2020-02-05 Nr. AB-2418-3-61-3-03934-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-67-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03934-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. K. (Z. K.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės po 20 Eur už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki skundo padavimo dienos – 2019 m. lapkričio 19 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Z. K. skundą.

Teismas vertino, kad pareiškėjas skunde jam padarytą neturtinę žalą kildino iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų veiksmų, teigė, jog jo apeliacinis skundas nėra nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus terminus. Teismas sprendė, kad teismai, kaip teisingumą vykdanti institucija, ir bylas nagrinėjantys teisėjai nėra viešojo administravimo subjektai, o bylų nagrinėjimas teisme nėra viešojo administravimo veiksmai. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnyje ir skundai dėl šių subjektų galbūt padarytos žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjo skunde nėra nurodytas joks ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kuris galėtų ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesusijusios su viešojo administravimo ginču, sprendė, jog pareiškėjo keliami reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme. Todėl teismas skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėjas Z. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja ABTĮ 17 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjas teigia, kad pagal jo skundą atsakovas yra Lietuvos valstybė, kuri pagal Lietuvos CK 6.271 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti žalą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Pareiškėjo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja ABTĮ 17 straipsnio 3 punktui, CK 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalims.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės po 20 Eur už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki skundo padavimo dienos – 2019 m. lapkričio 19 d. Pareiškėjas skunde rėmėsi ABTĮ 64 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą teisme paprastai turi būti baigtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo dienos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokiais terminais neišnagrinėjo pareiškėjo skundo. Dėl to pareiškėjas kreipėsi dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, tačiau toks jo prašymas patenkintas nebuvo. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai pažeidė minėtas ABTĮ normas, ir, remdamasis CK 6.271 straipsniu, prašė priteisti žalą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Pareiškėjas savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindžia jo nuomone, neteisėtais teismo veiksmais, priimant procesinius sprendimus administracinėje byloje. Tokia teismo veikla nėra priskiriama viešajam administravimui, o teismai, atsižvelgiant į jų atliekamas ypatingas, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 bei 109 straipsnių kylančias funkcijas – teisingumo vykdymą, nėra viešojo administravimo subjektai. Teismų veiklą reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, o veiklai, susijusiai su konstitucine teisingumo vykdymo funkcija, netaikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimą reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 30 str. 7 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Pareiškėjo skunde nurodomiems teisiniams santykiams netaikytinas CK 6.271 straipsnis, kuris reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, todėl jo skundas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų bylų kategoriją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-520/2017, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1019-624/2017, 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-602/2018, 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-277-756/2018 ir kt.). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė