ (registracijos numeris 1107746107259) ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RIKOTRANSA“ (juridinio asmens kodas 303485355) tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei ribotos atsakomybės bendrovei „Mossa Distribution“ (registracijos numeris 1107746107259) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RIKOTRANSA“ (juridinio asmens kodas 303485355) 36 759,42 Eur (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis eurus ir 42 ct) prarasto krovinio vertės atlyginimÄ , 8 454,67 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 67 ct) PVM atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos 45 214,09 Eur sumos nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovei ribotos atsakomybės bendrovei „Mossa Distribution“ (registracijos numeris 1107746107259) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RIKOTRANSA“ (juridinio asmens kodas 303485355) 6 309 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės ribotos atsakomybės bendrovės „Mossa Distribution“ (registracijos numeris 1107746107259) 12,47 Eur (dvylika eurų 47 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RIKOTRANSA“ (juridinio asmens kodas 303485355) 83,43 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidas. Teisėjai Vilija Mikuckienė Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė