2018-11-27 Nr. AB-21532-3-62-3-00342-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2333-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00342-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. J. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. SD-1446 (24.1) (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir įregistruoti 0,0567 ha dydžio žemės sklypo kadastrinius matavimus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina A. N. 1991 m. spalio 29 d. prašymu kreipėsi į Alytaus miesto žemėtvarkos tarnybą, prašydama atstatyti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos jos valdytą išlikusį turtą – 13,7585 ha žemės sklypą, esantį Alytaus mieste. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2S-421 bei 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 2S-37 A. N. atkūrė nuosavybės teises tik į dalį išlikusios ir jos valdytos žemės Alytuje. Teigė, kad NŽT priėmusi minėtus sprendimus neatkūrė nuosavybės teisių į visą A. N. turėtą ir valdytą žemę Alytaus mieste, nurodydama, jog likusi dalis bus atkurta vėliau. Akcentavo, kad iki šios dienos dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į 3,7254 ha žemės sklypą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad po motinos mirties (1995 m. balandžio 7 d.), būdamas vieninteliu testamentiniu įpėdiniu, 2015 m. vasario 26 d. prašymu kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių dėl likusios jo motinos turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste. NŽT Alytaus skyrius 2015 m. kovo 26 d. raštu Nr. 2SD-1045-114.2 jį informavo, kad perdavė Alytaus miesto savivaldybės administracijai organizuoti A. N. priklausiusių laisvų žemės sklypų kadastrinius matavimus bei patvirtinti žemės sklypų kadastro bylose esančius žemės sklypų planus. Teigė, kad nesulaukęs jokio pranešimo iš Administracijos 2016 m. kovo 25 d. raštu kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkūrimo bei žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 18 d. iš Administracijos gavo raštą, kuriuo jam buvo paaiškinta, jog nuosavybės teisių atkūrimui nėra kliūčių ir galima formuoti 0,0567 ha (567 kv. m) žemės sklypą, įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Pabrėžė, kad jokių tolimesnių veiksmų ar pranešimų iš Alytaus miesto savivaldybės nesulaukė, todėl žodžiu kreipėsi į Administracijos atsakingą darbuotoją, norėdamas sužinoti, kodėl taip ilgai nėra formuojamas šis sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Po šio kreipimosi Administracija ginčijamu 2017 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. SD-1446 jį informavo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 18 d. rašte Nr. SD-3687(32.24) nurodytas nuosavybės teisių atkūrimui galimas formuoti sklypas patenka į saugotinas žaliąsias teritorijas, todėl žemės sklypas negali būti formuojamas nuosavybės teisių atkūrimui ir ši žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei Alytaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 934 „Dėl Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų tvirtinimo schemos tvirtinimo“ pagrindu.

4. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis 0,697 ha žemės sklypas, įsiterpęs tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra laisva valstybinio fondo žemė, į kurią galima atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas. Akcentavo, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nėra įvardinta, jog žalioji teritorija būtų priskiriama ir laikoma valstybės išperkama žeme, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Atkūrimo įstatymo nuostatoms. Pažymėjo, kad visai greta norimo formuoti žemės sklypo nuosavybės atkūrimui prieš keletą metų įrengta ir dabar yra naudojama automobilių stovėjimo aikštelė, o taip pat šioje zonoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės pastatyti statiniai, nors tiek ši automobilių stovėjimo aikštelė, tiek pastatyti statiniai patenka į žaliąją zoną. Atkreipė dėmesį, kad ginčo sklypo vietoje niekada nebuvo ir nėra įrengta jokių želdinių, todėl, pareiškėjo manymu, tokios teritorijos negalima laikyti ir pripažinti saugomu žaliuoju plotu.

5. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad norimam susigrąžinti natūra ginčo žemės sklypui egzistuoja visuomenės poreikis, nes iškėlus geležinkelį iš miesto ir įrengus pėsčiųjų bei dviračių taką (vadinamą Sveikatos taku), atsirado naujų žaliųjų teritorijų kontūrai. Pažymėjo, kad Alytaus mieste atsirado galimybė pėstiesiems ir dviratininkams susisiekti tarp gyvenamųjų rajonų ir miesto centro, pasiekti poilsio ir pramogų vietas. Išlikę medynai ir žalia veja prie Sveikatos tako sudaro geresnes rekreacines ir ekologines sąlygas daugiabučių namų gyventojams, taip pat tai yra natūralus triukšmo ir autotransporto taršos ekranas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Teigė, kad tam, jog būtų išsaugotos išlikusios ir vietomis praplėstos žaliosios teritorijos, Alytaus miesto savivaldybės taryba 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 934 patvirtino Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų schemą (specialųjį planą), pagal kurį įteisintos miesto želdinių ir želdynų teritorijos, nustatytos ribos. Akcentavo, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 5 „Dėl detaliųjų ir specialiojo planų tvirtinimo“ patvirtino Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą, kuriuo nustatyta, jog želdinių juosta prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako (Sveikatos tako) patenka į miesto atskirųjų želdinių teritoriją, kaip žalioji jungtis (bendrojo naudojimo teritorija), kuri skirta trumpalaikiam poilsiui bei turizmui. Nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-290 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ pakeistų sprendinių patvirtinimo“ (toliau – ir Alytaus miesto bendrasis planas) patvirtino Alytaus miesto bendrąjį planą su pakeistais sprendiniais.

7. Atsakovo teigimu, pagal Alytaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius pareiškėjo norimos susigrąžinti žemės natūra dalis patenka į kitos paskirties žemę – atskirųjų želdynų teritoriją. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo norimo susigrąžinti natūra 0,0567 ha dydžio žemės sklypo dalis, esanti tarp (duomenys neskelbtini), patvirtintu Alytaus miesto bendruoju planu patenka į atskirųjų želdynų teritoriją, pritaikytą visuomenės poreikiams, atsakovas mano, jog ginčo sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir jos grąžinti pareiškėjui natūra nėra teisinio pagrindo.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2015 m. kovo 23 d. raštu perdavė Administracijai pareiškėjo prašymą natūra grąžinti A. N. ir B. N. Alytaus mieste valdytą žemės sklypą, prašydamas suprojektuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus, organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esančius žemės sklypo planus. Teigė, kad po prašymo perdavimo Administracijai, pastaroji informacijos apie ginčo žemės sklypo formavimą jam nepateikė.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo sklypas yra iki 1995 m. birželio 1 d. Alytaus miestui nustatyta tvarka priskirta teritorija, o didžioji dalis sklypo patenka į specialiuoju planu įteisintas miesto želdinių ir želdynų teritorijos nustatytas ribas bei Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T-5 „Dėl detaliųjų ir specialiojo planų tvirtinimo“ patvirtintu Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialiuoju planu nustatytą želdinių juostą prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako (Sveikatos tako), kuri priskirta prie miesto atskirųjų želdinių teritorijos.

12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 1061 punktu taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika panašaus pobūdžio byloje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, padarė išvadą, kad 0,0567 ha ginčo žemės sklypas, įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, yra būtinas bendroms gyventojų reikmėms, miesto želdinių išsaugojimui ir rekreacijai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybę apie visuomenės interesą į pareiškėjo norimą susigrąžinti natūra ginčo žemės sklypą patvirtina tai, jog iškėlus geležinkelį iš miesto ir įrengus pėsčiųjų bei dviračių taką (vadinamą Sveikatos taku), atsirado naujų žaliųjų teritorijų kontūrai, t. y. želdiniai prie buvusio geležinkelio teritorijos. Akcentavo, kad visuomenės poreikiai teritorijai, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, yra konkrečiai ir aiškiai išreikšti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 934 patvirtintoje Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų schemoje (specialiajame plane), Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T-5 „Dėl detaliųjų ir specialiojo planų tvirtinimo“ patvirtintame Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-290 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ pakeistų sprendinių patvirtinimo“ patvirtintame Alytaus miesto bendrajame plane su pakeistais sprendiniais.

13. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ir teritorijos specialiojo plano), dėl ko ginčo žemės sklypas negrąžintinas natūra, o turi būti valstybės išperkamas. Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo dalis, kuri nepatenka į kitos paskirties žemę – atskirųjų želdynų teritoriją, yra mažesnė nei 0,04 ha, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį į šią dalį negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, suformuojant atskirą grąžintiną žemės sklypą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą neformuoti ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi ši žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Alytaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir įregistruoti 0,0567 ha dydžio žemės sklypo kadastrinius matavimus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui vertino kaip išvestinį reikalavimą, todėl atmetęs pagrindinį reikalavimą panaikinti ginčijamą įsakymą, atmetė ir išvestinį.

III. 15. Pareiškėjas Z. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą iš esmės grindė vieninteliu argumentu, jog jo prašomas grąžinti žemės sklypas natūra turi visuomenės poreikį ir yra būtinas bendroms gyventojų reikmėms. Nurodo, kad teismas nesigilino ir neanalizavo skundo motyvų, susijusių su toje pačioje saugotinoje žaliojoje teritorijoje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alytaus prekyba“ įsteigta automobilių stovėjimo aikštele, taip pat suformuotais ir įsteigtais privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais statiniais, pavyzdžiui prekybos tinklu „LIDL“. Pažymi, kad jo nurodyti statiniai saugotinoje žaliojoje teritorijoje buvo pastatyti jau po teismo sprendime minimų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 934, 2007 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. T-5 ir 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T-290 priėmimo. Akcentuoja, kad minėtuose Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimuose nėra konkrečiai nurodyta ar pažymėta, jog ginčo žemės sklypas patenka į Alytaus miesto saugotinas žaliąsias teritorijas. Mano, kad teismas šiuos Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus tik pacitavo, tačiau jų turinio neanalizavo.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl jo atstovo argumentų, jog NŽT dar 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2S-421 A. N. atkūrė nuosavybės teises į dalį išlikusios ir jos valdytos žemės Alytuje, t. y. šiuo sprendimu atkūrė nuosavybės teisę į šalia ginčo sklypo esantį 1,3370 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio dalis taip pat pateko į atsakovo nurodytą saugotiną žaliąją teritoriją. Pasak pareiškėjo, ši aplinkybė yra esminė sprendžiant, ar ginčo žemės sklypas yra būtinas bendroms miesto gyventojų reikmėms. Pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį, dėl ko ginčo žemės sklypas negrąžintinas natūra, o turi būti valstybės išperkamas. Atkreipia dėmesį, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nėra įvardinta, jog žalioji teritorija būtų priskiriama ir laikoma valstybės išperkama žeme.

18. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris pažeidė jo teisėtus lūkesčius ir interesus.

19. Pareiškėjas 2018 m. spalio 15 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog Alytaus miesto savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuslėpė faktą, kad ginčo žemės sklype dar 2000 m. lapkričio 2 d. Alytaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu dėl detaliųjų planų tvirtinimo Nr. 627, patvirtintas teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), išplėtimo detalusis planas. Pažymi, kad iš minėtos teritorijos išplėtimo detaliojo plano matyti, jog tarp (duomenys neskelbtini) yra suformuotas 3 arų komercinės paskirties žemės sklypas. Pareiškėjo nuomone, atsakovo argumentas, kad prašomas grąžinti natūra žemės sklypas patenka į saugotiną žaliąją teritoriją, dėl ko ginčo žemės sklypas negrąžintinas natūra, o turi būti valstybės išperkamas, yra niekinis, kadangi jau 2000 m. lapkričio 2 d. Alytaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu ginčo teritorijoje suformuotas laisvas 3 arų komercinės paskirties žemės sklypas.

20. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė, kokius teisės aktus pažeidė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais.

22. Atsakovo nuomone, pareiškėjas teikdamas, jog saugotinoje žaliojoje teritorijoje yra kitų statinių (automobilių stovėjimo aikštelė ir prekybos centras „LIDL“), išplečia savo skundo ribas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie pareiškėjo teiginiai neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi jie nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

23. Atsakovo įsitikinimu, aplinkybę, jog ginčo žemės sklypas turi visuomenės poreikį patvirtina tai, kad iškėlus geležinkelį iš miesto ir įrengus pėsčiųjų bei dviračių taką (vadinamą Sveikatos taku), atsirado naujų žaliųjų teritorijų kontūrai, Alytaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 5 „Dėl detaliųjų ir specialiojo planų tvirtinimo“ patvirtino Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą, kuriuo nustatyta, jog želdinių juosta prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako (Sveikatos tako) patenka į miesto atskirųjų želdinių teritoriją, kaip žalioji jungtis (bendrojo naudojimo teritorija), kuri skirta trumpalaikiam poilsiui bei turizmui, o žaliųjų plotų sistema yra svarbi ir neatskiriama miesto urbanistinės struktūros dalis.

24. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kurių pagrindu būtų galima teismo atliktą įrodymų vertinimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žemės sklypas yra būtinas bendroms gyventojų reikmėms, miesto želdinių išsaugojimui ir rekreacijai. Pažymi, kad pagal bendrojo plano sprendinius pareiškėjo norimas susigrąžinti natūra ginčo žemės sklypas patenka į kitos paskirties žemę – atskirųjų želdinių teritoriją. Teigia, kad atsakovas nėra priėmęs sprendimo, jog šis ginčo sklypas yra laisva neužstatyta žemė, kuri gali būti grąžinta natūra.

27. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo žemės sklypas pagal Alytaus miesto bendrąjį planą patenka į atskirų želdinių teritoriją, pritaikytą visuomenės poreikiams, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą jis priskirtas valstybės išperkamai žemei ir jo grąžinti pareiškėjui natūra nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus miesto savivaldybės 2017 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. SD-1446 (24.1), kuriuo buvo atsisakyta formuoti 0,0567 ha žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad didžioji teritorijos dalis patenka į saugotinas žaliąsias teritorijas, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėto žemės sklypo dalį Alytaus mieste nėra atkurta nuosavybės teisė. Pareiškėjas po savo motinos A. N. mirties yra teisių perėmėjas, kuris 2015 m. vasario 26 d. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos motinai neatkurtą nuosavybės žemės sklypo dalį.

30. Pareiškėjas mano, kad yra galimybė suformuoti 0,0567 ha ploto žemės sklypą grąžinimui natūra pagal jo prašymą. Atsakovo teigimu, žemės sklypo dalis (kita dalis žemės sklypo, kuri nepriskiriama prie valstybės išperkamos) yra ženkliai mažesnė nei 0,04 ha, dėl ko negalima formuoti atskiro žemės sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėjas.

31. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

32. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

33. Taigi pacituotame 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra išvardintas užimtos žemės, kuri pagal įstatymus yra nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose, baigtinis negrąžinimo atvejų sąrašas. Esant vienam iš šių nurodytų atvejų tokia žemė iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės. Šioje normoje nurodyta žemė, kuri yra užimta, ir žemės sklypai, numatomi naudoti inter alia (liet. be kita ko) bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai.

34. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei (2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, 2002 m. gegužės 10 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuo privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis į pageidaujamą grąžinti natūra žemę. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra. Atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas. Detalusis planas, kurio būtinybę numato Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas, yra viena iš sąlygų laikyti žemę valstybės išperkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-276/2004, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-305/2008, 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-598/2010, 2014 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A858-1183/2014, kt.).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-63-2003 apibūdinta detaliojo plano reikšmė nuosavybės teisių atkūrimo procese nurodant, kad šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija). Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo žemė yra iki 1995 m. birželio 1 d. Alytaus miestui nustatyta tvarka priskirta teritorija. Pirmosios instancijos teismo nuomone, teritorija – 0,0567 ha žemės sklypas, įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) – yra būtinas bendroms gyventojų reikmėms, miesto želdinių išsaugojimui ir rekreacijai. Faktą, jog norimam susigrąžinti natūra ginčo žemės sklypui egzistuoja visuomenės poreikis patvirtina tai, kad iškėlus geležinkelį iš miesto ir įrengus pėsčiųjų bei dviračių taką (vadinamą Sveikatos taku), atsirado naujų žaliųjų teritorijų kontūrai, tai želdiniai prie buvusio geležinkelio teritorijos. Mieste atsirado gera galimybė pėstiesiems ir dviratininkams susisiekti tarp gyvenamųjų rajonų ir miesto centro, pasiekti poilsio ir pramogų vietas. Išlikę medynai ir žalia veja prie Sveikatos tako sudaro geresnes rekreacines ir ekologines sąlygas daugiabučių namų gyventojams, taip pat tai yra natūralus triukšmo ir autotransporto taršos ekranas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės atitinka ištrauką iš Alytaus miesto saugotinos žaliųjų teritorijų schemos „Teritorijų raidos programa“, parengtos UAB „Alytaus planas“ 1999 m. lapkričio 23 d. (b. l. 80-81).

39. Minėta, kad detalusis planas, kurio būtinybę numato Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas, yra viena iš sąlygų laikyti žemę valstybės išperkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs įvairius Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus: 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 934, Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. T-5 „Dėl detaliųjų ir specialiojo planų tvirtinimo“, Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. T-290 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ pakeistų sprendinių patvirtinimo“, padarė išvadą, kad pagal Alytaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius pareiškėjo norimos susigrąžinti žemės natūra dalis patenka į kitos paskirties žemę – atskirųjų želdynų teritoriją, dėl ko ginčo žemės sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ir teritorijos specialiojo planų) ir ši žemė (atskirųjų želdinių teritorija) yra priskiriama valstybės išperkamai žemei (b. l. 57).

40. Minėta, kad sprendžiant, ar žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, pagal Konstitucinio Teismo doktriną būtina įvertinti ne tik tai, ar žemė būtina visuomenės poreikiams ir šie visuomenės poreikiai yra konkretūs bei aiškiai išreikšti, bet ir tai, ar konkretūs visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būtų grąžinta natūra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei pareiškėjui būtų natūra atkurtos nuosavybės teisės į jo prašomą žemės sklypą.

41. Atsižvelgiant į tai, kad teisingas bylos išsprendimas yra susijęs su aplinkybių, turinčių bylai esminės reikšmės nustatymu, o pirmosios instancijos to nepadarė, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė