Legislator Case Law & Legislation
88de4e2a-ba75-4c64-a477-1a6b7ab58131 AI generated

88de4e2a-ba75-4c64-a477-1a6b7ab58131 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 88de4e2a-ba75-4c64-a477-1a6b7ab58131
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas, bet kurio iÅ¡ Å¡ių asmenų Å¡eimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymÄ , teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar gynėjo toje byloje Å¡eimos narys ar giminaitis;

Legislator headnote

AI generated

88de4e2a-ba75-4c64-a477-1a6b7ab58131 · Vilniaus apygardos teismas: proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje (1–6 punktai) yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ . Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nuÅ¡alinimo pagrindams, teisėjas privalo nusiÅ¡alinti ar gali bÅ«ti nuÅ¡alintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-259-891/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01174-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7.1; 16.9.10; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Budrys, sekretoriaujant Živilei Osipovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. E. A. A., jo įgaliotam atstovui advokatui Andriui KriÅ¡tapavičiui, vertėjai Rasai Gyskai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M.

E. A. A. įgalioto atstovo advokato A. KriÅ¡tapavičiaus (toliau ir – apeliantas, atstovas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1574-716/2020, kuriuo M. E. A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. E. A. A. nubaustas už tai, kad 2020 m. balandžio 8 d., apie 22.52 val., Vilniuje, Tuskulėnų g. 40, būdamas neblaivus (nustatytas 1,14 promilių girtumas), vairuodamas automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo nuo kito stovinčio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to jį kliudė ir apgadino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. HYUNDAI automobilio vairuotojas M.

E. A. A. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. E. A. A. įgaliotas atstovas advokatas A. KriÅ¡tapavičius praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutartį – bylÄ nutraukti. Anot apelianto, skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant procesines teisės normas.

3. Apeliantas nurodo, kad kaip visuotinai žinoma iÅ¡ vieÅ¡oje erdvėje paskleistos informacijos, skundžiamÄ nutarimÄ priėmęs teisėjas Mindaugas Striaukas vienÄ dienÄ prieÅ¡ skundžiamo nutarimo priėmimÄ , tai yra 2020 m. gegužės 19 d., buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, kai jam buvo nustatytas neblaivumas, be to, Lietuvos Respublikos Prezidentas ketina atleisti minėtÄ teisėjÄ iÅ¡ pareigų, kaip pažeminusį teisėjo vardÄ . Apelianto teigimu, pasitvirtinus Å¡ioms aplinkybėms, asmuo bÅ«tų laikomas pažeminęs teisėjo vardÄ nuo to momento, kai jis padarė konkretų teisės pažeidimÄ , už kurį jam buvo taikomos drausminio pobÅ«džio priemonės. Dėl to, apelianto įsitikinimu, administracinio nusižengimo byla M. E. A. A. atžvilgiu turėtų bÅ«ti nutraukta, nes skundžiamas nutarimas laikytinas negaliojančiu ab initio, kadangi bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

4. Be to, apeliantas teigia, kad buvo pažeista teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Pasak apelianto, jam įteiktas 2020 m. balandžio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas su jame nurodyta teismo posėdžio vieta ir laiku reiÅ¡kė, kad byla yra paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio, byla buvo iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, pažeidžiant principinę asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam. Be to, iÅ¡ skundžiamo nutarimo nematyti, kokiu teisiniu pagrindu teismas iÅ¡ žodinio bylos nagrinėjimo perėjo į raÅ¡ytinį bylos nagrinėjimÄ .

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad teismas iÅ¡vadÄ apie M. E. A. A. kaltumÄ daro iÅ¡ to, kad byloje yra liudytojos E. N. paaiÅ¡kinimai, tačiau proceso teisės normos numato, kad liudytojo parodymais galima remtis kaip objektyviais parodymais tik tuo atveju, jeigu jie yra duoti teismo posėdžio metu ir po teismo priesaika. Todėl, anot apelianto, byloje nėra objektyvių duomenų apie aplinkybes, kuriomis tariama liudytoja galėjo matyti galimÄ eismo įvykį. Be to, apelianto įsitikinimu, galimus apgadinimus arba jų nebuvimÄ galėtų užtikrinti tik nuosekli ekspertizė.

Taip pat, pasak apelianto, teismas visiÅ¡kai nesigilino ir į sulaikymo dienÄ M. E. A. A. duotus pirminius paaiÅ¡kinimus, kad neblaivumas jam buvo nustatomas policijos pareigÅ«nams jį sulaikius stovintį prie automobilio, o tai reiÅ¡kia, kad teismas Å¡aliÅ¡kai vertino policijos pareigÅ«nų tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad M. E. A. A. turi bÅ«ti trauktinas atsakomybėn už automobilio vairavimÄ neblaiviam.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu M. E. A. A. ir jo įgaliotas atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio bei apeliacinės instancijos teismui duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad M. E. A. A. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas neteisėtos sudėties teismo bei pažeidžiant teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principÄ .

Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo 7. Apeliantas skunde teigia, kad M. E. A. A. administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Å is argumentas grindžiamas tuo, kad skundžiamÄ nutarimÄ priėmęs teisėjas vienÄ dienÄ prieÅ¡ skundžiamo nutarimo priėmimÄ , tai yra 2020 m. gegužės 19 d., padarė administracinį nusižengimÄ â€“ vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, o Lietuvos Respublikos Prezidentui atleidus šį teisėjÄ iÅ¡ pareigų, jis bÅ«tų laikomas pažeminęs teisėjo vardÄ nuo to momento, kai jis padarė konkretų nusižengimÄ .

8. Pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį, teisėjams (ir kitiems nurodytiems proceso dalyviams) mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nuÅ¡alinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogijÄ , taikytinos ir teisėjo nuÅ¡alinimÄ baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu:

1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas, bet kurio iÅ¡ Å¡ių asmenų Å¡eimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymÄ , teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar gynėjo toje byloje Å¡eimos narys ar giminaitis;

2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymÄ , nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo ar civilinio atsakovo atstovas;

3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;

4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje (1–6 punktai) yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ . Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nuÅ¡alinimo pagrindams, teisėjas privalo nusiÅ¡alinti ar gali bÅ«ti nuÅ¡alintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. E. A. A. administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs ir skundžiamÄ 2020 m. gegužės 20 d. nutarimÄ priėmęs teisėjas M. Striaukas 2020 m. gegužės 19 d. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ â€“ vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu konstatuota, kad minėtas teisėjas tokiu poelgiu pažemino teisėjo vardÄ , todėl jam buvo iÅ¡kelta drausmės byla, kuri buvo perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Teisėjų garbės teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu teisėjui M. Striaukui pareiÅ¡kė griežtÄ papeikimÄ . Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs ir skundžiamÄ nutarimÄ priėmęs teisėjas M. Striaukas bÅ«tų turėjęs asmeninį iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar palankumÄ arba vienaip ar kitaip bÅ«tų suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi. Tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas. Be to, BPK 58 straipsnyje toks nuÅ¡alinimo pagrindas, kurį nurodo apeliantas, nenumatytas.

Vien tai, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs teisėjas prieÅ¡ skundžiamo nutarimo priėmimÄ padarė administracinį nusižengimÄ ir tokiu savo elgesiu pažemino teisėjo vardÄ , nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje Å¡is teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas ar negalėjo nagrinėti Å¡ios bylos. Skundžiamo nutarimo priėmimo dienÄ teisėjas M. Striaukas ėjo teisėjo pareigas, nuo jų nebuvo nuÅ¡alintas. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teisėjas M. Striaukas nebÅ«tų galėjęs nagrinėti M.

E. A. A. administracinio nusižengimo bylos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėtos sudėties teismo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam 10. Ä®vertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. E. A. A. neigiant savo kaltę, administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepatikrinęs jo keliamos įvykio versijos, neapklausęs nukentėjusio asmens bei betarpiÅ¡kai įvykį mačiusių liudytojų.

Toks teismo sprendimas, apeliacinį skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, yra prieÅ¡taraujantis ANK 630 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teismų praktikai. Pažymėtina, kad tiek ANK 629 straipsnio, tiek ANK 630 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad byla gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta ir nedalyvaujant proceso dalyviams, jei jiems tinkamai ir laiku praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ ir jeigu iÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ arba toks praÅ¡ymas teismo yra atmetamas, pripažinus neatvykimo į bylos nagrinėjimÄ priežastis nesvarbiomis.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. E. A. A. apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai (pasirašė administracinio nusižengimo protokole), dalyvaujant vertėjui, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko ir praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, todėl apylinkės teismas pagrįstai nagrinėjo bylÄ jam nedalyvaujant. Tačiau byloje nėra duomenų, kad į teismo posėdį bÅ«tų kviesti nukentėjusysis ar liudytojai – policijos pareigÅ«nai L.

Å . ar D. A., bei betarpiÅ¡kai įvykį mačiusi E. N., o įvertinus aplinkybę, kad M. E. A. A. savo kaltę iÅ¡ esmės neigė, siekiant paÅ¡alinti visas abejones, Å¡iuo atveju buvo bÅ«tina apklausti įvykį betarpiÅ¡kai mačiusius liudytojus. Å i klaida atliekant dalinį įrodymų tyrimÄ iÅ¡taisyta administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų 11. Kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos, apylinkės teismas, spręsdamas M.

E. A. A. kaltės klausimÄ , įvertino byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , tai yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojos E. N. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, vyriausiosios patrulės L. Å . tarnybinį praneÅ¡imÄ , alkotesterio duomenis, eismo įvykio vietos schemÄ , fotonuotraukas, vadovavosi kita byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl M. E. A. A. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus padarytos įvertinus visų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ .

Patikrinus Å¡iuos duomenis bei apklausus į apygardos teismÄ atvykusius administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį bei liudytojus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M. E. A. A. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, tačiau ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ jis padarė kitomis aplinkybėmis nei nustatė apylinkės teismas, dėl to keistina skundžiamo nutarimo apraÅ¡omoji dalis. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

E. A. A. 2020 m. balandžio 8 d., apie 22.52 val., Vilniuje, Tuskulėnų g. 40, vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo nuo kito stovinčio automobilio, dėl to jį kliudė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino ir po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį (2020 m. balandžio 9 d., 00.01 val., M. E. A. A. nustatytas 1,14 promilių girtumas). Tokiais savo veiksmais M. E. A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 221, 222 punktų reikalavimus.

12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. E. A. A. apklaustas teismo posėdžio metu teigė, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nebuvo, kad jo automobilis visiÅ¡kai neapgadintas, ant jo yra tik spalvos defektai, ne apgadinimai, tačiau tokiÄ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijÄ paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja E. N. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime ir bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu nurodė, kad 2020 m. balandžio 8 d., apie 22.52 val., Tuskulėnų g. 40 esančioje aikÅ¡telėje matė automobilių kontaktÄ ir iÅ¡ karto po jo nukentėjusiojo automobiliui padarytus apgadinimus.

Å i liudytoja teisme patvirtino, kad bÅ«tent M. E. A. A. (jo veidÄ matė, nes automobilyje degė Å¡viesa), vairuodamas automobilį HYUNDAI, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį VOLVO ir nuvažiavo toliau. Liudytoja pažymėjo, kad smÅ«gis buvo stiprus, jo nebuvo galima neiÅ¡girsti, automobilis pajudėjo iÅ¡ vietos, be to, ji automobilio HYUNDAI vairuotojui M. E. A. A. gestais parodė, kad jis atsitrenkė į kitÄ automobilį ir turi sustoti, tačiau jis to nepaisydamas toliau nuvažiavo pro jÄ .

Å iuos liudytojos E. N. parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigÅ«nas D. A.. Nors Å¡is liudytojas paties automobilių kontakto nematė, tačiau nurodė, kad jam su kolege gavus iÅ¡kvietimÄ ir atvykus į eismo įvykio vietÄ ten buvusi E. N. paaiÅ¡kino, koks automobilis į kokį automobilį atsitrenkė ir pasiÅ¡alino. Be to, D. A. patvirtino, kad apgadinimai buvo, jie buvo užfiksuoti ir nufotografuoti, apgadinimai atitiko, matėsi, kad apgadinimas padarytas neseniai. Å iuos liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantis policijos pareigÅ«nės L.

Å . tarnybinis praneÅ¡imas. Be to, iÅ¡ byloje esančios eismo įvykio schemos, papildomų duomenų ir fotonuotraukų matyti, kad policijos pareigÅ«nai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizacijÄ ir atlikę automobilių apžiÅ«rÄ bei matavimus konstatavo, jog apgadinimai sutampa. Pažymėtina, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. E. A. A. neginčijo, jog 2020 m. balandžio 8 d., apie 22.52 val., vairavo automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«tent Tuskulėnų g.

40. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitÄ ir leidžia spręsti, jog M. E. A. A. pažeidė KET 9 ir 14 punktų reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo nuo kito stovinčio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to jį kliudė ir apgadino abu automobilius.

13. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį asmeniui kyla ne tik nustačius, kad jis padarė KET pažeidimÄ ar pažeidimus, lėmusius kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ , bet taip pat bÅ«tina nustatyti tai, kad Å¡is asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, arba vengė apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

14. Sutiktina su apeliantu, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog eismo įvykio metu M. E. A. A. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Bylos duomenys (tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek liudytojų parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga) patvirtina, kad M. E. A. A. buvo sulaikytas ne eismo įvykio, o kitoje vietoje, praėjus maždaug valandai po eismo įvykio, tuo metu, kai automobilio nevairavo. Alkotesteriu 1,14 prom. girtumas M. E. A. A. taip pat buvo nustatytas po eismo įvykio praėjus šiek tiek daugiau nei valandai, tai yra 2020 m. balandžio 9 d., 00.01 val. (b. l. 13).

Tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja E. N. jokių aplinkybių dėl automobilio HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. E. A. A. neblaivumo ar apsvaigimo eismo įvykio metu nenurodė. Iš byloje esančio M. E. A. A. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog prieš eismo įvykį vartojo alkoholį (apie 16 val. gėrė alaus), tačiau apklaustas apygardos teismo posėdžio metu nurodė, jog tuo metu vartojo nealkoholinį alų, nes vairavo. Taigi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio metu M.

E. A. A. automobilį vairavo būdamas neblaivus, byloje nėra.

15. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, M. E. A. A. policijos pareigÅ«nų buvo sulaikytas praėjus nedideliam laiko tarpui po eismo įvykio (maždaug po valandos), netoli nuo eismo įvykio vietos ir jam alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas. Pats M. E. A. A. tiek savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tiek duodamas parodymus apygardos teismui pripažino, kad iÅ¡važiavęs iÅ¡ Tuskulėnų g. 40 ir nuvažiavęs į ŽirmÅ«nų g. 2 esančiÄ parduotuvės stovėjimo aikÅ¡telę, laukdamas ten draugo, vartojo alkoholį.

Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas D. A. taip pat patvirtino, kad automobilio vairavimo fakto jis nematė, automobilį jie rado stovintį kitoje aikštelėje, M. E. A. A. iš automobilio buvo išlipęs ir bendravo su kitu ekipažu, tuomet jis buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatytas neblaivumas. Iš alkotesterio kvito, kaip jau minėta aukščiau, matyti, kad M. E. A. A. neblaivumas buvo nustatytas praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po eismo įvykio. Taigi šie duomenys patvirtina, kad M.

E. A. A. alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o tai draudžia KET 221 punktas. Atsižvelgiant į tai, kad viena iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį (esant ir kitoms sÄ lygoms) yra tai, kad asmuo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, darytina iÅ¡vada, kad tokių aplinkybių nustatymas nagrinėjamu atveju M.

E. A. A. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį reikÅ¡mės neturi, tai yra nėra jokio pagrindo, kaip praÅ¡o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, perkvalifikuoti M. E. A. A. veiksmus pagal kitÄ ANK straipsnį ar jo dalį nei tai padarė apylinkės teismas. Kita vertus, siekiant iÅ¡vengti bet kokių neaiÅ¡kumų, pirmosios instancijos teismo nustatytos administracinio nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės, susijusios su vairuotojo neblaivumu, keistinos kitomis, nurodant, jog M.

E. A. A. vartojo alkoholį po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo.

16. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad eismo įvykio faktÄ bei M. E. A. A. dalyvavimÄ Å¡iame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ANK 423 straipsnio 3 dalies sudėtį. M. E. A. A. neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau neigia, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, tai yra ginčija kaltę dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

17. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

18. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. E. A. A. ne tik, kad vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, bet ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia KET reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad M. E. A. A. pažeidė KET 222 punktÄ . Å io punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iÅ¡ jos pasiÅ¡alinti nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai.

Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam arba negalėdamas to padaryti – policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. E. A. A. apygardos teismo posėdžio metu teigė, kad jis jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, todėl ir išvažiavo.

Tokius jo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja E. N. apygardos teismo posėdžio metu patvirtino, kad smūgis tarp automobilių buvo stiprus, jo nebuvo galima neišgirsti, taip pat nukentėjusiojo automobilis net pajudėjo iš vietos, ant nukentėjusiojo automobilio buvo matomi apgadinimai. Kaip matyti iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei fotonuotraukų, automobiliui HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, o automobiliui VOLVO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinės deÅ¡inės pusės durys, padaryti apgadinimai yra pakankamai aiÅ¡kiai matomi, VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina yra 465,59 Eur (b. l. 10). Tad akivaizdu, kad esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobÅ«džiui, M. E. A. A. kontaktÄ tarp automobilių turėjo neabejotinai pajusti. Be to, M. E. A. A. buvo perspėtas dėl kontakto su kitu automobiliu, tačiau į tai nereagavo. Kaip pažymėjo liudytoja E. N., ji aiÅ¡kiai rankų gestais parodė automobilio HYUNDAI vairuotojui M.

E. A. A., kad įvyko kontaktas su kitu automobiliu ir jis privalo sustoti, jis tÄ matė, tačiau ignoruodamas nesustojo, o iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡kart iÅ¡važiavo. Taigi M. E. A. A. eismo įvykio aplinkybių, net ir stabdomas liudytojos, nesiaiÅ¡kino, žinodamas, kad yra apgadintas svetimas automobilis sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai nepranešė. Å iuo atveju M. E. A. A. atsakomybės neÅ¡alina ir tai, kad, kaip pažymėjo jo atstovas teismo posėdžio metu, jis yra egiptietis, tai yra arabas, kuris turi tam tikrÄ mentalitetÄ , suvokimÄ , kaip reikia vairuoti, visiÅ¡kai kitaip suvokia tuos dalykus, todėl galbÅ«t neteisingai įvertino tÄ situacijÄ , kadangi, kaip jau minėta, jam buvo rodomi bÅ«tent rankų gestai, be to, pats M.

E. A. A. apklaustas apygardos teismo posėdžio metu nurodė, kad jau seniai gyvena Lietuvoje ir yra turėjęs ne vienÄ eismo įvykį, todėl žino, kaip tokiais atvejais reikia elgtis. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai sutiktina su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad M. E. A. A. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė neteisėtai, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

19. Atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, kai eismo įvykio metu kitai transporto priemonei padarytos žalos dydis nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai yra 750 Eur. Kaip matyti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ praneÅ¡imo apie žalos atlyginimÄ , J. P. priklausančiam automobiliui eismo įvykio metu buvo padaryta 465,59 Eur dydžio žala (b. l. 10). Taigi Å¡i suma yra mažesnė nei penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl spręstina, kad M.

E. A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo 20. M. E. A. A. skundžiamu nutarimu nubaustas ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už KET pažeidimus, iÅ¡skyrus ANK numatytuosius. Nei iÅ¡ skundžiamo nutarimo, nei iÅ¡ byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo nėra aiÅ¡ku, už kokį KET pažeidimÄ ar pažeidimus M. E. A.

A. yra nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Kaip jau minėta, dėl KET 9, 221, 222 punktų pažeidimų, jis yra nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį bei ANK 426 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad M. E. A. A. pažeidė ir KET 14 punkto, kuris draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, dėl ko jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, tačiau, kaip nustatė aukštesnės instancijos teismas, byloje nėra pakankamai duomenų, kad M.

E. A. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jokios kitos aplinkybės, kad M. E. A. A. būtų pažeidęs kitus KET punktus, protokole jam nėra inkriminuojamos, jų nenustatė ir apylinkės teismas. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį M. E. A. A. turi būti nutraukta, nes jo padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl to, skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikintinas. D. M. E. A.

A. skirtos nuobaudos ir nuobaudų bendrinimo 21. Nors nei apeliaciniame skunde, nei apygardos teismo posėdžio metu nepasisakyta dėl M. E. A. A. skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžių, apygardos teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas, skirdamas M. E. A. A. nuobaudas (ir privalomÄ administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ) už ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymÄ , įvertino visas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tai yra atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pavojingumÄ ir pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei pažeidėjo asmenybę, ir paskyrė M.

E. A. A. minėtų nusižengimų sankcijose numatytas baudas, kurios yra mažesnės nei sankcijose numatytų baudų vidurkiai, bei minimaliam, ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytam, terminui atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Galutinę nuobaudÄ Å¡iam asmeniui paskyrė pagal sankcijÄ , nustatytÄ už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų, tai yra taikė nuobaudų apėmimÄ . Turint omenyje, kad nenustatyta M. E. A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir byloje neįžvelgiama iÅ¡imtinių pagrindų, bÅ«tinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, apylinkės teismo paskirta galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra laikytinos proporcingomis ir teisingomis.

22. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu M. E. A. A. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje padarytus nusižengimus skirtos nuobaudos buvo bendrinamos, todėl, nagrinėjamu atveju nutraukus M. E. A. A. administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje padarytus nusižengimus skirtos nuobaudos turėtų bÅ«ti bendrinamos iÅ¡ naujo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skundžiamu nutarimu buvo paskirta 11 Eur bauda, o nuobaudos buvo bendrinamos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, tai yra galutinė nuobauda paskirta pagal sankcijÄ , nustatytÄ už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų (nagrinėjamu atveju pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį), todėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nutraukimas galutinei nuobaudai jokios įtakos neturi ir jos dydžio nekeičia.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nutarimo dalis dėl nuobaudų bendrinimo paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. E. A. A. įgalioto atstovo advokato Andriaus KriÅ¡tapavičiaus apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1574-716/2020 dalį, kuria M. E. A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 11 eurų dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį M.

E. A. A. nutraukti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1574-716/2020 apraÅ¡omÄ jÄ dalį kitomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jÄ iÅ¡dėstant taip: M. E. A. A. 2020 m. balandžio 8 d., apie 22.52 val., Vilniuje, Tuskulėnų g. 40, vairuodamas automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo nuo kito stovinčio automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to jį kliudė ir apgadino abu automobilius.

IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino ir po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį (2020 m. balandžio 9 d., 00.01 val., M. E. A. A. nustatytas 1,14 promilių girtumas). KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjas ArÅ«nas Budrys