88d0de52-e992-44e8-9fb8-c44e581183e6 · Panevėžio apygardos teismas

           Baudž. byla Nr. 1A-78-134/2015            Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1 (S)            Teisminio sprendimo Nr. 1-53-1-00243-2012-4                                                                 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų S. B. ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Daivai BenevičiÅ«tei,                                                                                                                                                                                                                                                                                                             dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

R. G. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundÄ dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams. Priteista iÅ¡ J. R. G. : 13 845,80 EUR nukentėjusiajam R. K. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, 2681,49 EUR Valstybinei ligonių kasai, 5577,80 EUR VSDFV Utenos skyriui, R. K. naudai 231,70 EUR advokato paslaugoms apmokėti ir 64,01 EUR iÅ¡laidų, sumokėtų antstolei, valstybei 166,84 EUR antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.J.

R. G. pagal BK 253 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. R. G. nuteistas už tai, kad 2012-05-06, apie 21 val., apsvaigęs nuo alkoholio, bÅ«damas R. K. priklausančiuose namuose, ...iÅ¡ pistoleto „CZ 92“ tyčia Å¡ovė 1 Å¡Å«vį namuose buvusiam R. K. į galvÄ ir į jÄ pataikė, tokiais savo veiksmais padarė R. K. Å¡autinę žaizdÄ deÅ¡iniajame momenyje, deÅ¡inio momenkaulio įspaustinį skeveldrinį lūžį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei deÅ¡inės momeninės skilties medžiagoje ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R.

K. sveikatÄ . J.R. G. iÅ¡teisintas kaltinus jį tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir bÅ«du neteisėtai neturėdamas leidimo įgijo Å¡audmenis: 4 vnt. pramoninės gamybos 380 kalibro ME GUM revolverinių Å¡ovinių su guminėmis kulkomis; 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių Å¡ovinių, vienÄ pramoninės gamybos 11,45 mm kalibro garsinį Å¡ovinį, kuriuos neteisėtai neturėdamas leidimo iki 2012-05-09 laikė savo namuose, esančiuose ...kol Å¡audmenis paėmė policijos pareigÅ«nai.Apeliaciniu skundu nuteistojo J.R.

G. gynėjas praÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Gynėjas skunde nurodo, kad teismo teiginys, kad kaltinamojo parodymai, jog jis nieko neatsimena nuo to momento, kai nukentėjusiojo sÅ«nus D. K. nuėjo miegoti ir jam „filmas trÅ«ko", iki to momento, kai policininkai vedė jį su antrankiais į maÅ¡inÄ , laikytini kaip tam tikra pasirinkta gynybos priemonė yra niekuo nepagrįstas deklaratyvus teiginys. Visų pirma tokia gynybos priemonė bÅ«tų itin neefektyvi, nes teismas galėtų vadovautis bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais (kas ir buvo padaryta) ir nebÅ«tų kam jų paneigti.

Antra - taip galėjo būti. N. R. K. teigia, kad į jį buvo šauta uždaroje patalpoje, tačiau įvykio vietos apžiūros metu kulka rasta nebuvo. Nėra duomenų, kad ji būtų likusi įstrigusi nukentėjusiojo galvoje ar išimta operacijos metu. D. K. teigia, kad šūvio negirdėjo, nors, jei tikėti R. K. parodymais, nuo šaulio buvo maždaug metro atstumu, jis atsibudo tik tuomet, kai jį pažadino tėvas. Darytina išvada, kad šauta galėjo būti ne patalpoje, o lauke, todėl šūvio neišgirdo ir neatsibudo ne tik D.

K., bet ir J. R. G., o atsibudo jis tik tuomet, kai jį sulaikė policijos darbuotojai. Tokį vertinimÄ patvirtina ir faktas, kad J. R. G. atvykus pas K, jo pistoleto Å¡ovinių dėtuvėje buvo 8 Å¡oviniai, tačiau po įvykio rasti 6 Å¡oviniai ir 1 užstrigusi tÅ«telė. IÅ¡ to galima daryti prielaidÄ , kad ant baro paliktu ginklu, vedinas smalsumo, galėjo pasinaudoti R. K. - jį paimti nuo baro, iÅ¡eiti į laukÄ , iÅ¡Å¡auti vienÄ Å¡Å«vį, po kurio, neatsargiai elgiantis su ginklu, antro Å¡Å«vio metu, susižaloti, o grįžęs padėti ginklÄ Ä¯ vietÄ ir pažadinti sÅ«nų.

Tai paaiÅ¡kintų kokiu bÅ«du ant ginklo pateko nukentėjusio kraujas (tomas 1, b.l. 63-65). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialistai pripažino, kad J. R. K. ginklas techniÅ¡kai tvarkingas (tomas 1, b.l. 76-78), tačiau jame įstrigo tÅ«telė, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡Å«vis įvyko neįprastomis sÄ lygomis. Paprastai tai įvyksta, kai po Å¡Å«vio ginklo užraktas sutinka kliÅ«tį, atÅ¡oka ne iki galo, todėl neiÅ¡meta tÅ«telėsApeliantas teigia, kad teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo R.

K. ir liudytojo D. K. parodymai buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, neatitinka tikrovės. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-22 R. K. parodė, kad 2012-05-06 pas juos svečiavosi ir į jį Å¡ovė ne J. R. G., o R. R.. Teismo posėdžio metu jis neigė pažįstÄ s tokį asmenį, tačiau J. R. G. teigia, kad tai R. K. buvusios žmonos sugyventinis. N. R. K. paaiÅ¡kino, kad per pietus su sÅ«numi pavalgė, iÅ¡gėrė 2 vieno litro talpos 5 procentų stiprumo alaus.

Dainius išėjo į laukÄ , o jis atsigulė į lovÄ ir užmigo. Kada atvažiavo R. G. jis negirdėjo. TÄ vakarÄ J. R. G. pirmÄ kartÄ jis pamatė po Å¡Å«vio. Tačiau liudytojas D. K. paaiÅ¡kino, kad su J. R. G. nusipirkę alkoholio grįžo į namus. Tėtis tuo metu sėdėjo kartu su jais. Prie stalo sėdėjo jis, Rimas ir tėtis. Tėtis iÅ¡gėrė stiklinę alaus ir viskas. Jis valandÄ prie stalo dar pasėdėjo, vietoje prie stalo ir užmigo ant lovos, nes buvo paklota. Sėdėti prie stalo liko tėtis ir G.

IÅ¡ pateiktų parodymų matyti, kad R. K. ir D. K. parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja vieni kitiems, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. O be jų jokių objektyvių J. R. G. kaltės įrodymų nėra. Liudytojas P. L. tik paaiÅ¡kino kÄ iÅ¡girdo iÅ¡ D. K. ir kÄ pamatė įėjęs į kambarį.Nuteistasis J. R. G. teigia, kad ginklÄ neÅ¡ioja prie diržo. Kai atvažiavo, kad nespaustų, nusiėmė ginklÄ , išėmė telefonÄ iÅ¡ kiÅ¡enės, padėjo ant bufeto už nugaros.

Tuo tarpu D. K. aiÅ¡kina, kad tÄ dienÄ sėdėdamas prie stalo jis pastebėjo, kad pas J. R. G. priekinėje džinsų kiÅ¡enėje yra ginklas, nes pagal kontÅ«rus nepasakysi, kad ten bÅ«tų buvęs cigarečių pakelis ar kokie dokumentai. Gal buvo ginklo dėklas. Nemano, kad jiems begeriant ginklas su telefonu ar kitais daiktais buvo padėtas ant stalo ar ant baro. TÄ dienÄ ginklas tikrai nebuvo padėtas nei ant stalo, nei ant baro. Apeliantas teigia, kad tokie liudytojo parodymai yra nelogiÅ¡ki, nes Å¡aunamÄ jį ginklÄ , juolab dėkle, sėdint laikyti džinsinių kelnių priekinėje kiÅ¡enėje vargu ar įmanoma, o jeigu ir įmanoma, tai bÅ«tų itin nepatogu.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad nukentėjusysis R. K., liudytojas D. K. dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamÄ jį J. R. G., tačiau, apelianto teigimu, tokių priežasčių yra. Kadangi ant D. K. rankų yra aptikta Å¡Å«vio pėdsakų, negalima atmesti tikimybės, kad į R. K. Å¡ovė D. K. nuo baro paėmęs J. R. G. neapdairiai paliktÄ ginklÄ ir tokiais parodymais jie siekia, kad D. K. iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju tampa aiÅ¡ku kodėl D.

K. aiÅ¡kina, kad ginklas neva buvo J. R. G. kelnių kiÅ¡enėje - taip siekiama įrodyti, kad jis ginklu pasinaudoti negalėjo. Antra priežastis apkalbėti J. R. G. galėtų bÅ«ti siekis pasipinigauti, nes civiliniuose ieÅ¡kiniuose buvo praÅ¡oma apmokėti iÅ¡laidas ir už kačių maistÄ , ir už lytinę potencijÄ skatinančius vaistus, ir už neaiÅ¡ku kieno pirktÄ kurÄ , baudžiamojo proceso metu pasitelktas antstolis, kas pasitaiko itin retai.Apibendrindamas apeliantas teigia, kad Å¡ioje byloje yra neaiÅ¡ku kur buvo įvykis - patalpoje ar lauke, koks jis buvo, nes iÅ¡ eksperto paaiÅ¡kinimų negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kulka, ir svarbiausia - kas yra kaltininkas.

IÅ¡ skunde iÅ¡dėstytų motyvų matyti, kad Å¡aunamuoju ginklu galėjo susižaloti pats nukentėjusysis, Å¡auti j jį galėjo tiek D. K., tiek į svečius užsukęs R. R.. Esant tokioms aplinkybėms, J.R. G. pagal BK 135 str. 1 d. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Apeliantas teigia, kad byloje yra visos sÄ lygos J. R. G. taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Teismo iÅ¡vada, kad J. R. G. diagnozuotos ligos nėra įtrauktos į „Sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡Ä â€œ, pagrįsta ekspertizės aktu.

Tačiau jei jos bÅ«tų įtrauktos, reiktų spręsti klausimÄ dėl BK 76, o ne 54 str. taikymo. Å iuo atveju teismo buvo praÅ¡oma taikyti BK 54 str. 3 d. o tam visiÅ¡kai nereikia, kad ligos bÅ«tų sÄ raÅ¡e. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad J. R. G. serga sunkiomis nepagydomomis ligomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir jų gydymas yra nesuderinami dalykai, todėl atsižvelgiant vien į tai, jam turėtų paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Nuteistasis teisiamas pirmÄ kartÄ , charakterizuojamas teigiamai, turi valstybinį apdovanojimÄ už gyvenimo pasiekimus, yra garbaus amžiaus.Apeliantas skunde ginčija ir civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo klausimÄ .

Pirmos instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, įvertintina, jog įstatymas numato, kad asmeniui turi bÅ«ti atlygintos jo negautos pajamos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas pateikė įrodymus apie tai, jog jo negautos pajamos sudarė 4874,94 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir 7158,90 Lt dienpinigių, viso 12 033,84 Lt, todėl jos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iÅ¡ J. R. G.. R. K. iki įvykio gauti dienpinigiai negali bÅ«ti laikomi negautomis pajamomis, nes tai ne pajamos, o iÅ¡laidų kompensacija, darbo užmokestis jam buvo iÅ¡saugotas, todėl jam teismo priteista 12 806,78 Lt turtinė žala mažintina 7158,90 Lt ir priteistina 4874,94 Lt (1411,88 EUR) suma.Teismas R.

K. iš J. R. G. priteisė 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad R. K. sveikatos būklė gerėja - iš pradžių jam buvo nustatytas 40 % netekto darbingumo lygis, šiuo metu jau nustatytas 50 % netekto darbingumo lygis, t.y. pasekmės, nors sunkios, bet nėra negrįžtamos. J. R. G. yra senatvės pensininkas, serga sunkiomis nepagydomomis ligomis, todėl dalį pensijos išleidžia vaistams, t.y. jo turtinė padėtis nėra gera. Jo padaryta turtinė žala siekia 4874,94 Lt (1411,88 EUR).

Esant tokioms aplinkybėms, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 358,4 Lt (3000 EUR).Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.                                                Dėl nuteistojo nusikalstamos veikos Nuteistojo gynėjas skunde dėsto kelias įvykio versijas, patvirtinančias nuteistojo nedalyvavimÄ nusikaltimo padaryme.

Pasak gynėjo, nukentėjusysis R. K. nuteistojo pistoletu galėjo susižaloti pats, į jį galėjo Å¡auti jo sÅ«nus D. K. arba nukentėjusiojo nurodytas asmuo R. R., o nukentėjusysis ir jo sÅ«nus D. K. yra suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį, nes siekia padėti iÅ¡vengti atsakomybės D. K. ir pasipelnyti iÅ¡ nuteistojo. Tačiau apeliantas skunde Å¡ias versijas iÅ¡ esmės grindžia tik grindžia prielaidomis, nes nepateikia jokių konkrečių Å¡ias versijas patvirtinančių įrodymų.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡siaiÅ¡kino ir įvertino visas bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas priimti sprendimÄ , ar bÅ«tent J.R.

G. padarė jam inkriminuotÄ 135 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . Teismas pateikė argumentus, kokiais įrodymais remdamasis sprendė, kad nuteistasis savo pistoletu Å¡ovė nukentėjusiajam į galvÄ , ir kokiais įrodymais nesirėmė. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto skunde keliamÄ versijÄ , kad į nukentėjusįjį Å¡ovė ne J.R. G., o R. R., paneigė pats nukentėjusysis, tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodęs, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas po galvos sužalojimo ir operacijos, neteisingai nurodė į jį Å¡ovusio asmens pavardę, t.y.

J.R. G. klaidingai įvardijo R. R.. Nukentėjusysis parodė, kad J.R. G. jis gerai pažino iki įvykio kaip į jo namuose laisvalaikį ne kartÄ leidusį savo sÅ«naus D. K. mokytojÄ , kuris turėdavo ginklÄ . IÅ¡ nukentėjusiojo viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad jis nuosekliai teigė, jog prabudęs nuo garsiai pasakytų žodžių, išėjo iÅ¡ už spintos ir pajuto Å¡Å«vį į galvÄ , o praėjus galvos apsvaigimui pamatė už stalo sėdintį J.R. G., rankoje ant stalo laikantį ginklÄ .

Nukentėjusiojo parodymus apie nuteistojo po Å¡Å«vio turėtÄ ginklÄ patvirtino liudytojas policijos pareigÅ«nas P. L., parodęs, kad įvykio vietoje matė sėdintį J. R. G., o ant Å¡alia jo esančio baro gulėjo pistoletas. Liudytojas D. K. parodė, kad įvykio dienÄ nuteistasis ginklo atvirai nerodė, bet pagal jo kontÅ«rus suprato, kad nuteistasis ginklÄ laiko priekinėje kelnių kiÅ¡enėje, o po sužalojimo vedė kruvinÄ tėvÄ link greitosios pagalbos automobilio. Ä®vertinęs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad Å¡ie parodymai dėl jų nuoseklumo ir atitikimo vienų kitiems yra patikimas įrodymų Å¡altinis.

Siekdamas teisingai nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas skundžiamame nuosprendyje paties nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų D. K., P. L. parodymus sugretino su teismo medicinos, balistinių tyrimų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių aktų iÅ¡vadomis. Teismas paaiÅ¡kino, kuo remdamasis konstatavo, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu nebuvo patologinio girtumo ar psichikos veiklos sutrikimo bÅ«klėje. Teismas iÅ¡samiai aptarė apeliaciniame skunde minimas 2014-09-03 balistinės ekspertizės iÅ¡vadas bei ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusio eksperto J.

M. paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių matyti, kad ekspertiniais tyrimais negalima nustatyti, kuris asmuo iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ ginklo, nes asmeniui esant vieno metro atstumu nuo Å¡Å«vio vietos, Å¡Å«vio pėdsakai gali bÅ«ti randami tiek ant Å¡ovusiojo, tiek ant Å¡alia stovėjusių asmenų, tiek nukentėjusįjį ar ginklÄ lietusių asmenų. Teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡i iÅ¡vada reikÅ¡minga tuo, kad patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kad jie ir nuteistasis Å¡Å«vio metu buvo vienoje patalpoje greta vienas kito.

Ä®vertinus Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , eksperto paaiÅ¡kinimus ir aptartus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis apeliaciniame skunde daromas prielaidas, kad ant D. K. rasti Å¡Å«vio pėdsakai leidžia spręsti, kad jis nuteistojo pistoletu Å¡ovė į tėvÄ arba sau į galvÄ Å¡ovė pats nukentėjusysis, bÅ«damas kieme. Skundžiamame nuosprendyje teismas pateikė visų teisme iÅ¡nagrinėtų įrodymų analizę, Å¡iuos įrodymus sugretino tarpusavyje ir susiejo į vientisÄ sekÄ , kuri teismui leido patikimai spręsti, kad įvykio metu nuteistasis pistoletu tyčia Å¡ovė nukentėjusiajam į galvÄ .

Nustatęs nuteistojo veikoje bÅ«tinus BK 135 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas nuteistÄ jį pagrįstai pripažino kaltu dėl Å¡io nusikaltimo padarymo, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo skundo praÅ¡ymÄ nuteistÄ jį iÅ¡teisinti nėra pagrindo. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės Nuteistojo gynėjas skunde praÅ¡o nuteistajam taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir pagal BK 135 str. 1 d. skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Bausmės Å¡velninimas BK 54 str. 3 d. pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr.2K-P-89/2014, 2K-186/20150).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus iÅ¡samius BK 54 str. 3 d. nuostatų nuteistajam netaikymo motyvus ir atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas skunde nepateikė jokių naujų duomenų, susijusių su Å¡ios normos taikymu, atmeta apelianto praÅ¡ymÄ nuteistajam taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. IÅ¡ nuteistojo gynėjo skundo turinio ir jo pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡dėstytos pozicijos matyti, kad jis prašė nuteistajam netaikyti laisvės atėmimo bausmės. Kadangi nuteistajam inkriminuoto BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, o nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 str. 1 d. redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymÄ už sunkų nusikaltimÄ nuteistam asmeniui, teismas skundžiamame nuosprendyje neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam.

Tačiau 2015-03-24 įsigaliojusi nauja BK 75 str. 1 d. redakcija numato galimybę atidėti bausmės vykdymÄ ir už sunkų nusikaltimÄ nuteistam asmeniui, jei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nevirÅ¡ija 4 metų. R. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistojo teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . Taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė, todėl apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva sprendžia dėl Å¡ių baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo nuteistajam.

Nuteistasis padarė sunkų nusikaltimÄ â€“ pistoletu iÅ¡Å¡ovęs nukentėjusiajam į galvÄ , sunkiai sutrikdė jo sveikatÄ . Tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis Å¡io nusikaltimo iÅ¡ anksto nebuvo suplanavęs, į nukentėjusįjį Å¡ovė daugiau spontaniÅ¡kai, po iÅ¡gertuvių, kuriose dalyvavo ir pats nukentėjusysis. Nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo konfiskuotas nusikaltimo įrankis – jo legaliai laikytas pistoletas ČZ, taip atimant nuteistajam galimybę vėl panaudoti šį ginklÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nusikalto pirmÄ kartÄ , jis anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu turėjo vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už nepavojingÄ KET pažeidimÄ , kuris savo pobÅ«džiu niekaip nesusijęs su jo padarytu nusikaltimu. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis per beveik 3 metus nuo padaryto nusikaltimo bÅ«tų padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ . Nuteistasis iki pensijos dirbo mokytoju, yra apdovanotas V. D. ordino medaliu ir padėkomis už ilgametę pedagoginę ir kÅ«rybinę veiklÄ (4 t., 137-139 b.l.).

Nuteistasis yra senyvo amžiaus – jam Å¡iuo metu yra 70 metų, jo sveikata yra silpna - jam diagnozuotos ligos : hipertenzinė Å¡irdies liga be Å¡irdies nepakankamumo (stazinio), praeinantis galvos smegenų iÅ¡emijos priepuolis, II tipo cukrinis diabetas lengva forma, prostatos vėžys, bÅ«klė po kairio kelio totalinio endoprotezavimo (4 t., 64-65 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus duomenis, susijusius su nuteistojo asmenybę teigiamai apibÅ«dinančiais duomenimis, jo bloga sveikatos bÅ«kle, sprendžia, kad byloje yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 3 metams, paskiriant BK 68 str. 75 str. 2 d. 8, 11 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas.

Dėl žalos atlyginimo Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai tenkino Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir SODROS Utenos skyriaus ieÅ¡kinius ir iÅ¡ nuteistojo priteisė Å¡ių institucijų turėtas iÅ¡laidas nukentėjusiojo gydymui ir jo ligos paÅ¡alpai bei netekto darbingumo pensijai, nes Å¡ių institucijų reikalavimai yra regresiniai, o regresiniai ieÅ¡kiniai baudžiamojoje byloje nenagrinėjami. Å ie apelianto argumentai nepagrįsti, nes BPK nenustato jokių imperatyvių draudimų baudžiamojoje byloje spręsti regresinius reikalavimus, o tokių reikalavimų sprendimas apelianto siÅ«lomu bÅ«du - atskiroje civilinėje byloje - prieÅ¡tarautų proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principui, neatitiktų paties nuteistojo interesų, nes užtęstų jo civilinės atsakomybės klausimo iÅ¡sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.290 str. 3 d. taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, pagrįstai tenkino Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir SODROS Utenos skyriaus ieÅ¡kinius. Apeliantas skunde praÅ¡o iÅ¡ nuteistojo nepriteisti nukentėjusiojo negautų dienpinigių (7158,9 Lt), teigdamas, kad dienpinigiai yra iÅ¡laidų kompensacija, o ne nukentėjusiojo negautos pajamos.

Å is praÅ¡ymas netenkintinas, nes teismų praktikoje asmens negauti dienpinigiai įskaitomi į negautas pajamas, jei asmuo pagrindžia jų gavimo realumÄ . Nukentėjusysis dienpinigių gavimÄ pagrindė raÅ¡ytinais įrodymais (3 t., 72; 85 b.l.), todėl teismas juos pagrįstai pripažino jo negautomis pajamomis. Apeliantas skunde ginčija ir iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį – 10136,7 EUR (35000 Lt), motyvuodamas tuo, kad teismas neatsižvelgė į gerėjančiÄ nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę, blogÄ nuteistojo turtinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apelianto argumentus atmeta, nes nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstytuose neturtinės žalos įvertinimo motyvuose teismas aptarė visus Å¡ioje byloje reikÅ¡mingus, tarp jų – ir apelianto skunde nurodytus, neturtinės žalos įvertinimo kriterijus. Atsižvelgus į vienÄ reikÅ¡mingiausių kriterijų – nukentėjusiojo sužalojimo pasekmes- sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kurio nukentėjusysis Å¡iuo metu yra darbingas tik 50 procentų, todėl iÅ¡ esmės pablogėjusi jo gyvenimo kokybė, nukentėjusiajam iÅ¡ nuteistojo priteistas neturtinės žalos dydis yra proporcingas jo patirtai neturtinei žalai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., n u s p r e n d ė :              Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 redakcija), J. R. G. pagal BK 135 str. 1 d. skirtos laisvės atėmimo bausmės 3 metams vykdymÄ atidėti 3 metams.Vadovaujantis BK 68 str.,75 str. 2 d. 8, 11 p., J. R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas : uždrausti 3 metus naudotis teise laikyti ir neÅ¡ioti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu : neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir neturėti, nenaudoti, neįsigyti Å¡aunamųjų ginklų.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2012-05-06 iki 2012-05-21. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai   Bronė Vidzėnienė                                                                                                                                                                                                                                                                                               S. Bagdonavičius Algirdas Gaputis