88eac787-5498-4c27-91c8-da1316bb23af · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-185-885/2022 Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00013-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Bartkus raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko tyrimÄ administracinio nusižengimo byloje, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Aido Jakimavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2022 m. balandžio 21 d. nutarimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Nagrinėjamoje byloje A. G., E. B. ir L. J. buvo traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 7 dalį, o bÅ«tent: 1.1. 2021 m. sausio 12 d. A. G. atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-52-2021, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 7 dalį, kadangi: 2021 m. sausio 11 d., 23.00 val., Ukmergės rajone, netoliese VaivadiÅ¡kių kaimo, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete vykdė medžioklę. 2021 m. sausio 11 d. bÅ«damas medžioklės vadovu pagal 2020 m. gruodžio 19 d. medžioklės lapÄ Nr. 241 (galiojantį nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), drauge su G.

A. medžiojo tykodami. G. A. neteisėtai, dviem Å¡Å«viais sumedžiojus tauriojo elnio patinÄ (Ukmergės rajono medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ tauriųjų elnių patinų limitas 2021 m. sausio 11 d. jau buvo iÅ¡naudotas), jį kartu su G. A., L. J. ir E. B. visi drauge gabeno: atitempė iki automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. J., ir pasikrovę vežėsi į lupyklÄ . Sustabdžius automobilį Ukmergės rajono medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, patikrinus medžioklės lapÄ duomenų apie sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ nebuvo, taip pat nebuvo įraÅ¡yti duomenys apie sumedžioto žvėries ragus.

Protokole nurodyta, jog šiais savo veiksmais A. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 17, 21, 22 ir 58.2.3 punktus. 1.2. 2021 m. sausio 12 d. E. B. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-49-2021, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog jis pažeidė ANK 290 straipsnio 7 dalį, kadangi: 2021 m. sausio 11 d., 23.00 val., Ukmergės rajone, netoliese Vaivadiškių kaimo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete atvyko į medžioklę. 2021 m. sausio 11 d. medžioklės vadovas A.

G. pagal 2020 m. gruodžio 19 d. medžioklės lapÄ Nr. 241 (galiojantį 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), drauge su G. A. medžiojo tykodami. G. A. neteisėtai, dviem Å¡Å«viais sumedžiojus tauriojo elnio patinÄ (Ukmergės rajono medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ tauriųjų elnių patinų limitas 2021 m. sausio 11 d. jau buvo iÅ¡naudotas), jį kartu su A. G., L. J. ir G. A. visi drauge gabeno: atitempė iki automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L.

J., ir pasikrovę vežėsi į lupyklÄ . Sustabdžius automobilį Ukmergės rajono medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, patikrinus medžioklės lapÄ duomenų apie sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ nebuvo, taip pat nebuvo įraÅ¡yti duomenys apie sumedžioto žvėries ragais. Protokole nurodyta, jog Å¡iais savo veiksmais E. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.1.2 punktÄ . 1.3. 2021 m. sausio 12 d.

L. J. atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-50-2021, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog jis pažeidė ANK 290 straipsnio 7 dalį, kadangi: 2021 m. sausio 11 d., 23.00 val., Ukmergės rajone, netoliese VaivadiÅ¡kių kaimo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete atvyko į medžioklę. 2021 m. sausio 11 d. medžioklės vadovas A. G. pagal 2020 m. gruodžio 19 d. medžioklės lapÄ Nr. 241 (galiojantį 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), drauge su G.

A. medžiojo tykodami. G. A. neteisėtai, dviem Å¡Å«viais sumedžiojus tauriojo elnio patinÄ (Ukmergės rajono medžioklės ploto vieneto „(duomenys neskelbtini)“ tauriųjų elnių patinų limitas 2021 m. sausio 11 d. jau buvo iÅ¡naudotas), jį kartu su A. G., E. B. ir G. A. visi drauge gabeno: atitempė iki automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. J., ir pasikrovę vežėsi į lupyklÄ . Sustabdžius automobilį Ukmergės rajono medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, patikrinus medžioklės lapÄ duomenų apie sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ nebuvo, taip pat nebuvo įraÅ¡yti duomenys apie sumedžioto žvėries ragais.

Protokole nurodyta, jog Å¡iais savo veiksmais L. J. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.1.2 punktÄ .

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mai 2022 m. balandžio 21 d. nutarimu nutarė administracinę teisenÄ pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį A. G., E. B. ir L. J. atžvilgiu nutraukti. Skundžiamame nutarime, be kita ko, pažymėta ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų padaryta veika neatitinka vieno iÅ¡ ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties bÅ«tinojo požymio – subjekto požymio, kadangi nusižengimo padarymo metu ANK nebuvo numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei praÅ¡ymai 3. Apeliaciniame skunde Institucija praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2022 m. balandžio 21 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje – A. G., L. J. ir E. B. pripažinti kaltais padarius ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . 3.1. Institucijos nuomone, apylinkės teismas neteisingai aiÅ¡kino ANK 290 straipsnio 7 dalies normÄ , iÅ¡imtinai jÄ traktavo kaip taikomÄ tik neturintiems teisės medžioti asmenims, tačiau visiÅ¡kai nevertino nuostatos, kurioje nurodyta, kad „arba neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no dorojimas ar gabenimas“.

Skunde pabrėžiama, kad teismas netinkamai traktavo sÄ vokas „medžiotojas“ ir „teisė medžioti“. Byloje yra konstatuota, kad E. B. ir L. J. nebuvo įtraukti į medžioklės lapÄ , taigi teisės medžioti neturėjo, tačiau teismas konstatavo, kad visi administracinėn atsakomybėn trauktini asmenys turėjo teisę medžioti. Institucija pažymi, kad tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje, kuri pabrėžia, jog medžiotojo bilietas suteikia teisę medžioti, tačiau medžiotojo egzamino iÅ¡laikymas ir įstatymo nustatytos formos gautas medžiotojo bilietas nesuteikia teisės medžiotojui medžioti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neturint kitų teisę medžioti suteikiančių dokumentų. 3.2.

Institucija akcentuoja, kad ANK 290 straipsnio 7 dalyje esančio nusižengimo subjektas yra ne tik teisės medžioti neturintis, tačiau ir teisę medžioti turintis asmuo, t. y. medžiotojas. Subjekto požymis „teisės medžioti neturintis asmuo“ yra nurodytas tik prie dviejų veikų – medžiojimo ar buvimo medžioklės plotuose, o kitos dvi veikos – „neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no dorojimas ar gabenimas“ minėto požymio neturi, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį už neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no dorojimÄ ar gabenimÄ atsiranda bet kuriam Å¡ias veikas padariusiam asmeniui, įskaitant ir teisę medžioti turinčius asmenis.

Skunde pabrėžiama, jog ANK 290 straipsnio 7 dalies dispozicija prie alternatyviai nurodomų dorojimo ar gabenimo veikų nenustato papildomų sÄ lygų nei dėl to, kas turi neteisėtai sumedžioti gyvÅ«nÄ , nei dėl to, kas turi gabenti ar doroti minėtÄ gyvÅ«nÄ . 3.3. Skunde nurodoma, jog byloje yra nekvestionuotinai nustatyta, jog tauriojo elnio patinas buvo sumedžiotas neteisėtai, t. y. iÅ¡naudojus limitÄ . Tačiau, Institucijos vertinimu, teismas Å¡ios aplinkybės visiÅ¡kai nevertino. Pabrėžiama, jog ANK 290 straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai yra alternatyvÅ«s, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka bent vieno iÅ¡ jų atlikimo. 3.4.

Institucijos nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys žinojo ir suprato, jog jie neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patinÄ , kurį kartu atitraukė iki sumedžiojimo vietos, t. y. gabeno iki automobilio ir jį krovė, kadangi sumedžiotas gyvÅ«nas svėrė apie 150 kg, taigi Å¡iais savo veiksmais pažeidė 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 58.2.3 punktÄ .

Institucija pažymi tai, kad ginčo dėl to, jog tauriojo elnio patinas buvo sumedžiotas neteisėtai, nagrinėjamu atveju nėra. Å is faktas yra neginčijamai nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarimu, kuriuo G. A. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį ir 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad sumedžiojo gyvÅ«nÄ , kurio sumedžioti neturėjo teisės. Tačiau, kaip nurodoma skunde, tas pats teismas tuo pačiu metu dėl tos pačios medžioklės iÅ¡ esmės skirtingai traktuoja tas pačias bylas aplinkybes ir ANK 290 straipsnio 7 dalies normÄ . 3.5.

Vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, Institucija akcentuoja, kad negalima laikyti, jog sÄ vokos limituojami gyvÅ«nai (gyvÅ«nai, kurių medžioklė limituojama, nustatant leidžiamų sumedžioti gyvÅ«nų skaičių vieno medžioklės sezono metu) ir licencijuojami gyvÅ«nai (gyvÅ«nai, kurių medžioklė yra galima tik turint nustatyta tvarka įsigytas licencijas jiems sumedžioti) yra tapačios. Institucija teigia, jog aukÅ¡tesnės instancijos teismų praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, jog ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia administracinę atsakomybę tiek asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, tiek tam asmeniui, kuris turi teisę medžioti.

Tačiau nagrinėjamu atveju teismas administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų kaltės pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį nenustatė, kadangi vadovavosi šių asmenų pateikta versija, neva jie nieko neteisėto nepadarė. Esant tokios aplinkybėms, Institucija nurodo, jog teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. 3.6. Institucija taip pat mano, kad teismas skundžiamame nutarime visiškai nepasisakė dėl A. G. veiksmų. Byloje neginčijama nustatyta, kad A. G. šios medžioklės metu buvo medžioklės vadovas, tačiau netinkamai vykdė savo pareigas.

Institucija nurodo, kad medžioklė vyko esant iÅ¡naudotam tauriųjų elnių limitui ir A. G. bei G. A. apie tai buvo žinoma. Taisyklių 22-23 punktai nustato, kad medžioklės vadovo pareiga yra įraÅ¡yti sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ Ä¯ medžioklės lapÄ , o jo neįraÅ¡ius laikoma, kad gyvÅ«nas buvo sumedžiotas neteisėtai. Institucijos vertinimu, teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti pateiktus paaiÅ¡kinimus, jog, pastebėjus, kad nuÅ¡ovė ne elnio patelę, o patinÄ , buvo nutarta važiuoti į lupyklÄ , kur gretimais esančiame medžioklės namelyje buvo reikalingi dokumentai, juos užpildyti ir praneÅ¡ti Aplinkos apsaugos departamentui, tačiau pakeliui asmenis sustabdė pareigÅ«nai patikrinimui.

Skunde nurodoma, kad teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti pateiktus A. G. parodymus, kad jis medžioklės lape bandė įraÅ¡yti apie nuÅ¡autÄ elniÄ , tačiau užšalo jo tuÅ¡inukas. Teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp A. G. ir kitų asmenų pateiktų versijų, taigi tokie A. G. parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kaip jo gynybinė pozicija ir bandymas suÅ¡velninti sau, kaip medžioklės vadovui, gresiančiÄ atsakomybę. 3.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas skundžiamame nutarime visiÅ¡kai nevertino E. B. veiksmų medžioklės metu, nepasisakė dėl jo vaidmens padedant gabenti neteisėtai sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ , o tik pateikė E. B. bylos nagrinėjimo metu duotus paaiÅ¡kinimus.

Institucijos vertinimu, teismui nebuvo svarbu, kad pažeidimo padarymo metu E. B. buvo policijos pareigÅ«nas, teismas nevertino to, jog kartu su kitais asmenimis E. B. dalyvavo medžioklėje, sustabdytas aplinkosaugos pareigÅ«nų elgėsi nederamai policijos pareigÅ«nui, nesilaikė karantino reikalavimų, žinojo, kad taurusis elnias buvo sumedžiotas neteisėtai, taip pat buvo susitaręs su kolega M. E. dėl informacijos apie aplinkosaugininkų ekipaÅ¾Ä teikimo. Institucija pabrėžia ir tai, jog apylinkės teismas nepastebėjo, jog E. B. atžvilgiu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. administracinėje byloje Nr. I3-3266-1047/2021 konstatavo, kad E. B. elgesys, nors ir ne atliekant pareigas, akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigÅ«no vardu, jo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų.

Šioje byloje teismas pažymėjo, jog E. B. elgesys neatitiko teisės aktų reikalavimų. 3.8. Institucijos nuomone, skundžiamame nutarime apylinkės teismas nepasisakė ir nevertino L. J. veiksmų medžioklės metu, o tik pateikė L. J. pateiktus paaiškinimus. Kaip nurodoma skunde, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad L. J. veikos padarymo metu buvo advokatas, turėjo daugiausia teisinių žinių ir patirties medžioklės bylose, veikė itin aktyviai padėdamas kitiems medžioklės dalyviams.

PrieÅ¡ingai, teismas patikėjo advokato gynybos versija, jog jis nežinojo apie medžioklės lapÄ , nežinojo kokie reikalavimai yra keliami medžioklės vadovui, nors pats turėjo medžiotojo bilietÄ . Institucijas vertinimu, teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad advokatui keliami aukÅ¡tesni elgesio bei etikos standartai, t. y. advokatas, ne tik kaip advokatų profesinės bendruomenės atstovas, bet ir kaip Lietuvos Respublikos pilietis, privalo laikytis įstatymų. 3.9. Skunde nurodoma, kad teismas formaliai vertino byloje pateiktus įrodymus bei pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimus, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumÄ , dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra nustatyta objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų veikoje esančiÄ teisės pažeidimo pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį sudėtį.

Institucija pažymi, kad apylinkės teismas neapklausė dar dviejų Institucijos pareigūnų, kurie dalyvavo administracinio nusižengimo tyrime, t. y. Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkės pareigas ėjusios Mantės Ramanauskienės, Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. K.. Pabrėžiama, jog tokiais pačiais įrodymais buvo remtasi ir G. A. atžvilgiu vedamoje byloje, kurioje pakako duomenų ir įrodymų pagrįsti šio asmens kaltei.

Institucija atkreipia dėmesį, kad minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamos bylos atžvilgiu. 3.10. Institucija pažymi, jog teismas nepasisakė, kokie įrodymai yra neginčijami ir pagrįsti, bei kokie įrodymai yra atmestini ar nepagrįsti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. G., L. J. ir E. B. siekia bet kokiais įmanomais bÅ«dais iÅ¡vengti jiems gresiančios administracinės atsakomybės, veikė iÅ¡vien ir iÅ¡ anksto susitarę. Taip pat pabrėžiama, jog teismas skundžiamame nutarime pacituoja G.

A. pateiktus paaiškinimus, tačiau niekur nenurodo fakto, jog G. A. minėtu 2021 m. vasario 2 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį ir 290 straipsnio 8 dalį. Šios išvados leidžia teigti, kad apylinkės teismas nutarime neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, neįvertino bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų ir dėl jų nepasisakė. 3.11. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nenustatė sunkinančių aplinkybių, nors iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A.

G., G. A., E. B. ir L. J. administracinius nusižengimus padarė kartu, t. y. bendrininkų grupėje, taip pat neįvertino to, jog G. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tuos pačius pažeidimus administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-201-1072/2021. Institucija pažymi, jog ANK nereglamentuoja bendrininkų atsakomybės, todėl asmenims, veikusiems kartu, surašomi atskiri administracinių nusižengimų protokolai. Esant nurodytai situacijai keleto asmenų tapačių administracinių nusižengimų padarymas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kas turi įtakos pažeidėjui skirtos nuobaudos individualizavimui.

Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismas turėjo būti aktyvus, imtis priemonių nustatyti ir išsiaiškinti svarbias bylos aplinkybes, tinkamai ir teisingai vertinti byloje esančius rašytinius parodymus, tačiau to nepadarė, o visas kilusias abejones formaliai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. 3.12. Institucija teigia, jog vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai skiriamų tikslų.

Skunde nurodoma, kad tokia teismų praktika sudaro prielaidas pažeidėjams iÅ¡vengti neigiamų padarinių, taip pat sumenkina Aplinkos apsaugos darbuotojų indėlį siekiant vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, o pati aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė netenka prasmės. Institucija akcentuoja, kad Å¡is atvejis sulaukė didžiulio rezonansinio visuomenės susidomėjimo, kadangi medžioklėje dalyvavo asmenys, kuriems taikomi aukÅ¡tesni elgesio ir etikos standartai, o nagrinėjant minėtų asmenų padarytÄ pažeidimÄ , savaime perÅ¡asi iÅ¡vada, kad užtenka tik vieno kalto asmens, kuris prisiima atsakomybę, o likę kiti asmenys nepatraukiami administracinėn atsakomybėn, kadangi turi medžiotojų bilietus.

4. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundÄ L. J. praÅ¡o palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2022 m. balandžio 21 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. 4.1. Cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikÄ , L. J. nurodo, jog Institucijos pateikiamas ANK 290 straipsnio 7 dalies aiÅ¡kinimas atitinka argumentus, kurie nurodyti LAT 2022 m. kovo 29 d. nutartyje Nr. 2AT-11-719/2022, tačiau pabrėžia, kad minimoje byloje kasacinis teismas nesutiko su Institucijos argumentais ir juos atmetė kaip nepagrįstus. 4.2.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas) 2 straipsnio 18 dalimi bei Taisyklių 2.10 punktu, atsiliepime nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. J. turėjo jam iÅ¡duotÄ , galiojantį medžiotojo bilietÄ , taigi jis laikytinas turinčiu teisę medžioti asmeniu. L. J. teigimu, tokia faktinė situacija atitinka LAT teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog asmuo, turintis teisę medžioti, nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, subjektas.

Taigi nėra pagrindo sutikti su Institucijos siÅ«lomu siaurinamuoju „teisės medžioti“ sÄ vokos aiÅ¡kinimu, kadangi toks aiÅ¡kinimas neatitinka teisės aktuose pateiktų sÄ vokų apibrėžimų bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl subjekto pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį. 4.3. Atsiliepime pabrėžiama, kad pagal ANK 290 straipsnio 7 dalies redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2021 m. liepos 1 d., nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no dorojimÄ ar gabenimÄ tik asmenims, neturintiems teisės medžioti.

Tuo tarpu atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no dorojimÄ ar gabenimÄ teisę medžioti turintiems asmenims nustatyta tik nuo 2021 m. liepos 1 d. Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, apylinkės teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog L. J. inkriminuota veika neatitiko ANK 290 straipsnio 7 dalies sudėties požymio. 4.4. Pažymima, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiÅ¡kios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiÅ¡kiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už Å¡ios tvarkos pažeidimÄ negali bÅ«ti taikoma.

Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymÄ gali bÅ«ti taikoma griežta atsakomybė, turi bÅ«ti formuluojami nedviprasmiÅ¡kai. Teisinis reglamentavimas turi bÅ«ti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. Atsiliepime nurodoma ir tai, jog negalima plečiamai aiÅ¡kinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu jÄ numatė įstatymų leidėjas. 4.5. Nurodoma ir tai, kad LAT formuoja vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl nepagrįsti Institucijos teiginiai, kad byloje turėjo bÅ«ti vadovaujamasi skunde nurodytais teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog Institucijos cituojamos nutartys buvo priimtos iki kasacinio teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės dėl subjekto pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, todėl Institucijos nurodyti teismų sprendimai nelaikytini precedentais nagrinėjamai bylai. 4.6. Atsiliepime teigiama, kad Institucija apeliaciniame skunde pateikia subjektyvų bylos aplinkybių vertinimÄ ir inkriminuotos veikos požymių aiÅ¡kinimÄ bei teigia, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų veiksmuose nėra kaltės. Kadangi skundžiamame nutarime teismas nenustatė vieno iÅ¡ bÅ«tino administracinio nusižengimo sudėties požymio (subjekto) ir bylÄ nutraukė, dėl to teismas nepasisakė dėl likusių veikos sudėties požymių, veiksmų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo.

Taigi Institucijos argumentai Å¡ioje dalyje yra nepagrįsti. Atsiliepime nurodoma, kad tuo atveju, jeigu skundžiamas nutarimas bÅ«tų pripažintas neteisėtu, siekiant užtikrinti garantuojamÄ asmenų teisę į teisingÄ bei neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ir teisę į apeliacijÄ , byla turėtų bÅ«ti perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ E. B. atstovas advokatas Laurynas PakÅ¡taitis praÅ¡o atmesti Institucijos apeliacinį skundÄ ir palikti apylinkės teismo nutarimÄ nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡oma priteisti E. B. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ . 5.1. Atsiliepime pažymima, kad Institucija klaidingai asmenis, kuriems administracinė teisena nutraukta, skunde įvardija kaip „administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis“, taip pat apeliaciniame skunde akivaizdžiai ignoruojami įstatymų reikalavimai, aktuali ir naujausia LAT praktika, teorijos nuostatos bei hierarchijos reikalavimai.

Atstovo nuomone, skunde remiamasi neteisiniais ir neteisėtais motyvais bei valstybės institucijai neleistina sofistika ir iÅ¡vedžiojimais, dėl ko yra Å¡vaistomos valstybės institucijos lėšos. 5.2. Atstovas pabrėžia, jog apylinkės teismas teisingai nurodė, kad LAT, aiÅ¡kindamas ANK 290 straipsnio 7 dalį, yra nurodęs, kad į Å¡io straipsnio dispozicijÄ yra perkeltos Taisyklių 58.1.1 ir 58.1.2 punktų nuostatos, taikomos asmenims, neturintiems teisės medžioti, o Å¡i aplinkybė suponuoja įstatymų leidėjo valiÄ minėtame straipsnyje nustatyti administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ ir dorojimÄ tik asmenims, neturintiems teisės medžioti.

Tuo tarpu administracinė atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ ir dorojimÄ ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta tik nuo 2021 m. liepos 1 d., dėl ko konstatuota, kad asmuo, turintis teisę medžioti, iki Å¡ios dienos nėra ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. 5.3. Atsiliepime nurodoma, jog Institucija bando paneigti LAT suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimÄ savo sugalvotu teisės aiÅ¡kinimu ir žemesniųjų teismų motyvais nesusijusiose bylose, įtvirtintais iki LAT iÅ¡aiÅ¡kinimo, t. y. remiasi precedento reikÅ¡mės neturinčiais teismų aktais.

Taip yra ignoruojamas LAT iÅ¡aiÅ¡kinimas bei bandoma aktualizuoti veiksmų vertinimÄ ir pasisakyti dėl įrodymų, t. y. norima bet kokia kaina rasti argumentų, patvirtinančių pažeidimo buvimÄ . Atstovui nesuvokiamas administracinio pažeidimo buvimo pagrindimas kita byla, nors Å¡i byla yra nurodyta ir nagrinėjamoje byloje, kurioje priimtas skundžiamas nutarimas. Kaip teigiama atsiliepime, Institucija bando administracinio pažeidimo faktÄ pagrįsti ne įstatymo analize, o tariamais įrodymais, taip sukuriant nesibaigiančiÄ teisinės painiavos ir netikrumo situacijÄ , kuomet dar nenustačius E. B. padaryto pažeidimo ir jo kaltės, kiti teismai ir institucijos, spręsdami dėl E. B. tarnybinio pažeidimo, jau tariamai nustatė neva jo padarytus pažeidimus Å¡iuo metu nagrinėjamoje situacijoje. 5.4.

Pažymima tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas E. B. skundÄ dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos apeliacine tvarka, pasižymėjo nustatydamas nebÅ«tus faktus – tai, kad E. B. buvo įraÅ¡ytas į medžioklės lapÄ , o tokia nutartis laikoma „galutine ir neskundžiama“. Atstovo vertinimu, taip buvo įtvirtinta teisinio netikrumo, neteisėtumo situacija, pažeistas asmens teisėtų lÅ«kesčių bei teisės į teisingÄ teismÄ principas. 5.5. Atstovui nesuvokiamas skunde su bylos įrodinėjimo dalyku nesusijusių faktų pateikimas, bandymas jais manipuliuoti, formuoti teismo ir vieÅ¡Ä jÄ nuomonę, t. y.

Institucija, norėdama patvirtinti advokato L. J. kaltę, atkreipia dėmesį į advokato profesijai keliamus elgesio standartus. Tokie iÅ¡vedžiojimai kelia abejonių skundÄ suraÅ¡iusios Institucijos pareigÅ«nų kompetencija, pabrėžiant, jog nurodomi penki skundÄ surašę ir vienas jį pasirašęs asmuo. 5.6. Atstovo nuomone, Institucija nevertino teismo motyvų dėl įstatymo, nors teismo pozicija yra grindžiama įstatymo reikalavimais, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl įstatymo normos apimties, subjekto, veikų.

Institucija turėtų žinoti, kad įrodymus privalomai teismui teikia tas, kas įrodinėja, o pareiga įrodyti tenka tam, kuris teigia, o ne tam, kuris ginasi. Teismui pateiktas priekaiÅ¡tas dėl papildomų liudytojų neapklausimo yra neteisėtas ir nepagrįstas bei rodo Institucijos teisių ir pareigų neiÅ¡manymÄ , tuo labiau, kad Institucija neteikė praÅ¡ymų dėl liudytojų apklausų, neiÅ¡sakė jokios nuomonės dėl tokių asmenų apklausų. 5.7. Atsiliepime akcentuojama, kad Institucija nutyli tai, kas kelia abejonių dėl administracinės teisenos teisėtumo, o bÅ«tent – tai, kad jos pareigÅ«nai turėjo konkrečios informacijos apie galimus pažeidėjus, tykojo jų, nežinojo apie medžiojamų gyvÅ«nų limitus ir tÄ aiÅ¡kinosi tik sulaikiusi tariamus pažeidėjus.

Taip pat pažymima, kad ne visi veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo įrašymo priemonėmis, pažeidimų protokolai surašyti praėjus kuriam laikui, o prieš surašant protokolus visi galimi pažeidėjai buvo raginami ir spaudžiamu duoti parodymus bei provokuojami pripažinti padarytus ar nepadarytus veiksmus. Atstovas nurodo, kad kai kurios aplinkybės apie E. B. tariamai išsakytus prašymus ir pažintis „nustatytos“ ir surašytos po kelių dienų, suderintai dviejų pareigūnų iš karto, kurie teisme šias aplinkybes nurodė kitaip. 5.8.

Pažymima, kad apeliaciniame skunde yra loginių ir faktinių prieÅ¡taravimų, kadangi visais atvejais Institucija laikosi jai palankios nuomonės ir faktus bei duomenis pateikia sudėliojus norima konfigÅ«racija. Institucija kritikuoja teismÄ , neva jis nepasisakė dėl to, kad nurodyti asmenys veikė iÅ¡vien ir iÅ¡ anksto susitarę, tačiau pabrėžia tai, kad nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-201-1072/2021 yra gera, nors joje nepasisakyta apie tai, kad Å¡ie asmenys veikė iÅ¡vien.

Atstovo vertinimu, šis nutarimas vertinamas taip, kaip palankiau Institucijai, o ne jo visuma ir teismo motyvai. Kaip matyti iš pridėtų priedų, Institucija iš esmės galimai laikosi nuomonės, kad E. B. dalyvavimas ir kaltė taip pat yra nustatyti minėtu nutarimu, kuriuo atsakomybėn patrauktas G. A.. 5.9. Atsiliepime teigiama, jog skunde piktnaudžiaujama teise ir klaidingai teigiama, jog teismas nebuvo itin aktyvus ar dėmesingas. Atstovas pabrėžia, kad paprasto teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas užsitęsė beveik metus, teismas paskyrė rašysenos ekspertizę, kuri patvirtino G.

A. ir A. G. versijas apie tai, kad buvo bandoma pildyti medžioklės lapÄ , tačiau tuÅ¡inukas nerašė. Institucija Å¡ių aplinkybių skunde nepamini, tačiau jos reikÅ¡mingos paneigiant apeliacinio skundo motyvus. 5.10. Atstovo nuomone, Institucija linkusi laikytis ne teisės aktų reikalavimų, o bandyti lozungais ir samprotavimais pagrįsti pozicijÄ , prieÅ¡taraujančiÄ Ä¯statymui, galiojusiam veikos padarymo metu. PrieÅ¡ingai, pačios Institucijos vykdytas reidas, neaiÅ¡ku iÅ¡ kur gavus informacijÄ , bei tykojimas pažeidėjų „kurie yra susiję su Ukmergės policija“, tarnybiniai praneÅ¡imai, kurių turinio nepatvirtina vaizdo įraÅ¡ai, sukėlė neigiamų teisinių padarinių. 5.11.

Pabrėžiama, kad skunde teiginys dėl didžiulio rezonansinio visuomenės susidomėjimo yra iÅ¡ esmės klaidingas, neleistinas ir deklaratyvus, kadangi jis rodo ne teisinį vertinimÄ bei ne faktus, o tai, kad aplinkos apsaugos pareigÅ«nai, turėjęs informacijos ir veikę pasalÅ«niÅ¡kai, pateikė informacijÄ Å¾iniasklaidai apie galimai padarytÄ pažeidimÄ , kaip visiÅ¡kai nustatytÄ ir įrodytÄ faktÄ , savo iniciatyva įtraukė visuomenės informavimo priemones, suteikė vieÅ¡ai neprieinamus duomenis apie galimai padarytus teisės pažeidimus, sudarydami iÅ¡ankstinį asmenų kaltumo įvaizdį, dėl ko akivaizdžiai pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 3. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų nutarimu administracinę teisenÄ pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį A. G., E. B. ir L. J. atžvilgiu nutraukti, todėl apygardos teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Dėl ANK 290 straipsnio 7 dalies taikymo 4.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

5. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nesutinka su skundžiamu nutarimu bei teigia, jog apylinkės teismas neteisingai aiÅ¡kino ANK 290 straipsnio 7 dalies normÄ bei neatsižvelgė į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ , taip pat visiÅ¡kai nepasisakė dėl asmenų, kurių atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, veiksmų ir duotų parodymų, formaliai vertino byloje esančius įrodymus bei pareigÅ«nų pateiktus paaiÅ¡kinimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį pateiktais argumentais bei įvertinęs teismui pateiktÄ administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

6. ANK 290 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) įtvirtinta administracinė atsakomybė už medžiojimÄ ar buvimÄ medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (Å¡aunamaisiais ginklais, spÄ stais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokÅ¡teliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no dorojimÄ ar gabenimÄ .

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2022 m. balandžio 21 d. nutarime nurodyta, jog visi administracinėn atsakomybėn traukti asmenys – A. G., E. B., L. J. – tiek galimo administracinio nusižengimo padarymo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje turėjo medžiotojų bilietus, t. y. turėjo teisę medžioti, taigi darytina iÅ¡vada, kad nurodyti asmenys neatitinka ANK 290 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties subjekto požymio. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Å¡iai apylinkės teismo iÅ¡vadai.

8. Taisyklių 2.10 punkte yra įtvirtinta, jog, teise medžioti laikytina asmens įgyta teisė, teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius Medžioklės egzaminÄ ir gavus Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietÄ . Minėtos teisės turėjimas nėra siejamas su prievole nustatyta tvarka atlikti saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgÅ«džių patikrinimÄ . Medžioklės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.) 2 straipsnio 18 dalyje numatyta tai, jog medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotÄ medžiotojo bilietÄ arba užsienio Å¡alyse iÅ¡duotÄ analogiÅ¡kÄ dokumentÄ , pripažįstamÄ Lietuvos Respublikoje.

IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisė medžioti siejama su asmens turimu medžiotojo bilietu arba analogiÅ¡ku dokumentu, iÅ¡duotu užsienyje, kuris yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. PrieÅ¡ingai nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, Å¡i teisė nėra siejama su medžioklės lapu. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog, vadovaujantis Taisyklių 2.5 punktu, medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu arba vykdyti medžiojamųjų gyvÅ«nų gausos reguliavimÄ teritorijose, kuriose medžioti draudžiama.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek medžioklės metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje administracinėn atsakomybėn traukti asmenys – A. G., E. B. ir L. J. – turėjo galiojančius medžiotojo bilietus, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad nurodyti asmenys įvykio metu turėjo ir teisę medžioti.

9. Kaip teisingai pažymima atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ , LAT 2022 m. kovo 29 d. nutartyje Nr. 2AT-11-719/2022 nurodė, jog į ANK 270 straipsnio 9 dalies dispozicijÄ yra perkeltos iÅ¡imtinai asmenims, neturintiems teisės medžioti, taikomos Taisyklių 58.1.1 ir 58.1.2 punktų nuostatos. IÅ¡ minėtų nuostatų matyti, kad asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, griežtai draudžiama medžioti ar medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (Å¡aunamuosius ginklus, spÄ stus) ar medžioklės priemones, taip pat tokiam asmeniui draudžiama doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ .

Nors Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog teisės medžioti neturėjimas, kaip subjektÄ apibÅ«dinantis požymis, expressis verbis nurodytas tik prie pirmųjų dviejų veikų, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais skundo motyvais, kadangi toks ANK 290 straipsnio 7 dalies normos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės bÅ«tų plečiamasis, taip pat neatitiktų įstatymo leidėjo valios ir nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ANK 290 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo įtvirtinta administracinė atsakomybė už gyvÅ«no, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimÄ arba neteisėtÄ sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ ar dorojimÄ , taigi nuo 2021 m. liepos 1 d. administracinė atsakomybė yra taikoma ir teisę medžioti turintiems asmenims. Tačiau pabrėžtina, jog, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs administracinį nusižengimÄ , atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu.

11. Esant nurodytų aplinkybių visumai, pritartina skundžiamo nutarimo iÅ¡vadoms, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukti asmenys – A. G., E. B. ir L. J. – neatitiko ANK 290 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties subjekto požymio. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina veikÄ kaip tam tikrÄ administracinį nusižengimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

12. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti asmenys, kurių atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, negali bÅ«ti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį ir administracinė teisena jų atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako. Dėl procesinių iÅ¡laidų atlyginimo 13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ E. B. atstovas advokatas L. PakÅ¡taitis taip pat praÅ¡o priteisti E. B. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ . Kaip matyti iÅ¡ sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. 30-2021, iÅ¡laidos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ pirmosios instancijos teisme sudarė 1 200 Eur sumÄ . SÄ skaitoje už teisines paslaugas Nr. 12-2022 nurodyta, kad atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo iÅ¡laidos sudaro 300 Eur sumÄ .

14. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktÄ , Å¡io asmens iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti yra atlyginamos iÅ¡ valstybės, savivaldybės arba iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžetų neiÅ¡laikomo subjektų lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

15. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sÄ skaitoje už teisines paslaugas Nr. 30-2021 nurodyta, kad skundo parengimo Vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021 bei skundo parengimo ir dalyvavimo nagrinėjime byloje Nr. I3-3916-595/2021 iÅ¡laidos iÅ¡ viso sudarė 500 Eur sumÄ . Teismo vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos nesusijusios su nagrinėjama byla, dėl ko negali bÅ«ti priteistinos vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalies ir BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

16. Atstovo nurodymu, atstovavimo ir interesų gynybos administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-4-1104/2022 iÅ¡laidos sudarė 700 Eur sumÄ . Apygardos teismas sutinka su Å¡iomis iÅ¡laidomis bei pabrėžia, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko ilgiau nei metus, bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta raÅ¡ysenos ekspertizė, buvo apklaustas pakankamai didelis kiekis asmenų, todėl 700 Eur dydžio procesinės iÅ¡laidos, patirtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, laikytinos pagrįstomis ir priteistinos E. B..

Atstovas taip pat praÅ¡o priteisti 300 Eur dydžio procesines iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiÅ¡kas praÅ¡ymo tenkinimas bÅ«tų neproporcingas ir neteisingas, atsižvelgiant į tai, kad skundo nagrinėjimas vyko raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsiliepimo apimtis iÅ¡ esmės nėra itin didelė, jame nėra nurodyta naujų aplinkybių, kurios nebuvo aptartos apylinkės teismo nutarime. Esant Å¡ių aplinkybių visumai, teismo vertinimu, E. B. priteisiant 100 Eur dydžio sumÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ Å¡i suma atitiktų protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nebÅ«tų per maža ar akivaizdžiai neproporcinga suteiktoms teisinėms paslaugoms.

17. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, o E. B. atstovo advokato L. PakÅ¡taičio praÅ¡ymas dėl procesinių iÅ¡laidų priteisimo yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2022 m. balandžio 21 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Aido Jakimavičiaus apeliacinio skundo netenkinti. Tenkinti E. B. atstovo advokato Lauryno PakÅ¡taičio praÅ¡ymÄ dėl procesinių iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ dalies ir iÅ¡ valstybės E. B. priteisti 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas ArÅ«nas Bartkus