2020-06-03 Nr. AB-11114-3-61-3-01785-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-912-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01785-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (A. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 9 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. Vilniaus PN jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Jis buvo nuolat laikomas perpildytose kamerose, jose nuolat buvo laikoma tiek asmenų, kiek buvo vietų. Vilniaus PN buvo nepakankamai užtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija. Nepakako kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių. Nuteistieji nebuvo į juos įtraukiami. Lokalinio sektoriaus teritorijoje nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, todėl negalėjo pakankamai sportuoti tiek lauke, tiek patalpose.

Be to, negalėjo lankyti įvairių renginių bei dirbti. Gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iškviesti budintį pareigūną. Kiekvieną kartą, esant reikalui, tekdavo ilgai daužyti į duris ir laukti, kol pareigūnas sureaguos į beldimą ir ateis. Turi teisę vieną valandą pasivaikščioti lauke, tačiau vienos valandos pasivaikščiojimo lauke praktika prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, kadangi suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, kadangi juose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, kiemeliuose nuolat buvo šiukšlių, nebuvo suoliuko, sienos padengtos pelėsiais ir grybeliais. Kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, o jeigu dulkėdavo – nelaistomi. Kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama buvo tik per langą. Oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerose taip pat buvo neužtikrintas reikiamas apšvietimas. Natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kameras. Taip pat nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra.

Oro temperatūra žiemą svyravo nuo 10 iki 14 C, o vasarą – net iki 35 C. Nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, nebuvo išduodami užvalkalai užklotui, rankšluosčiai. Buvo išduodami tik virtuviniai rankšluosčiai. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės čiužiniai puvo. Apatinis trikotažas buvo plaunamas tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sąskaitoje turėdavo pinigų. Nebuvo sudaryta galimybė nemokamai išsiskalbti drabužius. Buvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).

Nebuvo atskiros patalpų oro šalinimo sistemos, todėl dėl nemalonių kvapų nuolat tekdavo patirti stresą. Vilniaus PN dažnai neužtikrina galimybės praustis po karštu vandeniu. Atsiradus karštam vandeniui, nebuvo nuvestas praustis be eilės, todėl negalėjo pasirūpinti savo asmens higiena. Kamerose pilna tarakonų, vorų, blakių. Administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Tai nebuvo atliekama laiku arba buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų, kurių neregistruodavo. Atlikta deratizacija ir dezinfekcija buvo neefektyvi.

Be to, iš karto atlikus procedūrą, nuteistieji buvo vedami atgal į neišvėdintą kamerą ir buvo priversti kvėpuoti nuodais. Tiekiamas maistas buvo nekaloringas ir neskanus, energetinė vertė svyravo nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Jis nuolat sportavo, todėl maisto jam nepakako. Be to, nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos pavalgyti. Maistas į kameras buvo tiekiamas šaltas. Maistas buvo dalinamas nesilaikant higienos reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė ne tik fizinius skausmus, tačiau patyrė psichologinį sukrėtimą. Buvo pažemintas jo orumas, sumažėjo bendravimo galimybės.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. atliko jam paskirtą nuobaudą drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 1D. Taip pat pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose Nr. 3K bei Nr. 1K. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 1D plotas – 12,69 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,63 kv. m), įrengtos 3 miegamos vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,23 kv. m ploto. Kamerų tipo patalpos Nr. 1K plotas – 13,05 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,65 kv. m), įrengtos 3 miegamos vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,25 kv. m ploto.

Kamerų tipo patalpos Nr. 3K plotas – 13,64 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,63 kv. m), įrengtos 3 miegamos vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,54 kv. m ploto. Sanitarinis mazgas, esantis kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, privalo būti įskaičiuotas į bendrą šių patalpų naudojamą plotą. Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienu metu buvo laikoma tiek asmenų, kiek įrengta miegamų vietų. Pareiškėjas nuo atvykimo į Vilniaus PN dalyvauja Adaptacijos, Nuteistojo, pataisos socialinės reabilitacijos programose.

Nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą pareiškėjas buvo supažindintas su įstaigoje taikomomis pataisos priemonėmis. Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolat techniškai gadina šias sistemas. Vilniaus PN administracija deda pastangas, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolatos. Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolat tikrina kamerų tipo patalpas ir kontroliuoja situaciją jose.

Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsiant atitinkamai reaguoja į tokius reiškinius bei užtikrina nuteistųjų saugumą. Vilniaus PN griežtai laikomasi nuteistiesiems nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos, kiekvieną dieną nuteistiesiems, suteikiami įstatyme nustatytos trukmės pasivaikščiojimai gryname ore. Drausmės grupės nuteistiesiems ir nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose įrengti atskiri, tvarkingi, visus teisės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimų kiemai su sporto inventoriumi.

Pareiškėjas higienos reikalavimų trūkumus nurodo abstrakčiai. Visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Pareiškėjui 2017 m. balandžio 3 d. buvo išduotas 1 čiužinys, 1 pagalvė, 1 antklodė bei patalynės komplektas.

Pareiškėjas kamerų tipo patalpoje įrengtame sanitariniame mazge sudaužė esantį unitazą. Taigi, pats pareiškėjas gadina patalpose esantį inventorių, blogina patalpų būklę, o vėliau su nepagrįstais skundais kreipiasi į teismines instancijas, teigdamas, jog patyrė neturtinę žalą. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją kreipėsi su 2017 m. lapkričio 10 d. skundais Nr. 29(8)-1084 ir Nr. 29(8)-1085 dėl drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 1D. Pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kad pažeidimų nefiksuota.

UAB „Vilniaus skalbykla“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį teikia skalbimo paslaugą Vilniaus PN. Kiekvieną savaitę Vilniaus PN nuteistieji turi teisę pasinaudoti administracijos išduotos patalynės skalbimo paslauga, kuri yra nemokama. Taip pat nuteistieji turi galimybę kreiptis į Vilniaus PN administraciją su prašymu tvarkyti jiems išduotus čiužinius. Asmeninius drabužius nuteistieji turi galimybę skalbtis pataisos įstaigoje. Drausmės grupei ir kamerų tipo patalpoms įrengta skalbykla su skalbimo mašinomis. Už skalbinius atsakingas tvarkinys surenka iš nuteistųjų drabužius, jie turi pateikti skalbimo priemones (nemokiems nuteistiesiems skalbimo priemones išduoda įstaigos administracija).

Kiekvienoje patalpoje įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo likusios kamerų dalies atskirti ištisinėmis sienomis. Sanitariniuose mazguose įrengtas visas teisės aktuose numatytas inventorius. Sanitariniai mazgai įrengti taip, kad būtų užtikrintas nuteistųjų privatumas. Nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi dušu grafikas, užtikrinantis, kad kiekvienas drausmės grupės nuteistasis ir kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantis nuteistasis turėtų galimybę kartą per savaitę nusiprausti duše. Tarp Vilniaus PN ir UAB „Dezinfa“ pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią bendrovė įsipareigojo vykdyti vabzdžių kontrolę ir naikinimą (dezinfekciją), ši kontrolė nuolat vykdoma, nusiskundimų iš nuteistųjų negauta.

Vilniaus PN nuteistieji maitinami, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, valgykloje, nustatytu laiku pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų maitinimo grafiką. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamo maitinimo į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės abstrakčios. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Taip pat nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pareiškėjo skundo dalį, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo, tinkamos ventiliacijos nebuvimo, tinkamos oro temperatūros, oro judėjimo greičio ir apšvietimo neužtikrinimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, paliko nenagrinėtą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė skundo argumentus dėl socialinės reabilitacijos programų, pasivaikščiojimo trukmės ir pasivaikščiojimo kiemo, naudojimosi dušu, galimybės praustis po karštu vandeniu, aprūpinimo patalyne, kenkėjų, maitinimo, veidrodžio ir tualeto reikmenų. Teismas, nesant įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo ar atsakovo nurodomas aplinkybes dėl galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku, pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu vertino pareiškėjo naudai.

7. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo pagrįstumą, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13. 5 ir 16. 5 papunkčiais, įvertinęs Vilniaus PN paaiškinimus šiuo aspektu, kad patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nuo likusios kamerų dalies atskirti ištisinėmis sienomis, duomenų apie pareiškėjo kamerose buvusį asmenų skaičių atsakovo atstovas nepateikė, o tik nurodė, kad kiekvienoje kameroje įrengta po tris miegamas vietas, vertino, kad sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atskirti nuo likusios kameros dalies. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei Vilniaus PN nurodomas aplinkybes dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes šiuo aspektu teismas vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Vilniaus PN nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. pareiškėjas 232 paras buvo laikomas Vilniaus PN žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis.

8. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų trukmę ir mastą, pripažino, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (232 paras); nesudarius galimybių pasinaudoti signalizacijos mygtuku), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Teismas sprendė, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos ir dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 2 000 Eur.

III. 9. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

10. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu privatumo kamerų tipo patalpose naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimu ir priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

11. Atsakovo atstovas nurodo, kad Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kurios įrengtos pagal kamerų tipo patalpų reikalavimus, įrengti sanitariniai mazgai nuo kamerų tipo patalpų atskirti ištisinėmis sienomis, t. y. sanitariniai mazgai yra pilnai izoliuotose atskirose nuo kameros patalpose. Naudojantis sanitariniu mazgu, kuris įrengtas atskiroje patalpoje, su įrengtomis iš vidaus užsirakinančiomis durimis, yra užtikrinamas visiškas nuteistųjų privatumas. Teismas dėl neaiškių priežasčių ignoravo šiuos Vilniaus PN atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus.

12. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad teismų praktikoje daug kartų konstatuota, kad Vilniaus PN II-ame gyvenamajame korpuse įrengtose kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų tipo patalpų reikalavimus, sanitariniai mazgai įrengti nuo kameros atskirtose atskirose patalpose. Teismas nepakankamai įsigilino į bylą pateiktus procesinius dokumentus ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu teikiamos kamerų tipo patalpos nuotraukos patvirtina, kad sanitarinis mazgas tai visiškai atskira patalpa, kuria naudojantis niekaip negali būti pažeistas sanitariniu mazgu besinaudojančių asmenų privatumas. Pateikti visų kamerų tipo patalpų nuotraukas sudėtinga, nes kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantys nuteistieji reiškia nepasitenkinimą dėl jų asmeninių daiktų fotografavimo. Visos Vilniaus PN kamerų tipo patalpos įrengtos identiškai.

14. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad Vilniaus PN visose kamerų tipo patalpose esantys sanitariniai mazgai įrengti visiškai nuo kameros atskirtose patalpose, todėl naudojantis tokiais sanitariniais mazgai nuteistųjų privatumas užtikrinamas visiškai.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas nepateikė įrodymų apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Atsakovo atstovo teikiamos nuotraukos yra kitos kamerų tipo patalpos, kurioje pareiškėjas nebuvo laikomas, todėl atsakovo atstovas turi pateikti ginčo kamerų nuotraukas. Pareiškėjas pabrėžia, kad 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma jam buvo priteistą ne tik už konstatuotą privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimą, bet ir dėl neužtikrintos teisės naudotis pareigūnų iškvietimo sistema.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN neužtikrinimu pareiškėjui nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. gegužės 24 d.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo laikomas neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (232 paras) ir nesant galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina 2 000 Eur suma.

19. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo konstatuotu privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimu argumentus. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad Vilniaus PN visose kamerų tipo patalpose esantys sanitariniai mazgai įrengti visiškai nuo kameros atskirtose patalpose, todėl naudojantis tokiais sanitariniais mazgai nuteistųjų privatumas užtikrinamas visiškai. Atsakovo atstovo teigimu, šią aplinkybę patvirtina su apeliaciniu skundu teikiamos nuotraukos.

20. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Vilniaus PN buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo pretenzijų dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo.

23. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą, akcentuodamas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.5 papunktyje nustatytus sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus, t. y., be kita ko, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina, nurodė, kad kiekvienoje drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje bei kamerų tipo patalpoje yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo likusios kameros dalies atskirti ištisinėmis sienomis. Sanitarinių mazgų įrengimas užtikrina nuteistųjų privatumą. Tačiau pažymėtina, kad pagal nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisykles, atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų šiems atsiliepime į skundą nurodytiems argumentams pagrįsti.

24. Teisėjų kolegija dėl su apeliacinių skundu teikiamų nuotraukų, kurios, atsakovo atstovo teigimu, paneigia pirmosios instancijos teismo vertinimą ir išvadas privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais užtikrinimo aspektu, pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Byloje nesant duomenų, kad atsakovo atstovui buvo apribota teisė teikti nuotraukas pirmosios instancijos teisme, atsakovo atstovo apeliacinės instancijos teismui pateiktos nuotraukos nevertinamos.

25. Atsakovo atstovas, prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti pilna apimtimi, nenurodo jokių nesutikimo motyvų su dar vienu pirmosios instancijos teismo konstatuotu pažeidimu, t. y. galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku nesuteikimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad atsakovo atstovas nepaneigė skundo argumentų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl Vilniaus PN pareigūnų iškvietimo sistemų.

26. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pažeidimų pobūdį ir gana ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo nebuvo trumpalaikis (232 paros). Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas nėra mažareikšmis, todėl sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytą pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (232 paras neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais), nenustačiusi, jog pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų (pagalbos) iškvietimo sistema, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018) vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažintina, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisiant mažesnį neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. L. (A. L.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius