2021-11-17 Nr. AB-24273-3-61-3-03907-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3150-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03907-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 57.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija, ir priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog, siekdamas įgyvendinti projektą „Ukmergės miesto viešųjų erdvių infrastruktūros sutvarkymas II: (duomenys neskelbtini) gatvės skvero ir Ligoninės parko su prieigomis infrastruktūros įrengimas“, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-01-0011, (toliau – ir Projektas) atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą „Ukmergės miesto viešųjų erdvių infrastruktūros sutvarkymas II etapas: Skvero (kitos paskirties inžinerinių statinių) Ukmergės m., (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ (toliau – ir Pirkimas) ir 2018 m. birželio 28 d. sudarė rangos sutartį Nr. 20-462 (toliau – ir Sutartis) su Pirkimo laimėtoju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Revestus“ (toliau – ir Rangovas). Pareiškėjas 2019 m. gegužės 28 d. pateikė CPVA visus Pirkimo dokumentus, įskaitant ir Pirkimo sąlygas. CPVA, įvertinusi Pirkimą, 2019 m. birželio 28 d. informavo apie Pirkimo patikrinimą, tačiau pranešime nebuvo nurodyta, kad Pirkimas atliktas netinkamai ir dėl to pradedamas pažeidimo tyrimas. Pareiškėjo teigimu, CPVA priėmė sprendimą, kad Pirkimas atliktas tinkamai, įskaitant ir Pirkimo sąlygų 2.7 punkto reikalavimą, taip pat išmokėjo Projektui skirtą finansavimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad CPVA 2020 m. gegužės 15 d. raštu, t. y. beveik po metų nuo Pirkimo įvertinimo, informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą, nenurodydama jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas. Atlikusi tyrimą, CPVA priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 17 straipsnio 3 dalies bei 49 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko ir teigė, kad jis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodytus principus, 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 25 skirsnio nuostatas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad CPVA, priėmusi Sprendimą, iš esmės panaikino anksčiau priimtą sprendimą dėl Pirkimo tinkamumo, nors įstatymai tokios teisės nesuteikia. Todėl, pareiškėjo teigimu, CPVA pažeidė teisėtus jo lūkesčius, aplaidžiai vykdė jai pavestas funkcijas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad rašte dėl pradėto pažeidimo tyrimo ir Sprendime nėra nurodyta jokių faktinių bei teisinių aplinkybių, kurios lėmė CPVA pozicijos pasikeitimą ir pažeidimo tyrimo inicijavimą po Pirkimo įvertinimo praėjus beveik vieneriems metams. Sprendime nenurodyta, kad panaikinamas ankstesnis CPVA sprendimas, todėl galioja du savarankiški CPVA sprendimai, kurie vienas kitam prieštarauja. Pareiškėjas darė išvadą, kad CPVA negalėjo panaikinti savo ankstesnio sprendimo dėl Pirkimo tinkamumo, o Sprendimas turi būti panaikintas, kaip priimtas viršijant CPVA suteiktus įgaliojimus. Pareiškėjas nurodė, kad visą laiką elgėsi sąžiningai, vadovaudamasis teisės aktais, laiku teikė prašomą informaciją CPVA, kuri buvo būtina jos funkcijoms atlikti.

5. Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai pasinaudojo VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje suteikta teise, aiškiai nurodė esmines užduotis, kurias privalo įvykdyti pats tiekėjas. Toks nurodymas nepažeidė jokių VPĮ normų ir neapribojo tiekėjų konkurencijos. CPVA nepaneigė šių teiginių Sprendime, o pats Sprendimas iš esmės yra paremtas tik deklaratyviais teiginiais, nesusijusia teismų praktika ir nepateikiant jokių įrodymų dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, pasinaudojo jam VPĮ suteikta teise ir Pirkimo sąlygų 2.7 punktu nustatė, kad pagrindiniai darbai – bendrastatybiniai, juos privalo atlikti pats tiekėjas. Teisė pasinaudoti VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje numatyta teise VPĮ nėra ribojama kokiomis nors specialiomis sąlygomis ar ypatingais reikalavimais. Aptariamos normos taikymas priklauso išimtinai nuo perkančiosios organizacijos subjektyvaus vertinimo ir poreikio. Pareiškėjas CPVA pateikė paaiškinimus dėl sprendimo pasinaudoti VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tačiau CPVA juos įvertino kaip netinkamus, Sprendime nepateikdama jokio vertinimo.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybę pasinaudoti subtiekėjų pajėgumais ir kartu jų galimybes konkuruoti Pirkime. Pareiškėjas paaiškino, jog, perkančiajai organizacijai pasinaudojus VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje suteikta teise ir nurodžius esmines užduotis, kurias privalės atlikti tiekėjas, visada tam tikru mastu bus apribojama tiekėjų galimybė pasitelkti subtiekėjus (VPĮ 49 str. 1 d.), to objektyviai nebus galima išvengti, todėl tai negali būti laikoma viešųjų pirkimų pažeidimu. Siekiant nustatyti, ar pareiškėjo Pirkimo sąlygų 2.7 punkte nustatytas reikalavimas buvo proporcingas siekiamam tikslui ir iš tiesų kokiu nors būdu apribojo tiekėjų konkurenciją, turi būti įvertintos faktinės aplinkybės. Pareiškėjas, atsakydamas į CPVA paklausimą, nurodė savo motyvus dėl pasinaudojimo VPĮ 49 straipsnio 7 dalies nuostatomis ir esminių užduočių nustatymo, tačiau CPVA nevertino pareiškėjo paaiškinimų, nesikreipė dėl jų papildymo ir tik nurodė, kad jie nepagrindžia Pirkimo sąlygų 2.7 punkto reikalavimo nustatymo. Pareiškėjas nurodė, kad nėra aišku, kodėl Pirkimo sąlygų 2.7 punkte nustatyta Pirkimo sąlyga, kuria siekiama, kad Sutartis būtų tinkamai įgyvendinta, yra nebūtina ir neproporcinga siekiamam tikslui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 2.7 punkto reikalavimas nesukėlė neigiamų pasekmių, kurias savo Sprendime nurodo CPVA.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog svarbu įvertinti, kuriai darbų daliai tiekėjai galėjo pasitelkti subtiekėjus, ar buvo ribojama galimybė pasitelkti jungtinės veiklos pagrindu veikiančių partnerių pajėgumus ir ar nustatyti kvalifikacijos reikalavimai kaip nors apsunkino tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime arba pasitelkti subtiekėjus. CPVA Sprendime nenurodė kvalifikacijos reikalavimų, kuriems dėl Pirkimo sąlygos 2.7 punkto reikalavimo tiekėjai negalėjo pasitelkti subtiekėjų. Pareiškėjo teigimu, jam pagrįstai pasinaudojus VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje numatyta teise ir nustačius esmines užduotis tiekėjui, jis VPĮ normų nepažeidė ir tiekėjų konkurencijos neapribojo, nes jie ir toliau galėjo pasitelkti subtiekėjus bei dalyvauti Pirkime.

8. Pareiškėjo teigimu, Sprendime nurodytas Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2020 m. birželio 19 d. raštas neįrodo, kad pareiškėjas kokiu nors būdu pažeidė VPĮ nuostatas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad šio rašto data yra vėlesnė nei Pirkimo paskelbimo data (2018 m. balandžio 5 d.) ir vėlesnė už pažeidimo tyrimo inicijavimo datą (2020 m. gegužės 15 d.), nors CPVA nurodo, kad tuo raštu rėmėsi formuodama užklausą pareiškėjui. Be to, šis raštas nebuvo viešai paskelbtas, jis nėra žinomas pareiškėjui. Pareiškėjas pažymėjo, kad CPVA nurodytame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime nagrinėtos aplinkybės yra skirtingos nei šiame ginče. Pareiškėjas nesutiko, kad Pirkimo sąlygos 2.7 punkte nustatytos esminės užduotys buvo apibūdintos neaiškiai.

9. Pareiškėjas nurodė, kad CPVA finansinę korekciją nepagrįstai pritaikė nuo visos Sutarties vertės, nors Sutartis buvo nutraukta, ir tai CPVA buvo žinoma. Pareiškėjo teigimu, finansinė korekcija turėjo būti taikoma nuo faktinės Sutarties išlaidų sumos, kurią patyrė pareiškėjas, ir turėjo būti žymiai mažesnė.

10. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad CPVA neturėjo faktinio bei teisinio pagrindo pradėti pažeidimo tyrimą ir priimti Sprendimą. Projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, todėl šiuo atveju yra taikytini tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės aktai bei juos aiškinanti teismų praktika. Tiek teisės aktai, tiek ir jas aiškinanti teismų praktika aiškiai įtvirtina CPVA teisę, o kartu ir pareigą atlikti viešųjų pirkimų, finansuojamų Europos Sąjungos lėšomis, priežiūrą ir kontrolę bei įtariamo pažeidimo tyrimus ir nustatyti pažeidimus, jeigu tam yra faktiniai ir teisiniai pagrindai. CPVA darbuotojai, įtarę, jog vykdant Pirkimą buvo pažeistos VPĮ nuostatos, pradėjo pažeidimo tyrimą, kurio metu buvo priimtas Sprendimas dėl 5 proc. finansinės korekcijos nustatymo. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendimu yra panaikinamas pačios CPVA priimtas ankstesnis sprendimas, kuriuo Pirkimas buvo pripažintas tinkamu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad teisės aktai, ypač 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr.1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) įpareigoja bet kuriuo metu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, todėl teisės aktai numato tokią galimybę. PAFT nuostatos tiesiogiai įpareigoja projekto vykdytojus, įskaitant ir pareiškėją, nepažeisti viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančių reikalavimų, o jei pastarieji šių reikalavimų neužtikrina, atsakovas, vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) ir atlikęs pažeidimo tyrimą PAFT nustatyta tvarka, privalo nustatyti pažeidimą bei netinkamas finansuoti išlaidas, pritaikydamas finansinę korekciją. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas, kvestionuodamas CPVA teisę atlikti pažeidimų tyrimus ir taikyti finansines korekcijas, iš esmės siekia paneigti PAFT ir Taisyklėse CPVA numatytą imperatyvią pareigą pradėti įtariamo pažeidimo tiriamuosius veiksmus, jeigu yra gaunama PAFT 295 ir 296 punktuose numatyta informacija.

12. Atsakovas nurodė, kad, atlikdamas įtariamo pažeidimo tyrimą ir priimdamas Sprendimą, rėmėsi VPĮ normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota praktika. Atsakovas pažymėjo, kad įvykdyto Pirkimo patikrinimas (įvertinimas) yra pagal CPVA standartines procedūras ir praktiką atliktas viešojo pirkimo vertinimas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas netinkamai pasinaudojo VPĮ 49 straipsnio 7 dalies suteikta teise išskirti pagrindinius darbus ir tokiu būdu apribojo Pirkimu suinteresuotų tiekėjų galimybes rangos darbų vykdymui pasitelkti subtiekėjus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčijo, jog ūkio subjektų (subtiekėjų) pasitelkimas Pirkime buvo apribotas dėl mažiausiai 40 proc. Sutarties vertės, tačiau nepateikė nei vieno argumento, jog būtent 40 proc. Sutarties vertės darbų turėtų būti atlikta išskirtinai paties rangovo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai siekia paneigti savo prievolę pagrįsti konkurencijos ribojimo pagrįstumą. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pateikti savo paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo, atsakovas pažymėjo, jog CPVA turi teisę, bet neturi pareigos visais atvejais kreiptis į projekto vykdytoją dėl paaiškinimo pateikimo. Šiuo atveju pažeidimas buvo akivaizdus ir nustatomas iš Projekto vykdytojo pateiktų Pirkimo dokumentų.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas netinkamai apskaičiavo Sutarties vertę, kurios atžvilgiu ūkio subjektų (subtiekėjų) pasitelkimas Pirkime buvo apribotas, ir pažymėjo, kad CPVA tinkamai apskaičiavo ir pritaikė finansinę korekciją.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui finansavimas buvo skirtas ne tik Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, tačiau ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, todėl turi būti vadovaujamasi Europos Sąjungos teisės aktais. Teismas vadovavosi Reglamento 122 straipsnio 1, 2 dalimis, 73 straipsniu ir pažymėjo, kad Reglamente nustatyta pareiga valstybei narei bet kuriuo momentu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, jei tokie egzistuoja. Teismas vadovavosi Taisyklių 9.3.1, 9.3.4, 9.3.5, 9.3.7 papunkčiais, PAFT 295 punktu ir darė išvadą, kad, esant įtarimui ar gavus informacijos iš trečiųjų asmenų, taip pat ją pastebėjus visuomenės informavimo priemonėse bei kitais atvejais, CPVA pavesta tirti ir esant pagrindui nustatyti pažeidimus. Teismo vertinimu, vien tas faktas, jog iki pasirašant Sutartį CPVA pateikė išvadą dėl galimos paramos teikimo Projektui, nereiškia, kad pareiškėjas galėjo įgyti teisėtą lūkestį – Projektą įgyvendinti pažeidžiant teisės aktus. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas, gaudamas lėšas Projektui, negali tikėtis, jog įgyvendinančioji institucija nekontroliuos Projekto įgyvendinimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, kontroliuodamas Projekto įgyvendinimą, turi teisę tirti galimus pažeidimus ir dėl jų priimti sprendimus, todėl laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad atsakovas negalėjo pakeisti savo sprendimo ir kad tuo buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai.

16. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, akcentavo, kad jame nėra ginčijama pareiškėjo teisė, numatyta VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje, kurioje nustatyta, jog, perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis, tačiau Sprendime nurodyta, kad esminės užduotys buvo nustatytos neaiškiai ir pareiškėjas nepagrindė tokio reikalavimo nustatymo būtinumo bei proporcingumo siekiamiems tikslams. Teismas pažymėjo, jog proporcingumo principas, kaip kriterijus vertinti priemonių atitiktį siekiamiems tikslams, paprastai taikomas, kai vieni subjektai turi teisę kitiems subjektams nustatyti tam tikras pareigas, suvaržymus, įpareigojimus ar net draudimus. Nors proporcingumo principas, kaip ir kiti principai, taikytini visose viešojo pirkimo stadijose, jis taip pat aktualus ir konkurso sąlygų, ypač tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo etape. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinęs CPVA, o taip pat ir pateikęs įrodymus dėl proporcingumo principo laikymosi. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas netinkamai pasinaudojo VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta išlyga. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl Sprendimu pritaikyto 5 proc. finansinės korekcijos dydžio proporcingumo pareiškėjo atliktam pažeidimui.

17. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ištyrė, nustatė pažeidimą ir pateikė faktiškai bei teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl administracinėje byloje nagrinėtas pažeidimas buvo padarytas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris negali būti panaikintas pareiškėjo prašyme išdėstytais pagrindais. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjo prašymo reikalavimai atmesti, todėl netenkino jo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

19. Teismas, netenkindamas atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais. Byloje nagrinėti teisiniai klausimai teismui nesudarė pagrindo vertinti, kad konkrečiu atveju buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą, ypač atsižvelgus į tai, kad atsakovo struktūroje yra įsteigtas Pažeidimų prevencijos skyrius, kuriame dirba šeši vyresnieji teisininkai, kurių funkcijų aprašymuose nurodoma, kad jie privalo organizuoti pažeidimų tyrimą, rengti atsiliepimus teismams, atstovauti CPVA interesus teismuose.

III. 20. Atsakovas Agentūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti.

21. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, vadovaujasi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Europos Tarybos ministrų komiteto 1984 m. vasario 28 d. paskelbtą rekomendaciją Europos Sąjungos šalių vyriausybėms Nr. R (81) 7 „Dėl priėjimą prie teisingumo lengvinančių priemonių“ ir nurodo, kad teismo sprendimas priimtas jo naudai, todėl turėjo būti priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas tvirtina, kad pagrįstai pasitelkė advokatų pagalbą šioje byloje, kadangi administracinės bylos nagrinėjimo metu CPVA neturėjo pakankamai vidinių administravimo pajėgumų, o turėti pajėgumai nebuvo pakankami tinkamai CPVA interesų ir pozicijos gynybai administracinėje byloje. Atsakovas pažymi, kad CPVA Pažeidimų prevencijos skyrius (jame dirbantys teisininkai) privalo ne tik rengti atsiliepimus teismams ir atstovauti CPVA interesus teismuose, bet atlieka ir kitas funkcijas, be to, konsultuoja programinius skyrius, dalyvauja susitikimuose su projektų vykdytojais, konsultacijos užima mažiausiai 20 procentų jų kasdienio darbo laiko. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad atsiliepimas į pareiškėjo prašymą turėjo būti pateiktas 2020 m. gruodžio 10 d. – 2020 m. gruodžio 28 d. laikotarpiu, o laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Pažeidimų prevencijos skyrius turėjo didelį užimtumą kitose bylose, nes turėjo paruošti 23 atsiliepimus skirtingose bylose, taip pat dalyvauti trijuose teismo posėdžiuose, šiuo laikotarpiu buvo organizuoti 98 pažeidimų tyrimai. Atsakovas taip pat nurodo, kad administracinėje byloje buvo nagrinėjami sudėtingi su Europos Sąjungos finansavimo ir viešųjų pirkimų teisės taikymu ir aiškinimu susiję klausimai, administracinės bylos nagrinėjimas ir jos baigtis svarbi visiems Europos Sąjungos finansavimo sistemoje dalyvaujantiems subjektams. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato. Atsakovas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į administracinės bylos pobūdį ir sudėtingumą, CPVA turėjo būtinybę samdyti advokatus, o teismas, spręsdamas priešingai, priėmė nepagrįstą ir išsamiu aplinkybių įvertinimu nepagrįstą procesinį sprendimą atmesti CPVA prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas Administracija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, pažymi, kad byla nebuvo teisiškai sudėtinga, nes atsakovas be advokatų pagalbos surašė sprendimą dėl pažeidimo, t. y. nustatė faktines aplinkybes, jas kvalifikavo, pritaikė teisės normas bei finansinę korekciją, todėl jam neturėjo sudaryti sunkumų apginti savo poziciją ir teisminiame procese, nepasitelkiant advokatų pagalbos. Be to, teismui nekilo poreikis organizuoti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje keliami klausimai yra susiję su tomis veiklos sritimis, kuriose atsakovas veikia ir kurios yra jam žinomos, nes susijusios su tiesioginėmis jo funkcijomis. Priešingai, nei atsakovas, pareiškėjas tokios kompetencijos neturi, nes su pažeidimų procesu susiduria tik pavieniais atvejais, todėl, norėdamas tinkamai suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką, privalėjo kreiptis į advokatą. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo teiginys, kad jis neturėjo administracinių pajėgumų parengti atsiliepimą, nėra pagrįstas, nes pažeidimų tyrimų sąrašas nėra pakankamas įrodymas, kuris pagrįstų darbuotojų užimtumą konkrečiu laikotarpiu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsiliepimas į prašymą yra iš esmės identiškas atsiliepimui į prašymą administracinėje byloje Nr. eI3-5671-815/2020. Pareiškėjo teigimu, atsakovo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė, bylinėjimosi išlaidos nėra pagrįstos ir būtinos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. IT02 teisėtumo ir pagrįstumo, 2021 m. kovo 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo ir atsakovo prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nenustatė, kad byloje iškilo sudėtingas teisinis klausimas, kuriam viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, ir kad tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti CPVA interesus teisme.

25. Atsakovas CPVA pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo tenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3443-624/2020).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, tai, kad ji tiesiogiai susijusi su atsakovui priskirtomis funkcijomis viešųjų pirkimų priežiūros srityje, byla nebuvo itin didelės apimties ar sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, kuriais formuojama teismų praktika, atsižvelgusi į tai, jog atsakovas nepateikė pakankamų duomenų, kad buvo objektyvi būtinybė byloje naudotis advokato paslaugomis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo priteisti iš pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tokios išvados nepaneigia ir apelianto argumentai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato, taip pat argumentai dėl bylos baigties svarbos, nes, kaip minėta, byla yra tiesiogiai susijusi su atsakovui priskirtomis funkcijomis. Pažymėtina ir tai, kad byloje buvo ginčijamas tik Sprendimas, kurį priėmė atsakovas, taigi jis turėjo būti įsigilinęs į Sprendimą ir jo priėmimo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo būtinas advokato atstovavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateikti dokumentai nepatvirtina jo teiginių, kad dėl didelio darbuotojų užimtumo CPVA negalėjo būti tinkamai atstovaujama nepasitelkusi advokato.

28. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo pagrįstumo ir teisėtumo, ši skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra pagrįsta bylos faktais ir teisės aktų normomis, atitinka suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo apeliacinis skundas pateiktas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria jam nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, pareiškėjas nepateikė argumentų, kodėl nagrinėjamoje byloje jam buvo būtinas advokato atstovavimas, konstatuoja, jog pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti šias išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė