2024-05-15 Nr. AB-7806-3-61-3-03894-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-222-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03894-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.13.3.2; 12.15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. S-138 (7-121/2021) „Dėl D. Š. skundo“ (toliau – ir MGK sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 68-54 „Dėl D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2021-05-18 skundo“ (toliau – ir VMI sprendimas); 3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (7.45E) FR0682-91 „Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas).

2. Pareiškėjas grindė reikalavimus šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. MGK išvados, kad pareiškėjo veiksmai perkant žemės sklypą, statant ir parduodant naujai pastatytus statinius su žemės sklypo dalimis nebuvo asmeninio turto naudojimas bei tokio turto pardavimas, nes pareiškėjas, atlikdamas minėtus veiksmus, veikė kaip pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apmokestinamasis asmuo, todėl VMI pagrįstai pareiškėjo ir jo sutuoktinės N. Š. (toliau – ir sutuoktinė) už parduotus ginčo nekilnojamojo turto objektus gautas pajamas priskyrė PVM objektui ir atitinkamai jas apmokestino, nepagrįstos;

2.2. dovanojimo sandoriai buvo atlikti prieš daugiau nei šešis mėnesius iki pardavimo sandorių;

2.3. nekilnojamą turtą įsigiję asmenys patvirtino, jog bendravo su šio turto savininkais ir pardavėjais, t. y. su pareiškėjo dukra ir tėvu, kas įrodo, kad šie asmenys disponavo nekilnojamu turtu ir buvo teisėti jo savininkai;

2.4. vien tai, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo patalpintas skelbimas, jog parduodamas pareiškėjo dukrai priklausantis namas, nepatvirtina, kad pareiškėjas asmeniškai ir toliau šį namą pardavinėjo;

2.5. jokie Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia reklamuoti kito asmens skelbimo;

2.6. VMI ir MGK išvados, kad pareiškėjo sudaryti dovanojimo sandoriai buvo fiktyvūs, gauti pinigai buvo panaudoti įsigyjant kitą nekilnojamą turtą ar investuojant juos į susijusias įmones, nepagrįstos ir nesuprantamos;

2.7. pardavus nekilnojamą turtą piniginės lėšos nebuvo grąžintos pareiškėjui ar jo šeimai, o buvo panaudotos S. Š. ir V. Š., kuriems, kiek žinoma, priklauso įsigytas nekilnojamas turtas ir reikalavimo teisė pagal suteiktą paskolą įmonei, nuožiūra;

2.8. pareiškėjui sudarius povedybinę sutartį su sutuoktine, pareiškėjas nusprendė savarankiško gyvenimo pradžiai padovanoti savo dukrai gyvenamąjį namą. Kadangi jis nebuvo įrengtas, dukrai reikėjo jį įsirengti. Dėl šios priežasties, kiek yra žinoma, pareiškėjo dukra samdė meistrus, kurie įrengė gyvenamąjį namą, tačiau dėl namo dydžio, dukra nusprendė namą parduoti;

2.9. skundžiami Kauno AVMI sprendimas, VMI sprendimas ir MGK sprendimas grindžiami prielaidomis, kuriomis bandoma įrodyti, jog dovanojimo sandoriai buvo apsimestiniai;

2.10. skundžiami Kauno AVMI sprendimas, VMI sprendimas ir MGK sprendimas nepagrįsti jokiais įrodymais, kurie patvirtintų pagrindinę mokesčių administratoriaus išvadą, kad S. Š. ir V. Š. po dovanojimo sandorio nedisponavo jiems priklausančiu nekilnojamu turtu, kaip jo savininkai;

2.11. hipotetiškai, jeigu mokesčių administratorius būtų teisus, kad dovanojimo sandoriai buvo fiktyvūs, pareiškėjo veikla negalėtų būti laikoma ekonomine veikla ir apmokestinama PVM, nes pareiškėjo veiksmuose nėra ekonominės veiklos ir tęstinumo požymių;

2.12. pareiškėjui papildomai mokesčiai ir su juo susijusius sumos apskaičiuotos, pažeidžiant apmokestinimo teisingumo principą;

2.13. mokesčių administratorius nėra objektyvus, pareiškėjo situaciją įvertino šališkai, nes atstovauja valstybės interesus;

2.14. mokesčių administratorius neteisingai įvertino surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes;

2.15. nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo delspinigių sumokėjimo, turi būti vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodydamas, kad:

3.1. mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2004–2013 metais patyrė apytikslių 1 368 900 Lt išlaidų, kurias sudarė suteiktos paskolos A. Š. (37 proc.), automobilių įsigijimas (23 proc.), vartojimo išlaidos (20 proc.), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Krantas“ akcijų įsigijimas (13,5 proc.), o banko paskolos ir mokesčių dengimas, Nekilnojamojo turto – žemės – įsigijimas sudarė nežymią dalį išlaidų;

3.2. mokestinio patikrinimo metu buvo padaryta išvada, kad namai, butai buvo pardavinėjami kartu;

3.3. nustačius, kad iki dovanojimo sandorių, t. y. 2018 m. liepos 31 d. pareiškėjas pardavinėjo tris nebaigtus statyti namus, įvertinta, jog dovanojimo sandoriai su susijusiais giminystės ryšiais asmenimis – apsimestiniai sandoriai, grandinėje planuojant pardavimo sandorius, siekiant padidinti nekilnojamojo turto vertę ir sumažinti pardavimo objektų skaičių bei siekiant išvengti ekonominės veiklos;

3.4. nors pareiškėjas nurodo, kad dovanojimo sandoriai buvo atlikti daugiau nei prieš šešis mėnesius iki pardavimo sandorių, pirkėjai bendravo su pareiškėjo dukra ir tėvu, kurie disponavimo parduodamu nekilnojamuoju turtu, kaip savininkai, tačiau piniginės lėšos nebuvo grąžintos šeimai, o buvo panaudotos savo nuožiūra nekilnojamojo turto įsigijimui;

3.5. mokestinio patikrinimo metu buvo padarytos pagrįstos išvados, kad pareiškėjas su sutuoktine veiklą vykdė savarankiškai – pirko žemės sklypą, kurį įkeitė, gavo banko kreditą statyboms, leidimą vienbučio ir dvibučio namų ir vandentiekio, elektros ir nuotekų šalinimo tinklų statybai bei mokėjo už statybos darbus ir medžiagas, per tęstinį laikotarpį pardavė vienbutį namą ir du butus dvibučiame name su jiems priskirtais žemės sklypais, tokiais savo veiksmais siekė mokestinės naudos, nes visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintinio pobūdžio. Taigi pareiškėjas su sutuoktine tikrinamuoju laikotarpiu vykdė ekonominę veiklą;

3.6. mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas su sutuoktine VMI nepateikė nei statybų išlaidas, nei žemės sklypuose pastatytų statinių įregistravimą pagrindžiančių dokumentų. Todėl gyvenamųjų namų statybos išlaidos nustatytos pagal mokesčių administratoriaus turimą informaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalimi;

3.7. pareiškėjas ir jo sutuoktinė pardavė 82 procentų baigtumo namą, adresu: (duomenys neskelbtini). Todėl mokestinio patikrinimo metu įvertinta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė šio namo statybai patyrė 82 procentų statybų baigtumo išlaidas;

3.8. mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad į sąskaitų registrą neįtraukta 22 982,36 Eur suma. Taip pat pateiktose sąskaitose nėra langų, durų įsigijimo dokumentų, nėra dokumentų, patvirtinančių M. Š. suteiktų statybos paslaugų. Todėl įvertinta, kad prie deklaracijos pateikti ne visi dokumentai, pagrindžiantys namų statybų išlaidas;

3.9. pareiškėjo naudai deklaruotos parduodamo buto adresu: (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidos pasirinktos vienu iš šaltinių statybų išlaidoms apskaičiuoti, vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu;

3.10. nustačius, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis trys namai yra analogiški, mokestinio patikrinimo metu įvertinta, jog ir kitų 82 procentų baigtumo dviejų namų statybos išlaidos analogiškos deklaruotoms vieno namo išlaidoms statybai;

3.11. vadovaujantis MAĮ 10 ir 69 straipsniais, konstatuota, kad Povedybinė ir Turto pasidalijimo sutartys bei dovanojimo sandoriai yra apsimestiniai sandoriai, sudaryti tarpusavyje susijusių giminystės ryšiais asmenų, tarpiniai sandoriai nekilnojamojo turto pardavimo sandorių grandinėje, kurių tikslas padidinti nekilnojamojo turto vertę ir taip sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokėjimą bei išvengti PVM, vykdant ekonominę veiklą. Todėl gautos lėšos už parduotus gyvenamuosius namus su jiems priskirtais žemės sklypais adresu: (duomenys neskelbtini) mokestinio patikrinimo metu įvertintos kaip pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamos, vykdant ekonominę veiklą;

3.12. mokesčių administratorius tinkamai įvertino surinktą informaciją ir įvykdė pareigą pagrįsti pareiškėjui papildomai apskaičiuotų sumų pagrįstumą, o pareiškėjas nepaneigė, kodėl jos yra neteisingos;

3.13. nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėją reikėtų atleisti nuo pagal mokesčių įstatymus apskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI nepateikė atsiliepimo į skundą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendime nusprendė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė:

6.1. Kauno AVMI atliko pareiškėjo GPM už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir PVM už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą;

6.2. Kauno AVMI surašė 2021 m. vasario 26 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-59 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, kad: pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2015–2017 metais disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis (1 pažeidimas), todėl pareiškėjui buvo apskaičiuota mokėtina 19 228 Eur GPM suma; pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2018–2019 metais vykdė ekonominę veiklą, PVM neskaičiavo ir nedeklaravo (2 pažeidimas), todėl pareiškėjui apskaičiuota mokėtina 6 824 Eur PVM suma. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad pareiškėjui papildomai mokėtinas GPM apskaičiuotas vadovaujantis MAĮ 69 straipsniu, 70 straipsnio 1 dalimi ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis;

6.3. Kauno AVMI sprendimu iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 14 150 Eur GPM, 41 77,55 Eur GPM delspinigius ir 1 415 Eur GPM baudą (10 proc.), 6 824 Eur PVM, 600,65 Eur PVM delspinigius ir 682 Eur PVM baudą, viso – 27 849,20 Eur mokesčių ir su jais susijusių sumų;

6.4. pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno AVMI sprendimu, pateikė skundą VMI, kuri VMI sprendimu patvirtino Kauno AVMI sprendimą;

6.5. pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, pateikė skundą MGK, kuri MGK sprendimu patvirtino VMI sprendimą.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) normomis (2 str. 8 d., 3 str. 1 d., 32 str. 1 ir 2 d., 92 str. 1 d.,), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), MAĮ normomis (2 str. 23 d., 8 str., 67 str. 1 ir 2 d., 87 str. 9 d., 95 str. 1 d. 1 p., 100 str. 1 d., 141 str. 1 d. 1 p., 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos normomis (be kita ko, 9 str. 1 d. 1 ir 2 pastraipos, 2 p., 12 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl „ekonominės veiklos“ sąvokos aiškinimo ir taikymo, asmens teisės į PVM atskaitą, delspinigių mokėjimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d. nutarimu.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl dovanojimo sandorių, nustatęs, kad: 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsigytas žemės sklypas statyboms; 2015 m. sausio 29 d. išduotas leidimas statyboms; pagal iš UAB „Diginet LTU“ gautą informaciją, nustatyta, kad pareiškėjas iki dovanojimo sandorinių pardavinėjo ir du 82 procentų baigtumo namus – skelbimas aktyvuotas 2018 m. liepos 16 d.; pagal skelbime pateiktą informaciją namai praktiškai baigti statyti, įrengtos visos komunikacijos – dujos, elektra, vandentiekis, kanalizacija ir pilnai sutvarkytas gerbūvis – aptverta tvora, automatiniai vartai, išklotos trinkelės; skelbime nurodyta, kad parduodami trys namai; pareiškėjo ir jo sutuoktinės Povedybinė ir Turto pasidalijimo sutartys sudarytos 2018 m. liepos 23 d., t. y. prieš pat dovanojimo sandorius – 2018 m. liepos 31 d.; pagal Turto pasidalijimo sutartį tarp sutuoktinių [pareiškėjo ir jo sutuoktinės] pasidalintas tik nekilnojamasis turtas, kuris po kelių dienų dovanotas asmeniniais giminystės ryšiais susijusiems asmenims – tėvui ir dukrai; prieš dovanojimo sandorius atlikti turto vertinimai, neturint namų statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų; paaiškinimuose dėl dovanojimo sandorių aplinkybių apdovanotojų atsakymai formalūs, nenurodytos jokios faktinės aplinkybės dėl dovanojimo tikslų; po dovanojimo sandorio per trumpą laiką (7 mėn.) rasti pirkėjai: su pareiškėju sudaryta preliminari sutartis ir pareiškėjas į banko sąskaitą 2019 m. vasario 27 d. gavo avansą; pirkėjas namą apžiūrėjo 2019 m. vasario 27 d., kas rodo, kad namai buvo pardavinėjami vienu metu; po dovanojimo sandorių dukrai dovanoto namo statybos baigtos iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės šeimos lėšų, tėvui dovanoto namo – iš pirkėjo avansinių įmokų; dovanoto turto pardavimo dalis pinigų iš banko sąskaitos buvo išimti grynais, dalis pervesta susijusiai bendrovei, kurioje dirbo pareiškėjas ir jo sutuoktinė, bendrovės akcininkai motina, brolis ir brolio žmona; gautos pajamos už parduotus namus buvo panaudotos nekilnojamojo turto pirkimui – žemės sklypui Latvijoje Rygos mieste.

9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl, priešingai nei nustatė Kauno AVMI, VMI ir MGK, nevykdytos ekonominės veiklos, konstatavęs, kad pareiškėjo vykdyta veikla priskirtina ekonominei veiklai PVMĮ prasme – pareiškėjas mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu vykdė nekilnojamojo turto prekybos ekonominę veiklą ir iš šios veiklos gavo pajamas, tarp kurių ir PVM apmokestinamas pajamas.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo įvykdyti sandoriai, jų pobūdis, pasikartojamumas patvirtina, kad jie nebuvo atsitiktiniai, kad dėl pastovaus nekilnojamojo turto sandorių sudarymo bei tęstinio jų sudarymo laikotarpio (atsikartojamumo) pareiškėjo vykdyta veikla turi tęstinumo požymį.

11. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytomis šios teismo nutarties 8 punkte, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo sudarytus nekilnojamojo turto sandorius, jų seką, padarė išvadą, kad pareiškėjo veikloje matyti akivaizdūs veiklos tęstinumo ir atsikartojamumo faktai.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo vykdytos veiklos savarankiškumą patvirtina tai, kad pareiškėjas su sutuoktine veiklą vykdė savarankiškai – pirko žemės sklypą, kurį įkeitė, gavo banko kreditą statyboms, leidimą vienbučio ir dvibučio namų ir vandentiekio, elektros ir nuotekų šalinimo tinklų statybai bei mokėjo už statybos darbus ir medžiagas ir kt.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veiklos tęstinį laikotarpį patvirtina tai, kad buvo parduotas vienbutis namas ir du butai dvibučiame name su jiems priskirtais žemės sklypais.

14. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas siekė mokestinės naudos, patvirtina įrodo tai, kad visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintinio pobūdžio.

15. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo nesutikti su sprendimuose padarytomis išvadomis.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais atliko parengiamuosius darbus, susijusius su nuosavybės teise įgyto turto įsigijimu ir jo pardavimo organizavimu bei savarankiškais veiksmais sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius su fiziniais asmenims.

17. Teismas padarė išvadą, kad mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės nėra būdingos įprastiniam turto naudojimui ir patvirtina pareiškėjo siekį gauti nuolatinių pajamų, todėl tai pagrįstai laikyta ekonomine veikla.

18. Teismas, nustatęs, kad mokestinio patikrinimo metu buvo apskaičiuota, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė, vykdydami ekonominę veiklą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo iš viso 702 818 Eur pajamų; tikrinamuoju laikotarpiu [pareiškėjo ir jo sutuoktinės] šeimos pajamas sudarė: lėšos, išmokėtos UAB „Krantas“ atskaitingam asmeniui pareiškėjui (73 proc.), 2018 metais gautos pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti butą ir jam priskirtą žemės sklypo dalį, adresu: (duomenys neskelbtini) (11 proc.), su darbo santykiais susijusios pajamos (7,5 proc.), pareiškėjo sutuoktinės 2016 metais iš tėvų gautos dovanos (5 proc.), UAB „Krantas“ 2018 metais grąžinta paskola (1,5 proc.), konstatavo, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo pagrįstai ir teisingai apskaičiuota PVM mokestinė prievolė.

19. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl mokestinio patikrinimo neobjektyvumo, šališkumo, pažeistų teisės aktų reikalavimų.

20. Teismas nurodė, kad mokesčių teisės aktai neįtvirtina taisyklių nei principų, ribojančių mokesčių administratoriaus kompetenciją apmokestinti iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios buvo panaudotos. Todėl mokesčių administratorius neprivalo konstatuoti, iš kokios veiklos mokesčių mokėtojas (šiuo atveju – pareiškėjas) galėjo gauti nedeklaruotas pajamas.

21. Teismas konstatavo, kad skundžiami Kauno AVMI sprendimas ir VMI sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis, atitink VAĮ nustatytus individualius administracinio akto reikalavimus, mokesčių administratoriui tinkamai pagrindus apskaičiuotus mokesčius, t. y. tinkamai įvykdžius MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam tenkančios MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, t. y. nepagrindė, kodėl apskaičiuoti mokesčiai yra neteisingi.

22. Teismas padarė išvadą, kad VMI ir MGK išsamiai įvertino mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, išanalizavo pareiškėjo teiktas pastabas bei rašytinius įrodymus, nenustatyti ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir duomenų, kurie sudarytų pagrindą padaryti kitokias išvadas.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, grįsdamas prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudų, neginčijo nei jų apskaičiavimo tvarkos, nei jų dydžio, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad apskaičiuotas delspinigių dydis būtų neprotingas ir neteisingas, nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja nors vienas MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas.

24. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas laiku nesumokėjęs mokesčių, padarė išvadą, kad pareiškėjas yra kaltas dėl padaryto pažeidimo, todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų mokėjimo.

25. Teismas detaliau nepasisakė dėl kitų proceso dalyvių argumentų, kurie nėra esminiai ir nekeičia teismo padarytų išvadų.

26. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis analogiškais argumentais dėl piniginių lėšų 2014 m. sausio 1 d., nevykdytos ekonominės veiklos ir atleidimo nuo pareiškėjui priskaičiuotų delspinigių, kuriais pareiškėjas grindė savo reikalavimus bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme.

29. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. VMI atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto analogiškus argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikosi pozicijos, kad teismas tinkamai išnagrinėjo faktines ir teisines aplinkybes, įvertino pateiktus įrodymus, priėmė motyvuotą ir teisiškai pagrįstą sprendimą.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuotų GPM ir PVM ir su jais susijusių sumų teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pagrindinius pareiškėjo argumentus ir konstatavęs, kad nėra pagrindo panaikinti Kauno AVMI sprendimą, VMI sprendimą ir MGK sprendimą, atmetė pareiškėjo skundą.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu pareiškėjo skundas atmestas.

34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, be kita ko, tikrinama, ar nėra teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

35. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Dėl šio sprendimo negaliojimo pagrindo panaikinęs teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

36. Administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami) bei tretieji suinteresuoti asmenys, t. y. kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.).

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno AVMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, surašė Patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, jog mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 19 228 Eur GPM, nustačius, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2015–2017 metų laikotarpiu disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, ir 6 824 Eur PVM, nustačius, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2018–2019 metais vykdė ekonominę veiklą, PVM neskaičiavo ir nedeklaravo. Šiame Patikrinimo akte konstatuota, kad mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotos ir gautos pajamos už parduotus namus, išlaidos, patirtos statybai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis (3.87 str. „Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė“, 3.88 str. „Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“, 3.109 str. „Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto“, 4.73 str. „Bendrosios nuosavybės teisės rūšys“) dalijamos sutuoktiniams, t. y. pareiškėjui ir jo sutuoktinei per pusę.

38. Kauno AVMI sprendimu nuspręsta iš dalies patvirtinti Patikrinimo aktą: papildomai apskaičiuoti 14 150 Eur GPM ir 6 824 Eur PVM; skirti 1 415 Eur GPM baudą ir 682 Eur PVM baudą; apskaičiuoti 4 177,55 Eur GPM delspinigius ir 600,65 Eur PVM delspinigius. Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad sutuoktiniams, t. y. pareiškėjui ir jo sutuoktinei kilusios prievolės vykdytinos lygiomis dalimis (CK 6.5 str. „Skolininkų daugetas“, 3.88 str. „Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“).

39. Kaip matyti, atlikus GPM, už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir PVM, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimo, nustatytos ir įvertintos aplinkybės, susijusios ne tik su pareiškėju, bet ir su jo sutuoktinės išlaidomis ir pajamomis.

40. VMI sprendimu patvirtintas Kauno AVMI sprendimas, o MGK sprendimu – VMI sprendimas.

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad Kauno AVMI sprendimas, VMI sprendimas ir MGK sprendimas teisėti ir pagrįsti.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pagal ją nustatytas bylos aplinkybes, tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertina, kad nagrinėjamu atveju teismas, išnagrinėjęs mokestinį ginčą ir įvertinęs mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės šeimos piniginių lėšų likučio mokestinio patikrinimo laikotarpio pradžiai ir pareiškėjo ir jo sutuoktinės vykdytos nekilnojamojo turto pardavimo veiklos, nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens, t. y. pareiškėjo sutuoktinės teisių ir pareigų.

43. Nagrinėjamu atveju nustačius ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas netikrinamas pagal pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-1415-764/2022, atmestas pareiškėjo sutuoktinės (byloje – pareiškėjos) skundas dėl Kauno VMI, VMI ir MGK sprendimų, kuriais pareiškėjo sutuoktinei (byloje – pareiškėjai) papildomai apskaičiuoti GPM ir PVM ir su jais susijusios sumos; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1215-442/2023, nuspręsta pareiškėjo sutuoktinės (pareiškėjos ir apeliantės) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavus, kad teismas, išnagrinėjęs mokestinį ginčą, nusprendė ir dėl pareiškėjos sutuoktinio (nagrinėjamu atveju – pareiškėjo), kuris atitinkamai nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų; bylą nagrinėjant iš naujo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-11348-596/2023 (dabartinis Nr. eI3-2269-596/2024), nutarta sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

45. Atsižvelgus į tai, perduotą bylą nagrinėjant iš naujo spręstinas administracinių bylų pagal pareiškėjo ir jo sutuoktinės skundus dėl jiems papildomai apskaičiuotų GPM ir PVM ir su jais susijusių sumų teisėtumo ir pagrįstumo sujungimo klausimas (ABTĮ 148 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan