AS-858-840-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-840/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02450-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Keturi gandrai” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Keturi gandrai” skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 24 d. gautas pareiškėjo UAB „Keturi gandrai” (toliau – ir pareiškėjas) (paštu išsiųstas 2012 m. rugsėjo 20 d.) skundas (b. l. 1-37), kuriuo prašoma panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S-138 (7-113/2012) dėl UAB „Keturi gandrai” 2012 m. birželio 4 d. skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 69-74 kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjui UAB „Keturi gandrai” buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Šalinant skundo trūkumus, Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. spalio 12 d. buvo gautas pareiškėjo skundas (b. l. 46-82), kuriame prašoma panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. S-138(7-113/2012), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 69-74 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (36.9-9)SA-7.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi (b. l. 158-159) atmetė pareiškėjo UAB „Keturi gandrai” prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti UAB „Keturi gandrai” skundą dėl sprendimų panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Jei skundas pareiškiamas praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo prašymu terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S-138 (7-113/2012) teisėtumo (kartu prašydamas panaikinti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimą). Pažymėjo, jog pareiškėjui Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas įteiktas 2012 m. rugpjūčio 28 d. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas per dvidešimt dienų nuo skundžiamo sprendimo gavimo galėjo kreiptis teisminės gynybos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 17 d. Tuo tarpu skundą pareiškėjas teismui paštu išsiuntė 2012 m. rugsėjo 20 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame pripažino, kad terminą skundui paduoti galėjo praleisti neteisingai aiškindamas teisės normose nustatytus dokumentų įteikimo ir apskundimo terminus, t. y. prašė atnaujinti terminą dėl galimai padarytos klaidos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbios priežasties, nėra, nes, įvertinus prašyme nurodytą aplinkybę (suklydimą), negalima konstatuoti, kad ji objektyviai sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą, nes iš esmės šiuo atveju kreipimosi į teismą termino praleidimą nulėmė subjektyvi priežastis, susijusi su nepakankamu pareiškėjo rūpestingumu įgyvendinant teisę paduoti skundą. Teismas pabrėžė, jog nors pareiškėjas tvirtina, kad dokumentai jam įteikti 2012 m. rugpjūčio 31 d., tačiau šį pareiškėjo argumentą paneigia Lietuvos pašto sistemos duomenys, pagal kuriuos matyti, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2012 m. rugpjūčio 28 d.

Teismas pabrėžė, jog šiuo atveju terminas praleistas ne dėl objektyvių priežasčių. Remdamasis tuo pirmosios instancijos teismas prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas UAB „Keturi gandrai” atskiruoju skundu (b. l. 161-165) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S-138(7-113/2012) panaikinimo paduoti.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjas teikdamas skundą teismui elgėsi sąžiningai ir rūpestingai. Pareiškėjas skaičiuodamas skundo padavimo teismui terminą vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 165 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Pažymi, jog pas pareiškėją nedirba nei vienas asmuo, kuris turi teisinį išsilavinimą, o teikdamas skundą teismui pareiškėjas neturėjo galimybės naudotis teisininkų ar advokatų paslaugomis, todėl skaičiavo skundo padavimo termino pradžią vadovaudamasis specialiu mokesčių administravimą reglamentuojančiu teisės aktu, nes skundas buvo paduodamas dėl sprendimo, priimto nagrinėjant mokestinį ginčą. Pabrėžia, jog pareiškėjo suklydimas nagrinėjamu atveju laikytinas sąžiningu, kadangi teisinis reglamentavimas nuo kurio momento turi būti skaičiuojamas terminas skundui dėl mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo paduoti nėra aiškus. Pabrėžia, jog taisyklė vadovaujantis kuria terminai tokiam skundui paduoti turi būti skaičiuojami ne pagal MAĮ nuostatas, o pagal ABTĮ nuostatas, teisės aktuose expressis verbis nėra numatyta, o yra suformuota išimtinai teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-22/2010). Pabrėžia, jog ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pareiškėjo buvo praleistas vos tris dienas, tačiau skundas teismui buvo paduotas laiku vadovaujantis MAĮ 165 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjas skundžiamą sprendimą gavo registruotu paštu 2012 m. rugpjūčio 28 d., tačiau paštui sprendimas buvo įteiktas 2012 m. rugpjūčio 24 d. Vadovaujantis MAĮ, kuriuo rėmėsi pareiškėjas, šis sprendimas būtų laikomas įteiktu pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio 31 d. Pagal pareiškėjo skaičiavimus terminas skundui paduoti baigėsi 2012 m. rugsėjo 20 d., todėl šią dieną skundą teismui pareiškėjas ir išsiuntė.

Pabrėžia, jog pareiškėjas nesiekė piktnaudžiauti ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o tik dėl formalios klaidos, kuri buvo sąlygota sąžiningo suklydimo dėl sprendimo įteikimo momentui nustatyti taikytinos teisės normos, terminą skundui paduoti praleido vos tris dienas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS552-621/2012, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS552-621/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-525/2012.

Nurodo, jog nežymus termino praleidimas yra formalus pažeidimas ir jis neturėtų paneigti asmens teisės į teisminę gynybą, teismai, vadovaudamiesi sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, turėtų įvertinti konstitucinių vertybių pusiausvyrą ir dėl formalių reikalavimų nesilaikymo neturėtų atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog teismų jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad teisinių santykių dalyviai savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, o siekdami įgyvendinti įstatymo jiems suteiktas procesines teises būti aktyvūs, rūpestingi ir atidūs. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino pareiškėjo skundui teismui paduoti. Pabrėžia, jog pareiškėjas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostata ir nurodo, kad skundžiamame sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo UAB „Keturi gandrai” prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti UAB „Keturi gandrai” skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą.

Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjo skundu yra skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas Nr. S-138(7-113/2012) priimtas 2012 m. rugpjūčio 10 d. (kartu prašant panaikinti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimą (b. l. 84-96).

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.

Kaip minėta, šiuo atveju skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas Nr. S-138(7-113/2012) priimtas 2012 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 84-96), pareiškėjas jį gavo 2012 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 157), todėl jis skundą teismui turėjo pateikti 2012 m. rugsėjo 17 d. Tačiau šiuo atveju skundas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 39), t. y. praleidus nustatytą 20 dienų skundo padavimo terminą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012).

Pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo pateikimo teismui praleidimo priežastis grindė tuo, kad jis suklydo dėl skundo padavimo termino skaičiavimo vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostata, inter alia numatančia, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (b. l. 43-44, 161-165).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis ir byloje esančius įrodymus, pabrėžia, kad MAĮ 164 straipsnis reglamentuoja dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui. Šio straipsnio 3 dalis inter alia numato, jog dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Pabrėžtina, jog MAĮ 165 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais, kai skaičiuojamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimo apskundimo teismui terminas, vadovaujamasi ABTĮ nuostatomis, t. y. ir nuostata, numatančia įteikimo pareiškėjui termino pradžią. Remdamasis tuo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo pareiškėjui diena turi būti nustatoma pagal bendrąsias taisykles, t. y. pagal faktinį sprendimo įteikimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-22/2010). Atsižvelgusi į MAĮ 165 straipsnio 3 dalį teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad taisyklė, vadovaujantis kuria terminai dėl skundams dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo paduoti turi būti skaičiuojami ne pagal MAĮ nuostatas, o pagal ABTĮ nuostatas, teisės aktuose expressis verbis nėra numatyta. Pabrėžtina, jog MAĮ 165 straipsnio 3 dalis aiškiai nukreipia į ABTĮ.

Kita vertus, pabrėžtina, jog skundžiamame Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. S-138 (7-113/2012) yra nurodyta, kad pagal MAĮ 159 straipsnio 1, 3, 4 dalis mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymima, jog skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (b. l. 84-96). Be to, 2012 m. rugpjūčio 24 d. pranešime dėl skundžiamo sprendimo siuntimo buvo nurodyta, kad būtent sprendimo lydraštis ir vokas yra dokumentai, kuriais remiantis nustatoma Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui diena, nuo kurios yra skaičiuojamas šio sprendimo apskundimo terminas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 83). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui buvo pakankamai aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir iš nurodytų nuostatų matyti, kad būtent nuo skundžiamo sprendimo faktinio įteikimo yra pradedamas skaičiuoti terminas skundui paduoti.

Pabrėžtina, jog teismų praktikoje yra numatyta, kad ABTĮ nuostatų ar kitų įstatymų normų klaidingas suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas laikoma ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje AS442-303/2008, 2007 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA8-35/2007, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-615/2008). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas skundo praleidimo priežastis, atsižvelgusi į nurodytą teismų praktiką, nurodo, jog negalima daryti išvados, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys objektyviai sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą. Manytina, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl klaidingo suvokimo apie skundo termino eigą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo veiksmai paduodant skundą neteisingai suvokus jo eigą negali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Tai yra subjektyvi, bet ne objektyvi termino praleidimo priežastis.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui pateikti atnaujinimo yra įvertinama kiekviena konkreti situacija byloje, šiuo atveju net ir atsižvelgus į pareiškėjo atskirajame skunde nurodytą teismų praktiką ir nurodytas atskiras situacijas, kada praleisti terminai buvo atnaujinti, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ir šiuo atveju praleistas terminas skundui pateikti turėtų būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Šiuo atveju pareiškėjui ganėtinai aiškiai buvo išaiškinta Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. S-138 (7-113/2012) apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, tinkamai įvertino pareiškėjo prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodytas skundo praleidimo priežastis. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo UAB „Keturi gandrai” atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė