2016-11-04 Nr. AB-21111-3-65-3-00296-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3465-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00296-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio. ir Romano Klišausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ skundą atsakovui Utenos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Utenos skyriaus) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Krisminda“ (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr.(3.17)s-2094 ir įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti 0,3290 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriame prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

2016 m. lapkričio 2 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Utenos rajono savivaldybei iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priimti bet kokius sprendimus dėl 2008 m. spalio 30 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-276 „Dėl Utenos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Utenos miesto teritorijos bendrojo plano keitimo dėl 0,3290 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą, nurodo, kad pagal šiuo metu galiojančio Utenos miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius galimybė keisti nuomojamo žemės sklypo naudojimo būdą yra numatyta. Utenos rajono savivaldybė, nelaukdama ginčo išsprendimo teismine tvarka, siekia pakeisti Utenos miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius taip, kad galimybė keisti žemės sklypo naudojimo būdą nebebūtų numatyta. Pareiškėjo tvirtinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas nagrinėjamu atveju gali sukelti galimo teismo sprendimo neįgyvendinimo padarinių pareiškėjui, nes net ir priėmus palankų apeliacinės instancijos teismo sprendimą, prašymas keisti nuomojamo ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį nebūtų įgyvendintas, jei iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, atsakovas Utenos rajono savivaldybė Utenos miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius pakeistų taip, kad panaikintų galimybę ginčo žemės sklypui keisti žemės naudojimo būdą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Nagrinėjamu atveju vertinamas pareiškėjo UAB „Krisminda“ pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Utenos rajono savivaldybei iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priimti bet kokius sprendimus dėl 2008 m. spalio 30 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-276 „Dėl Utenos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Utenos miesto teritorijos bendrojo plano keitimo dėl 0,3290 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1029) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Kaip ne kartą savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Pažymėtina ir tai, kad teismas kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia argumentu, jog atsakovas yra ėmęsis veiksmų pakeisti 2008 m. spalio 30 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-276 „Dėl Utenos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintą Utenos miesto teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas), kuriame nebeliktų galimybės žemės sklypų nuomotojams keisti žemės sklypo naudojimo būdo į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją.

Kaip matyti iš pareiškėjo kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikto Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. spalio 25 d. rašto Nr. (317)1-2575, šiuo metu rengiamo Bendrojo plano sprendiniuose pareiškėjo valdomas žemės sklypas patenka į gyvenamąją zoną, kurioje vienas iš galimų žemės naudojimo būdų yra komercinės paskirties objektų teritorija. Atsakovas pareiškėją informuoja apie tai, kada ir kokiu būdu galima bus susipažinti su Bendrojo plano keitimo sprendiniais.

Iš susiklosčiusios faktinės situacijos matyti, kad atsakovas vykdo Bendrojo plano keitimo procedūrą. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, iš esmės siekia, kad teismas apribotų atsakovo kompetencijai įstatymu priskiriamus veiksmus, nors šių veiksmų teisėtumas teisme nėra ginčijamas – byloje pareiškėjas savo teisę keisti žemės sklypo naudojimo būdą kildina iš 2008 m. spalio 30 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-276 „Dėl Utenos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Utenos miesto teritorijos bendrojo plano.

Šiuo konkrečiu metu galiojančio Bendrojo plano sprendiniai nėra pakeisti, jų keitimo procedūroje, pagal pareiškėjo pateiktą informaciją, nėra priimtų galutinių viešojo administravimo aktų.

Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo, kuriuo atsisakoma pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą, teisėtumas gali būti tikrinamas tik 2008 m. spalio 30 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-276 „Dėl Utenos miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Utenos miesto teritorijos bendrojo plano pagrindu. Tuo tarpu ateityje galbūt įsigaliosiantys teisės aktai, kuriais būtų keičiamas Bendrasis planas, gali būti kvestionuojami kitoje administracinėje byloje. Priešingu atveju, pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždraudus atsakovui įgyvendinti savo kompetencija, būtų pažeistas ne tik protingumo, bet taip pat – proporcingumo principas bei viešasis interesas.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo atsakovui uždrausti atlikti veiksmus, kurie įtvirtinti įstatyminiu lygmeniu ir dėl kurių teisėtumo byloje nėra keliamas ginčas. Atsakovui priėmus galutinį sprendimą dėl Bendrojo plano sprendinių keitimo, pareiškėjas galėtų savo galbūt pažeistas teises ginti teritorijų planavimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krisminda“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas