88de9523-b8b2-40d1-8a8a-e1eddb59678d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-27-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03943-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3.; 55.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjoms D. Č. ir D. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų D. Č. ir D. R. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :             PareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-3), kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.PareiÅ¡kėjos 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė patikslintÄ skundÄ (b. l. 46-47), kuriame praÅ¡o:

1. Nutraukti bylos nagrinėjimÄ toje dalyje, kurioje neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalys pareiÅ¡kėjoms bus iÅ¡mokamos vadovaujantis GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatomis.2. Sustabdyti bylos nagrinėjimÄ toje dalyje, kurioje likusios neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalys pareiÅ¡kėjoms nebus iÅ¡mokamos pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti ar GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.3.

Konstituciniam Teismui nusprendus, jog GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, priteisti pareiÅ¡kėjoms iÅ¡ atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus likusias neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis, kurios nebus iÅ¡mokamos pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , ir įpareigoti atsakovÄ jas iÅ¡mokėti neatidedant sprendimo vykdymo, nes pareiÅ¡kėjos yra senatvės pensijos gavėjos. D. Č. ginčo laikotarpiu ėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus vedėjos pareigas (A lygio 14 kategorija, antra kvalifikacinė klasė). 2009 m. vasario 2 d. jai suteikta pirma kvalifikacinė klasė.

Nuo 2012 m. kovo 1 d. ji perkelta į 1-ojo pensijų skyriaus vedėjos pareigas ( A lygio 15 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė).D. R. ginčo laikotarpiu ėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus vedėjos pavaduotojos pareigas (A lygio 13 kategorija, antra kvalifikacinė klasė). Nuo 2012 m. kovo 1 d. ji perkelta į 1-ojo pensijų skyriaus vedėjos pavaduotojos pareigas (A lygio 14 kategorija, antra kvalifikacinė klasė). Nuo 2013 m. kovo 1 d. jai suteikta pirma kvalifikacinė klasė.Lietuvos Respublikos Seimui 2009 m. liepos 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai bei priedai už kvalifikacinę klasę.

Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nepagrįstai buvo sumažintos ir dėl to neteisėtai neišmokėtos jo darbo užmokesčio dalys.

Tai tapo pagrindu grÄ Å¾inti dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo taikymo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, tokiu bÅ«du atkuriant pareiÅ¡kėjų pažeistas nuosavybės teises. Tačiau priimtu 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymu Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas) tai buvo padaryta tik iÅ¡ dalies.

GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyta neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo tvarka, kurios pagrindu, pareiÅ¡kėjų nuomone, nepagrįstai žymiai sumažinama iÅ¡mokama neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., o tai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies ir prieÅ¡tarauja 23 straipsnio nuostatoms, ginančioms piliečių nuosavybės teises.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos prašė skundÄ ir patikslintÄ skundÄ patenkinti skunde ir patikslintame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, bei kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ar GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ (b. l. 19–21; 66–68) pripažino, kad, taikant iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusias VTÄ® nuostatas, pareiÅ¡kėjoms buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis.PraÅ¡o teismo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, kuriose Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatų galimo neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai dėl pareiÅ¡kėjų iÅ¡dėstytų teiginių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-61-552/2016 yra nurodęs, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyta grÄ Å¾intino darbo užmokesčio apskaičiavimo formulė, dėl kurios pagrįstumo ir teisėtumo teisėjų kolegijai nekyla abejonių. Be to, nurodo, kad administracinėje byloje Nr. A-2450-575/2016 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ bylÄ , įvertinęs Å¡ioje byloje taikytinas teisės aktų nuostatas ir atsižvelgęs į aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį, atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.Teismo posėdyje atsakovo atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas ir patikslintas skundas atmestini. Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo taikymo, priteisimo. Remiantis atsakovės atstovo ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktomis pažymomis pareiškėjoms išmokėta ne visa darbo užmokesčio dalis:D. Č. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 38451,51 Lt (b. l. 22-24).D.

R. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 22706,16 Lt (b. l. 25-27).Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ. Šio įstatymo 23 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTÄ® 25 straipsniu valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. VTÄ® 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010 m. birželio 30 d. įstatyme Nr. XI-944, 2011 m. lapkričio 22 d. įstatyme Nr. XI-1721, 2012 m. gruodžio 20 d. įstatyme Nr. XII-114) nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. VTÄ® 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. XI-363) dar kartÄ sumažinant pareiginės algos koeficientus 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams, taip pat nustatant sumažintus priedų už kvalifikacinę klasę dydžius. 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmus VTÄ® 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.

Vidaus tarnybos pareigÅ«nams mokami pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategorijÄ ir turimus laipsnius ginčijamu laikotarpiu nebuvo mažinami. Nagrinėjamu laiku pareiÅ¡kėjoms neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies pagrindas buvo teisinis reguliavimas, kurį įvertino Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), kuriame pripažino, kad pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases sumažinimas buvo nepagrįstas, kadangi tokiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Å iame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjui iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia, atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė VTÄ® 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti buvo numatyta iki 2014 m. gegužės 1 d., tačiau vėliau Å¡is terminas pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d.Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo dėl neproporcingo darbo užmokesčio sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. administracinėse bylose Nr. A-669-602/2016 ir               A-668-602/2016 suformuotÄ teismų praktikÄ , kur iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“.

Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo. PareiÅ¡kėjos reikalavimus kėlė Lietuvos valstybei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A-669-602/2016 atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams), po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakove pripažino institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę.

Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiÅ¡kėjų reikalavimui priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui atmestinas pareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.IÅ¡ pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ turinio matyti, kad, jų nuomone, GrÄ Å¾inimo įstatyme neteisėtai nustatyta valstybės tarnautojams grÄ Å¾inti tik dalį, o ne visÄ ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose konstatavo, kad dėl sunkios valstybės ekonominės situacijos darbo užmokestis galėjo bÅ«ti proporcingai mažinamas. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio mažinimas 2009–2013 metais buvo bÅ«tinas ir kokia atlyginimo dalis dėl ekonomikos krizės buvo sumažinta neproporcingai, todėl turi bÅ«ti grÄ Å¾inta (kompensuota).Konstitucinis Teismas, vertindamas atlyginimo už darbÄ mažinimÄ proporcingumo aspektu, 2013 m. liepos 1 d. nutarime atsižvelgė į toje konstitucinės justicijos byloje pateiktÄ Lietuvos Respublikos finansų ministro Rimanto Å adžiaus raÅ¡tÄ , kuriame, be kita ko, nurodyta, kad 2009 metais dėl atlyginimų mažinimo sutaupyta apie 11 mln.

Lt, o kiekvienais paskesniais metais (įskaitant 2013 metus) – apie 112 mln. Lt; siekiant per metus sutaupyti 112 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, darbuotojų darbo metinį užmokesčio fondÄ bÅ«tų reikėję tolygiai mažinti: 2009 metais – apie 2 proc., kiekvienais paskesniais metais – apie 4,5 proc. Å iuos apskaičiavimus Konstitucinis Teismas pakartojo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime. Jais yra remiamasi ir GrÄ Å¾inimo įstatyme, kurio preambulėje nurodyta, kad Seimas šį įstatymÄ priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus.

Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigÄ nustatyti kompensavimo mechanizmÄ , privalo įvertinti, kurie iÅ¡ patirtų praradimų buvo neproporcingi.Teismui abejonių dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nekyla. Akcentuotina, kad ir kitose tokio pobÅ«džio bylose nebuvo tenkinti asmenų praÅ¡ymai kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-29-602/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2450-575/2016; 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1125-552/2016; 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2188-552/2016; 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3585-520/2016; nutartį administracinėje byloje Nr. A-3585-520/2016;).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti ar GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai atmestinas.Pažymėtina, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                          Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų D. Č. ir D. R. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                              Irena Paulauskienė