2020-12-02 Nr. AB-22776-3-61-3-03242-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-803-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03242-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, pateikti teismui skundžiamus aktus, skunde nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą ir atsakovo buveinę, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo, bei pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. spalio 9 d. gautas pareiškėjo elektroninis laiškas, kuriame prašoma tenkinti skundą ir įpareigoti atsakovą grąžinti 20 Eur pareiškėjui. Taip pat pareiškėjas pateikė teismui Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. 2S-2230-254/2014 „Dėl pareiškimo“, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 2S-2230-254/2014 „Dėl prašymo išduoti pažymą“, Komisijos 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. S-169 (7-145/2020) „Dėl L. K. skundo“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui.

Susipažinęs su elektroniniu laiško tekstu, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino esminių skundo trūkumų, nurodytų teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartyje, t. y. nepateikė patikslinto skundo kaip atskiro procesinio dokumento (pateikė tik kaip elektroninio laiško tekstą), kuriame būtų nurodytas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas ir atsakovo buveinė. Be to, pareiškėjas nesuformulavo ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančių skundo reikalavimų, nesumokėjo žyminio mokesčio, nepateikė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, pratęsti termino neprašė, todėl jo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas L. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašo žodinio bylos nagrinėjimo (nuotoliniu būdu).

Pareiškėjas paaiškina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-013815/2001 dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą papildyti sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tačiau jo prašymas buvo atmestas, nurodant, kad tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas. Pareiškėjas kelia klausimą, kodėl toks papildomas sprendimas nebuvo priimtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo L. K. skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti jam dalyvaujant teismo posėdyje, t. y. žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tačiau vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi, atskirieji skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių L. K. atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodiniame procese, jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nenurodė ir pats pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikra (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), o paaiškinimai žodžiu negali pakeisti nagrinėjimo ribų, taigi, esant šioms sąlygoms, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, pateikti teismui skundžiamus aktus, skunde nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą ir atsakovo buveinę, pateikti teismui skundžiamus aktus, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo, bei pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas teismui atsiuntė elektroninį laišką, kuriame prašo tenkinti skundą ir įpareigoti atsakovą grąžinti 20 Eur pareiškėjui. Taip pat pareiškėjas pateikė teismui Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. 2S-2230-254/2014 „Dėl pareiškimo“, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 2S-2230-254/2014 „Dėl prašymo išduoti pažymą“, Komisijos 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. S-169 (7-145/2020) „Dėl L. K. skundo“.

Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepateikė patikslinto skundo kaip atskiro procesinio dokumento (pateikė tik kaip elektroninio laiško tekstą), kuriame būtų nurodytas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas ir atsakovo buveinė. Be to, pareiškėjas nesuformulavo ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančių skundo reikalavimų, nesumokėjo žyminio mokesčio, nepateikė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).

Kadangi pareiškėjas pašalino ne visus teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, t. y. nepateikė patikslinto skundo kaip atskiro procesinio dokumento (pateikė tik kaip elektroninio laiško tekstą), kuriame būtų nurodytas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas ir atsakovo buveinė. Be to, pareiškėjas nesuformulavo ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančių skundo reikalavimų, nesumokėjo žyminio mokesčio, nepateikė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai buvo esminiai ir nustatyti pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl ko nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškintina, kad teismo 2020 m. spalio 22 d. priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys