88cd3d43-95cd-44d5-b258-67009ecc3ffe · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1194-413/2014;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02556-2013-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 28.1; 121.14 . (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovų A.

P., L. Ž., uždarosios akcinės bendrovės „Aistis ir Ko“, uždarosios akcinės bendrovės „Gustavita“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-318-470/2014 pagal ieÅ¡kovų A. P., L. Ž., uždarosios akcinės bendrovės „Aistis ir Ko“, uždarosios akcinės bendrovės „Gustavita“ ieÅ¡kinį atsakovui Negyvenamų patalpų savininkų bendrijai „Rotušės 16“ dėl teisės atjungti Å¡ildymo sistemÄ nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Ieškovai A. P., L. Ž., UAB „Aistis ir Ko“, UAB „Gustavita“ yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vieni iš bendraturčių. Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atskiros pastato dalys:

1) UAB „Aistis ir Ko“ priklauso 53,54 m2 bendro ploto negyvenamoji patalpa – parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 184/500 dalys 274,13 m2 negyvenamos patalpos – parduotuvės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

2) UAB „Gustavita“ priklauso 147/500 dalys 274,13 m2 negyvenamos patalpos – parduotuvės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

3) A. P. priklauso 54,66 m2 negyvenamos patalpos – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 169/500 dalys 274,13 m2 negyvenamos patalpos – parduotuvės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

4) L. Ž. priklauso 70,88 m2 negyvenama patalpa – parduotuvė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovai tarpusavyje susitarė savo patalpas Å¡ildyti elektriniais Å¡ilumos siurbliais ir nutarė atsijungti nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, tačiau numatomiems pagal projektÄ darbams atsakovė nedavė raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo. Todėl ieÅ¡kovai pateikė ieÅ¡kinį teismui, praÅ¡ydami leisti jiems be atsakovės Negyvenamų patalpų savininkų bendrijos „Rotušės 16“ (toliau – ir NPSB „Rotušės 16“) raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo atjungti Å¡ildymÄ nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos jiems priklausančiose patalpose.

Atsakovė NPSB „Rotušės 16“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2014 m. sausio 14 d. įvyko NPSB „Rotušės 16“ visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo apsvarstytas ieškovų pateiktas atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos projektas ir nuspręsta jam nepritarti, kadangi ieškovų projekto sprendiniai neužtikrina kitiems bendrijos nariams būsimų šilumos nuostolių atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovų po 200 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir po 6,5 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas pažymėjo, kad Å¡ilumos įrenginių pertvarkymo, jų atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau Taisyklės). Ä®vertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog į bylÄ nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų atlikę Taisyklėse reglamentuotÄ savo patalpų Å¡ildymo sistemų atjungimo nuo bendrų namo Å¡ildymo sistemų procedÅ«rÄ â€“ gavę visų namo patalpų bendraturčių raÅ¡ytinius pritarimus projekto (apraÅ¡o) sprendiniams.

Pažymėjo, jog tik turėdami visų bendraturčių pritarimus projekto sprendiniams ieÅ¡kovai turi teisę kreiptis į pastato valdytojÄ â€“ NPSB „Rotušės 16“ - dėl pritarimo keisti patalpų Å¡ildymo bÅ«dÄ , o valdytojas tokiu atveju duoda raÅ¡tiÅ¡kÄ pritarimÄ sprendimui. Teismas sprendė, jog iki nėra gauti visų namo patalpų bendraturčių raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai ieÅ¡kovų parengtam inžinierinių Å¡ilumos tinklų pertvarkos projektui, valdytojas negali duoti raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo atsijungimui nuo bendros Å¡ildymo sistemos.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai tapatina namo bendraturčius ir atsakovę NPSB „Rotušės 16“ nurodydami, kad bendrija yra savininkų atstovas, ir pažymėjo, kad namo bendrija teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis negali spręsti už savininkus dėl jų valios iÅ¡reiÅ¡kimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, tačiau juos aiÅ¡kino ir taikė netinkamai, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Teismas neatsižvelgė į bylai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad 2013 m. gruodžio 20 d. įvyko Rotušės a. 16 priestato, kuriame norima atsijungti Å¡ildymÄ pakeičiant jį alternatyviu pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ , savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 6 priestato savininkai iÅ¡ aÅ¡tuonių esamų savininkų, ir kuriame buvo nuspręsta pritarti ir leisti ieÅ¡kovams atsijungti nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, įrengiant alternatyvų Å¡ildymo bÅ«dÄ , naudojant elektros energijÄ .

Likusių dviejų Å¡io priestato savininkų sutikimai buvo gauti raÅ¡tu. Pasak apeliantų, priestatas, kuriame yra ieÅ¡kovų patalpos, yra atskira namo Rotušės a. 16 sekcija, todėl pagal Taisyklių 108.1.7. punkto nuostatas bendrijos sutikimui dėl Å¡ildymo sistemos atsijungimo gauti pakanka priestato bendraturčių, bet ne viso pastato patalpų savininkų, kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų atlikę Taisyklėse reglamentuotÄ savo patalpų Å¡ildymo sistemų atjungimo nuo bendrų namo Å¡ildymo sistemų procedÅ«rÄ - gavę visų namo bendrasavininkių raÅ¡ytinius pritarimus projekto (apraÅ¡o) spendimams.

Kadangi Rotušės a. 16 priestato savininkų sutikimai yra gauti, buvo reikalingas namo valdytojo raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas, dėl ko Å¡ioje byloje atsakove yra patraukta Rotušės a. 16 bendrija, kaip pastato valdytoja. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl leidimo atsijungti nuo bendros pastato Å¡ildymo sistemos buvo ne kartÄ svarstytas visuotiniame bendrijos narių susirinkime, tačiau balsų dauguma ieÅ¡kovų norui nebuvo pritarta.

Nesutikdami su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu, ieÅ¡kovai jo neskundė. IeÅ¡kovai negavo visų bendraturčių pritarimo dėl atsijungimo nuo Å¡ildymo sistemos, tačiau bendrija, gavusi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ , vis tiek organizavo visuotinį bendraturčių susirinkimÄ ir teikė pateiktÄ praÅ¡ymÄ svarstymui. Kadangi visuotinio susirinkimo sprendimÄ priima bendrijos nariai – bendraturčiai, kurie nutarė ieÅ¡kovų praÅ¡ymui nepritarti, todėl bendrija, kaip juridinis asmuo, negali ir neturi teisės pakeisti susirinkimo nutarimÄ .

Bendrijos narių balsavimo rezultatai patvirtina, kad nebuvo pirmosios bÅ«tinos sÄ lygos ieÅ¡kovų plano įgyvendinimui – namo bendraturčiai nepritarė ieÅ¡kovų raÅ¡ymui. Pažymi, jog Å¡ilumos gavėjas (abonentas) pagal sudarytÄ su UAB „Litesko“ Å¡ilumos tiekimo sutartį yra bendrija, bet ne atskiri patalpų savininkai, todėl bendrijai tenka papildomos iÅ¡laidos, susijusios su Å¡ilumos punkto, Å¡ilumos trasos aptarnavimu. Pastate esantis Å¡ilumos punktas yra ir ieÅ¡kovų dalinė nuosavybė.

Ä® pastato dalį, kuriÄ ieÅ¡kovai siekia atjungti nuo Å¡ilumos teikimo sistemos, yra atvesta Å¡ilumos trasos atÅ¡aka, ja naudojasi ne tik ieÅ¡kovai, bet ir UAB „Liteurofoto“, UAB „Minera“. Visam pastatui aptarnauti suteiktas vienas žemės sklypas, yra viena žemės nuomos sutartis, suteiktas vienas unikalus numeris, vienas adresas, sukurta viena pastato savininkų bendrija. Anot atsakovės, pastato dalis nereiÅ¡kia, kad tai yra atskiras, izoliuotas pastatas, nes patekimas į patalpas yra tiek nuo Rotušės aikÅ¡tės pusės, tiek nuo kiemo pusės. IeÅ¡kovai be bendrijos (bendraturčių) sutikimo atsijungė Å¡ilumos tiekimÄ , savo nuosavybės teise valdomų patalpų tinkamai neizoliavo, kad nebÅ«tų daroma neigiama įtaka besiribojančioms patalpoms, nuolat reiÅ¡kia pretenzijas dėl paskaičiuotų mokesčių.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nenurodo nei vieno iÅ¡ CPK 327 ar CPK 329 straipsniuose numatytų pagrindų sprendimui panaikinti. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl pastato, kuriame įsteigta bendrija, dalies patalpų bendratučių teisės atsijungti savo patalpas nuo bendros pastato Å¡ildymo sistemos, realizavimo teisinių pagrindų.

IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami leisti be atsakovės raÅ¡ytinio sutikimo leisti pateikti praÅ¡ymÄ savivaldybei dėl raÅ¡ytinio pritarimo pastato paprastojo remonto projektui. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1-297 įsakymu patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 108.1.7 punktÄ ieÅ¡kovai, norėdami pateikti praÅ¡ymÄ savivaldybei iÅ¡duoti raÅ¡ytinį pritarimÄ pastato paprastojo remonto projektui (apraÅ¡ui), pertvarkant pastato Å¡ildymo sistemÄ , privalėjo gauti ne namo valdytojo (bendrijos), bet kiekvieno iÅ¡ namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų raÅ¡ytinius pritarimus projekto (apraÅ¡o) sprendiniams.

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimÄ reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ . Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir DNSBÄ®) 2 straipsnio 15 dalis, pagal kuriÄ bendrÄ ja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra:

1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos);

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus);

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;

4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme;

5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, ar ieÅ¡kovai, įgyvendindami savo teisę atsijungti nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, laikėsi įstatymu nustatytos tvarkos, ar pastato bendratučių priimti sprendimai neapriboja jų teisių daugiau nei tai numato teisės aktai.Buto Å¡ildymo sistemos atjungimÄ nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Å ilumos Å«kio įstatymas, Taisyklės. ReikalavimÄ laikytis nustatytos Å¡ildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo patalpų Å¡ildymo bÅ«dÄ konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006; kt.) Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimÄ , tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ civilinėse bylose patalpų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos.

