2017-08-30 Nr. AB-15757-3-61-3-01856-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-614-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01856-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gegužės 10 d. raštą Nr. 2.10-5651(16.3.187.10.12) ir įpareigoti atlikti išsamų patikrinimą bei užtikrinti higienos normų reikalavimų laikymąsi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. N. skundą ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir jo priedus grąžinti pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-540/2008, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3-170/2004)

Nagrinėjamu atveju skundo dalykas yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. gegužės 10 d. rašte Nr. 2.10-5651(16.3.187.10.12) pateiktų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo atveju iš skundžiamo rašto matyti, kad pagal pareiškėjo skundą buvo atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė Vilniaus pataisos namuose, tačiau patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta, todėl atsakingiems Vilniaus pataisos namų asmenims administracinio poveikio priemonės netaikytos. Taigi, teismo vertinimu, skundžiamas raštas negali būti laikomas administraciniu aktu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu. Skundžiamas raštas, kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas M. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teigia, kad skundžiamo Departamento rašto panaikinimas sukeltų teisines pasekmes: atsakovas būtų įpareigotas tinkamai ir išsamiai atlikti tyrimą, tai reikštų, kad būtų šalinami pažeidimai, taigi apginamos pareiškėjo teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo M. N. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, konstatavo, kad skundžiamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 2.10-5651(16.3.187.10.12) yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo, vilkinimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-421/2014, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017 ir kt.).

Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos asmens teisėms ar įstatymų saugomiems interesams: kaip matyti iš Departamento 2017 m. gegužės 10 d. rašto Nr. 2.10-5651 (16.3.187.10.12), jis buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skundą. Nesutikdamas su šiuo aktu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, teigdamas, kad atsakovas išnagrinėjo ne visus jo skunde nurodytus pažeidimus, taip pat nesutinka su sprendimu perduoti dalį jo skundo nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Departamento sprendimą, priimtą išnagrinėjus jo pateiktą skundą, motyvuodamas tuo, kad skundas buvo išnagrinėtas netinkamai, dėl ko priimtas atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, ir prašo įpareigoti atsakovą atlikti išsamų patikrinimą bei užtikrinti higienos normų reikalavimų laikymąsi, t. y. iš esmės iš naujo išnagrinėti jo skundą.

Taip pat pažymėtina, jog Departamento 2017 m. gegužės 10 d. raštas Nr. 2.10-5651 (16.3.187.10.12) priimtas pagal pareiškėjo skundą atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Vilniaus pataisos namuose, nuo Departamento vertinimo (nustatyti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ar ne) priklauso, ar bus nustatyti ir duodami nurodymai pašalinti pareiškėjo nurodytus pažeidimus, todėl nėra galima teigti, kad Departamento aktas, priimamas išnagrinėjus tokį skundą, teisinių pasekmių jam nesukelia.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, yra nepagrįsta, todėl naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė