88d91470-3f55-4fd5-99ba-e9b0ff9029f9 · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                                               Adm. byla Nr. ATP-667-200/2013         Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01933-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. birželio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarimo, kuriuo A. K. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., nubaustas 200 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, n u s t a t ė :A.

K. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-02-23, apie 16.43 val., A. GoÅ¡tauto g. Vilniuje, vairuodamas marÅ¡rutinį autobusÄ KAROSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , nepraleido ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančio automobilio NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su juo, apgadino abi transporto priemones ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus, Å¡iais savo veiksmais A.

K. pažeidė KET 109 p., 234 p.Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti paskirtÄ bausmę. Apeliantas nesutinka, su teiginiu, kad 2013-02-23, apie 16.43 val., A. GoÅ¡tauto g. Vilniuje, vairuodamas marÅ¡rutinį autobusÄ KAROSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pirmÄ ja eismo juosta ir nepraleido ta pačia kryptimi judančio automobilio NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes pagal KET ta kryptimi galima judėti arba iÅ¡ trečiosios, arba antrosios juostų.

Nukentėjusioji važiavo antrÄ ja juosta, o už posÅ«kio automatiÅ¡kai persirikiavo į ketvirtÄ . Apeliantas nurodo, kad jis važiavo antrÄ ja eismo juosta. Pagal nukentėjusiosios pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ , jau prieÅ¡ įvykstant įvykiui apeliantas bÅ«tų neatsakingai pažeidęs KET. Apeliantas pažymi, kad teismo sprendime nurodoma, kad marÅ¡rutinis autobusas staigiai rikiavosi iÅ¡ pirmosios į antrÄ jÄ juostÄ , tačiau, anot apelianto, tokie parodymai yra iÅ¡ties iÅ¡kreipti, nes autobusas, sveriantis iki 7 t ir gabenantis keleivius, techniÅ¡kai yra nepajėgus atlikti tokių manevrų mieste piko metu, kai eismas sulėtėjęs. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji įsirėmė į galinę kairę autobuso dalį neapdairiai įvertinusi situacijÄ .

Ä®vykio metu sustoti kelyje apeliantas negalėjo - tai nėra lengvoji transporto priemonė, todėl jis pasirinko tinkamÄ vietÄ Ä¯vykio pasekmių apžiÅ«rai. Tai nebuvo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos, nes tuo metu tai sÄ lygojo daug antrinių aplinkybių, tokių kaip keleivių ir eismo saugumo užtikrinimas. Apeliantas pažymi, jog nei viena autotransporto priemonė nebuvo apgadinta: lengvajam automobiliui buvo nulenktas tik Å¡oninis veidrodėlis, kurį apeliantas atstatė be jokio vargo, o autobusas nepatyrė jokios žalos (tÄ patvirtino mechanikai autoparke).

Apeliantas nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, aplinkybės nulėmė tokiÄ Ä¯vykio baigtį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad turi didelę vairavimo patirtį ir Å¡is darbas yra pagrindinis jo pragyvenimo Å¡altinis. Paskyrus numatytÄ nuobaudÄ , apeliantas prarastų teisę dirbti marÅ¡rutinio autobuso vairuotoju. Apeliantas pažymi, kad prieÅ¡ metus patyrė smegenų insultÄ , todėl darbingumas bei reakcija buvo susilpnėję dėl tam tikrų medikamentų naudojimo, o darbovietė paskyrė atitinkamÄ grafikÄ su 4 valandų pertrauka tarp marÅ¡rutų.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji V. S. nurodo, kad sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarimu. V. S. pažymi, kad jei ji bÅ«tų piko metu kažkokiu bÅ«du įsirėžus iÅ¡ ketvirtos juostos į antrÄ jÄ eismo juostÄ , niekaip nega1ėtų kabinti autobuso veidrodėliu, juolab, kad važiuodama tiesiai GoÅ¡tauto gatve iki A.Vienuolio gatvės pirmÄ jÄ eismo juosta, atsirandant papildomoms juostoms už A.Vienuolio gatvės ji niekaip negalėtų atsidurti nei trečiojoje, nei ketvirtojoje eismo juostoje.

V. S. pabrėžia, kad jau prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui, autobuso vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles. V. S. nurodo, kad teismo posėdžio metu A. K. įvairiai aiÅ¡kino aplinkybes, tai, kad eismo įvykio net nepastebėjo ar jo nebuvo iÅ¡ vis, tai kad dėl įvykio kalta V. S.. Pasak nukentėjusiosios, A. K. skunde teigia, kad matė autotransporto priemonių kontakto faktÄ („Nukentėjusioji įsirėmė į galinę kairę autobuso dalį“) ir neneigė, kad sustojo tik tada, kai už Žaliojo tilto V.

S. užblokavo jam keliÄ . Vairuotojas nesustojo nei eismo įvykio vietoje, nei pavažiavęs toliau ir pasirinkęs, anot jo, saugesnę vietÄ , sustojo tik tada, kada nukentėjusioji jį pasivijo. V. S. atkreipia dėmesį, kad A. K. skunde taip pat nurodo, kad eismo įvykio metu nei viena transporto priemonė nebuvo apgadinta. Å is teiginys prieÅ¡tarauja policijos eismo įvykio apžiÅ«ros dokumentui, kuriame nurodyta, kad apgadintas Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės veidrodėlis bei autobuso KAROSA valst Nr. (duomenys neskelbtini) galinis kairysis sparnas (ties autobuso viduriu).

Tokį patį nukentėjusiosios vairuojamo automobilio apgadinimÄ nustatė ir draudimo bendrovės ekspertai (akto kopijÄ prideda, priedas Nr. 1, automobilis apžiÅ«rai pristatytas sekančiÄ darbo dienÄ po autoįvykio). Apeliacinis skundas netenkinamas.  A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Apeliantas ginčija savo kaltę dėl Å¡ių pažeidimų.ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimoATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

ATPK 127 str. 2 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarime pripažinta, kad A. K. pažeidė KET 109 p., kur numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti keliÄ deÅ¡inėje esančiai transporto priemonei.

Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog A. K. 2013-02-23, apie 16.43 val., A. GoÅ¡tauto g. Vilniuje, vairuodamas marÅ¡rutinį autobusÄ KAROSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , nepraleido ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančio automobilio NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su juo, apgadino abi transporto priemones, taip pažeisdamas KET 109 p. ir padarydamas ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ .Apeliaciniame skunde A.

K. ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydamas, kad dėl eismo įvykio kalta nukentėjusioji, kuri įsirėmė į galinę kairę autobuso dalį neapdairiai įvertinusi situacijÄ . Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo iÅ¡tirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. Nukentėjusioji V. S. paaiÅ¡kinime policijai nurodė, jog 2013 m. vasario 8 d., maždaug 17.00 val., vairavo automobilį NISSAN, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo GoÅ¡tauto gatve antra eile link Tilto/Žygimantų gatvės. Pravažiavus antrÄ Å¡viesoforÄ už Vienuolio gatvės (pravažiavus stotelę Å¡alia Skalvijos kino teatro) ir pavažiavus dar apie 20 metrų, iÅ¡ pirmos eismo juostos besirikiuodamas autobusas (rikiavosi iÅ¡ pirmosios eismo juostos į antrÄ ) vidurine dalimi kabino automobilio NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį iÅ¡ keleivio pusės ir jį užlenkė į prieÅ¡ingÄ pusę bei sulaužė.

V. S. nurodė, kad autobusas nesustojo ir nuvažiavo toliau, nekreipdamas dėmesio į garsinį signalÄ . Ji nedelsiant paskambino telefonu 112 ir vijosi autobusÄ , kuris sustojo Kalvarijų gatvės stotelėje prie Žaliojo tilto. Kalbėdama su operatoriumi ji užblokavo autobuso iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ stotelės. Vairuotojas pro langÄ ant jos Å¡aukė, kad ne jis, o V. S. įvažiavo į jo juostÄ ir kad ji pati kalta dėl automobilio apgadinimo (b. l. 6). Apklausta pirmosios instancijos teisme V. S. nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad važiavo GoÅ¡tauto gatve iÅ¡ darbo, buvo 17 val. vakaro.

Jos automobilio veidrodėlis buvo užkabintas ne autobuso galu, o autobuso viduriu. TÄ patvirtino ir policijos pareigÅ«nai, iÅ¡matavę aukščius. V. S. taip pat paaiÅ¡kino, kad ji važiavo antra eile, iÅ¡ pirmos eilės važiuodamas autobusas jÄ taranavo autobuso viduriu, ji pristabdė. Ji per autobuso didelį Å¡oninį veidrodėlį matė, kad vairuotojas pastebėjo, jog jÄ kliudė. Kadangi jai sustojus, autobusas nesustodamas nuvažiavo toliau, V. S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Per susijaudinimÄ ji neįžiÅ«rėjo autobuso numerio, todėl nuvažiavo paskui jį ir pranešė policijai apie įvykį.

Stotelėje vairuotojas iÅ¡Å¡okęs iÅ¡ autobuso jÄ iÅ¡koneveikė ir labai nemandagiai bendravo. V. S. pažymėjo, kad autobuso vairuotojas iÅ¡važiavęs iÅ¡ stotelės, važiavo pirma juosta, rikiavosi į antrÄ ir kabino jos automobilį (b. l. 19). V. S. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimÄ teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiÅ¡kai, neprieÅ¡taringai, todėl teismas netikėti jos nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių ji bÅ«tų Å¡aliÅ¡ka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį nebÅ«to pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. parodymus, matyti, kad jis tiek paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams (b. l. 7), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 18-20) neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, nurodė, kad iÅ¡ stotelės „Operos ir baleto teatras“ link Žaliojo tilto jis važiavo antrÄ ja eismo juosta, o ne pirmÄ ja. PrieÅ¡ sankirtÄ su Vilniaus gatve, per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad trečiojoje eismo juostoje esantis lengvasis automobilis, norėdamas persirikiuoti į pirmÄ jÄ juostÄ yra įsirėmęs į jo vairuojamo automobilio deÅ¡inį kampÄ .

Žinodamas, kad jis nieko nepadarė, nuvažiavo toliau. Å is lengvasis automobilis pasivijo jo vairuojamÄ autobusÄ , kai jis buvo sustojęs stotelėje, esančioje iÅ¡ karto už Žaliojo tilto. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino, jam reikėjo vežti keleivius, o kad jo autobusÄ užkabino lengvojo automobilio vairuotoja, nematė. Taip pat nurodė, kad matė, kaip mergina prisilietė veidrodėliu. Jei bÅ«tų matęs, kad ji sustojo, tai bÅ«tų irgi sustojęs, bet kadangi ji pristabdė ir važiavo paskui jį iki stotelės, tai jis ir nestojo.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. K. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, A. K. tai teigė, kad eismo įvykio nepastebėjo ar jo nebuvo iÅ¡ vis, tai kad dėl įvykio kalta V. S.. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo A. K. parodymais. A. K. pozicija neigiant padarius administracinius teisės pažeidimus vertinama kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, nes jÄ paneigia byloje esantys įrodymai.Nors apeliantas skunde nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl V.

S. veiksmų, kad jos automobilis įsirėmė į galinę kairę autobuso dalį vairuotojai neapdairiai įvertinus situacijÄ , tačiau nagrinėjamoje byloje jokių KET pažeidimų V. S. veiksmuose nenustatyta, todėl padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad A. K., persirikiuodamas, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, su juo susidÅ«rė ir abi transporto priemones sugadino, todėl jo veiksmai buvo priežastis eismo įvykiui kilti. Apeliantas skunde nurodo, jog nei viena autotransporto priemonė nebuvo apgadinta: lengvajam automobiliui buvo nulenktas tik Å¡oninis veidrodėlis, kurį apeliantas atstatė be jokio vargo, o autobusas nepatyrė jokios žalos (tÄ patvirtino mechanikai autoparke).

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ ATPK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ )) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009;

N444-1996/2010). KET 3 p. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, jog A. K. įvykio metu, vairuodamas marÅ¡rutinį autobusÄ KAROSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę – automobilį NISSAN, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad apgadintas autobuso KAROSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinis kairės pusės sparnas, taip pat apgadintas automobilio NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 5). Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, A. K. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo.          ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog A. K. 2013-02-23, apie 16.43 val., A. GoÅ¡tauto g. Vilniuje, vairuodamas marÅ¡rutinį autobusÄ KAROSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , nepraleido ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančio automobilio NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su juo, apgadino abi transporto priemones ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos pažeisdamas KET 232 p., kuris nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant Å¡varaus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .

Pažymėtina, kad ATPK 284 str. 2 d. numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turi teisę pakeisti nuorodÄ Ä¯ Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , numatantį atsakomybę už šį pažeidimÄ , jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , numatantį atsakomybę už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

IÅ¡ A. K. suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo esmė atskleista, t. y. nurodyta, kad A. K. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus, tačiau buvo suklysta nurodant, kokį KET punktÄ jis pažeidė pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, t. y. protokole buvo klaidingai nurodyta, jog A. K. pažeidė KET 234 p., kai iÅ¡ tikrųjų jis pažeidė KET 232 p. Apeliacinės instancijos teismas, bÅ«damas aktyvus, vadovaudamasis proceso greitumo ir ekonomiÅ¡kumo principais bei ATPK 284 str. 2 d. numatytomis nuostatomis, iÅ¡taiso Å¡iÄ klaidÄ ir pakeičia nuorodÄ Ä¯ KET 232 p. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.Apeliantas skunde nurodo, kad įvykio metu sustoti kelyje jis negalėjo – vairavo autobusÄ , todėl jis pasirinko tinkamÄ vietÄ Ä¯vykio pasekmių apžiÅ«rai.

Pasak apelianto, tai nebuvo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos, nes tuo metu tai sÄ lygojo daug antrinių aplinkybių, tokių kaip keleivių ir eismo saugumo užtikrinimas. Apeliantas nurodo, kad tyčia neveikė - aplinkybės nulėmė tokiÄ Ä¯vykio baigtį. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes apelianto nurodomos aplinkybės, neÅ¡alina administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. Nukentėjusioji V. S. patvirtino, jog per autobuso didelį Å¡oninį veidrodėlį matė, kad vairuotojas pastebėjo, jog jÄ kliudė.

Policijos pareigūnas M. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad A. K. paaiškino, jog matė, kaip kabino automobilio Nissan veidrodėlį, kaltės nepripažįsta, todėl nematė prasmės sustoti (b. l. 3). Iš to galima spręsti, kad A. K. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A.

K. pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., yra visiÅ¡kai įrodytas.Dėl nuobaudos Å¡velninimo.Apeliantas nurodo, kad turi didelę vairavimo patirtį ir Å¡is darbas yra pagrindinis jo pragyvenimo Å¡altinis. Paskyrus numatytÄ nuobaudÄ , apeliantas prarastų teisę dirbti marÅ¡rutinio autobuso vairuotoju. Apeliantas pažymi, kad prieÅ¡ metus patyrė smegenų insultÄ , todėl darbingumas bei reakcija buvo susilpnėję dėl tam tikrų medikamentų naudojimo, o darbovietė paskyrė atitinkamÄ grafikÄ su 4 valandų pertrauka tarp marÅ¡rutų.

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų. ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantÄ kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., negalėjo neskirti Å¡ios nuobaudos. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, teismas, skirdamas apeliantui nuobaudÄ , atsižvelgė į tai, kad nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į A. K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę kad už KET pažeidimus A. K. per vienerius metus baudžiamas ne pirmÄ kartÄ (ATPK 32 str. 1 d. 5 p. – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda), į tai, kad A.

K. KET pažeidžia vairuodamas keleivinį marÅ¡rutinį autobusÄ , į pažeidimų padarymo pobÅ«dį ir aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir paskyrė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas administracines nuobaudas. Apelianto nurodomos aplinkybės (kad netekęs teisės vairuoti transporto priemonę, jis prarastų teisę dirbti marÅ¡rutinio autobuso vairuotoju; kad prieÅ¡ metus patyrė smegenų insultÄ ) reikÅ¡mingos Å¡iuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose.

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra aiÅ¡kinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011).

Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieÅ¡tarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundÄ ir suÅ¡velninus nuobaudÄ , nebÅ«tų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, apeliantas, turėdama ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä , privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau Å¡ios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo Å¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Pastebėtina, kad iÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 8-11), matyti, kad A. K. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, kas neigiamai apibÅ«dina jo asmenybę. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad A. K. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarimas Å¡ioje dalyje paliekamas nepakeistu.Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad A.

K. pažeidimai yra visiÅ¡kai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A.

K. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                            Angelė Ikasalienė