88f233ea-b02c-44e3-bbf3-5f0df8759fbb · Plungės apylinkės teismas

?Vilniaus m Baudžiamoji byla Nr. 1-199-1081/2020 Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00311-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.5.2.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 26 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Danutei Šolinskienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorei Danutei Rudienei, kaltinamajam K.

Ž., jo gynėjui advokatui Aliui Galminui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė :

K. Ž. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2011 m. gegužės pabaigoje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), A. A. namuose K. Ž. prisistatė A. A. kaip asmuo, galintis Jungtinėje Karalystėje pigiai įgyti ir pristatyti krautuvų „Bobcat“ ir kaip avansÄ vieno mini krautuvo pirkimui paėmė iÅ¡ A. A. 3500 Eur (12084,80 Lt) grynųjų pinigų. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas įgyti visiÅ¡kÄ A. A. pasitikėjimÄ K.

Ž. ne mažiau kaip dvideÅ¡imt vieno telefoninio pokalbio metu įtikino A. A. radęs ir galįs nupirkti ne mažiau kaip septynis mini krautuvus, siuntė A. A. neva paties darytas krautuvų nuotraukas, surastas internete, ir taip iÅ¡ esmės suklaidinęs A. A. dėl krautuvų pirkimo, nurodė A. A. į B. Ž. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įneÅ¡ti 12400 Eur (42814,72 Lt) pinigų, skirtų dar Å¡eÅ¡iems krautuvams nupirkti. A. A. ir jo Å¡eimos nariams laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2011 m. liepos 20 d. per penkis kartus (2011 m. birželio 10 d. 9 val. 31 min.

– 3500 Eur (12084,80 Lt), 2011 m. birželio 28 d. 13 val. 32 min. – 2000 Eur (6905,60 Lt), 2011 m. liepos 7 d. 11 val. 31 min. – 2000 Eur (6905,60 Lt), 2011 m. liepos 13 d. 13 val. 34 min. – 1000 Eur (3452,80 Lt), 2011 m. liepos 20 d. 13 val. 55 min. – 3900 Eur (13465,92 Lt)) įnešus iš viso 12400 Eur (42814,72 Lt) K. Ž. dalį šių pinigų – 7000 Lt 2011 m. birželio 14 d. bankomatuose Kretingoje nedelsdamas išgrynino ir pasisavino, 3100 Lt pervedė sugyventinei V. G. bendriems šeimos poreikiams tenkinti, likusius apgaule užvaldytus 32714,72 Lt iš B.

Ž. sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į savo vardu atidarytas sÄ skaitas užsienio bankuose ir tokiu bÅ«du apgaule užvaldė didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 15 900 Eur (54899,52 Lt). K. Ž. savo kaltę pripažino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo susitarę su nukentėjusiuoju pirkti tuos autokrautuvus, pirkimas turėjo įvykti. Nebuvo planuota, kad pasisavins tuos pinigus. Ne jis, o nukentėjusysis jį susirado per jo brolį. Žinojo, kad daug metų gyveno Anglijoje ir žinojo, kad Anglijoje autokrautuvų kainos yra pigesnės nei Lietuvoje.

Po to tokia įvykių seka gavosi, kad viskas gavosi, kas gavosi dabar. Jokios sutarties nepasirašė. Nebuvo jokio pirminio susitarimo, kad abu kartu pirks. Nuo kiekvieno parduoto autokrautuvo turėjo skirti jam tam tikrÄ procentÄ pinigų. Buvo perkami dar kiti padargai tiems autokrautuvams. Nukentėjusysis nusipirko ir prašė juos parvežti, už parvežimÄ jokių pinigų nemokėjo. Pripažįsta savo kaltę, kad nukentėjusysis jam tuos pinigus pervedė, o jis juos pasisavino ir autokrautuvų į LietuvÄ neparvežė.Tai įvyko 2010 ar 2011 metais.

Pervedė jam pinigus per kelis kartus, buvo sumokėtas avansas už vienÄ autokrautuvÄ , bet iki galo nei vienas autokrautuvas nebuvo nupirktas. Autokrautuvai buvo reklamuojami Anglijoje, stovėjo jie aikÅ¡telėse, tokias nuotraukas ir iÅ¡siuntė nukentėjusiajam. Nusprendė nebepirkti autokrautuvų ir negrÄ Å¾inti pinigų, kai nukentėjusysis pats Anglijoje nusipirko autokrautuvo priedus ir jo paprašė parvežti į LietuvÄ , bet už parvežimÄ nenorėjo mokėti pinigų, dėl to kilo konfliktas.

Nupirkti autokrautuvų kauÅ¡ai buvo atvežti jam į kiemÄ Jungtinėje Karalystėje, taip ir liko ten gulėti. Tada ir suprato, kad ir už parvežimÄ bus sunku iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡sireikalauti pinigus. Už vienÄ autokrautuvÄ sumokėtas avansas nebuvo grÄ Å¾intas, nes buvo uždelstas laiko tarpas, per kurį įvykdyti pilnÄ pirkimÄ . Sakė nukentėjusiajam, kad vienas krautuvas yra pakrautas parvežti ir tuo pačiu sakė, kad už parvežimÄ reikės susimokėti, norėjo pažiÅ«rėti kaip nukentėjusysis į tai reaguos, nors iÅ¡ tikro krautuvas nebuvo pakrautas ir vežamas.

Balandžio gale ar vidury grįžo iÅ¡ Anglijos į LietuvÄ . Jam Anglijoje buvusių pinigų Lietuvoje nereikėjo, nes Anglijoje turėjo pinigų. IÅ¡ nukentėjusiojo gautus pinigus iÅ¡sigrynino, kad turėtų Lietuvoje pinigų, dalį tikriausiai pervedė sugyventinei, kad ji turėtų pinigų. Sunku pasakyti, kodėl taip pasielgė. Pats Å¡iai dienai nesupranta, nepateisina savo poelgio ir veiksmų, gailisi, savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. Sutinka sumokėti nukentėjusiajam padarytÄ 15 900 Eur turtinę žalÄ , nesutinka su reikalavimu dėl 5 proc. palÅ«kanų ir neturtinės žalos, sutinka atlyginti iÅ¡laidas advokatui.

Supranta, kÄ padarė, kad pasielgė neteisingai ir nesÄ Å¾iningai kito žmogaus atžvilgiu. Ä® AnglijÄ vykstant ikiteisminiam tyrimui iÅ¡važiavo, nes reikėjo dirbti, nes Lietuvoje kai iÅ¡kelta byla susirasti darbÄ labai sunku. Å iuo metu turi Anglijoje santaupų, galėtų nukentėjusiajam atlyginti padarytÄ Å¾alÄ per 6 mėnesius ir galėtų sumokėti 7, 8 ar 10 tÅ«kstančių baudÄ . Kodėl iki Å¡iol neatlygino nei dalies padarytos žalos pasakyti negali. Byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du (BPK 218, 273 straipsniai).

Kaltinamojo K. Ž. kaltė padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtais ir iÅ¡vardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai): nukentėjusiojo A. A. protokolu - pareiÅ¡kimu ir parodymais, kad 2011 m. gegužės pabaigoje pažįstamas N. Ž. pasiÅ«lė pigiai įsigyti mini krautuvų, kuriuos yra suradęs jo brolis K. Ž.. Po to jam paskambino pats K.

Ž., atsiuntė jam kelis pasiÅ«lymus su nuotraukomis ir kainomis. Birželio pradžioje K. Ž. atvažiavo pas jį į namus ir sutarė, kad kurs bendrÄ verslÄ , remontuos ir pardavinės Lietuvoje mini krautuvus. Taip sutarus K. Ž. kaip avansÄ vieno mini krautuvo pirkimui paėmė iÅ¡ jo 3500 Eur (12084,80 Lt) grynųjų pinigų. Vėliau K. Ž. telefonu įtikinęs jį radęs ir galįs nupirkti daugiau krautuvų, siuntė jam, neva, paties darytas krautuvų nuotraukas, surastas internete, ir taip suklaidinęs nurodė į B.

Ž. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įneÅ¡ti 2011 m. birželio 10 d. – 3500 Eur (12084,80 Lt), 2011 m. birželio 28 d. – 2000 Eur (6905,60 Lt), 2011 m. liepos 7 d. – 2000 Eur (6905,60 Lt), 2011 m. liepos 13 d. – 1000 Eur (3452,80 Lt), 2011 m. liepos 20 d. – 3900 Eur (13465,92 Lt) sumas, skirtas dar Å¡eÅ¡iems krautuvams nupirkti. Jokios raÅ¡ytinės sutarties su K. Ž. nesudarė, nes pažinojo jo brolį. Sutarė jog įgytų krautuvų parvežimu pasirÅ«pins K. Ž., nes jis tuo metu gyveno Anglijoje.

Apie iÅ¡ankstinį atlygį už technikos nupirkimÄ Anglijoje su Ž. nebuvo kalbėta, buvo žodžiu sutarę, kad kartu pusiau dalinsis gautÄ pelnÄ viskÄ pardavus Lietuvoje. Buvo įsitikinęs jog už kiekvienÄ perkamÄ krautuvÄ Å½. moka pilnÄ sumÄ . Jokių dokumentų, įrodančių, kad nors už vienÄ nupirktÄ mini krautuvÄ yra sumokėti pinigai, iÅ¡ Ž. negavo. Ž. kalbėdavo labai įtikinamai, todėl jis juo pasitikėjo. 2011 m. liepos mėn. Ž. informavo, jog yra suradęs vilkikÄ , kuris galės parvežti iÅ¡ Anglijos du ar tris krautuvus. 2011 m. liepos 22 d. 14:17 ir 14:45 val. iÅ¡ K.

Ž. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į savo telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutes su tekstais: (duomenys neskelbtini) v.“, ir “ (duomenys neskelbtini)“. Tai buvo žinutės su krovinį vežusio vairuotojo vardu, telefono numeriu ir krovinį vežančio automobilio angliÅ¡ki numeriai. Bandant paskambinti nurodytu numeriu abonentas bÅ«davo iÅ¡jungtas. Jam belaukiant sugrįžtančio automobilio su kroviniu, K. Ž. ieÅ¡kojo konteinerio, į kurį galėtų pakrauti pargabenimui likusius sulaužytus krautuvus.

Ž. sakė, kad krovinys į laivÄ su likusiais krautuvais buvo pakrautas 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Jokių tokį faktÄ Ä¯rodančių dokumentų Ž. nepateikė. Reikalavo užmokesčio už transportavimÄ laivu atsiųsdamas 2011 m. rugpjūčio 25 d. SMS žinutę. Supratęs apgaulę, už krovinį pinigų nepervedė. Kad yra apgautas, pirmÄ kartÄ suprato, kai, neva, dingo krautuvus vežęs vilkikas. Ž. taip pat sakė, kad jam neatvykus į KlaipėdÄ pasiimti konteinerio, krovinys buvo iÅ¡gabentas į Akmenę pas draugÄ .

Nors ne kartÄ prašė pateikti pirkimo pardavimo sÄ skaitas, nė vieno apmokėjimÄ už Anglijoje nupirktus krautuvus įrodančio dokumento iÅ¡ Ž. negavo. Bijodamas bÅ«ti apgautas įraÅ¡inėjo 2011 m. rugpjūčio mėnesį buvusius telefoninius skambučius. Tyrimui pateiktuose garso įraÅ¡uose užfiksuota, kaip buvo derinamas krautuvų „Bobcat“ parvežimas į LietuvÄ - jis prašė Ž. pasidomėti kaip jis galėtų pigiau ir paprasčiau parsigabenti iÅ¡ aukciono nupirktus ekskavatoriaus kauÅ¡us, Ž. kauÅ¡us pažadėjo parvežti kartu su krautuvais „Bobcat“.

Sekančiuose įraÅ¡uose užfiksuoti pokalbiai, kuriuose Ž. kalba apie nupirktų krautuvų dokumentus. 09 įraÅ¡e iÅ¡saugotas pokalbis kuriame K. Ž. nurodo jam, jog greitu laiku ruoÅ¡iasi pajudėti krovininis automobilis į LietuvÄ . 17-21 įraÅ¡uose aptariamas laukiamas krovinys. Ä®raÅ¡uose, pažymėtuose numeriais 27 ir 28, jis įkalbinėjamas atsiųsti į K. Ž. motinos sÄ skaitÄ pinigų. 31 – 36 numeriais pažymėtuose įraÅ¡uose K. Ž. teiraujasi ar su juo dar nesusiekė krovinį vežantis vairuotojas, su kuriuo, pasak Ž., neina susisiekti. 39 numeriu pažymėtame įraÅ¡e užfiksuota, kaip Ž. jį informuoja, jog į LietuvÄ parplaukia konteineris su kitais jo nupirktais krautuvais. 41 įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis, kurio metu Ž. nurodo, jog krautuvai yra vietoje, iÅ¡krauti pas draugę.

Sekančiame pokalbyje Ž. jau nurodo, kad krautuvai yra pas draugÄ Akmenėje, adresÄ Å¾ada duoti, kai jis suras praÅ¡omÄ sumÄ pinigų. 45 įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis, kaip Ž. pripažįsta buvęs atsakingas už krautuvų parvežimÄ (1 t. b. l. 1-3, 46-48; 50-60; 61-63); nurodymais pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, patvirtinančiais, kad B. Ž. 2011 m. birželio 10 d. su nukentėjusiuoju susijusių asmenų buvo pervesta 3500 Eur, 2011 m. birželio 28 d. – 2000 Eur, 2011 m. liepos 7 d.

– 2000 Eur, 2011 m. liepos 13 d. 1000 Eur, 2011 m. liepos 20 d. – 3900 Eur, iš viso 12400 Eur (1 t. b. l. 75-80); A. A. susirašinėjimo elektroniniais laiškais laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. su respondentu (duomenys neskelbtini) duomenimis, patvirtinančiais, kad respondentas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. A. A. atsiuntė ne mažiau kaip 5 minikrautuvų „Bobcat“ nuotraukas (1 t. b. l. 81-94); A.

A. nurodyto interneto puslapio (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ra, kurios metu nustatyta, kad respondento (duomenys neskelbtini) 2011-05-23 10 val. 17 min. A. A. siųstose nuotraukoje (Å¡alia įraÅ¡o (duomenys neskelbtini) užfiksuoti puslapio (duomenys neskelbtini) vaizdai; respondento (duomenys neskelbtini) 2011-05-31 15 val. 32 min. A. A. siųstoje nuotraukoje (Å¡alia įraÅ¡o 227 K) užfiksuoti puslapio (duomenys neskelbtini) vaizdai (1 t. b. l. 95-102); nukentėjusiojo A. A. tyrimui pateiktų garso įrašų duomenimis, kuriuose užfiksuoti pokalbiai apie tai, kad asmuo, į kurį kreipiamasi K., sakosi pats daręs nuotraukas ir žada jas atsiųsti, kalba apie „bobkatų“ iÅ¡krovimÄ Akmenėje, turintį skambinti vairuotojÄ ; apie konteinerį, kurį bÅ«tina paimti iÅ¡ uosto; apie „bobketÄ â€œ, esantį Lietuvoje; apie pinigus už „bobketo“ parvežimÄ (1 t. b. l.103-128); nukentėjusiojo A.

A. tyrimui pateikto mobiliojo telefono (duomenys neskelbtini) trumpųjų žinučių, kontaktuojant su numeriu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. duomenimis – siuntėjas (duomenys neskelbtini) raÅ¡ydamas gavėjui (duomenys neskelbtini) piktinasi, kam gavėjas pardavinėja be jo žinios „bobcatus“, praÅ¡o pirkimo pardavimo sÄ skaitų kopijų, konteinerio numerio; siuntėjas (duomenys neskelbtini) raÅ¡ydamas gavėjui (duomenys neskelbtini) piktinasi, kad Å¡is nemokėjo už parvežimÄ , nurodo, kad jo dalis stovi Londone saugioje aikÅ¡telėje, siÅ«lo nupirkti bilietus ir skristi pasižiÅ«rėti, reikalauja sumokėti pinigus už parvežimÄ , nurodo pervesti į B.

Ž. sÄ skaitÄ 3500 Eur (1 t. b. l. 130-154); Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ atlikto tyrimo duomenimis – bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktasis adresas (duomenys neskelbtini) nėra tikrasis bendrovės adresas, Å¡iuo adresu yra bendrovė (duomenys neskelbtini), registruojanti naujai susidariusias bendroves asmens vardu. Asmuo M. A. nėra A1 bendrovės darbuotojas. Atlikus patikrinimÄ Ä®monių rÅ«muose buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta 2011 m. rugpjūčio 23 d.

Nacionalinio Voterso registro duomenimis adresu (duomenys neskelbtini) nėra nė vieno asmens vardu M. S., M. A. ar bendrovės pavadinimu (duomenys neskelbtini). Jokioje policijos duomenų bazėje nėra jokių (duomenys neskelbtini) pėdsakų (1 t. b. l. 197-200); K. Ž. telefoninių pokalbių duomenimis – sprendžiant pagal pokalbių turinį kaltinamasis įkalbėjo Jungtinėje Karalystėje gyvenantį A. B. pagaminti du įmonės „(duomenys neskelbtini)“ depozito kvitus, patvirtinančius avanso sumokėjimÄ už krautuvus „Bobcat“ bei Å¡ios įmonės atstovo praneÅ¡imÄ .

Pokalbių metu K. Ž. nurodo A. B. apsimesti įmonės atstovu A. bei įsigyti naujÄ telefono abonento numerį, į kurį jam, kaip, neva, įmonės atstovui A., galėtų paskambinti Lietuvoje bylÄ tiriantys pareigÅ«nai. Suvestinėse užfiksuoti faktai, kad K. Ž. internetiniame Forex tinklalapyje užsiima prekyba valiuta (2 t. b. l. 4-44); dokumentų, gautų paÅ¡tu 2011 m. spalio 3 d. voke, adresuotame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato tyrėjai R.

L., apžiūros duomenimis – voke aptikti du (2011 m. birželio 13 d. ir 2011 m. liepos 20 d.) depozito kvitai ir 2011 m. spalio 20 d. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas – pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) negali pateikti depozito kvitų originalų, tuo tarpu pridedamuose depozito kvituose parašai originalūs, pranešimas datuotas 2011 m. spalio 20 d., tuo tarpu ant voko esančiame antspaude užfiksuota data 2011 m. spalio 3 d. (2 t. b. l. 46-53); liudytojos, apklaustos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (byla dėl bendrininkavimo nutraukta) V.

G. parodymais, kad 2011 m. birželio 10 d. sugyventinio mama B. Ž. į jai priklausančiÄ banko „SEB“ sÄ skaitÄ pervedė 2100 Lt, o 2011 m. birželio 23 d. - 1000 Lt. Å ie pinigai buvo parama jų Å¡eimai ir dėl jų kilmės V. G. nesigilino (2 t. b. l. 59-60); liudytojo, apklausto BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais ( byla dėl bendrininkavimo nutraukta) N. Ž. parodymais, jog apie krautuvų „Bobcat“ nupirkimÄ nieko nežinojęs. Nors pats Anglijoje lankosi dažnai, iÅ¡ kur buvo perkami krautuvai jis nežino (2 t. b. l. 81-82, 86-87, 91, 126-127; 130-131); liudytojos B.

Ž. (byla dėl bendrininkavimo nutraukta) parodymais, kad sÅ«naus K. Ž. praÅ¡oma pervedinėjo iÅ¡ savo sÄ skaitos pinigus, kiek pinigų ir į kokias sÄ skaitas jai pervesti nurodė K. Ž.. Visus iÅ¡grynintus pinigus atidavė K. Ž. (2 t. b. l. 97-98, 102-103, 104-105); B. Ž. sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, kurių bylai reikÅ¡mingi duomenys tokie – 2011 m. birželio 10 d. iÅ¡ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) atliktas 2100 Lt pervedimas V. G., 2011 m. birželio 23 d. – 1000 Lt pervedimas V. G.; 2011 m. birželio 10 d. iÅ¡ gautų iÅ¡ B.

Ž. sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) (SEB banke) į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (DNB banke) 9965,83 Lt 2700 Lt pravesta į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke; 7000 Lt 2011 m. birželio 14 d. per 4 kartus iÅ¡gryninti bankomatuose Kretingoje (2 t. b. l. 138-143; 146-152;155-156); K. Ž. pateiktu jo paties „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos, ID (duomenys neskelbtini), įraÅ¡u už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d., iÅ¡ kurio matyti, kad dalis iÅ¡ A.

A. įgytų lėšų buvo pervesta į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ , kita dalis iÅ¡gryninta Lietuvoje esančiuose banko terminaluose (3 t. b. l. 54-64). Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu.

Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Å ie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimÄ , bÅ«tina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytÄ veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012). BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės arba jÄ panaikino.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 1 MGL, bet nevirÅ¡ija 3 MGL dydžio sumos. 1 MGL dydis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. buvo 37,66 Eur. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymÄ ar turtinės teisės įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės iÅ¡vengimo ar panaikinimo bÅ«das ir gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymÄ .

Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad K. Ž. apgaule, t. y. įkalbinėdamas, siųsdamas nukentėjusiajam A. A. neva paties darytas krautuvų nuotraukas, surastas internete, ir taip iÅ¡ esmės suklaidinęs A. A. dėl krautuvų pirkimo, įkalbėjo jį pervesti į kaltinamojo nurodytÄ B. Ž. banko sÄ skaitÄ pinigines lėšas, iÅ¡ viso 15 900 Eur, tačiau gavęs pinigus nei vieno krautuvo nenupirko ir gautų pinigų nukentėjusiajam negrÄ Å¾ino.

Nors kaltinamasis nurodė, kad pradžioje tyčios nepirkti krautuvų ir negrÄ Å¾inti pinigų neturėjo, o sugalvojo tai vėliau, paaiÅ¡kinti dėl kokių aplinkybių nusprendė taip pasielgti, teisme negalėjo, ir savo kaltę dėl sukčiavimo apgaule įgyjant 15 900 Eur A. A. priklausančių pinginių lėšų pripažino, todėl darytina iÅ¡vada, kad K. Ž. numatė, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal veikos padarymo metu galiojusį MGL, didelė turtinė žala sudarė 9415 Eur (37,66 Eur x 250), todėl atsižvelgiant į tai, kad K. Ž. apgaule įgytos piniginės lėšos sudarė 15 900 Eur, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmės skyrimo Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, BK 43 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti Å¡iÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir kad dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Nors kaltinamasis K. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dėl to gailisi, kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminis tyrimas K. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas dar 2011 m., K. Ž., pažeisdamas jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę ir savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino tik 2020 m. kovo 5 d., apklausiamas po to, kai buvo sulaikytas ir parvežtas į LietuvÄ pagal Europos areÅ¡to orderį, ikiteisminio tyrimo metu siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį teikė neva Jungtinėje Karalystėje veikiančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jam iÅ¡raÅ¡ytų depozito kvitų kopijas, dėl ko jo atžvilgiu net buvo atliekamas tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no veiklai, kuris vėliau buvo nutrauktas (2 t. b. l. 54-55), teisiamojo posėdžio metu taip pat nors ir pripažino savo kaltę, savo poelgio kritiÅ¡kai nevertino, sprendžia, jog kaltinamojo K.

Ž. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo yra deklaratyvus, o nenuoširdus, todėl pagrindo pripažinti tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra. Kaltinamojo K. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę K. Ž. atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje neteistas (3 t. b. l. 8-9), administracine tvarka nebaustas (3 t. b. l. 12), psichikos sveikatos centre nesilankė (3 t. b. l. 14), gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino.

Kaltinamasis padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ , už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, taikymas nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje straipsnio redakcijoje, nei nuosprendžio priėmimo metu galiojančioje straipsnio redakcijoje nenumatytas. Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , tačiau už sunkų nusikaltimÄ , kuriuo padaryta turtinė žala beveik du kartus virÅ¡ija įstatyme numatytos didelės turtinės žalos sumÄ , kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo atliekamas nuo 2011 m., nei teisme jokios dalies turtinės žalos neatlygino, nors ir teigė turintis didelių santaupų, nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, jog pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar BK 62 straipsnį ir skirti kaltinamajam Å¡velnesnę nei įstatyme numatytÄ bausmę nėra, o bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje paskiriant vienintelę straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , jos terminÄ nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.

Kaltinamajam pripažinus kaltę ir byloje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , vadovaujantis BK 641 straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu į paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo kaltinamojo K. Ž. sulaikymo pagal Europos areÅ¡to orderį 2020 m. sausio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2020 m. gegužės 26 d. K. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumento paėmimas ir suėmimas paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis), kÄ Å¡iuo atveju ir padarė nukentėjusysis A.

A.. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Nukentėjusysis A. A. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 15 900 Eur turtinės žalos, kuri susideda iÅ¡ kaltinamajam pervestų ir negrÄ Å¾intų lėšų, 3975 Eur palÅ«kanų, paskaičiuotų pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį, t. y. 5 proc. metines palÅ«kanas nuo pasisavintos sumos už penkerius metus, 3000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bendros priteistos sumos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo A.

A. naudai ir patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui nustačius, kad kaltinamasis K. Ž. apgaule įgijo 15 900 Eur nukentėjusiajam priklausančių piniginių lėšų, tuo padarydamas nukentėjusiajam 15 900 Eur turtinę žalÄ , nei dalies padarytos žalos neatlygino, tačiau jos dydžio neginčija ir sutinka atlyginti, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl 15 900 Eur turtinės žalos atlyginimo ir priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo A.

A. naudai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nors K. Ž. padarytas nusikaltimas nesmurtinis, tačiau teismas sutinka, jog Å¡iais, prieÅ¡ingais įstatymui kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala. Nukentėjusysis savo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 3000 Eur. Nurodė, jog iÅ¡ jo buvo iÅ¡viliota labai didelė suma, o jos perkamoji galia 2011 metais buvo daug didesnė, todėl dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė Å¡okÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Nukentėjusysis turi Å¡eimÄ , nepilnamečius vaikus, kuriuos turėjo iÅ¡laikyti, todėl kaltinamajam perdavus turėtas santaupas ir negavus nei sutartų mini krautuvų, nei piniginių lėšų, patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, sutriko miegas, nuolat teko galvoti iÅ¡ kur gauti pinigų Å¡eimai iÅ¡laikyti. Kaltinamasis ilgÄ laikÄ slapstėsi, naudojosi nukentėjusiojo pinigais, tuo tarpu nukentėjusysis turėjo dirbti ilgesnes valandas, mažiau laiko leisti su Å¡eima, kas neabejotinai pablogino jo gyvenimo kokybę.

Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturinės žalos dydžio, vertina tai, kad nukentėjusiajam padaryta 15 900 Eur turtinė žala, kurios jokia dalis nėra atlyginta, dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ ir įtampÄ , nes kaltinamajam pervestų pinigų negalėjo panaudoti savo ir savo Å¡eimos poreikiams tenkinti, baudžiamasis procesas užsitęsė ilgiau nei aÅ¡tuonerius metus. Teismo vertinimu, Å¡ios nustatytos aplinkybės sukėlė nukentėjusiajam neigiamus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, kuriuos turi atlyginti kaltas asmuo, tačiau teismo vertinimu nukentėjusiojo praÅ¡oma 3000 Eur neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė, neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina ir nukentėjusiojo naudai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taigi pagal CK nuostatas palÅ«kanos gali atlikti dvi funkcijas: mokėjimo ir kompensacinę. Minėtos CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad deliktinės atsakomybės atveju tarp Å¡alių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte iÅ¡nagrinėjus bylÄ .

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, kuri baudžiamajame procese suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl palÅ«kanos nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo pasekmė. Tiek CK, tiek teismų praktikoje yra imperatyviai ir vienodai nurodomas procesinių palÅ«kanų skaičiavimo laikotarpis – nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Remiantis tokiu teisės aiÅ¡kinimu, atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose bÅ«tų preziumuojamas skolininku nuo ieÅ¡kinio priėmimo ir jam, priimant sprendimÄ atgaline data, bÅ«tų skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, nepriklausomai nuo to kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas.

Pagal tokį teisinį reguliavimÄ , siekdamas iÅ¡vengti procesinių palÅ«kanų priteisimo, atsakovas turėtų iÅ¡ anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visÄ Å¾alÄ pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Ä®tvirtinus tokį ginčo sprendimo bÅ«dÄ , iÅ¡ esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieÅ¡kinio dydį baudžiamajame procese, o ieÅ¡kovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise. Tokia situacija yra nesuderinama su nekaltumo prezumpcija (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1A-388-202/2018).

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl 3975 Eur mokėjimo palÅ«kanų ir 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo A. A. naudai visiÅ¡ko įvykdymo, atmestina. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis A. A. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 400 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumÄ , nukentėjusiojo atstovo dalyvavimÄ procese, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, sprendžia, jog nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra protingos ir pagrįstos, todėl yra pagrindas jas priteisti iÅ¡ kaltinamojo K. Ž.. Dėl ekstradicijos iÅ¡laidų Byloje pateikti duomenys, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 1967,07 Eur iÅ¡laidų, susijusių su K.

Ž. ekstradicija iÅ¡ Jungtinės Karalystės į Lietuvos RespublikÄ (3 t. b. l. 138-145). BPK 103 straipsnio 6 dalis numato, jog proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ , proceso iÅ¡laidomis taip pat pripažįstamos ir ekstradicijos iÅ¡laidos.

Ekstradicijos iÅ¡laidos, kaip proceso iÅ¡laidos, priteisiamos iÅ¡ nuteistųjų tais atvejais, kai Å¡ios iÅ¡laidos atsiranda dėl sÄ moningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų – pasislėpus po įtarimo (kaltinimo) pareiÅ¡kimo, pažeidus kardomÄ sias priemones ir pan., ir nepriteisiamos tais atvejais, kai jos atsiranda ne dėl sÄ moningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2006).

Nagrinėjamu atveju ekstradicijos iÅ¡laidos susidarė bÅ«tent dėl K. Ž. veiksmų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2011 m. rugsėjo 2 d., praneÅ¡imas apie įtarimÄ K. Ž. įteiktas 2011 m. rugsėjo 13 d., tÄ pačiÄ dienÄ jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. 2013 m. birželio 4 d. paskelbta K. Ž. paieÅ¡ka, 2014 m. sausio 3 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas suėmimas ir 2014 m. sausio 15 d. iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis.

Jungtinėje Karalystėje K. Ž. buvo sulaikytas 2020 m. sausio 8 d., Lietuvai perduotas 2020 m. vasario 27 d. Visus nurodytos aplinkybės patvirtina, kad K. Ž., žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ ir jam paskirtas kardomÄ sias priemones, iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę ir nors turėjo galimybes sugrįžti į LietuvÄ pats iki ekstradicijos procedÅ«ros, pats į LietuvÄ negrįžo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pagal byloje pateiktus dokumentus Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 1967,07 Eur iÅ¡laidų, susijusių su K.

Ž. ekstradicija iÅ¡ Jungtinės Karalystės į Lietuvos RespublikÄ , ekstradicijos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ K. Ž. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 vnt. CD diskų, saugomų voke prie bylos, paliktini saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Ž. laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. sausio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2020 m. gegužės 26 d.

K. Ž. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ ir suėmimÄ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ K. Ž. nukentėjusiajam A. A. 15 900 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos bei 400 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

Pripažinti ekstradicijos iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ K. Ž. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1967,07 Eur ekstradicijos iÅ¡laidų. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 vnt. CD diskų, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja Kristina Vorienė