2016-11-16 Nr. AB-21707-3-62-3-00755-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-689-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00755-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. gegužės 25 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti tiek skundo su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

2016 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 7 dalimi, 17–19 straipsniais ir pažymėjo, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas priteisti neturtinę žalą, kurią, jo paties teigimu, patyrė dėl Lietuvos valstybei pavaldžių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atsakovu nurodydamas Departamentą, paaiškino, jog ši institucija yra atsakinga už tiesiogiai sau pavaldžias ir jai atskaitingas institucijas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina ne tik iš teritorinio valstybinio administravimo subjekto veiksmų (neveikimo), bet ir iš centrinio administravimo subjekto, t. y. Departamento, kuriam adresuoja savo reikalavimą, veiksmų (neveikimo), todėl šio ginčo nagrinėjimas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 str. 3 d.).

Teismo vertinimu, analogišką praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2016 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-394-602-2016; 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1097-822/2015, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-922-822/2015). Teismas darė išvadą, kad ši byla nepriskirtina Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 str. 3 d.), nes pareiškėjo reikalavimai adresuoti ne tik teritoriniam administravimo subjektui, bet ir centriniam administravimo subjektui, ir dėl to teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), nurodydamas, jog pareiškėjas dėl savo pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 3 d.).

II. Pareiškėjas S. V. atskirajame skunde prašo apginti jo teises, laisves, garbę, orumą ir iš atsakovo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė Kauno tardymo izoliatoriuje laikomas nežmoniškomis sąlygomis 14 parų, atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos administracinis teismas gavo 4 pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl nežmoniškų sąlygų „Kauno kalėjime“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) egzempliorius: teismui, atsakovams Departamentui, „Kauno kalėjimui-izoliatoriui“ ir pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, ABTĮ ir tarptautiniai teisės aktai garantuoja, kad kiekvienas suinteresuotas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista jo teisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjas S. V. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kaip nepriskirtiną nagrinėti Kauno apygardos administraciniame teisme.

Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas pagal atskirąjį skundą pradėtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Kaip teisingai nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę (ABTĮ 17 str. 4 d.). Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis gynybos į teismą, padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovu pareiškėjas nurodė Lietuvos valstybę „su sau pavaldžiais, atsakingais, LR Kauno tardymo izoliatorius-kalėjimas“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą, nustatė vienintelį trūkumą, t. y. kad pareiškėjas pateikė nepakankamą skundo egzempliorių (kopijų) kiekį, ir dėl to 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. gegužės 25 d. šį trūkumą pašalinti. Skundo trūkumų šalinimo etape pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė ne papildomus (trūkstamus) pirminio skundo egzempliorius (kopijas), tačiau pateikė 4 patikslinto skundo, kuriame atsakovu nurodė Lietuvos valstybę su sau pavaldžiais Departamentu, kuris atsako pagal įstatymus už tiesiogiai sau pavaldžias institucijas, ir Kauno tardymo izoliatoriumi, egzempliorius.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesprendė pareiškėjo pradinio skundo priėmimo klausimo, nenurodė, jog pareiškėjas nepašalino (netinkamai pašalino) nustatytą trūkumą, tačiau sprendė patikslinto skundo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė išvadą, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina ne tik iš teritorinio valstybinio administravimo subjekto veiksmų (neveikimo), bet ir iš centrinio administravimo subjekto, t. y. Departamento, kuriam adresuoja savo reikalavimą, veiksmų (neveikimo). Atsižvelgęs į tai, Kauno apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (patikslintą) pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes konstatavo, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priskirtinas ne Kauno apygardos administraciniam teismui, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde paaiškina, kad jis neturtinę žalą, kurią prašo priteisti, patyrė „Kauno kalėjime izoliatoriuje“ laikomas nežmoniškomis sąlygomis 14 parų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė nutartimi nustatyti terminą trūkumams pašalinti, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, o pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį, jeigu skunde pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus; tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą, kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys); galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialųjį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas, tačiau netinkamo atsakovo nurodymas negali būti pagrindu atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-606-492/2015).

Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad tiek skunde, tiek patikslintame skunde pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Be to, skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. ir nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. (ploto kamerose trūkumo, netinkamo tualeto įrengimo, vėdinimo problemų ir kt.). Įvertinusi skundo ir patikslinto skundo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas kaip skundo pagrindą nurodė Kauno tardymo izoliatoriaus, kurio buveinė yra Kaune, veiksmus (neveikimą), tačiau pareiškėjas šiame etape prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimo su konkrečiais Departamento, kurio buveinė yra Vilniuje, galbūt neteisėtais veiksmais (neveikimu) nesusiejo taip, jog būtų aišku, kad pareiškėjo prašoma priteisti žala jam atsirado ne tik dėl Kauno tardymo izoliatoriaus, bet ir Departamento veiksmų (neveikimo).

Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą tik Kauno tardymo izoliatoriaus, taigi pradinis pareiškėjo skundas buvo priskirtinas nagrinėti Kauno apygardos administraciniame teisme. Patikslintame skunde pareiškėjas prie ginčo šalių papildomai paminėjo ne tik Lietuvos valstybę, Kauno tardymo izoliatorių, bet ir Departamentą, nurodydamas, kad Kauno tardymo izoliatorius yra Departamentui, kuris yra atsakingas už tiesiogiai sau pavaldžias institucijas, pavaldus subjektas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien Departamento, kaip atsakovo Lietuvos valstybės atstovo, papildomas nurodymas pareiškėjo patikslintame ir abstraktus teiginys apie jo atsakomybę už sau pavaldžias institucijas, nenurodant jokių konkrečių galbūt neteisėtų Departamento veiksmų (neveikimo), dėl kurių atsirado pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą neabejotinai kildina ne tik iš teritorinio valstybinio administravimo subjekto veiksmų (neveikimo), bet ir iš centrinio administravimo subjekto, t. y. Departamento, kuriam adresuoja savo reikalavimą, veiksmų (neveikimo), kaip nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, iš esmės formaliai įvertino Departamento nurodymą patikslintame skunde, kaip pakankamą pagrindą spręsti, jog pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas turi būti nagrinėjamas ne Kauno, o Vilniaus apygardos administraciniame teisme, t. y. jog yra pagrindas atsisakyti priimti skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 ir 37 straipsnių nuostatomis ir įvertinęs administracinio proceso dispozityvumo principą, turėjo spręsti, ar nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra suformuluotas pakankamai aiškiai, bei pasiūlyti pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, jeigu laikytųsi pozicijos, kad skundas yra suformuluotas nepakankamai aiškiai, arba pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį priimti skundą ir pašalinti trūkumus, susijusius su ginčo šalių nurodymu, jeigu laikytų, jog ginčo dalykas yra suformuluotas pakankamai aiškiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo prašymas patenkinti pareiškėjo skundą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šioje stadijoje negali būti tenkinamas. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dar net nėra priimtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. V. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė