88e1604d-761d-43bc-bfb2-e823382ea844 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-94-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00360-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2; 2.4.2.12.1; 3.3.1.18.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. G. ieÅ¡kinį atsakovei R. B. dėl turto grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi Lietuvos ir JAV uždaroji akcinė bendrovė „Regėjimas“. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. G. ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovę R. B. grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui bankrutavusiai Lietuvos ir JAV uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Regėjimas” (toliau ir – bendrovė) automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 595 Eur vertės), neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį DELL (500 Eur vertės), mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung (300 Eur vertės) ir bendrovės atsargas (383 444 Eur vertės).

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad trečiajam asmeniui Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi yra iÅ¡kelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas buvo vienintelis trečiojo asmens akcininkas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 93 straipsnio 3 dalimi, turi teisę į pasibaigus bankroto procedÅ«roms likusiÄ Ä¯monės turto dalį, todėl yra suinteresuotas įmonės turto tinkamu tvarkymu bei turi teisę teismine tvarka reikÅ¡ti reikalavimus, nukreiptus į įmonės turtinės padėties pagerinimÄ (sÄ lygų jos pabloginimui užkirtimÄ ).

Atsakovė nepagrįstai įtraukta į trečiojo asmens kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankroto byloje, kadangi atsakovės prievolių trečiajam asmeniui suma yra ženkliai didesnė. Atsakovė, kuri iki 2018 m. liepos 17 d. laikinai ėjo trečiojo asmens direktorės pareigas, nei Å¡ias pareigas perėmusiam ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino, nei įmonės nemokumo administratorei po bankroto bylos iÅ¡kėlimo neperdavė atsakovei, kaip darbuotojai, dirbusiai pagal 2016 m. gegužės 19 d. darbo sutartį, 2017 m. lapkričio 17 d. priėmimo - perdavimo aktu suteiktų automobilio, neÅ¡iojamojo kompiuterio ir mobiliojo ryÅ¡io telefono, taip pat į bendrovės balansÄ Ä¯trauktų atsargų, už kurių tvarkymÄ ir iÅ¡saugojimÄ ji tapo atsakinga po to, kai 2017 m. gruodžio 4 d. trečiojo asmens valdybos sprendimu buvo paskirta laikinai eiti bendrovės direktorės pareigas.

IeÅ¡kovas po to, kai 2018 m. liepos 17 d. tapo trečiojo asmens direktoriumi, ne vienÄ kartÄ reikalavo iÅ¡ atsakovės perduoti jam įmonės turtÄ . Atsargų vertę ieÅ¡kovas įvardijo pagal 2018 m. pirmo pusmečio balanso duomenis, kitų daiktų – pagal jų rinkos vertę.

3. IeÅ¡kovas 2020 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo, kuriame, įvertinęs į bylÄ surinktus duomenis apie tai, kad automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nemokumo administratorė yra perėmusi, patvirtino reikalavimo dėl Å¡io turto iÅ¡reikalavimo nebepalaikantis. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi Å¡is praÅ¡ymas patenkintas, bylos dalis dėl aptariamo ieÅ¡kinio reikalavimo nutraukta. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, kaip juridinio asmens akcininkas, net ir nebÅ«damas įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯monės bankroto byloje, yra suinteresuotas tiek tuo, kad bÅ«tų patvirtinti tik pagrįsti kitų asmenų finansiniai reikalavimai, tiek ir tuo, jog bÅ«tų iÅ¡saugotas visas įmonės turtas, kurį panaudojus kreditorių reikalavimams tenkinti, likusi suma atitektų bÅ«tent akcininkui.

6. Ä®vertinęs aplinkybių, susijusių su iÅ¡ atsakovės praÅ¡omu iÅ¡reikalauti neÅ¡iojamuoju kompiuteriu DELL, visumÄ , teismas nurodė, kad: 6.1. Darbo priemonių priėmimo - perdavimo akte nurodytas neÅ¡iojamas kompiuteris nėra pakankamai identifikuotas. Atsižvelgiant į tai, kad už darbo santykių tinkamÄ Ä¯forminimÄ yra atsakingas darbdavys, atsakovei, kaip darbuotojai, negali bÅ«ti perkeliamos neigiamos tinkamo jai perduotos darbo priemonės neidentifikavimo pasekmės. 6.2. Nors ir nesant galimybės objektyvesniais, nei atsakovės paaiÅ¡kinimai, įrodymais patvirtinti fakto, kad kompiuteris yra užfiksuotas įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo 2018 m. rugsėjo 3 d. darytame vaizdo įraÅ¡e, nėra pagrindo abejoti, jog ant atsakovės darbo stalo, jai esant darbo vietoje, užfiksuotas bÅ«tent jai priskirtas neÅ¡iojamasis kompiuteris.

IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad, iÅ¡vykdama iÅ¡ darbo vietos paskutinę darbo dienÄ , atsakovė neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį iÅ¡sinešė su savimi. 6.3. 2018 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad ieÅ¡kovas dar 2018 m. rugpjūčio 21 d. pakeitė trečiojo asmens patalpų spynÄ . Nemokumo administratorė patalpas perėmė 2019 m. balandžio 23 d. Jokių duomenų, kad atsakovė laikotarpiu po 2018 m. rugpjūčio 21 d. turėjo galimybę patekti į patalpas nedalyvaujant ieÅ¡kovui, į bylÄ nepateikta, tokių aplinkybių ieÅ¡kovas neįrodinėjo. 6.4.

IeÅ¡kovo ir atsakovės elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga, t. y. ieÅ¡kovo 2018 m. rugsėjo 20 d. reikalavimas grÄ Å¾inti darbo priemonių priėmimo perdavimo akte užfiksuotus daiktus bei atsakovės tos pačios dienos atsakymas, kad ji kompiuterio neturi, palikusi jį darbo vietoje, vertinama kaip patvirtinanti turto grÄ Å¾inimo neįforminimÄ , tačiau nepaneigia atsakovės pozicijos, jog kompiuteriu ji nedisponuoja. Tai, kad kompiuteris nėra užfiksuotas nemokumo administratorės vienaÅ¡aliÅ¡kai perimto ar jai ikiteisminio tyrimo institucijos perduoto turto sÄ raÅ¡e, nėra atsakovės kaltės.

7. Ä®vertinęs aplinkybių, susijusių su iÅ¡ atsakovės praÅ¡omu iÅ¡reikalauti mobiliojo ryÅ¡io telefonu Samsung, visumÄ , teismas nurodė, kad: 7.1. Darbo priemonių priėmimo perdavimo akte telefonas dėl darbdavio kaltės nėra pakankamai identifikuotas, kas užkerta galimybes objektyviais įrodymais paneigti atsakovės 2019 m. vasario 19 d. į bylÄ pateiktÄ patvirtinimÄ , kad trečiojo asmens nemokumo administratorės 2021 m. vasario 12 d. pateiktose nuotraukose užfiksuotas telefonas yra tas, kurį praÅ¡oma iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės. 7.2.

IeÅ¡kovas neįrodinėjo aplinkybių, kad įmonė turėjo daugiau nei vienÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung, jog kratos metu paimti daiktai negalėjo bÅ«ti pervežti iÅ¡ adresu (duomenys neskelbtini) esančių patalpų, neįvardijo jokių duomenų, susijusių su tuo, kas ir kokiais pagrindais paimtu telefonu naudojosi. 7.3. Trečiojo asmens patalpose (duomenys neskelbtini)ieÅ¡kovo 2018 m. rugsėjo 3 d. darytame vaizdo įraÅ¡e ant atsakovės darbo stalo matomi du mobiliojo ryÅ¡io telefonai. Atsakovė patvirtino naudojimosi jais faktÄ , kartu akcentuodama, kad tai jos asmeniniai telefonai, o darbiniu telefonu ji nesinaudojo.

Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad atsakovei telefonas nebuvo reikalingas, ji juo nesinaudojo ir 2018 m. rugsėjo 3 d., paskutinį kartÄ iÅ¡vykdama iÅ¡ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), telefonÄ paliko darbo vietoje. 7.4. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., perimdamas patalpas ar bet kuriuo metu vėliau, bÅ«tų inventorizavęs patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), buvusį turtÄ ar užfiksavęs, kad ginčo telefono ten nebuvo.

8. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįvykdė jam tenkančios procesinės pareigos tinkamai identifikuoti praÅ¡omus iÅ¡ atsakovės iÅ¡reikalauti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, taip pat nepaneigė atsakovės argumentų, jog ginčo turtÄ ji paliko darbo vietoje. Dėl nurodytų priežasčių praÅ¡ymas dėl aptartų daiktų iÅ¡reikalavimo atmestas kaip neįrodytas.

9. Vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovės pareigos perduoti trečiajam asmeniui 383 444 Eur vertės bendrovės atsargas, teismas nustatė, kad atsakovė, net ir bÅ«dama formaliai į vadovės pareigas paskirta kompetentingo organo, faktiÅ¡kai netapo trečiojo asmens vienasmeniu valdymo organu ABÄ® 19 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 1 dalies prasme, tebuvo įmonės darbuotoja, kuri, kaip nuolatinės vadovės įgaliotinė, laikinai ėjo direktorės pareigas. Å iÄ iÅ¡vadÄ grindė tuo, kad: 9.1.

Atsakovės skyrimas į direktorės pareigas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas ABÄ® 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka; paskyrus atsakovę į pareigas nebuvo atlikta inventorizacija ir turtas jai nebuvo perduotas, kas reiÅ¡kia, kad, nebuvo siekiama jai perduoti visas vienasmenio įmonės valdymo organo funkcijas ir atsakomybes. 9.2. 2018 m. liepos 17 d. sprendimu, skirdamas save direktoriumi, ieÅ¡kovas nurodė iÅ¡ pareigų atÅ¡aukiantis laikinai jų nevykdžiusiÄ nuolatinę vadovę G. K. ir nieko nepasisakė dėl atsakovės atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, kas rodo, jog ir ieÅ¡kovas nelaikė, kad atsakovei buvo perduotos visos vienasmenio įmonės valdymo funkcijos. 9.3.

Nei nagrinėjamoje byloje, nei trečiojo asmens bankroto byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad per 7 mėn., kol ėjo bendrovės vadovės pareigas, atsakovė bÅ«tų vienasmeniÅ¡kai priėmusi kokius nors sprendimus, susijusius su įmonės valdymu. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-903-945/2020 užfiksuoti trečiaisiais asmenimis į bylÄ Ä¯trauktų G. G. jaunesniojo ir bendrovės buhalterės funkcijas ėjusios J. P. paaiÅ¡kinimai, kad trečiojo asmens valdymas, net ir paskyrus atsakovę laikinai eiti direktorės pareigas, faktiÅ¡kai buvo sutelktas ieÅ¡kovo Å¡eimos narių rankose.

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad spręsti, jog atsakovę su trečiuoju asmeniu siejo iÅ¡ įstatymo kylanti fiduciarinė pareiga, įskaitant ir atsakomybę už visÄ Ä¯monės turtÄ , nėra pagrindo.

11. Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog atsakovė disponuoja kokiomis nors trečiajam asmeniui priklausančiomis atsargomis. Å iÄ savo iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad: 11.1. IeÅ¡kovas tinkamai neidentifikavo praÅ¡omų iÅ¡reikalauti daiktų. Atsargų vertė grindžiama paties ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytu balansu, t. y. formaliu finansiniu dokumentu, kuriame nėra nurodoma, koks konkretus turtas į jį įtrauktas, nėra aiÅ¡ku, kokiais duomenimis vadovaudamasis ieÅ¡kovas parengė balansÄ už laikotarpį, kurio metu jis bendrovei nevadovavo. 11.2.

Byloje esančioje elektroninio susiraÅ¡inėjimo medžiagoje fiksuojamas ieÅ¡kovo 2018 m. rugsėjo 20 d. reikalavimas atsakovei grÄ Å¾inti jai, kaip darbuotojai, perduotas darbo priemones, nieko neužsimenant apie pareigÄ perduoti visÄ Ä¯monės turtÄ . Jokių pretenzijų dėl atsargų neperdavimo nėra ir ieÅ¡kovo su 2020 m. spalio 2 d. praÅ¡ymu į bylÄ pateiktoje 2018 m. rugsėjo 25 d. pretenzijoje. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų konkretų atsakovės faktinio disponavimo įmonės atsargomis po to, kai ieÅ¡kovas perėmė įmonės direktoriaus pareigas, faktÄ , jog atsakovė bÅ«tų pasiėmusi bent vienÄ Ä¯ atsargų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktÄ daiktÄ iÅ¡ savo darbo vietos ar prekybos vietų.

BÅ«tent ieÅ¡kovas organizavo turto, kurio didžiÄ jÄ dalį sudarė atsargos, pasiėmimÄ iÅ¡ prekybos vietų. IÅ¡ jokių byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovui perimant patalpas buvo konstatuotas koks nors atsargų trÅ«kumas. Trečiojo asmens bankroto byloje taikius ieÅ¡kovui atsakomybę už bendrovės turto ir dokumentų pagal balansÄ neperdavimÄ , ieÅ¡kovas sudarė naujÄ balansÄ 2019 m. kovo 1 d. duomenimis, kuriame nurodė, kad atsargų įmonė neturi. 11.3. 2019 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotos įvairios patalpose (duomenys neskelbtini) rastos atsargos.

Toks atsargų kiekis patvirtina nemokumo administratorės argumentÄ , kad patalpose rastas ženkliai mažesnis atsargų kiekis, nei ieÅ¡kovas perėmė prekybos vietose. Tačiau tokia rastų atsargų apimtis, nesant jokių kitų duomenų, neleidžia spręsti, kad nebuvo rastos kokios nors iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., kai patalpas perėmė ieÅ¡kovas, jose buvusios atsargos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas G. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl turto grÄ Å¾inimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Teismas bylos Å¡alims nepagrįstai taikė skirtingas įrodinėjimo taisykles, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo reikalaujama kiekvienÄ nurodomÄ aplinkybę pagrįsti detaliais įrodymais, įrodyti visas smulkmenas, tačiau teismui visiÅ¡kai pakako tik deklaratyvių atsakovės teiginių ir jos iÅ¡reikÅ¡to nesutikimo su ieÅ¡kinio reikalavimais. 12.2. 2017 m. lapkričio mėnesį bendrovei vadovavo G. K., o ne ieÅ¡kovas, todėl ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu už tai, kad atsakovei perduotos darbo priemonės nebuvo tinkamai identifikuotos. 12.3.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad, 2018 m. rugsėjo 3 d. iÅ¡eidama iÅ¡ biuro, kompiuterio su savimi nepasiėmė. Byloje yra aiÅ¡kus įrodymas, kad kompiuteris pagal darbo priemonių priėmimo - perdavimo aktÄ 2017 m. lapkričio 17 d. perduotas atsakovei, atsakovė savo paraÅ¡u patvirtino, jog kompiuterį priėmė. Jokio raÅ¡ytinio dokumento, kad atsakovė kompiuterį grÄ Å¾ino, kad jį paliko darbo vietoje, nėra. Dėl to teismo pozicija, kad labiausiai tikėtina situacija, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. iÅ¡eidama iÅ¡ darbo, atsakovė kompiuterį paliko darbo vietoje, yra nepagrįsta.

BÅ«tent atsakovė turėjo pagrįsti savo pozicijÄ , kad kompiuterį grÄ Å¾ino. 12.4. Atsakovė pati nevertino, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. yra paskutinė jos darbo diena, nes ir rugsėjo 5 d. ji ėjo į darbÄ . Dėl to nėra pagrindo manyti, kad atsakovė, 2018 m. rugsėjo 3 d. iÅ¡eidama iÅ¡ biuro, darbo funkcijoms vykdyti jai suteiktÄ kompiuterį ir mobilųjį telefonÄ paliko darbo vietoje. Tai yra tik teismo prielaida. 12.5. Atsakovės pozicija dėl jai perduoto mobiliojo telefono bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį ji nurodė, kad mobiliojo telefono neturėjo, vėliau tvirtino, kad telefonas jai buvo perduotas, tačiau jis buvo senas ir subraižytas. 12.6. Byloje liudytoju apklaustas V. J. nurodė, kad tiek jis, tiek ir atsakovė, dirbdami įmonėje, turėjo jiems perduotus mobiliuosius telefonus ir juos naudojo. Liudytojas nurodė, kad atsakovė telefonÄ ir pasiimdavo su savimi, ir palikdavo darbo vietoje. 12.7. Trečiojo asmens nemokumo administratorė, kuriai kratos metu paimtas turtas perduotas saugoti, gavusi ikiteisminio tyrimo institucijos leidimÄ atidaryti užplombuotÄ dėžę, kurioje buvo telefonas, 2021 m. vasario 12 d. pateikė teismui nuotraukas, kuriose buvo užfiksuotas telefonas ir jo identifikaciniai duomenys.

IÅ¡ nuotraukų paaiÅ¡kėjo, kad telefonas atrodo naujas ir yra visai ne toks kaip prieÅ¡ tai byloje aiÅ¡kino atsakovė, t. y. ne senas, ir ne subraižytas. Nepaisant to, 2021 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu, nedalyvaudama teismo posėdyje, atsakovė savo atstovei atsiuntė elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodė, kad bÅ«tent Å¡is telefonas bendrovės jai ir buvo perduotas. Pirmosios instancijos teismui tokio atsakovės patvirtinimo visiÅ¡kai užteko, kad padarytų iÅ¡vadÄ , jog atsakovė telefonÄ paliko darbo vietoje, t. y.

įvykdė pareigÄ grÄ Å¾inti turtÄ bendrovei. Teisės aktai nenumato tokio įrodinėjimo bÅ«do ar tokios įrodymų rÅ«Å¡ies kaip proceso Å¡alies elektroninis laiÅ¡kas advokatei. 12.8. BylÄ nagrinėjęs teisėjas selektyviai pasirinko įrodymus, kuriais byloje tikėti. Toks teismo vertinimas yra neobjektyvus, nes iÅ¡ esmės byloje taip ir liko nenustatyta, ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų kratos metu visai kitos ieÅ¡kovui priklausančios įmonės naudojamose patalpose paimtas ir nemokumo administratorei perduotas turtas tikrai priklauso bendrovei ir buvo naudojamas atsakovės. 12.9.

Atsakovė pripažino, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo jos žinioje buvo bendrovės turtas ir ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kad Å¡io turto neperduotų ieÅ¡kovui, bet teismas darė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė savo žinioje bendrovės turto, o taip pat ir atsargų, neturėjo. 12.10. Tos pačios situacijos, tos pačios aplinkybės kiekvienoje su bendrove ir ieÅ¡kovu susijusiose bylose yra įvertinamos skirtingai, t. y. ne objektyviai, o selektyviai parenkant tas aplinkybes ir tokiais aspektais, kurie nagrinėjamoje byloje teisėjui yra naudingesni, siekiant įrodyti ieÅ¡kovo teiginių nepagrįstumÄ . 12.11.

Tai, kad atsakovės vadovavimo faktas nebuvo įregistruotas VÄ® Registrų centre, nepatvirtina, kad atsakovės paskyrimas į pareigas buvo formalus. Vadovo duomenų iÅ¡vieÅ¡inimas vieÅ¡ame registre iÅ¡ esmės yra reikalingas tik dėl trečiųjų asmenų informavimo, tačiau, jeigu yra bendrovės valdybos sprendimas dėl naujojo vadovo paskyrimo, bendrovės viduje tas asmuo gauna visus vadovavimo įgaliojimus. Be to, pati atsakovė vertino ir laikė, jog buvo materialiai atsakinga už bendrovės turtÄ , kas tik patvirtina, kad ji pati save laikė bendrovės vadove, atsakingu už bendrovę asmeniu, o ne formalia vadove. 12.12.

Atsakovė pripažino, kad kol laikinai ėjo bendrovės direktorės pareigas, tinkamai nevaldė bendrovės turto, dokumentų, neužtikrino jų saugumo, neatsakingai perdavė tretiesiems asmenims. Kur yra jos valdymo metu latvių įmonei vežtas turtas ir dokumentai, nėra žinoma iki Å¡iol, tačiau teismui Å¡i aplinkybė nebuvo svarbi. Atsakovės patvirtinimas, kad ji neiÅ¡saugojo bendrovės turto (įskaitant ir bendrovės atsargas), yra akivaizdus pagrindas atsakovės neteisėtiems veiksmams dėl bendrovės turto negrÄ Å¾inimo konstatuoti, todėl teismo iÅ¡vados, kad atsakovė bendrovės turto nevaldė ar jį grÄ Å¾ino, yra nelogiÅ¡kos. 12.13.

Teismui buvo žinoma, kad balansas buvo tikslintas dėl to, jog buvo tikrinami bendrovės dokumentai ir buvo nustatyta, kad atsakovė savo vadovavimo bendrovei laikotarpiu galimai netinkamai organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , bendrovės buhalterijai laiku nebuvo pateikiama informacija apie įvairius sandorius, mokėjimus, sÄ skaitas ir pan., kas iÅ¡kreipė pirminio teismui teikto bendrovės balanso duomenis. 12.14. Nors teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartyje suformavo pozicijÄ , kad liudytojo V.

J. parodymų teisingumÄ Ä¯vertins užbaigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, tačiau skundžiamame sprendime apie liudytojo parodymus ir jų reikÅ¡mę bylai nepasisakė. 12.15. Teismas visiÅ¡kai negynė bendrovės, bankrutavusio juridinio asmens ir jos kreditorių interesų; teismo liko neįvertinta, kad atsakovė iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų, netinkamo pareigų vykdymo ne tik nesulauks sankcijų, tačiau gaus naudÄ .

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė R. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 13.1. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių teisės normų, kurias pažeidė pirmos instancijos teismas ir/ ar aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti sprendimo neteisėtumÄ , o tik iÅ¡reiÅ¡kia savo vidinį nepasitenkinimÄ sprendimu, iÅ¡ naujo dėsto jau iÅ¡nagrinėtas faktines aplinkybes ir samprotavimus. 13.2.

Civilinio proceso normos aiÅ¡kiai nustato ieÅ¡kovo pareigÄ Ä¯rodyti, kad konkretus turtas yra pas atsakovę, jos žinioje ir yra jos valdomas. IeÅ¡kovas iki Å¡ios dienos ne tik nėra pateikęs teismui jokių konkrečių duomenų, koks telefonas ir kompiuteris tariamai yra pas atsakovę, Å¡ių daiktų įsigijimo dokumentų, bet ir pats nežino Å¡io turto identifikacinių duomenų ir požymių. 13.3. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog reikalaujami daiktai yra pas atsakovę.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad ginčo kompiuteris ir telefonas 2018 m. rugsėjo 3 d. užfiksuoti trečiojo asmens biuro patalpose, o nuo to laiko atsakovė negalėjo patekti į šias patalpas, rodo, kad tiek ginčo telefono, tiek ginčo kompiuterio atsakovė neturi ir nevaldo. 13.4. Trečiojo asmens atsargos nebuvo perduotos atsakovei jokiu dokumentu, jos nebuvo faktinėje atsakovės žinioje, nes visos atsargos buvo prekybos vietose. Atsargų perdavimo atsakovei faktas ieškovo neįrodinėjamas jokiais leistinais įrodymais, o grindžiamas tik ieškovo prielaidomis. 13.5.

Paskutinis trečiojo asmens vadovas tiek de facto (iÅ¡ tikro), tiek de jure (teisiÅ¡kai) buvo pats ieÅ¡kovas, kas lemia, kad visas trečiojo asmens turtas, atsargos buvo ieÅ¡kovo žinioje ir jis turėjo vienvaldiÅ¡kÄ teisę bei galimybę jomis disponuoti ir daryti poveikį. Jis tai ir darė, grÄ Å¾indamas prekybos vietų patalpas nuomotojams ir perimdamas ten buvusį trečiojo asmens turtÄ . 13.6. Dalį trečiojo asmens atsargų policija konfiskavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) patalpų. Konfiskuoto turto sÄ raÅ¡as pateiktas byloje, sÄ raÅ¡as yra detalizuotas, kas papildomai įrodo, jog konkretus turtas objektyviai nėra atsakovės žinioje. 13.7.

Ieškovas, vykdydamas trečiojo asmens vadovo funkcijas, 2018 m. rugpjūčio mėn. masiškai atleido beveik visus darbuotojus, kurių atleidimas vėliau buvo pripažintas neteisėtu. Taip pat ieškovas, kaip trečiojo asmens vadovas, neįleido trečiojo asmens darbuotojų (ir atsakovės) į trečiojo asmens prekybos patalpas, todėl akivaizdu, kad atsakovė negalėjo patekti nei prie atsargų, nei prie telefono ar kompiuterio, kurie liko trečiojo asmens patalpose.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo BUAB „Regėjimas“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovas nepagrindė savo apeliacinio skundo, nenurodė, kokias konkrečiai materialinės ir/ ar procesinės teisės normas pirmos instancijos teismas pažeidė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys dėl turto grÄ Å¾inimo bankrutavusiai bendrovei atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. IeÅ¡kovas G. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliaciniu skundu skundžiamas visa apimtimi.

17. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovė, kuriÄ su bendrove siejo darbo santykiai, po Å¡ių santykių nutraukimo negrÄ Å¾ino jai, kaip darbuotojai, perduotų daiktų – neÅ¡iojamojo kompiuterio ir mobiliojo ryÅ¡io telefono, be to, kad atsakovė iki 2018 m. liepos 17 d. ėjo įmonės vadovės pareigas ir buvo atsakinga už į įmonės balansÄ Ä¯trauktÄ trumpalaikį turtÄ (atsargas), kurių neperdavė nei naujam bendrovės direktoriui - ieÅ¡kovui, nei įmonės nemokumo administratorei po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Dėl atsakovei, kaip darbuotojai, perduoto turto grÄ Å¾inimo 18. Byloje nustatyta ir to bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neneigė atsakovė, kad jai 2017 m. lapkričio 17 d. darbo funkcijoms vykdyti, be kita ko, buvo perduotas telefonas Samsung ir kompiuteris DELL. IeÅ¡kovas teigia, kad, pasibaigus atsakovės ir bendrovės darbo santykiams, atsakovė Å¡ių daiktų nei ieÅ¡kovui (tuo metu ėjusiam bendrovės vadovo pareigas), nei bendrovės nemokumo administratorei (po bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo) neperdavė (nėra pateikta jokio tai pagrindžiančio įrodymo).

Atsakovė tvirtina, kad nurodytus daiktus (bendrovės turtÄ ) ji paliko savo darbo vietoje bendrovės biuro patalpose išėjimo iÅ¡ darbo dienÄ . Pirmosios instancijos teismas surinktų įrodymų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , jog yra labiau tikėtina, kad atsakovės paaiÅ¡kinimai yra pagrįsti. Su tokiu vertinimu kategoriÅ¡kai nesutinka ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde akcentuodamas netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigų paskirstymo klausimÄ . Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

19. Kaip jau minėta, byloje bendrovės darbo priemonių priėmimo - perdavimo akte yra neginčijamai nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovei buvo perduotas telefonas Samsung, automobilis (duomenys neskelbtini) ir kompiuteris Dell. Ginčas tarp Å¡alių dėl perduoto automobilio grÄ Å¾inimo Å¡iuo metu yra nutrauktas. Tuo tarpu atsakovė neneigia, jog iÅ¡ bendrovės darbo funkcijoms vykdyti buvo gavusi telefonÄ ir kompiuterį, ginčas tarp Å¡alių Å¡iuo metu yra tik dėl to, kokie konkretÅ«s daiktai jai buvo perduoti, ir Å¡ių daiktų grÄ Å¾inimo bendrovei fakto įrodytumo.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, jos 40 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

21. Nagrinėjamu atveju jokių konkrečių telefonÄ ir kompiuterį identifikuojančių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie Å¡io turto gamybos metus, modelį, komplektacijÄ ar iÅ¡vaizdÄ , byloje nėra (jau minėta, kad 2017 m. lapkričio 17 d. darbo priemonių priėmimo - perdavimo akte tiesiog nurodyta telefonas Samsung ir kompiuteris Dell). IeÅ¡kovo į bylÄ pateikta 2014 m. vasario 7 d. sÄ skaita, kurioje užfiksuotas neÅ¡iojamojo kompiuterio Inspiron 15R įsigijimo bendrovės vardu už 2 669 Lt be PVM sumÄ faktas, neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad bÅ«tent Å¡is kompiuteris buvo perduotas atsakovei (neatitinka netgi pavadinimas). IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad bendrovė nuo 2014 m. įsigijo ar turėjo savo apskaitoje tik vienÄ neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, kurį ir perdavė atsakovei.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad, atsižvelgiant į tai, jog už darbo santykių tinkamÄ Ä¯forminimÄ yra atsakingas darbdavys, atsakovei, kaip darbuotojai, negali bÅ«ti perkeliamos neigiamos tinkamo jai perduotos darbo priemonės neidentifikavimo perdavimo faktÄ patvirtinančiame dokumente pasekmės. Nors ieÅ¡kovas su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka, nurodydamas, kad ne jis perdavimo momentu buvo bendrovės vadovu ir negali atsakyti už netinkamÄ turto perdavimo įforminimÄ , tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai ir pažymi, kad Å¡iuo atveju neigiamos minėto tinkamo neįforminimo pasekmės tenka ne asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui, o bankrutuojančiai bendrovei, konkrečiai – jos valdymo organams, kadangi bÅ«tent darbdavys per savo valdymo organus, bÅ«damas atsakingu už darbo organizavimÄ , tinkamÄ inventorizacijÄ , įforminimÄ , Å¡ias pareigas privalo vykdyti skaidriai, laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rÅ«pestingumo pareiga apima, be kita ko, pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Tokių pareigų neatlikdamas ir nesilaikydamas apdairumo, darbdavys rizikuoja prisiimti neigiamus tokio savo elgesio padarinius. Susipažinus su bylos medžiaga, vertinant net dėl kelių aspektų, darytina iÅ¡vada, kad darbdaviui, neatlikus tinkamo įforminimo, vadovaujantis įrodinėjimo paskirstymo taisyklėmis, egzistuojantys neaiÅ¡kumai vertintini silpnesniosios darbo santykių Å¡alies – darbuotojo – naudai.

Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad teismas tik iÅ¡ įrodymų visumos gali daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovei, kaip silpnesnei darbo teisinių santykių Å¡aliai, neturėtų bÅ«ti perkeliamos neigiamos netinkamo turto perdavimo įforminimo pasekmės, sudarančios nepagrįstas prielaidas iÅ¡ jos reikalauti individualiais požymiais neapibÅ«dintų daiktų (telefono, kompiuterio) grÄ Å¾inimo.

24. Taigi, ieÅ¡kovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad dėl netinkamo perduodamo turto įforminimo teismas visas neigiamas pasekmes be pagrindo perkėlė jam (ieÅ¡kovui), kuris nei aktÄ sudarinėjo, nei atsakovei perdavė kompiuterį ir telefonÄ , nei tuo metu vadovavo bendrovei. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nekonstatavo paties ieÅ¡kovo nei kaip bendrovės vadovo, nei kaip akcininko pareigų netinkamo atlikimo, tik pažymėjo, kad už netinkamai identifikuotÄ perduotÄ turtÄ negali bÅ«ti atsakinga atsakovė, kaip įmonės darbuotoja. Tuo tarpu ankstesnių bendrovės vadovų pareigų (ne) tinkamas atlikimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako.

25. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis privalėjo įrodyti ir neįrodė, jog, iÅ¡eidama iÅ¡ savo darbo vietos paskutinę darbo dienÄ , atsakovė kompiuterį ir telefonÄ pasiėmė su savimi. IeÅ¡kovo teigimu, bÅ«tent atsakovė turėjo įrodyti, kad grÄ Å¾ino kompiuterį ir telefonÄ bendrovei, kuriuos buvo gavusi iÅ¡ bendrovės pasiraÅ¡ytinai. Apelianto įsitikinimu, jei atsakovė tinkamai bÅ«tų perdavusi kompiuterį, bÅ«tų atlikti atitinkami įraÅ¡ai bendrovės darbo priemonių priėmimo - perdavimo akte, todėl, nesant bendrovės atstovo paraÅ¡o tokiame dokumente, tvirtinti, kad atsakovė perdavė bendrovei kompiuterį ar telefonÄ , nėra pagrindo.

Be to, apelianto vertinimu, pati atsakovė nelaikė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo paskutinė jos darbo diena bendrovėje, nes dar rugsėjo 5 d. ji atvyko į darbÄ , taigi, atsakovei nebuvo jokio reikalo rugsėjo 3 d. palikti savo darbo priemones darbo vietoje. Atsakovė aplinkybę, kad paliko kompiuterį darbo vietoje įrodinėja ieÅ¡kovo 2018 m. rugsėjo 3 d. darytu vaizdo įraÅ¡u, iÅ¡ kurio matyti, jog ant atsakovės darbo stalo stovi kompiuteris.

26. IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių tikėtinÄ buvimÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovo 2018 m. rugsėjo 3 d. darytas vaizdo įraÅ¡as rodo, kad ant atsakovės darbo stalo bendrovės biuro patalpose yra padėtas neÅ¡iojamasis kompiuteris.

Atsakovė nurodė, kad tai yra tas pats kompiuteris, kuris jai buvo perduotas 2017 m. lapkričio 17 d. Nors, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, jokie kiti objektyvÅ«s įrodymai be atsakovės paaiÅ¡kinimų Å¡ios aplinkybės nepatvirtina, tačiau byloje taip pat nėra įrodymų, suteikiančių pagrindÄ situacijÄ vertinti kitaip. IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad ant atsakovės darbo stalo esantis kompiuteris galėjo bÅ«ti kito darbuotojo ar kad tai ne tas kompiuteris, kurį bendrovė perdavė atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodyta, kad ant atsakovės darbo stalo esantis kompiuteris yra ginčo kompiuteris ir kad jis buvo bendrovės patalpose 2018 m. rugsėjo 3 d., o po Å¡ios datos atsakovė nurodytose patalpose nebuvo.

27. IeÅ¡kovo argumentas, kad atsakovė, iÅ¡eidama iÅ¡ bendrovės patalpų galėjo minėtÄ kompiuterį iÅ¡sineÅ¡ti su savimi, vertintinas kritiÅ¡kai dėl konfliktinių Å¡alių santykių ir abipusio nepasitikėjimo. Å ias aplinkybes patvirtina faktas, kad, atsakovei atvykus į darbo vietÄ , ieÅ¡kovas vykdė vaizdo filmavimÄ , todėl negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovei iÅ¡ bendrovės biuro patalpų ketinant iÅ¡sineÅ¡ti kompiuterį ar kokį kitÄ bendrovės turtÄ , ieÅ¡kovas bÅ«tų neleidęs to padaryti arba tokius veiksmus taip pat bÅ«tų užfiksavęs.

28. KritiÅ¡kai vertintinas ir apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovė nelaikė jos darbo santykių pabaiga 2018 m. rugsėjo 3 d., kadangi rugsėjo 5 d. dar buvo atėjusi į darbÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. liepos mėn. paskyręs save trečiojo asmens vadovu ieÅ¡kovas sustabdė bendrovės veiklÄ ir kreipėsi į teismÄ dėl nemokumo bylos trečiajam asmeniui iÅ¡kėlimo. Å is jo pareiÅ¡kimas buvo patenkintas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi, tačiau pats ieÅ¡kovas nurodytÄ nutartį apskundė ir ji įsiteisėjo tik 2019 m. vasario 28 d.

Taigi, bendrovės veikla laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2019 m. vasario 28 d. nebuvo įprastinė, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas bendrovės veiklÄ sustabdė, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė Å¡iuo laikotarpiu turėjo nebaigtų darbo funkcijų ir jų įvykdymui su savimi pasiėmė bendrovės kompiuterį. Dėl to, apibendrinant byloje esančius įrodymus bei Å¡alių tarpusavio santykius, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju labiau tikėtina, jog atsakovė, iÅ¡eidama iÅ¡ savo darbo vietos paskutinę darbo dienÄ , darbo reikmėms skirtÄ kompiuterį paliko darbo vietoje, o ne pasiėmė su savimi.

Ä®rodymų, suteikiančių pagrindÄ kitaip vertinti susidariusiÄ situacijÄ , byloje nėra, o apeliacinio skundo argumentai teismo iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia.

29. Vertinant byloje esančius įrodymus dėl atsakovei perduoto telefono Samsung grÄ Å¾inimo, teisėjų kolegija esmine aplinkybe laiko tai, kad nemokumo administratorė, kuriai kratos metu paimtas turtas perduotas saugoti, gavusi ikiteisminio tyrimo institucijos leidimÄ atidaryti užplombuotÄ dėžę, kurioje buvo telefonas, 2021 m. vasario 12 d. pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas pats telefonas ir jo identifikaciniai duomenys. Atsakovei teigiant, kad tai tas pats telefonas, kuris jai buvo perduotas 2017 m. lapkričio 17 d., prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra.

Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas taip pat nepaneigė atsakovės argumento, kad iÅ¡eidama iÅ¡ savo darbo vietos telefonÄ ji taip pat paliko bendrovės patalpose ir telefonas Å¡iuo metu yra bendrovės žinioje (nors laikinai ir perimtas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos). IeÅ¡kovas vėl gi neįrodė, kad bendrovė turėjo daugiau telefonų Samsung ar, kad konkretus telefonas, kuris buvo rastas užplombuotoje dėžėje, priklausė kitai ieÅ¡kovo valdomai įmonei.

Nesutiktina ir su ieškovo teiginiais, jog telefonas, kuris rastas užplombuotoje dėžėje yra naujas, o atsakovė nurodė, kad jai buvo perduotas senas ir subraižytas telefonas. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens nemokumo administratorės pateiktose nuotraukose matomo telefono mygtukai, esantys prie ekrano, yra nusitrynę, telefono korpusas apibraižytas, taigi, vien iš šių nuotraukų daryti išvados, kad dėžėje rastas telefonas yra naujas, nėra pagrindo. Tokiu būdu atsakovės paaiškinimai dėl dėžėje rasto telefono ir jos parodymai dėl gauto telefono negali būti vertinami kaip prieštaringi.

30. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ieÅ¡kovo atžvilgiu, nes visus ieÅ¡kovo argumentus nepagrįstai atmetė, dėjo pastangas, jog bÅ«tų surastas telefonas Samsung, t. y. siÅ«lė atsakovei iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks telefonas užfiksuotas nemokumo administratorės kartu su 2020 m. lapkričio 27 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktame 2020 m. spalio 9 d. paimto turto perdavimo ir priėmimo akte (eilės numeriu 197), t. y., apelianto teigimu, teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė ir tuo, kad įrodymai buvo vertinami ne objektyviai, o selektyviai, parenkant tas aplinkybes ir tokiais aspektais, kurie nagrinėjamoje byloje teisėjui yra naudingesni, siekiant įrodyti ieÅ¡kovo teiginių nepagrįstumÄ .

31. Teisėjų kolegija nurodo, kad apelianto argumentai dėl teisėjo, nagrinėjusio bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡aliÅ¡kumo nepagrįsti, nes nepateikta įrodymų, realiai patvirtinančių galimÄ teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ ; apeliantas nurodo tik pastebėjimÄ , tačiau niekaip nepagrindžia galimo bylÄ nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju aspektu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaneigus preziumuojamo teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo principo, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas.

32. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo teiginiai dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo jau buvo iÅ¡nagrinėti Kauno apygardos teismo pirmininko 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kurioje padaryta iÅ¡vada, kad nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo spręsti, jog teisėjas netinkamai ar neobjektyviai veda civilinę bylÄ , yra Å¡aliÅ¡kas kurios nors Å¡alies atžvilgiu, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindo.

33. Be to, CPK 12 straipsnyje įtvirtinta norma, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti.

34. Teismo funkcijÄ ir pareigas įrodinėjimo procese apibrėžia kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas – tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

35. Šiuo atveju, byloje nesant kitų įrodymų, koks konkrečiai telefonas buvo perduotas atsakovei ir kur jis yra, pirmosios instancijos teismo siūlymas išsiaiškinti, koks telefonas buvo užfiksuotas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2020 m. spalio 9 d. paimto turto perdavimo ir priėmimo akte (eilės numeriu 197) nelaikytina proceso teisės normų pažeidimu, kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje buvo būtina nustatyti aplinkybę, koks telefonas buvo paimtas kratos metu, dėl to proceso šalims buvo siūloma pateikti atitinkamus įrodymus, kas ir buvo padaryta.

36. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestinas ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, siÅ«lydamas iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, kur yra ginčo telefonas, pažeidė rungimosi principÄ ar buvo Å¡aliÅ¡kas kurios nors vienos Å¡alies naudai, nors iÅ¡ dalies toks teismo veiksmas ir buvo nenaudingas ieÅ¡kovui. Dėl reikalavimo perduoti bendrovės atsargas 37. IeÅ¡kovas kildina atsakovės atsakomybę už įmonės atsargų (ne) iÅ¡saugojimÄ iÅ¡ atsakovės pripažinimo, kad ji stengėsi iÅ¡saugoti bendrovės turtÄ , siekdama užtikrinti jo perdavimÄ trečiojo asmens nemokumo administratorei, kas, apelianto vertinimu, rodo atsakovės pripažinimÄ , kad ji, kaip vadovė, nors ir laikina, buvo atsakinga už bendrovės atsargas.

Perduotinų atsargų realus egzistavimas, jų kiekis ir vertė byloje įrodinėjamas iš esmės vien ieškovo pasirašytu 2018 m. birželio 30 d. duomenimis sudarytu bendrovės balansu, kuriame nurodoma, kad bendrovė turi 383 444 Eur atsargų.

38. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl atsargų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovės, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ir Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo neįrodė, nes nėra aiÅ¡ku, kokiais duomenimis vadovaudamasis ieÅ¡kovas parengė balansÄ už laikotarpį, kurio metu jis įmonei nevadovavo, be to, ieÅ¡kovas pripažino, kad jis neturi bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir neatliko esamo bendrovės turto inventorizacijos. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas bendrovės balansÄ sudarinėja ir interpretuoja vien sau palankia linkme, kadangi trečiojo asmens bankroto byloje, taikius ieÅ¡kovui atsakomybę už bendrovės turto ir dokumentų pagal balansÄ neperdavimÄ , ieÅ¡kovas sudarė naujÄ balansÄ 2019 m. kovo 1 d. duomenimis, kuriame nurodė, kad atsargų bendrovė neturi.

Dėl to 2018 m. birželio 30 d. duomenimis sudaryto bendrovės balanso duomenis (įrodinėjant 383 444 Eur vertės atsargų egzistavimÄ ) pirmosios instancijos teismas vertino kritiÅ¡kai. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui iÅ¡ esmės pritaria.

39. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAÄ®) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jei pasikeičia Å«kio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius praneÅ¡imus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas Å«kio subjekto vadovas. Taigi, ankstesnė bendrovės vadovė – G. K. - už bendrovę ir jos veiklÄ savo vadovavimo metu atsakingas asmuo, keičiantis vadovui (skiriant laikinÄ vadovÄ ), turėjo pareigÄ tinkamai pasirengti ir perduoti dokumentus bei turtÄ naujajai vadovei - atsakovei.

Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. Nr. 719 nutarimu „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų inventorizacijos taisyklių (redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d.) nuostatose tiesiogiai ir neįtvirtinta įmonės vadovo pareiga inventorizuoti turtÄ , tačiau pagal minėtų taisyklių 9.2 papunktį turtas inventorizuojamas keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, kuriuo gali bÅ«ti įmonės darbuotojas (nebÅ«tinai vadovas), o pareigas paliekantis vadovas privalo perduoti visÄ bendrovei priklausantį turtÄ naujajam vadovui.

Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad, 2017 m. gruodžio 3 d. bendrovės valdybos sprendimu atsakovę paskyrus laikinai eiti bendrovės direktorės pareigas, būtų atlikta inventorizacija ir bendrovės turtas, įskaitant atsargas, būtų realiai perduotas atsakovei.

40. Atsakovės teiginiai, kad jai, kaip buvusiai bendrovės vadovei, pasiraÅ¡iusiai materialinės atsakomybės sutartį, teko priimti sprendimÄ iÅ¡laikyti įmonės turtÄ vietoje, kol atvyks bankroto administratorius, kartu su kitų byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovė laikė save atsakinga už 383 444 Eur vertės atsargas, t. y. pripažino, kad jai buvo patikėtos nurodytos vertės bendrovės atsargos. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovei tampant laikinÄ ja bendrovės vadove, bendrovės turtas nebuvo inventorizuotas, taip pat jis nebuvo inventorizuotas ir ieÅ¡kovui tampant bendrovės vadovu.

Taigi, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nėra galimybės nustatyti, kokios vertės ir kokios apskritai atsargos buvo bendrovės žinioje atsakovei tampant laikinÄ ja bendrovės vadove ir kokios buvo ieÅ¡kovui perimant vadovavimÄ iÅ¡ atsakovės. Pažymėtina, kad byloje apskritai nėra įrodymų, jog konkretus turtas (atsargos) atsakovei bÅ«tų perduotas ir pagal materialinės atsakomybės ar kitas sutartis.

41. Teisėjų kolegija taip pat iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje esančių įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovės paskyrimas į laikinas direktorės pareigas buvo formalus, nuolatinės direktorės iÅ¡ pareigų neatÅ¡aukiant, tik užpildant dėl jos laikino nebuvimo darbe kylančiÄ spragÄ , tačiau nesuteikiant atsakovei realios galimybės vykdyti vadovo pareigas. Nors ieÅ¡kovas su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka, tačiau savo abejones grindžia tik deklaratyviais samprotavimais, kurių nepagrindžia byloje esančiais įrodymais.

Tai, kad atsakovė galimai žinojo atitinkamas aplinkybes, susijusias su bendrove ir jos realių vadovų planais (latvių bendrovės ketinimus įsigyti bendrovę ir pan.) savaime neįrodo, kad atsakovė priiminėjo savarankiškus sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu, jos turtu ar bendrovės veiklos tęstinumu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje apskritai nėra jokių duomenų apie tai, kad per 7 mėnesius, kol laikinai ėjo bendrovės vadovės pareigas, atsakovė būtų vienasmeniškai priėmusi kokius nors sprendimus, susijusius su įmonės valdymu ar jos turto naudojimu.

Ir prieÅ¡ingai, byloje yra pateikta visa eilė įrodymų, kad pats ieÅ¡kovas organizavo turto, kurio didžiÄ jÄ dalį sudarė bÅ«tent atsargos, pasiėmimÄ iÅ¡ prekybos vietų. IeÅ¡kovas nesugebėjo racionaliai paaiÅ¡kinti, kur yra patalpose rastos ir patalpas atlaisvinant iÅ¡ jų iÅ¡vežtos atsargos. BÅ«tent Å¡ių duomenų nebuvimas užkerta galimybę iÅ¡samiai įvertinti, kokiÄ dalį atsargų ieÅ¡kovas perėmė iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ įsigaliojant nutarčiai dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iÅ¡kėlimo, dėl to už prekybos vietose buvusių atsargų neiÅ¡saugojimÄ atsakovė nėra atsakinga.

42. Ä®vertinusi aukščiau nurodytų įrodymų visumÄ ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog atsakovė disponuoja kokiomis nors trečiajam asmeniui priklausančiomis atsargomis ir dėl to privalo jas grÄ Å¾inti. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 43. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis 2020 m. gruodžio 3 d. buvo pateikęs praÅ¡ymÄ , kuriame prašė paskirti byloje liudijusiam V. J. baudÄ už melagingų parodymų davimÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡ioje proceso stadijoje, kol nėra iÅ¡tirti ir įvertinti visi byloje esantys įrodymai, negali vertinti liudytojo parodymų teisingumo, t. y. leido suprasti, kad liudytojo parodymų teisingumÄ Ä¯vertins užbaigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, tačiau skundžiamame sprendime teismas neužsiminė apie liudytojo V. J. parodymus ir jų reikÅ¡mę byloje.

44. Byloje nustatyta, kad iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovas 2020 m. gruodžio 3 d. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ skirti byloje liudijusiam V. J. baudÄ už melagingų parodymų davimÄ . Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi, spręsdamas šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , nurodė, kad pagal CPK nuostatas teismas liudytojui baudÄ gali skirti tik už nepagrįstÄ atsisakymÄ liudyti (CPK 103 straipsnis, 191 straipsnio 1 dalis). Už melagingų parodymų davimÄ liudytojui atsakomybė kyla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad skirti baudÄ liudytojui V. J. už, kaip tvirtina ieÅ¡kovas, melagingus parodymus nėra teisinio pagrindo, todėl praÅ¡ymo netenkino, papildomai nurodydamas, kad Å¡ioje proceso stadijoje, kol nėra iÅ¡tirti ir įvertinti visi byloje esantys įrodymai, teismas negali vertinti liudytojo parodymų teisingumo.

45. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl baudos liudytojui skyrimo iÅ¡nagrinėjo ir jį atmetė, todėl papildomai pasisakyti Å¡iuo klausimu teismo sprendime nereikėjo. Be to, skundžiamame sprendime liudytojo V. J. parodymais pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės ir nesirėmė, todėl nėra pagrindo kvestionuoti jų teisingumo ir reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 46.

Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, bylÄ nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ , teisingai taikė materialiosios teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Dėl to ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui neatlyginamos. Nors atsakovė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ atlyginti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių Å¡ių iÅ¡laidų dydį iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danguolė Martinavičienė Antanas Rudzinskas Alma Urbanavičienė