88f2a58d-36d2-4e8f-9800-e428ea413c47 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-488-357/2019 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01876-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8.; 3.2.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.; 3.4.5.2. (S)   šiaulių apygardos teismas  N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. rugsėjo 9 d. Å iauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos individualios įmonės „Santovita“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo.  Teismas  n u s t a t ė :  Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja individuali įmonė (toliau – IÄ®) „Santovita“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti faktÄ , kad ji yra įgijusi nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į 33,2072 kv. m. dydžio patalpÄ , esančiÄ pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad 1997 m. balandžio 11 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) IÄ® „Santovita“, atstovaujama P. B., iÅ¡ J. Å . ir E. R. S. nupirko veterinarinės vaistinės pastatÄ , (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu pardavėjai perleido naudotis dalimi statinio, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sandėliuojamos kuro atsargos. Patalpos dydis 33,2072 kv. m. 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo kreiptasi į VÄ® „Registrų centras“ nustatyti patalpos dalies savininkÄ , tačiau 2018 m. spalio 20 d. gautas atsakymas, kad Nekilnojamojo turto registre į 0,354 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai nepateikti.

Pastato – sandėlio 0,354 dalis sudaro 46,02 kv. m. užstatyto ploto. Pastatui žemės sklypas suformuotas, suteiktas adresas, tačiau neįregistruotas adresų registre. PareiÅ¡kėja minėtÄ turtÄ valdo kaip savo nuosavybę, sÄ Å¾iningai, atvirai, remontuoja ir prižiÅ«ri ilgiau nei 10 metų, įsitikinusi, kad niekas kitas į patalpas – sandėlį nepretenduoja.

3. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašė, pareiÅ¡kėjai neįrodžius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 – 4.71 straipsniuose iÅ¡vardintų sÄ lygų buvimo, pareiÅ¡kimÄ atmesti, kitu atveju – tenkinti, bylÄ nagrinėti VÄ® „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pateiktas reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, nes praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisę į 33,2072 kv. m. patalpÄ pastate, o ne atitinkamÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl net patenkinus pareiÅ¡kimÄ , nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakytų įregistruoti nuosavybę į konkretų plotÄ pastate, nes registre registruojama atitinkama dalis bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad pareiÅ¡kėja turtÄ valdė daugiau nei 10 metų, jį remontavo, nes kaip nurodoma pareiÅ¡kime, pastatas medinis, pakrypęs ir skylėtas, Taip pat byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad veterinarijos vaistinės pardavėjai buvo pareiÅ¡kime nurodyto statinio bendrasavininkai ir jie atitinkamÄ statinio dalį parleido pareiÅ¡kėjai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  4. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai 2019 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja IÄ® „Santovita“ 1997 m. balandžio 11 m. įsigijo veterinarijos vaistinės pasatÄ , (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nurodė, kad pardavėjai J. Å . ir E. R. S. jai taip pat perleido naudotis dalimi statinio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie kokios nors pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies priklausymÄ veterinarinės vaistinės pardavėjams J. Å ., E. R. S. byloje nėra.

6. Nustatė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji sandėlio patalpos dalį valdė sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savÄ . Savo teises į sandėlio patalpos dalį pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ faktinio naudojimosi, į kuriÄ niekas kitas nepretenduoja. Tačiau byloje nėra duomenų, kad butų savininkai bÅ«tų atsisakę jiems priklausančių sandėlio patalpų įstatymo nustatyta tvarka. Tik tai, kad niekas neprieÅ¡tarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamÄ daiktÄ , nepakanka, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog naudojantis daiktÄ asmuo atvirai valdo kaip savÄ , nes valdyti daiktÄ galima ir per kitÄ asmenį 7.

Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, o pastatas – sandėlis, yra Å¡io gyvenamojo namo priklausinys. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja siekia įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į 130,2496 bendro ploto sandėlio pastato 33,2072 kv. m. dalį, kuris yra gyvenamojo namo (daugiabučio pastato) priklausinys. Nors VÄ® „Registrų centras“ ir nėra įregistruota nuosavybės teisė į sandėlio patalpos 0,354 dalį, teismas sprendė, kad Å¡i patalpa negali bÅ«ti pareiÅ¡kėjos įgyjamos įgyjamosios senaties pagrindu, nes ji yra daugiabučio namo visų butų priklausiniu ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo gyventojams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai  8. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja IÄ® „Santovita“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 14 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus dokumentus. Teismas nepasisakė ir nevertino byloje pateiktų dokumentų, kad patalpa yra įtraukta į įmonės balansÄ nuo 1997 m. balandžio 1 d., pateiktas pareiÅ¡kėjos sudarytas 1982 m. vasario 18 d.

žemės sklypo planas, kuris yra įregistruotas registrų centre, taip pat nevertintas. Registro centro duomenys rodo, kad sklypo dydis apima 0,1872 ha dydžio žemės sklypÄ , kuriame randasi statiniai: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pagalbinis statinys, kuriame pareiÅ¡kėja nuo 1997 m. balandžio 4 d. naudojasi pareiÅ¡kime nurodyta patalpa. Registrų centro raÅ¡te nurodyta, kad 0,354 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturi savininko, kas sudaro 46,02 kv. m. užstatyto ploto. 8.2. Formuojamame namų valdos sklype kaip sklypo priklausiniai yra pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise ir suinteresuotų asmenų nuosavybės teise valdomos patalpos.

Pareiškėjos turimas nuosavybės teise pastatas patenka į bendro žemės sklypo ribas, todėl ji yra bendrasavininkė, dėl ko, jai pagalbinėse patalpose turi priklausyti dalis patalpų. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados  Apeliacinis skundas tenkintinas 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nustatyti juridinį faktÄ , kad ji yra įgijusi nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į 33,2072 kv. m. dydžio patalpÄ , esančiÄ pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

11. Pirmosios instancijos teismo nustatytos Å¡ios faktinės bylos aplinkybės. IÄ® „Santovita“ 1997 m. balandžio 11 m. įsigijo veterinarijos vaistinės pasatÄ , (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nurodė, kad pardavėjai J. Å . ir E. R. S. jai taip pat perleido naudotis dalimi statinio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IÄ® „Santovita“ teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad Å¡ios patalpos dydis yra 33,2072 kv. m., bei Å¡ioje patalpoje nėra registruota nuosavybės teisė į 0,354 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 12/100 pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į pastato sandėlio dalį įregistruota I.

J., 127/1000 dalis priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė – V. G., 119/1000 dalis priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė – Ž. G., 15/100 dalis priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė – G. G., 13/100 dalis priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė – J. I.. Duomenų apie kokios nors pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies priklausymÄ veterinarinės vaistinės pardavėjams J.

Š., E. R. S. byloje nėra.

12. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartÄ konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; Å¡ie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieÅ¡taraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimÄ , pakartotÄ 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-345, konstatavo, kad įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gijimo bÅ«das. Ä®gyjant nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktÄ kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68–4.71 straipsniai) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, aiÅ¡kiai nurodė visas bÅ«tinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pakartotinai nenurodo.

14. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

15. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji sandėlio patalpos dalį valdė sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savÄ , kadangi byloje nėra įrodymų, kad butų savininkai bÅ«tų atsisakę jiems priklausančių sandėlio patalpų įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ios iÅ¡vados teismas negalėjo daryti neiÅ¡tyręs visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų dokumentų, kad patalpa yra įtraukta į įmonės balansÄ nuo 1997 m. balandžio 1 d., nesiaiÅ¡kino, kokiu pagrindu patalpa buvo įtraukta.

Teismas taip pat nevertino byloje pateikto pareiškėjos sudaryto 1982 m. vasario 18 d. žemės sklypo plano, kuris yra įregistruotas registrų centre. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje būtina ištirti ir įvertinti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes – kada, kokiu teisiniu pagrindu buvo pastatytos ginčo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kaip formavosi ir istoriškai atsispindi šio turto teisinė padėtis inventorizavimo dokumentuose.

Byloje taip pat būtina nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu pardavėjai J. Š. ir E. R. S. naudojosi dalimi statinio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti, ar jie turėjo teisę į dalį patalpos, ar ši ginčo patalpa buvo jų įgyto nuosavybės teise buto priklausinys.

16. Registrų centro rašte (b. l.

3) nurodyta, kad 0,354 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturi savininko. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, nustatė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, o pastatas – sandėlis, yra Å¡io gyvenamojo namo priklausinys, todėl pareiÅ¡kėja siekia įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į 130,2496 bendro ploto sandėlio pastato 33,2072 kv. m. dalį, kuris yra gyvenamojo namo (daugiabučio pastato) priklausinys.

17. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kodėl 0,354 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturi įregistruoto savininko. Kaip jau anksčiau minėta, bÅ«tina nustatyti, kokiu pagrindu pardavėjai J. Å . ir E. R. S. naudojosi dalimi statinio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik tada vertinti savininkų teisę įgyti nuosavybę į idealiÄ jÄ dalį pastato, o visų Å¡ių aplinkybių nustatymui bÅ«tina iÅ¡reikalauti ir įvertinti papildomus dokumentus, inventorizavimo duomenis. Taip pat bÅ«tina pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pateikti paskaičiavimus ir patikslinti reikalavimÄ , kokiÄ pastato (sandėlio) idealiÄ jÄ dalį ginčo patalpos - 33,2072 kv. m. sudaro bendrojoje nuosavybėje.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik nustačius anksčiau aptartas aplinkybes ir įvertinus apraÅ¡ytus trÅ«kstamus duomenis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , apie duomenų - pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies valdymo teises veterinarinės vaistinės pardavėjams J. Å ., E. R. S., buvimÄ ar nebuvimÄ . Taigi, Å¡iuo metu nėra iÅ¡tirti visi bylai reikÅ¡mingi duomenys ir nėra atskleista bylos esmė.

19. Pirmosios instancijos teismui, ištyrus visus anksčiau aptartus duomenis, nustačius, kad pardavėjai J. Š. ir E. R. S. neturėjo teisės į ginčo dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neturi savininko, minėta pastato dalis būtų laikoma bendra visų namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe. Tuo atveju pareiškėja galėtų pasinaudoti CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

20. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, gali įstoti ar bÅ«ti įtrauktas į bylÄ tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009 ir kt.).

Kadangi trečiÄ jį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iÅ¡ Å¡alių, tai jis dalyvauja procese su ta Å¡alimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti Å¡aliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylÄ ir taip iÅ¡vengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimÄ procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014, 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).

21. Teismas turi pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos visų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėms ir pareigoms, kiek tai susiję su 33,2072 kv. m. dydžio patalpa, esančia pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Todėl būtina spręsti dėl kitų bendraturčių dalyvavimo bylos nagrinėjime.

22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡siaiÅ¡kindamas esminių teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui svarbių aplinkybių, nesiėmė priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta, nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad neatskleidus bylos esmės, dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, apeliacinės instancijos teisme Å¡ių trÅ«kumų paÅ¡alinti negalima.

23. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti į Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, iÅ¡tirti ir įvertinti bylai reikÅ¡mingus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir iÅ¡tyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :  Šiaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Rasa Bartašienė