88f0f4b2-a2bc-4458-a697-e88204ca582d · Regionų administracinis teismas

?vvvvAdministracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3411-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00195-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 10 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D.B. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, jam priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2-9) nurodė, jog jis nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 25 d. yra laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2 sektoriuje uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpose sÄ lygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui.

PaaiÅ¡kina, jog kameros patalpose laikomų nuteistųjų skaičius kito, svyravo nuo 5 iki 6. Akcentuoja, jog jam nuolat trÅ«ko privatumo. Argumentuoja, jog kamerų plotÄ dar labiau mažino jose esantis kietasis inventorius, sanitarinis mazgas. Teigia, jog nebuvo užtikrintas nuteistųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo sportuoti, negalėjo lankytis įvairiuose renginiuose. Nurodo, jog turėjo teisę į 1 valandos pasivaikščiojimÄ kiemeliuose, tačiau tokios trukmės pasivaikščiojimas turi bÅ«ti vertinamas kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Argumentuoja, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, sienos padengtos grybeliu, pelėsiu, kiemeliai nevalomi. Skundžiasi teisių pažeidimu, nes kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimo. Dėl iš lauko ant langų uždėtų grotų pateko per mažai natūralios apšvietos, o viduje šviesa švietė per stipriai, dėl to skaudėjo akis. Neturėjo galimybių išjungti šviesos, nes kamerose nebuvo jungiklių. Paaiškina, jog buvo neužtikrinama tinkama kameros temperatūra, kameros neremontuotos, lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu.

Dėl šių aplinkybių jam pasireikšdavo galvos skausmai. Teigia, jog nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, pataisos namų administracija neišduodavo užvalkalų, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuoti, nuolat pūdavo, rūdijo, tokiu būdu buvo pažeistos higienos normos. Akcentuoja, jog kameroje nuolat būdavo pilna tarakonų, vorų, blakių, naktį pro langus lįsdavo pelės žiurkės. Paaiškina, jog administracijai panaudojus chemines medžiagas graužikams naikinti, nuteistieji būdavo suvaromi atgal į kameras ir tekdavo kvėpuoti teršalais.

Skundžiasi netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, teigdamas, jog nebuvo unitazo, tik skylė grindyse. ReiÅ¡kia pretenzijas dėl neužtikrinto maisto, taip pat jo kokybės, bei higienos reikalavimų neužtikrinimo jį dalinant. Mano, jog tokios laikymo sÄ lygos yra žeminančios orumÄ ir garbę Konvencijos 3 straipsnio prasme. Dėl Å¡ių veiksmų patyrė emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , kančias, baimę, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , nepatogumus, reputacijos pablogėjimÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovė, PravieniÅ¡kių PN), atsiliepime į skundÄ (b.l. 13-20) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose 2-ame sektoriuje, kamerų tipo patalpose, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 13 d. – kameroje Nr. 4, nuo 2018 m. kovo 13 d. iki rugpjūčio 6 d., nuo rugsėjo 3 d. iki lapkričio 3 d., nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki lapkričio 14 d. – kameroje Nr. 26, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki sausio 18 d. kameroje Nr. 3, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki sausio 25 d. – kameroje Nr.2. Akcentuoja, jog nuobaudų atlikimÄ uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia.

Teigia, jog minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui nebuvo pažeista. Nesutinka su pareiškėjo vertinimu, jog iš gyvenamojo ploto turi būti atimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Akcentuoja, jog kamerų tipo patalpos buvo aprūpintos inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Normos).

Paaiškina, jog kameros tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, patalpos taip pat vėdinamos per atidaromus langus. Argumentuoja, jog Normų 7.6 punktas nustato, kad klozetas gali būti ir tupimas, todėl nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Teigia, jog įstaiga užtikrina Higienos normos HN 134:2015 numatytus reikalavimus dėl dirbtinės apšvietos, temperatūros, esant būtinumui pagal prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai.

PaaiÅ¡kina, jog pagal teisinį reglamentavimÄ Ä¯kalinimo įstaigose gyvenamÄ sias patalpas ir bendro naudojimo patalpas turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji, todėl jei ant sienų matosi pelėsis, ar yra neÅ¡varu, reiÅ¡kia, jog nuteistasis netinkamai vykdė pareigas bei neinformavo administracijos. PaaiÅ¡kina, jog uždarų kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien. Teigia, jog įstaigoje iÅ¡duota patalynė gali bÅ«ti dezinfekuojama esant bÅ«tinumui, bei pageidaujančio tokios paslaugos asmens praÅ¡ymui.

Argumentuoja, jog įstaiga užtikrina tinkamÄ pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klę. Dėl graužikų ir nariuotakojų paaiÅ¡kina, jog nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga yra sudariusi sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. PaaiÅ¡kina, jog įmonė atliekanti kenkėjų naikinimÄ , atvyksta naikinti kenkėjus, pagal sutartinius įsipareigojimus, 2 kartus per mėnesį. Mano, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo bÅ«tent dėl PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nų veiksmų, todėl praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo PravieniÅ¡kių PN kameros tipo patalpose sÄ lygų, įvairiai laikotarpiais buvusiais nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. sausio 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė emociniais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sukrėtimu, kančiomis, baime, nepilnavertiÅ¡kumo jausmu, nepatogumais, reputacijos pablogėjimu, garbės ir orumo pažeminimu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN kameros tipo patalpose sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013). PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo PravieniÅ¡kių PN kameros patalpose sÄ lygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotÄ , gyvenamojo ploto apskaičiavimo kartu su baldais, netinkamo aprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi, higienos normų pažeidimo - netinkamos ventiliacijos, apÅ¡vietos, temperatÅ«ros, pelėsio, grybelio ir drėgmės buvimo kamerose, neÅ¡varos, parazitų buvimo patalpose, socialinių programų įgyvendinimo neužtikrinimo, pasivaikščiojimo kiemelių netinkama bÅ«kle, taip pat teisės į pasivaikščiojimÄ netinkamo užtikrinimo, tinkamo neaprÅ«pinimo minkÅ¡tuoju inventoriumi, sanitarinio mazgo netinkamu įrengimu, maisto kokybės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kameros tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui. IÅ¡ aukščiau nurodytos LVAT praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ tenka bÅ«tent atsakovo atstovui, o Å¡iam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti.

Pažymėtina, kad argumentas, jog įstaiga savo valia nesistemina ar nekaupia tam tikros informacijos ar dokumentų, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovo nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr. pvz. LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019). Nagrinėjamu atveju PravieniÅ¡kių PN į bylÄ pateikė duomenis, jog pareiÅ¡kėjas 2-ame sektoriuje buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 3, kuri 13,88 kv.m., įrengta 3 miegamosios vietos; laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. lapkričio 3 d., nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d.

– kameroje Nr. 26, kuri yra 27,42 kv.m. dydžio, įrengtos 6 miegamosios vietos; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 3, kuri yra 14,78 kv.m. dydžio, įrengtos 4 miegamosios vietos, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 25 d. kameroje Nr. 2, kuri yra 14,18 kv.m., įrengtos 3 miegamosios vietos (b.l. 14, 38). Atsakovės atstovas nurodo, kad pataisos įstaiga nekaupia duomenų apie tai, kiek kiekvienoje patalpoje atitinkamai buvo patalpinta nuteistųjų, todėl į bylÄ nepateikta informacija, kiek konkrečiai nuteistųjų buvo ginčo laikotarpiu.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog ginčo laikotarpiu buvo laikoma nuo iki 6 nuteistųjų. Kadangi pareiga pateikti įrodymus apie kamerose asmeniui tenkantį plotÄ , taip pat ir laikotarpius, kuriais asmenys buvo laikomi tokiose kamerose, tenka atsakovės atstovui, todėl nepaneigus pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog ginčo laikotarpiu 2-ame sektoriuje kameroje buvo laikoma iki 6 nuteistųjų, teismas laiko Å¡ias aplinkybes nustatytomis. Atsiželgiant į tai, kad kameroje Nr. 26 yra įrengtas 6 miegamosios vietos ir atitinkamai vienam asmeniui tekęs plotas buvo 4,57 kv.m. aukščiau paminėtais laikotarpiais, laikytina, kad atsakovės atstovas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. lapkričio 3 d., nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisės į minimalų plotÄ .

Tačiau kameroje Nr. 4, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, kameroje Nr. 3, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos ir kameroje Nr. 2, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotÄ . Atlikus aritmetinius skaičiavimus (13,88/6 = 2,31 kv.m., 14,78/6 = 2,46 kv., 14,18/6 = 2,36 kv.m.) akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 13 d. (viso 35 paras) atitinkamai pareiÅ¡kėjui trÅ«ko 1,29 kv.m., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 18 d. (4 paras) atitinkamai trÅ«ko 1,14 kv.m., o laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 25 d. (7 paras) pareiÅ¡kėjui atitinkamai trÅ«ko 1,24 kv.m.

Å ių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog viso 46 paras pareiÅ¡kėjui teko mažesnė ploto norma, nei nustatyta Taisyklių 111.2. punkte, todėl Å¡ioje dalyje nustatytas neteisėtas atsakovės atstovės veikimas. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka ir LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas dėl vienam asmeniui turinčio tekti ploto – ginčo laikotarpio dalį, t.y. 46 paras, nebuvo užtikrinta ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis.

Pripažinus, kad kamerų tipo patalpų ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės vertintos Taisyklių 111.2 punkto reikalavimų pažeidimo kontekste. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, nebuvo mechaninės ventiliacijos, buvo netinkama apÅ¡vieta (tiek dirbtinė, tiek mechaninė), temperatÅ«ra buvo per žema žiemÄ , per didelė vasarÄ , kameroje buvo drėgna, kaupėsi grybelis ir pelėsis. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Minėtos Higienos normos 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento Å¡i higienos norma nereglamentuoja. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Pagal minėtos normos 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario 22 d. pažymÄ Nr. 77-259 (b. l. 39-40), iÅ¡ kurios matyti, kad kamerų tipo patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus ir mechaninę patalpų vėdinimo sistemÄ , jai neveikiant – oras cirkuliuoja per ventiliacinę angÄ , taip pat, jog bendroji dirbtinė apÅ¡vieta užtikrinama, o gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos iÅ¡ karto pakeičiamos. Pažymoje taip pat nurodyta, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ , esant praÅ¡ymams iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai.

Minėtame dokumente taip pat nurodyta, kad kamerose pelėsis gali atsirasti tik dėl pačių nuteistųjų netinkamai atlikto darbo, t. y. nuteistieji privalo savo gyvenamÄ jÄ patalpÄ vėdinti bei jÄ iÅ¡valyti taip, kad ant sienų, lubų nebÅ«tų matomas pelėsis. Minėtina, jog byloje taip pat yra dokumentai (įsakymai, apraÅ¡ai, žurnalas) pagrindžiantys nuteistųjų pareigÄ tvarkyti patalpas (b.l. 42, 4345-46). PravieniÅ¡kių PN, įrengdamas grotas ant langų (kamerų tipo patalpose), vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti.

Pažymėtina, jog pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Ä®rengimo taisyklės), 16.9 punktÄ , kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Taip pat pagal Ä®rengimo taisyklių 16.7 punktÄ kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

Teismas vertina, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo atsidaryti lango, tokiu bÅ«du iÅ¡vėdindamas kameros patalpas, inter alia (be kita ko) iÅ¡vengiant patalpoje drėgmės, pelėsių ir grybelio atsiradimo. Teismas pabrėžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Kita vertus, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir nedetalizavo Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, taip pat byloje nepateikta jokių paaiÅ¡kinimų, kaip pareiÅ¡kėjas apskaičiavo dirbtinę apÅ¡vietÄ , oro judėjimo greitį.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl vėdinimo, temperatÅ«ros, apÅ¡vietos skundų atsakovui neteikė, nei atsakovės atstovui nei teismui nenurodė, kokias pasekmes ir kada jam sukėlė jo subjektyviu vertinimu padaryti pažeidimai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmetami. Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad PravieniÅ¡kių PN nepakankamai užtikrino suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimÄ , socialinių poreikių tenkinimÄ , nepakako kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginių, tačiau, kokių konkrečiai renginių pareiÅ¡kėjui trÅ«ko, kokiuose ir kada renginiuose jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti, pareiÅ¡kėjas nenurodė.

Todėl teismas minėtus pareiškėjo teiginius dėl jų nekonkretumo vertina kaip abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinančius jo teisių pažeidimo. Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės, taip pat dėl per trumpo 1 valandos laiko skirto pasivaikščiojimui. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 ir 2 dalis nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus 47 punkte numatyta, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo kliudoma pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl Bausmių vykdymo įstatymo nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Pravieniškių PN pareigūnai to neleido, byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, jog pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamos bÅ«klės, laikytini abstraktaus pobÅ«džio nusiskundimais. Atsakovės atstovas patvirtino, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ kiemelių bÅ«klę, juose įrengtos Å¡iukÅ¡lių dėžės. Teismo nuomone iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo motyvų nėra aiÅ¡ku, kokios pareiÅ¡kėjo teisės, buvo neteisėtai apribotos ir kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl jo vertinimu netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo galėjo patirti papildomus nepatogumus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat kildina iÅ¡ netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, teigdamas, jog kamerose nebuvo unitazo, tik skylė grindyse. Normose numatyta, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas: klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas) ir praustuvė – 1 komplektas. Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi bÅ«ti sukonstruotas naudotis sėdint ir nėra nustatyta, kad tupimo tualeto įrengimas prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams.

Tokios nuostatos laikomasis ir LVAT praktikoje (žr. pvz. LVAT 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-734-1062/2018). Vadinasi, atsakovės atstovo veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, įrengiant tupimÄ klozetÄ , nėra nustatytas. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl minkÅ¡tojo inventoriaus netinkamos bÅ«klės, tinkamu neaprÅ«pinimu. Higienos normos HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (HN 134:2015 42 punktas). Nors atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai aprÅ«pintas minkÅ¡tuoju inventoriumi, tačiau pateiktose AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėse sÄ skaitose nėra jokių įrašų, galinčių patvirtinti Å¡iuos teiginius (b.l. 51-55).

Todėl atsakovės atstovui nepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginių, jog jam nebuvo iÅ¡duoti pagalvių užvalkalai ir rankÅ¡luosčiai, Å¡ios aplinkybės laikomos nustatytomis. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog patalynė ir čiužiniai buvo nedezinfekuoti teismas pažymi, kad pagal įstaigos vadovo patvirtintÄ Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraÅ¡Ä (b.l. 47-50) nuteistasis privalo kreiptis raÅ¡tu dėl leidimo skalbti ir dezinfekuoti nuosavÄ patalynę.

Pagal atsakovės atstovo duomenis, nuteistasis, pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugÄ , turi kreiptis į bÅ«rio, kuriame gyvenÄ , virÅ¡ininkÄ . Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie purvinÄ , smirdintį minkÅ¡tÄ jį inventorių bÅ«tų informavęs įstaigos administracijÄ , bÅ«tų kreipęsis dėl dezinfekcijos paslaugos, o administracija tokio praÅ¡ymo nebÅ«tų tenkinusi. Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias nurodytas aplinkybes nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neÅ¡varaus minkÅ¡tojo inventoriaus laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo pilna tarakonų, blusų, vorų, per langÄ naktimis lindo pelės, žiurkės. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas).

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 56-59), atliktų darbų aktus (b.l. 60-61). IÅ¡ pateiktos sutarties matyti, kad UAB „Utenos deratizacija“ PravieniÅ¡kių PN atlieka kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį (Sutarties 3.2.2 punktas). Pagal sutarties 3.2.10 punktÄ paslaugų gavėjų pageidavimu, paslaugų teikėjas įsipareigoja pateikti žodines arba raÅ¡ytines ataskaitas apie atliktus darbus.

Tokios ataskaitos pateiktos į bylÄ , patvirtina, kad paslaugos buvo atliktos 2018 m. lapkričio 12 d., 2018 m. spalio 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovės atstovas nurodo, jog informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje, kurios į bylÄ nepateikė, o formuojamÄ LVAT praktikÄ dėl pareigos pateikti reikiamus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, laikytina, kad ginčo laikotarpiu, galėjo bÅ«ti pažeistas Higienos normos 20 punkto reikalavimas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, bÅ«tent PravieniÅ¡kių PN turi pareigÄ laikytis nuteistųjų laikymo sÄ lygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimÄ apie tai, todėl, atsakovės atstovui nepateikus informacijos (patikrinimų aktų ir kt.) dėl pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, Å¡i aplinkybė vertintina pareiÅ¡kėjo naudai, pripažįstant, jog ginčo laikotarpiu, iÅ¡skyrus 2018 m. lapkričio ir spalio mėnesius, pareiÅ¡kėjui bÅ«nant PravieniÅ¡kių PN nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė, t. y. buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 20 punktas.

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas ir dėl netinkamo maitinimo: maistas nekaloringas, patiekiamas atÅ¡alęs, taip pat nebuvo laikomasi higienos reikalavimų jį dalijant. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Å io kodekso 173 straipsnio 5 dalis numato, kad nėščioms moterims, krÅ«timi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos. Nėščioms moterims ir krÅ«timi maitinančioms motinoms pagal gydytojų komisijos iÅ¡vadÄ leidžiama gauti paÅ¡to ar perduodamų maisto produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiÅ¡kumÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Kaip jau aukščiau minėta, atsakovo atstovui kyla pareiga pateikti atitinkamus įrodymus, siekiant paneigti pareiÅ¡kėjo teiginius. Ä® bylÄ atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų apie ginčo laikotarpiu nuteistiesiems pateiktÄ maistÄ , jo kaloringumÄ , higienos reikalavimų laikymÄ si, todėl teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie maisto kokybę, kaloringumo trÅ«kumÄ , higienos reikalavimų nesilaikymÄ jį dalinant, laikomos nustatytomis.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad dėl nustatytų pažeidimų – minimalaus ploto neužtikrinimo, tinkamo neaprÅ«pinimo minkÅ¡tuoju inventoriumi, netinkamo maisto (kaloringumo, kokybės ir higienos reikalavimų jį dalinant pažeidimo), kenkėjų kontrolės tinkamo neužtikrinimo, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei PravieniÅ¡kių PN bÅ«tų vykdę teisės aktų reikalavimus.

Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017).

Be to, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iÅ¡ dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, suÅ¡velninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimÄ teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ (žr. pvz.

LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , į pažeidimo trukmę (46 paras) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, visu ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai aprÅ«pintas minkÅ¡tuoju inventoriumi (rankÅ¡luosčiais ir pagalvės užvalkalais), nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė (iÅ¡skyrus 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesius), nepateiktas kokybiÅ¡kas maistas, kas galėjo įtakoti ir pareiÅ¡kėjo sutrikimus, susijusius su virÅ¡kinamuoju traktu (duomenys iÅ¡ sveikatos kortelių patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas ne kartÄ skundėsi (duomenys neskelbtini), nustatyta (duomenys neskelbtini), b.l. 27-37), sprendžia, jog atsakovės atstovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiÅ¡kėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus), o pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Kadangi byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikÅ¡mis, todėl pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti priteista neturtinė žala pinigais. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobÅ«dį, trukmę, į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda, nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta 15 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 250 Eur, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo M.B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui M.B. priteisti 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė