88dc6dcb-040a-40d9-b35c-87a3c2e60e90 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2200-527/2012;procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3; 75.6.2; 75.8; 75.9; 121.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja ir pirmininkė), ArÅ«no Rudzinsko ir Gintauto Koriagino, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Mečislovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1438-584/2012 pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį atsakovui Mečislovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalinimo bei pagal atsakovo Mečislovo A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, iÅ¡laikymo priteisimo (tretieji asmenys: K. K. ir V. K.) ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė 2011-10-28 patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 20-22) bei 2012-04-27 pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo (reikalavimų papildymo) (t. 1, b. l. 97-98) prašė nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp Å¡alių 1982-02-26 Kauno m.

CMS (įrašo Nr. 564), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei K. pavardę, o atsakovui – K. pavardę; lengvuosius automobilius (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) GAZ-24-10 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovininį automobilį Magirus Deutz (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui, nepriteisiant ieškovei už juos kompensacijos; 43 742,86 Lt piniginę prievolę kreditoriui V. K. bei piniginę prievolę kreditorei K. K. pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis ir jas priteisti atsakovui.

Atsakovas 2012-04-27 prieÅ¡ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 101-103) prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės; nustatyti, kad piniginės prievolės V. K. (43 742,86 Lt) ir K. K. (7 371,70 Lt) yra solidarios Å¡alių prievolės, bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ atsakovui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno miesto apylinkės teismas 2012-07-04 sprendimu (t. 1, b. l. 153-157) santuokÄ tarp Å¡alių, sudarytÄ 1982-02-26 Kauno rajono CMS, įraÅ¡o Nr. 564, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ikisantuokines pavardes – K., K.; priteisė atsakovui lengvuosius automobilius (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) GAZ 24-10 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir krovininį automobilį Magirus - Deutz (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 42 868,36 Lt piniginę prievolę V.

K. ir 7 812,88 Lt piniginę prievolę kreditorei K. K. pripažino asmeninėmis atsakovo piniginėmis prievolėmis; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

1. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas, vadovaudamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų G. U., Z. B., J. K., Å¡alių dukros A. K. parodymais, nustatė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, nes Å¡eimoje atsakovas, kaip vyras patriarchaliÅ¡kai dominavo bei nuvertino moteriÅ¡kumÄ , dėl tokio atsakovo elgesio ieÅ¡kovė ir jų dukra patyrė smurtÄ , pažeminimÄ , asmenybės psichologijos problemas, dėl to sutriko sutuoktinių tarpusavio bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Kita vertus, negalima nevertinti ir tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė 2008 m. gruodžio mėn. iÅ¡vyko į JAV, gyventi į bendrus Å¡eimos namus daugiau nebegrįžo, t. y. nedėjo pastangų, kad Å¡eima vėl gyventų kartu, kas leidžia preziumuoti esant ir ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Tokios aplinkybės teismui leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str.).

2. Dėl sutuoktinio iÅ¡laikymo. Atsakovui yra nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis neterminuotai, gauna valstybinę socialinio draudimo pensijÄ 748,41 Lt, nekilnojamojo turto neturi, teismo sprendimu, nesant tarp Å¡alių ginčo, atsakovui priteistinos trys transporto priemonės, ieÅ¡kovė niekur nedirba, turi sodÄ su žemės sklypu. Atsakovas teigė, kad iÅ¡laiko sÅ«nų, todėl, teismo nuomone, jis turi lėšų, kurių dydžio ir pajamų Å¡altinio nenurodė, iÅ¡ ko spręstina, kad turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti, todėl šį reikalavimÄ atmetė (LAT 2004-09-06 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2004).3.

Dėl kreditorinės prievolės pobÅ«džio. Sprendžiant atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl teismo sprendimais priteistų likusių grÄ Å¾inti paskolų dalies pobÅ«džio, paminėta tai, kad kreditoriai iki santuokos nutraukimo bylos pretenzijų ieÅ¡kovei dėl atsiskaitymo pagal paskolos sutartis, sudarytas tik su atsakovu, nekėlė. Kreditoriai (vienas 1998-04-06, o kitas 2007-02-19) paskolintas pinigines lėšas teismų sprendimais prisiteisė iÅ¡ atsakovo. Atsakovas kreditorei K. K. yra grÄ Å¾inęs daugiau nei pusę priteistos sumos, V.

K. - 1/7 dalį. Kreditoriai santuokos nutraukimo byloje ar atskirais ieÅ¡kiniais paskolų pripažinti solidaria sutuoktinių prievole nesiekė, nors teismų praktikoje yra pasisakyta, kad dėl prievolės pobÅ«džio gali bÅ«ti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui, teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka iÅ¡ieÅ¡kotojui pareiÅ¡kus savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ kitam sutuoktiniui atskiroje byloje (LAT 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Paties atsakovo paaiÅ¡kinimai, kreditorės parodymai dėl paskolos suteikimo aplinkybių yra prieÅ¡taringi, 2012-05-29 teismo posėdžio metu ji nurodė, kad paskola buvo teikta, panaudota verslui, vėliau nurodė, kad ir verslui, ir Å¡eimos poreikiams, Å¡eimai.

Taigi tokie kreditorių ir atsakovo veiksmai patvirtina aplinkybes, kad 1997-04-11 ir 2001-01-25 paskolų sutartys tarp atsakovo ir kreditorių sudarytos atsakovo verslui plėtoti, todėl laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-4) praÅ¡o panaikinti 2012-07-04 teismo sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti Å¡iais motyvais:1. Dėl santuokos nutraukimo.

Teismas, nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę, neteisingai ir neobjektyviai vertino ieÅ¡kovės pozicijÄ atsakovo atžvilgiu. IeÅ¡kovė, kaltinusi atsakovÄ psichologinio, fizinio smurto naudojimu, nelojalumu, ieÅ¡kovės negerbimu, jokių įrodymų apie Å¡ias aplinkybes nepateikė. Pati ieÅ¡kovė patvirtino palikusi Å¡eimÄ , taip pat ir nepilnametį sÅ«nų, slapta iÅ¡vykusi į JAV ir kad taip padariusi neva iÅ¡ baimės dėl atsakovo naudoto psichologinio ir fizinio smurto, kuriam patvirtinti nepateikė jokių įrodymų.

IeÅ¡kovė paprasčiausiai pabėgo nuo sunkumų, su kuriais susidÅ«rė Å¡eima. IeÅ¡kovei iÅ¡vykus, atsakovas ne kartÄ jos prašė grįžti, nes dėl to patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus tiek atsakovas, tiek nepilnametis sÅ«nus. IeÅ¡kovė nedėjo jokių pastangų, kad Å¡eima vėl gyventų kartu. Kadangi atsakovo kaltė dėl santuokos nutrÅ«kimo neįrodyta, o ieÅ¡kovė paliko Å¡eimÄ , santuoka nutrÅ«ko bÅ«tent dėl jos kaltės, tai ji pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje, bÅ«ti vienas kitam lojaliais, vienas kitÄ gerbti, taip pat remti vienas kitÄ moraliai ir materialiai.2.

Dėl sutuoktinio iÅ¡laikymo. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iÅ¡ kito sutuoktinio iÅ¡laikymÄ . Å i teisė siejama su praÅ¡ančiojo priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar iÅ¡laikymo praÅ¡antis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save iÅ¡laikyti. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovas, reikalaudamas priteisti iÅ¡laikymÄ , nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinės pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių atsakovo poreikių.

Jis jokio turto neturi, iÅ¡skyrus nevažiuojančius automobilius, kuriuos jam paliko ieÅ¡kovė. Jo pajamos 748 Lt neįgalumo pensija, iÅ¡ kurios moka kreditoriams ir iÅ¡laiko sÅ«nų, kuris mokosi KTU Statybos ir architektÅ«ros fakulteto dieninio skyriaus II kurse. Ä®rodymai apie atsakovo iÅ¡mokas ir turtÄ teismui yra pateikti. Teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį ir atmetė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ .3. Dėl kreditorinės prievolės pobÅ«džio. Nors paskolos sutartys su kreditoriais sudarytos atsakovo vardu, ieÅ¡kovė apie paskolas žinojo, dalyvavo gaunant pinigus.

Paskolos buvo imtos šeimos reikmėms tenkinti ir bendro turto tvarkymui (šeimos verslui), o ieškovė aiškiai žinojo, kad dalį paskolos skirs ūkiniam pastatui statyti. Kadangi paskolos sutartys buvo sudarytos atsakovo vardu, tai jis ir dengė jas iš savo neįgalumo pensijos, nes ieškovė jokių lėšų neturėjo, ir šalys manė, kad paskolas išmokės tokiu būdu. Teismas neteisingai vertino kreditorės parodymus, neva jie prieštaringi. K. K. patvirtino, kad paskola buvo imama šeimos reikmėms.

Kreditorius savo atsiliepimu į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį patvirtino, kad paskolinti pinigai buvo reikalingi Å¡eimos interesams ir prievolė jÄ grÄ Å¾inti yra solidari kreditoriaus atžvilgiu. Teismas visiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, kurias Å¡is kreditorius nurodė savo atsiliepime: „IeÅ¡kovė melagingai nurodo, jog apie atsakovo skolÄ man nieko nežinojusi“. Pinigus ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimai paskolinau pačios ieÅ¡kovės namuose, dalyvaujant ieÅ¡kovei ir atsakovui“.

Teismas tik kreditorės parodymus vertino kaip prieÅ¡taringus, o apie kreditoriaus reikalavimÄ nustatyti, kad pinigine prievolė 43 742,86 Lt yra solidari ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolė kreditoriui, visiÅ¡kai nepasisakė. CK 3.109 straipsnio l dalies 2 p, 3, 5 punktuose nustatyta, kad iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos Å¡ios prievolės: prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo iÅ¡laidomis; prievolės, susijusios su Å¡eimos namų Å«kio iÅ¡laikymu; prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintu, taip pat prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais.

Prievolės kreditoriams yra susijusios ir su bendro turto tvarkymo iÅ¡laidomis, namų Å«kio iÅ¡laikymu ir Å¡eimos interesais, todėl teismas neteisingai nepripažino jų solidariomis.IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 11-14) praÅ¡o palikti 2012-07-04 sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti Å¡iais motyvais:1. Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės. Teismas teisingai nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo byloje remiantis apklaustų liudytojų A.

K., G. U., Z. B., J. K. parodymais, nes atsakovas kaip vyras patriarchaliÅ¡kai dominavo Å¡eimoje, menkino ir nevertino žmonos ir paaugusios dukros moteriÅ¡kumo, ieÅ¡kovė ir jos dukra patyrė smurtÄ , pažeminimÄ , dėl ko sutriko sutuoktinių bendravimas. Tačiau vien tik ta aplinkybė, kad liudytojų paaiÅ¡kinimai, duoti nagrinėjant bylÄ , yra nepalankÅ«s atsakovui, dar nesuteikia pagrindo laikyti Å¡iuos įrodymus netinkamais ir neiÅ¡samiais bei padaryti iÅ¡vadÄ , kad teismai netinkamai vertino įrodymus.

Vertinant įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ ir apie ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos nutraukimo buvimÄ , nes ieÅ¡kovė iÅ¡vyko iÅ¡ bendrų namų 2008 metais, daugiau nebegrįžo, nebesistengė iÅ¡saugoti Å¡eimos. Byloje konstatavus, jog savo kaip sutuoktinio pareigas pažeidė abu sutuoktiniai, yra pagrindas teismui nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas - mažiau.

Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad savo kaip sutuoktinio pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai vienokia ar kitokia apimtimi turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl ieškovė mano, kad teismo išvada, kad santuoka nutrūko esant abiejų sutuoktinių kaltei, yra pagrįsta.2. Dėl atsakovo išlaikymo.

Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir kad iÅ¡laikymas yra reikalingas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ , o tokių įrodymų atsakovas byloje nepateikė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovui yra nustatytas vidutinių specialių poreikių lygis neterminuotai, jis gauna valstybinę socialinio draudimo pensijÄ 748,41 Lt. Teismo sprendimu atsakovui priteistas visas santuokos metu įgytas turtas, t. y. trys transporto priemonės, o ieÅ¡kovė kompensacijos už juos nereikalavo.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jo gaunamų pajamų neužtenka normaliam pragyvenimui, t. y. neįrodė savo poreikių ir kad jam reikalingas iÅ¡laikymas. Nors atsakovas teigia iÅ¡laikÄ s pilnametį sÅ«nų, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, Å¡is atsakovo teiginys leidžia manyti, kad jis turi pakankamai lėšų savo bÅ«tiniems poreikiams arba turi papildomų lėšų, kurių dydžio ir pajamų Å¡altinio nenurodė. IeÅ¡kovė yra bedarbė, Å¡iÄ aplinkybę įvertino ir teismas.

IÅ¡ Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus 2012-08-21 pažymos Nr. P19-2012-3041 kopijos matyti, kad ieÅ¡kovė registruota darbo biržoje nuo 2011-11-15. Dėl atsakovo patriarchalinio dominavimo Å¡eimoje, Å«maus bÅ«do ir perdėto pavydo ieÅ¡kovė dirbo tik jų buvusiame asmeniniame Å«kyje, nes atsakovas buvo kategoriÅ¡kai prieÅ¡, kad ieÅ¡kovė kur nors įsidarbintų. Todėl ieÅ¡kovė negalėjo įgyti kokios nors specialybės, kelti savo kvalifikacijos. IeÅ¡kovė yra beveik 50 metų amžiaus (gim. 1962-12-15), dėl to jai, neturinčiai profesinių įgÅ«džių, rasti darbÄ yra labai sunku.

IeÅ¡kovė neturi darbo, turto ir pajamų, iÅ¡ kurių galėtų suteikti iÅ¡laikymÄ buvusiam sutuoktiniui. Teismas atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, ir atsakovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ atmetė pagrįstai.3. Dėl piniginių prievolių pobÅ«džio. Byloje nustatyta, kad paskolos sutartys su kreditoriais buvo sudarytos atsakovo vardu, tÄ pripažįsta ir pats atsakovas. Remiantis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

IeÅ¡kovė paskolos sutarčių nepasirašė, apie paskolas iki teismo posėdžio nežinojo. Tai, kad ieÅ¡kovė niekada nedalyvavo savo vyro versle, patvirtino ir liudytojai J. K. ir A. J.. Kreditoriai iki santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo teisme pretenzijų ieÅ¡kovei dėl atsiskaitymų pagal paskolos sutartis nekėlė. Civilinėse bylose dėl skolų priteisimo kreditoriai nurodė atsakovu tik jos sutuoktinį, ieÅ¡kovė nebuvo įtraukta į bylÄ nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu. Kreditoriai santuokos nutraukimo byloje nepateikė savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl paskolų pripažinimo solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

Atsakovo ir kreditorės parodymai yra prieÅ¡taringi. 2012-05-29 teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad paskola teikta verslo tikslais, vėliau buvo aiÅ¡kinama, kad ir verslui, ir Å¡eimos poreikiams tenkinti. Nesant Å¡eimos poreikių tenkinimo kriterijų sudarant minėtas paskolos sutartis, negalima teigti, kad paskolos prievolės yra solidarios sutuoktinių prievolės. Siekdamas, kad jo prisiimtos prievolės bÅ«tų pripažintos solidariomis sutuoktinių prievolėmis, atsakovas turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, jog Å¡ios paskolos sutartys buvo sudarytos Å¡eimos interesais (CPK 178 str.), tačiau to neįrodė.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Dėl atsakovo kaltės santuokos iÅ¡irimeNors ieÅ¡kovė įrodinėjo santuokÄ iÅ¡irus tik dėl atsakovo kaltės, tačiau kadangi ji teismo sprendimo, kuriuo buvo konstatuota abiejų sutuoktinių kaltė (t. y. ir jos), apeliaciniu skundu neskundžia, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atsakovo kaltės.Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginÄÄ dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių (Å¡alių kaltės), turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama sutuoktinio pareigų sÄ vokÄ , pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos.

CK yra nustatyti atvejai, kai vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neiÅ¡tikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, ar paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino. Tačiau pažymėtina, kad nors ir preziumavus vieno sutuoktinio kaltę pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, tai nereiÅ¡kia, kad byloje negali bÅ«ti nustatyta ir kito sutuoktinio kaltė dėl bet kokios kitos priežasties, nors ir nepatenkančios prie prezumpcijos atvejų.

Apeliantas mano, kad teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino ieÅ¡kovės pozicijÄ jo atžvilgiu, t. y., kad jis naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, nes ji nepateikė jokių įrodymų. Atsakovo įsitikinimu, dėl santuokos nutraukimo kalta bÅ«tent ieÅ¡kovė, nes ji paliko bendrus namus, pabėgo nuo sunkumų, dėl ko ieÅ¡kovas ir nepilnametis sÅ«nus patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad lojalumo pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Pats atsakovas neneigė, jog jis yra Å«maus bÅ«do, neneigė ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kad jis turi psichikos sutrikimų, 4 mėnesius buvo patalpintas Utenos psichiatrinėje ligoninėje, įtrauktas į įskaitÄ pas psichiatrÄ Kauno Onkologijos ligoninėje, o byloje esantys įrodymai patvirtintina, jog ne visada jis save sugebėdavo sukontroliuoti. 1998-07-31 dienraÅ¡tyje „Kauno diena“ (t. 1, b. l.

79) apie apeliantÄ raÅ¡oma, jog „neblaivus Å¡aulys buvo ne tik nuginkluotas, bet ir nuvežtas į Centro policijos komisariatÄ . Prisikankinę su juo apie porÄ valandų, tačiau taip ir nesugebėję susikalbėti (alkotesteris sulaikytojo organizme tÄ popietę rodė 3 promilės alkoholio), Centro policininkai nusprendė kreiptis pagalbos į blaivyklÄ â€œ. Kaip spręstina iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2007 metais nagrinėtoje Kauno rajono apylinkės teismo b. b. 1-162-058/2007 apeliantas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl patikėto svetimo turto pasisavinimo stambiu mastu (BK 275 str. 3 d. (sena BK redakcija)), apgaulingo apskaitos tvarkymo (323 str. (sena BK redakcija)), kuri, beje, nutraukta „netaikant priverčiamosios medicininės priemonės, skiriant gydymÄ bendrais pagrindais“. Å ie įrodymai, kolegijos nuomone, pagrindžia ieÅ¡kovės 2011-07-22 ieÅ¡kinyje (t. 1, b. l.

3) bei Å¡alių dukros 2012-04-30 parengiamajame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 107) nurodytas aplinkybes, jog atsakovas vartojo alkoholį, buvo neprognozuojamo elgesio bei turėjo psichinių sutrikimų, kas, kaip teigia ieÅ¡kovė, turėjo įtakos Å¡alių bendram gyvenimui. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ paties apelianto pateikto ieÅ¡kovės atsisveikinimo laiÅ¡ko (t. 1, b. l. 35), paraÅ¡yto prieÅ¡ ieÅ¡kovei iÅ¡vykstant į JAV, dėl ko apeliantas jÄ kaltina Å¡eimos iÅ¡irimu, ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo priežastimi nurodoma ne kažkokios ieÅ¡kovės egoistinės paskatos ar jos neiÅ¡tikimybė, o tai, jog ieÅ¡kovė nemato kitos iÅ¡eities, atsakovas jai čia Lietuvoje neleidžia dirbti, viskÄ jai draudžia, dėl ko sutuoktiniai „taip nusigyveno“, matyti jos noras pačiai prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo.

Esant nustatytoms minėtoms apelianto elgesio aplinkybėms, negalima nesutikti su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vadovaujantis ir liudytojų G. U., Z. B., A. K. parodymais, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, kaip vyras patriarchaliÅ¡kai dominavo Å¡eimoje (ieÅ¡kovė už jį 18-ka metų jaunesnė, iÅ¡tekėjo bÅ«dama 20-ies) ir nuvertino ieÅ¡kovės ir dukters moteriÅ¡kumÄ , dėl tokio elgesio ieÅ¡kovė patyrė jo smurtÄ (dukra teigė buvo įpratusi matyti, kaip tėvas mamos galvÄ iÅ¡ apačios daužydavo, kad mėlynių neliktų), pažeminimÄ , psichologines problemas (dukra nurodė net nenorinti turėti Å¡eimos), tiek fizinį, tiek psichologinį, dėl ko sutriko sutuoktinių bendravimas, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo ir nesistengiama atkurti sutrikusius santuokinius ryÅ¡ius.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetÄ , sprendžia, jog apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo ir atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡rimo.Dėl atsakovo iÅ¡laikymo. Atsakovas apeliaciniame skunde, remdamasis CK 3.72 straipsnio 1 dalimi praÅ¡o priteisti jam iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apelianto nuomone, jam yra reikalingas iÅ¡laikymas, nes jis yra neįgalus (t. 1, b. l. 44), per mėnesį gauna tik 750 Lt invalidumo pensijÄ (t. 1, b. l. 36-38, 45, 149), iÅ¡ kurios yra dengiami kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams (t. 1, 49, 59).

Be to, jis padeda pilnamečiam sūnui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje. Dirbi dėl sveikatos ir amžiaus (68 m.) jis negali. Nustatyta, jog apeliantui po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atiteko 3 transporto priemonės (t. 1, b. l. 13-14), ieškovė kompensacijos už kurias neprašė ir teismas nepriteisė. Nors apeliantas nuosavybės teise jam priklausančių nekilnojamųjų daiktų ir neturi (t. 1, b. l. 10), tačiau jis gauna pastovias garantuotas 748,41 Lt mėnesines pajamas, kurios nors ir nėra didelės, tačiau, kaip pripažįsta pats apeliantas, jis išlaiko studijuojantį pilnametį sūnų bei moka įsipareigojimus kreditoriams, iš ko apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi lėšų, kurių dydžio ir pajamų šaltinio nenurodė ir kad jo turimas turtas bei gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, kas yra pagrindu pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį sutuoktiniui, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, nepriteisti išlaikymo iš kito sutuoktinio.

Be to, nurodytina ir tai, jog pagal CK 3.72 straipsnio 4 dalį sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į iÅ¡laikymÄ . Kadangi pirmosios instancijos teismas Å¡alių santuokÄ visiÅ¡kai pagrįstai nutraukė ir dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į iÅ¡laikymÄ taip pat vadovaujantis ir CK 3.72 straipsnio 4 dalimi. Dėl piniginių prievolių pobÅ«džio. Apeliantas nesutinka, jog jo mokamos piniginės prievolės kreditoriams V. K. ir K. K. yra jo asmeninės ir mano, jog jos turi bÅ«ti pripažintos solidariomis sutuoktinių prievolėmis, nes, kaip teigia atsakovas, ieÅ¡kovė apie Å¡ias prievoles žinojo, dalyvavo gaunant pinigus iÅ¡ abiejų kreditorių, o lėšos buvo naudojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti ir bendro turto (Å¡eimos verslo) tvarkymui.Byloje nustatyta, kad 2001-01-25 tarp V.

K. ir atsakovo buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis (t. 1, b. l. 52), pagal kuriÄ trečiasis asmuo atsakovui suteikė 40 000 Lt paskolÄ iki 2000-12-30. Kauno rajono apylinkės teismo 2007-02-19 preliminariu sprendimu (t. 1, b. l. 53-54) V. K. priteista 40 000 Lt skola, 10 000 Lt palÅ«kanos, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2007-02-19) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 100 Lt žyminis mokestis. Antstolio V. Z. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, kurioje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-0632-408 dėl 50 100 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo kreditoriui, skolos likutis 42 868,36 Lt.

Vykdomasis dokumentas iÅ¡siųstas iÅ¡skaitoms į VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų poskyrį (t. 1, b. l. 24, 36-38). Kauno miesto apylinkės teismo 1998-04-06 sprendimu K. K. priteista 21 900 Lt paskola ir palÅ«kanos bei 100 Lt teismo iÅ¡laidos (t. 1, b. l. 114-116). Pagal vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 25198 iÅ¡ atsakovo VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų poskyris iÅ¡skaičiuoja iÅ¡skaitas kreditorei K. K., skolos likutis 7 812,88 Lt (t. 1, b. l. 39-43). Paminėtina, jog sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas.

Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kreditoriai ieÅ¡kovei pretenzijų dėl atsiskaitymo pagal paskolos sutartis nekėlė. Paskolos sutartys pasiraÅ¡ytos vienasmeniÅ¡kai su atsakovu, ieÅ¡kovė jų nepasirašė, pas notarÄ sudarant sandorius nedalyvavo, o teisminiai ginčai kreditorių buvo inicijuoti tik atsakovo atžvilgiu, ieÅ¡kovė iÅ¡nagrinėtose bylose nebuvo įtraukta netgi trečiuoju asmeniu.

Santuokos nutraukimo byloje kreditoriai savarankiškų reikalavimų dėl paskolų pripažinimo solidariomis sutuoktinių prievolėmis taip pat nepateikė. Vadinasi, patys kreditoriai ieškovės atsakomybės pagal minėtas prievoles teisinėmis priemonėmis nesiekė, laikė, jog už prievolę atsakingas tik apeliantas. Kita vertus, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiškia, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme.

Sudaryti paskolos sutartį nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raÅ¡tu, todėl tam, kad atsakovo prisiimta prievolė bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, apeliantas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais (LAT 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje neginčijama, jog ieÅ¡kovė niekada nedalyvavo vyro (apelianto) versle, tai patvirtino ir atsakovo pusėje esantys liudytojai J. K. ir A. J.. Kaip 2012-05-29 teismo posėdyje nurodė kreditorius, atsakovas jam sakė, „kad pinigų reikia verslui“, „perduodant pinigus atsakovas buvo atvykęs pas jį vienas (t. 1, b. l. 127).

Nėra jokių duomenų, jog iki Å¡ios santuokos nutraukimo bylos pradėjimo pats apeliantas laikė ieÅ¡kovę atsakinga už ginčo prievoles, kurios priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡komos vien tik iÅ¡ apelianto neįgalumo pensijos. Nesant Å¡eimos poreikių tenkinimo kriterijų sudarant minėtas paskolos sutartis, apeliantui netgi nebandžius to įrodymais pagrįsti, negalima teigti, kad paskolos prievolės yra solidarios sutuoktinių prievolės (CPK 178 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto 1 000 Lt už advokato atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (t. 2, b. l. 16).

Ä®vertinus Rekomendacijoje numatytus dydžius bei bylos sudėtingumÄ , procesinio dokumento turinį, atsižvelgiant į aplinkybę, jog advokatė I. K. atstovavo ieÅ¡kovę ir pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ apelianto, pralaimėjusio bylÄ apeliacinėje instancijoje, priteistina tik 500 Lt Å¡ių iÅ¡laidų (CPK 98 str.)..Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo Mečislovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai:                                                                                      Jolita Cirulienė ArÅ«nas Rudzinskas Gintautas Koriaginas