Å ilumos Å«kio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai Å¡ilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise. Å io įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta Å¡ilumos vartotojo daugiabučiame name teisė kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko Å¡ildymo bÅ«dÄ . Detaliau Å¡iÄ tvarkÄ reglamentuoja Taisyklių VIII skyrius „Šilumos įrenginių atjungimas nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva“.

Bylai aktualiu klausimu Taisyklių 108 punkte nustatyta, kad atjungiant daugiabučio namo butÄ ar kitÄ patalpÄ : daugiabučio namo valdytojas (nagrinėjamu atveju atsakovė) teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimÄ , kurio metu jie priima sprendimÄ ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ susirinkimo nutarimu aptartomis sÄ lygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti raÅ¡ytinį pritarimÄ pastato paprastojo remonto projektui (apraÅ¡ui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (Å¡ildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).

Kartu su prašymu savivaldybei turi būti pateikti tokie dokumentai:

1) daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ bei valdytojo raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas (108.1.1.punktas);

2) buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ , įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiÅ«rėtojui pagal pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros (108.1.2. punktas);

3) kitÄ pasirinktÄ Å¡ilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrÄ ) tieksiančio asmens iÅ¡duota pažyma apie technines galimybes tiekti kitÄ Å¡ilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrÄ ) atjungiamam butui ar kitoms patalpoms Å¡ildyti (108.1.3. punktas);

4) buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ , įsipareigojimas pakeisti Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl Å¡ilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose (108.1.5. punktas);

5) valdytojo pažyma, grindžiama techniniais, ekonominiais bei teisiniais argumentais, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai (108.1.6. punktas);

6) visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų raÅ¡ytiniai pritarimai projekto (apraÅ¡o) sprendiniams. Projektas (apraÅ¡as) turi bÅ«ti suderintas su valdytoju (108.1.7. punktas).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Taisyklių 108.1.1. ir 108.1.7. punktų įgyvendinimo sÄ lygų. IeÅ¡kovai nurodė, kad Taisyklių 108.1.7. punkto pagrindu jie neprivalėjo gauti visų daugiabučio namo, kuriame yra atjungiamos patalpos, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų raÅ¡ytinius pritarimus projekto (apraÅ¡o) sprendiniams, kadangi jų patalpos sudaro atskirÄ sekcijÄ (priestatÄ ), dėl ko bendrijai (valdytojui) jie pateikė ne visų pastato bendratučių, bet pastato sekcijos (priestato) patalpų savininkų raÅ¡ytinius pritarimus (b. l. 31, 90).

Pažymėtina, kad priestato (sekcijos) tikimybę pripažįsta ir pati atsakovė (b. l. 33). Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių ieÅ¡kovų argumentų nepasisakė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatęs, ar ieÅ¡kovų užimamas patalpas bendrame pastate galima laikyti sekcija (bloku), padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad reikalingas visų pastato bendraturčių sutikimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovai savo reikalavimÄ kildino iÅ¡ Taisyklių 108.1.1. punkto nuostatų, praÅ¡ydami leisti jiems be bendrijos (valdytojo) raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo pateikti savivaldybei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti raÅ¡ytinį pritarimÄ pastato paprastojo remonto projektui (apraÅ¡ui), tačiau teismas Å¡io ieÅ¡kovų reikalavimo (ne)pagrįstumo nevertino ir dėl jo nepasisakė.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio yra pagrindas iÅ¡vadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V.

D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.). Bylai reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti joje surinktų įrodymų nepakanka, kadangi reikalinga nustatinėti, ar pastato dalį, kuriame ieÅ¡kovų ir kitų patalpų savininkų, davusių sutikimÄ atsijungti patalpas nuo bendros Å¡ildymo sistemos, galima laikyti sekcija (bloku); ar buvo 2014 m. sausio 14 d. bendrijos susirinkimui pateiktas svarstyti atsijungimo projektas, kadangi tokie duomenys susirinkimo protokole nenurodyti (b. l. 95); ar buvo paruoÅ¡ta Taisyklių 108.1.6. punkto pagrindu bendrijos pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų Å¡ildymo bÅ«do bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai, kadangi yra tikimybė, kad iÅ¡sprendus nagrinėjamÄ ginÄÄ ieÅ¡kovai turės dar kartÄ kreiptis į teismÄ dėl tokios pažymos pateikimo savavaldybei be valdytojo sutikimo, kas bÅ«tų nesuderinama su proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu kyla bendraturčių ginčas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo, tai jis sprendžiamas teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis); jeigu tokį sprendimÄ priėmė į juridinį asmenį susivieniję savininkai, tai Å¡is ginčas sprendžiamas ginčijant juridinio asmens sprendimÄ (CK 2.82 straipsnis).

Remiantis nurodytu, spręstina, ar ieÅ¡kovai neturėtų tikslinti savo reikalavimų.Konstatavus bylos esmės neatskleidimÄ ir negalint pagal byloje pateiktus įrodymus bylos iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a: panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo Teisėjai                                                                               Žibutė Budžienė Gintautas Koriaginas Nerijus Meilutis                          Â