88cd0bb2-539b-4930-87f8-8d5074d707ed · Panevėžio apygardos teismas

           Civilinė byla Nr. 2-409-227/2011Proceso Nr.2-59-3-00561-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija:44.2; 44.5.2.17.                                                           (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 7 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė , sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovo atstovams A.

K. ir A. M.,atsakovo atstovams A. M. ir I. O. VieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Pasvalio vandenys", į.k. (duomenys neskelbtini) dėl žalos padarytos gamtai atlyginimo(419 440Lt) irnustatė: IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo: 1) 419 440Lt žalos padarytos gamtai atlyginimo; 2) 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų;

3) bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo atstovai ieÅ¡kinį palaiko. Nurodo, kad atsakovas, pažeisdamas aplinkos apsaugos taisykles, 2010-07-15 iÅ¡leisdamas nuotekas, virÅ¡ijančias leistinas koncentracijas, užteršė Lėvens upės vandenis, ko pasėkoje pastebėtas žuvų kritimas 1230 m. upės atkarpoje, kurios plotas 2,40 ha. FaktÄ , kad iÅ¡ UAB “Pasvalio vandenys“ nuotekų iÅ¡leistuvo vamzdžio į Lėvens upę bėga neskaidrus , gelsvai rudos spalvos vanduo ir jaučiamas specifinis kvapas, o prieÅ¡Â iÅ¡leistuvÄ vanduo upėje skaidrus, jame matosi plaukiojančios smulkios žuvytės, nustatė Pasvalio rajono agentÅ«ros vedėjas J.

B., vandens naudotojas- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas R. K. ir Pasvalio rajono valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas –inspektorius R. V.. Surašė 2010-07-15 patikrinimo aktÄ Nr.G9-53 bei vandens telkinio ir jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, apžiÅ«ros aktÄ Nr.1. IÅ¡tyrus Panevėžio RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2010-07-15 paimtus vandens mėginius: „po valymo įrenginių“ (iÅ¡ iÅ¡leistuvo vamzdžio) , „Lėvuo aukÅ¡. iÅ¡leistuvo“, „Lėvuo žemiau iÅ¡leistuvo 500 m“, „Lėvuo žemiau iÅ¡leistuvo 50 m“, nustatyta, kad iÅ¡ iÅ¡leidėjo vamzdžio į Lėvens upę iÅ¡leidžiamos nuotekos virÅ¡ija TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. P2-6/037, iÅ¡duotame 2006-01-06 ir koreguotame 2010-02-05 leidžiamÄ organinę tarÅ¡Ä , t.y. bichromatinė oksidacija (ChDS) -2164 mg O2 virÅ¡ija 7,2 karto ir BDS7 -510 mg O2 - 8,5 karto.

Teigia, kad atsakovas padarė žalÄ aplinkai, nes kartu su iÅ¡valytomis nuotekomis iÅ¡leido į upę pavirÅ¡ines nuotekas, kurių bendra tarÅ¡a virÅ¡ijo TarÅ¡os leidime nustatytÄ leistinÄ koncentracijÄ . Lemiamos įtakos upės užterÅ¡imui galėjo turėti tai, jog buvusių senųjų nuotekų valymo įrenginių biologiniai, susisiekiantys tvenkiniai buvo užpildyti nuotekų dumblu. Esant dideliam kritulių kiekiui jie persipildo ir vamzdžiu patenka į nuotekų surinkimo Å¡ulinėlį.

Biologinių tvenkinių vamzdis, kurio skersmuo 300 mm, jungiasi su nuotekų Å¡ulinėliu Nr.141, kuriuo patenka praskiestas, tvenkiniuose sukauptas nuotekų dumblas. Nurodo, kad į įvyko vietÄ buvo iÅ¡kviesti tie asmenys, kuriuos galima buvo rasti, t. y., kurie neatostogavo, nes reikėjo veikti skubiai. Mano kad, suraÅ¡ydami 2010-07-15 Vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, apžiÅ«ros aktÄ , nepažeidė Aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr.D1-280 patvirtintų Padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 18-20 punktų.

Akte surašytos visos žalos atsiradimo aplinkybės, tuo vykdant Aplinkos ministro 2004-10-28 įsakymu Nr.D1-559 patvirtintas administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisykles. Mėginių paėmimo metu dalyvavo atsakovo atsakingas asmuo A. D.. Jam buvo įteiktas vienas pilnai užpildytas Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolas. Tvirtina, kad atsakovas pažeidė :

1) Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 2003-03-25 Nr.IX-13888, 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimÄ , draudžiantį virÅ¡yti į gamtinę aplinkÄ iÅ¡leidžiamų terÅ¡alų ribines vertes;

2) Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 19 straipsnius, įpareigojančius Å«kinės veiklos subjektus eksploatuoti objektus pagal leidime nustatytas sÄ lygas ir nevirÅ¡yti aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, saugoti aplinkÄ ir gamtos iÅ¡teklius;

3) TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. P2-6/037, iÅ¡duotame 2006-01-06 ir pakoreguotame 2010-02-05, nustatytus normatyvus. ŽalÄ , paskaičiuotÄ pagal LR aplinkos ministro 2009m. gegužės 21 d. įsakymu Nr.D1-280 patvirtintÄ Padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä ir padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo bazinius įkainius, privalo atlyginti atsakovas - CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., CPK 178 str.. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsakovo atstovai teigia, kad atsakovo iÅ¡leistuvo nuotekos neįtakoja Lėvens upės vandens bÅ«klės(skaidrumo, spalvos, užterÅ¡tumo rodiklių ir kt), nes pateiktos nuotraukos(b.l.101-103) įrodo, jog liūčių metu Lėvens upės vanduo ir jos prieigos yra nuolat užterÅ¡tos, o vanduo yra neskaidrus, gelsvai rudos spalvos visoje upės akvatorijoje: virÅ¡ ir žemiau atsakovo iÅ¡leistuvo vamzdžio. Tai neigiamai veikia žuvų populiacijÄ . Aplinkos apsaugos agentÅ«ros oficialiai skelbiamoje informacijoje(http://vanduo, gamta.lt/files/pav2.pdf) apie Lietuvos upių vandenų bÅ«klę, nurodyta, jog bloga Lėvens upės vandens bÅ«klė .Pažymėjo, kad atsakovo nuotekų valymo įrenginiai veikė įprastu režimu, ribinių terÅ¡alų vertės normų nevirÅ¡ijo.

Vandens mėginiai paimti ne suderintoje su ieškovu Pasvalio nuotekų valymo įrenginių Schemoje pažymėtoje Mėginių paėmimo vietoje, o visiškai kitose vietose. Tuo ieškovas pažeidė Aplinkos ministro 2001-03-30 įsakymu Nr.11“Dėl vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“ 5.1 ir 5.5 punktų reikalavimus. Vandens mėginys paimtas iš tos vietos, kur atsakovo išvalytos nuotekos jau būna susimaišiusios su paviršinėmis lietaus nuotekomis, kurių atsakovas nevalo ir už jų kokybę neatsako.

Vandens kokybei galėjo turėti įtakos kiti ekologiniai ir gamtiniai veiksmai: lietaus nuotekos, neįprastai aukÅ¡ta oro ir vandens temperatÅ«ra, bendras upės užterÅ¡tumas, dėl karÅ¡tų orų įvykęs bendras deguonies kiekio sumažėjimas visose Lietuvos vandens telkiniuose ir t.t. SekančiÄ dienÄ paimtų vandens mėginių iÅ¡ atsakovo teritorijoje esančios Mėginio paėmimo vietos, tyrimų rezultatai parodė, kad tarÅ¡os kiekis yra žymiai mažesnis nei leidžiamos ribinės vertės. Per nepilnÄ dienÄ technologiÅ¡kai neįmanoma atstatyti efektyvaus nuotekų valymo įrenginių darbo.

Nurodė, kad atsakovo atžvilgiu netaikytinas Aplinkos ministro 2007-10-08 įsakymu Nr.D1-515 Patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 7.3 punktas, reikalaujantis valyti lietaus atliekas, nes miÅ¡ri nuotekų tvarkymo sistema įrengta 1977 m. t.y. iki Å¡io Reglamento įsigaliojimo(įsigaliojo 2007-10-26). Rekonstrukcija buvo baigta 2010 m. rugsėjo mėnesį. PavirÅ¡inės nuotekos nėra valomos atsakovo nuotekų valymo įrenginiais, nes ieÅ¡kovas(Panevėžio RAAD) savo kompetencijos ribose suderino nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos techninį projektÄ , kuris nenumato pavirÅ¡inių nuotekų valymo, apskaitos ir kontrolės atsakovo valdomais nuotekų valymo įrenginiais.Teigia, kad ieÅ¡kovas tik 2010-08 -03-04 dienomis , t. y. praėjus 20 dienų po žuvų kritimo dienos(2010-07-15) pastebėjo, kad lemiamÄ Ä¯takÄ upės užterÅ¡tumui turėjo tai, jog atsakovo senieji nuotekų valymo įrenginių biologiniai tvenkiniai užpildyti dumblu.

Kadangi nei 2010-07-15 nei vėliau nebuvo užfiksuota žuvų kritimo, akivaizdu, kad minėti tvenkiniai neturėjo jokios įtakos Lėvens vandens kokybei. Ieškovo teiginius dėl „perpildytų tvenkinių“ paneigia 2010-08-04 Pasvalio miesto nuotekų valymo įrenginių biologinių tvenkinių apžiūros ir būklės įvertinimo aktas Nr.IV-4 ir 2010-08-06 tyrimų rezultatų aktas Nr.127, kuriame nurodyta, jog 2010-08-06 tyrimui paimtuose veikliojo dumblo pavyzdžiuose iš nudrenuotų buvusių papildomo valymo biologinių tvenkinių, matyti, kad veikliojo dumblo pelningumas(mineralinė dalis) 76 proc, tai reiškia, kad organinė dalis jame sudaro tik 24 proc. ,kuomet gyvybingo veikliojo dumblo sudėtyje esanti organinė dalis sudaro 70-73 proc., o mineralinė dalis - 30-27 proc.

Tai rodo, jog likusios nudrenuoto dumblo nuogulos buvusiuose papildomo valymo biologiniuose tvenkiniuose yra mineralizuotos, kas reiÅ¡kia, kad Å¡is dumblas iÅ¡gulėjo ne mažiau kaip vienerius metus. Pažymėjo, kad suraÅ¡ant vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, apžiÅ«ros aktÄ Nr.1 ir apžiÅ«rint Lėvens upę bei skaičiuojant nugaiÅ¡usias žuvis nedalyvavo asmenys, nurodyti privalomai Aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr.D1-280 patvirtinto Padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 18-20 punktuose.

Ä®rodymų, jog jie informuoti apie atliekamÄ apžiÅ«rÄ , nėra. Protokolas nepilnai užpildytas, neaiÅ¡ku kur ir kokiomis sÄ lygomis buvo laikomi mėginiai. IeÅ¡kovas nepateikė pagal ApraÅ¡o 19 punktÄ Å¾uvų kritimo atvejais imperatyviai privalomų tyrimų: dumblo, pakrančių grunto mėginių, ichtiopatologijos tyrimų- žuvų mėginių. Be Å¡ių privalomų tyrimų neįmanoma nustatyti tikslios žuvų gaiÅ¡imo priežasties. Todėl mano, kad protokolas ir aukščiau minėti aktai yra niekiniai ir jie nesukelia teisinių pasekmių.

IeÅ¡kinys pagrįstas ir todėl tenkintinas (CK 6.245 str. 4d., 6.246 str.1 d., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., CPK 178 str.). Byloje nustatyta: Panevėžio regiono AAD gyvosios gamtos apsaugos virÅ¡ininkas A. M., dalyvaujant Pasvalio rajono agentÅ«ros vyr. valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui J. B., Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkui R. K. ir Pasvalio rajono valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vyriausiajam veterinarijos gydytojui –inspektoriui R. V. pagal skundÄ patikrino Lėvens upės atkarpÄ nuo UAB „Pasvalio vandenys“ nuotekų valymo įrenginių iÅ¡leistuvo iki upės santakos su MÅ«Å¡a.

Tikrinimo rezultatus nurodė 2010 m. liepos 15 d. Patikrinimo akte. Nr.G9-53. Jame pažymėjo, kad Pasvalio medžiotojų ir žvejų draugijos skyriui 2005-08-01 iÅ¡duotas leidimas Nr.G8-6 naudoti žūklės plotÄ Lėvens upėje iki 2015-08-01. Nurodė, kad vizualiai iÅ¡ UAB „Pasvalio vandenys“ valymo įrenginių iÅ¡leistuvo bėgantis vanduo neskaidrus, gelsvai rudos spalvos, jaučiamas specifinis kvapas. Žemiau valymo įrenginių iÅ¡leistuvo matėsi įvairių rÅ«Å¡ių kritusios žuvus.

PrieÅ¡ iÅ¡leistuvÄ vanduo upėje buvo skaidrus, jame matėsi plaukiojančių smulkių žuvų. Panevėžio RAADF Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus specialistai, dalyvaujant UAB “Pasvalio vandenys“ technologui A. D., paėmė nuotekų mėginius iÅ¡:

1) nuotekų iÅ¡leistuvo, 2)upės aukščiau nuotekų valymo įrenginių, 3) 50 m ir 4) 500 m, atstumu žemiau nuotekų valymo įrenginių. Buvo matuojama temperatÅ«ra bei iÅ¡tirpusio deguonies kiekis vandenyje. Komisija, susidedanti iÅ¡ Panevėžio regiono AAD gyvosios gamtos apsaugos virÅ¡ininko A. M., Pasvalio rajono agentÅ«ros vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus J. B. ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriaus pirmininko R. K. apžiÅ«rėjo visÄ vandens ekvatorijos plotÄ (2,4 ha) ir Å¡eÅ¡iuose tyrimų bareluose, atspindinčiuose vidutinę padėtį Lėvens upės dalyje, kurių bendras plotas 600 kv. m ir kur vizualiai matėsi tarÅ¡a, skaičiavo žuvusias žuvis pagal rÅ«Å¡is ir duomenis surašė į 2010 m. liepos 15 d.

Vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfisuotas žuvų žuvimas, apžiÅ«ros aktÄ Nr.1(b.l.10-11). Pasvalio rajono valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vyr. veterinarijos gydytojas-inspektorius A. V. iÅ¡skrodė keletÄ skirtingų rÅ«Å¡ių žuvų ir konstatavo, kad žuvys krito visÄ dienÄ ir pusdienį- apie 18 valandų laiko tarpÄ . Ligos požymių, dėl ko galėjo kristi žuvys, nenustatė(b.l.10-13).AM Panevėžio RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyrius iÅ¡tyrė paimtus 2010-07-15 14 val 40 min.  vandens mėginius ir rezultatus nurodė 2010 m. liepos 23 d.

PavirÅ¡inio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokole Nr. A3 -230 (b.l.17-18). IÅ¡ Tyrimų rezultatų protokolo matyti, kad mėginyje iÅ¡ iÅ¡leistuvo (liudytojų parodymais protokole per klaidÄ nurodyta po valymo įrenginių) nurodyta, kad bichromatinė oksidacija (ChDS) -2164 mg O2/l, o BDS7 -510 mg O2/l.TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr.p 2-6/037, iÅ¡duotame 2006-01-06 ir koreguotame 2010-02-05 nustatytos leidžiamos tokios terÅ¡alų iÅ¡leidimo koncentracijos: biochromatinė oksidacija (ChDS)- 300 mg O2/1 , BDS 7- 60 mg O2/1(b.l.19). UAB „Pasvalio vandenys“ kartu su 2010-01-25 paraiÅ¡ka Dėl paraiÅ¡kos tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti , pateikė 25 lentelę, kurioje nurodė iÅ¡leistuvo kordinates, jo numerį, o 28 lentelėje- iÅ¡leistuvo vietos apraÅ¡ymÄ .

IÅ¡leistuvų sÄ vade Å¡iam iÅ¡leistuvui suteiktas identifikavimo kodas, iÅ¡leistuvas priskirtas UAB „Pasvalio vandenys“.IeÅ¡kovas aplinkai padarytÄ Å¾alÄ apskaičiavo remiantis LR aplinkos ministro 2009m. gegužės 21 d. įsakymu Nr.D1-280 patvirtintu Padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡u ir padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais. Dėl komisijos sudėties teisėtumo Panevėžio apskrities virÅ¡ininkas 2005m. liepos 14d.

Sprendimu Nr. Sp1-6 „Dėl leidimo naudoti žūklės plotÄ iÅ¡davimo“ leido iÅ¡duoti asociacijos Medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriui leidimÄ iki 2015 m. naudoti žūklės plotÄ mėgėjiÅ¡kai žūklei Lėvens upėje, esančioje Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, nustatė metinį mokestį (b.l.177). Å io įsakymo pagrindu LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas iÅ¡davė 2005-08-01 leidimÄ Nr. G 8-6 naudoti žūklės plotÄ visuomeninei organizacijai Lietuvos M Ž D Pasvalio skyriui, kodas 193023446 , kaip žūklės ploto naudotojui.

Nustatė nuomos mokesčio sumÄ , įpareigojo naudotojÄ Â savo lėšomis organizuoti vandens telkinio žuvų iÅ¡teklių mokslinius tyrimus ir duomenis pateikti LR AM ir vandens telkinio valdytojui(leidimo 1.3 p), vykdyti patvirtinto žuvų iÅ¡teklių naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių plano reikalavimus(leidimo 1.4 p), pastebėjus žuvų sirgimÄ arba gaiÅ¡imÄ skubiai informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ ir LR AM regiono aplinkos apsaugos departamentÄ , kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys, paaiÅ¡kėjus, kad gresia pavojus aplinkai, imtis priemonių jai iÅ¡vengti, žalingus padarinius nedelsiant paÅ¡alinti ir kitus reikalavimus(leidimo 1.7 p, b.l.173-175). Leidimas nepanaikintas.

Vadinasi, asociacijos Medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyrius yra vandens telkinio naudotojas ir jis turi prižiÅ«rėti jam iÅ¡nuomotÄ vandens telkinį, atlikti visus telkinio tvarkymo darbus, laikytis aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, imtis visų bÅ«tinų priemonių siekiant iÅ¡saugoti vandens telkinį ir teikti informacijÄ telkinio valdytojui bei LR AM regiono aplinkos apsaugos departamentui.Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2009 m. gegužės 21 d.

įsakymu Nr.D1-280 patvirtino padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä (2010-04-28 redakcija galiojo iki 2010-08-22), kuriuo nustatė, kad gavę informacijÄ apie žuvų ar vandens bestuburių žuvimÄ , aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai apie tai informuoja vandens telkinio valdytojÄ , Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ , Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ , o Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai apžiÅ«roje kviečia dalyvauti vandens telkinio valdytojo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, galimai žalÄ padariusio asmens atstovus (Tvarkos III d. 18 ir 20 p).

Å iuo atveju Komisijoje dalyvavo Panevėžio regiono AAD gyvosios gamtos apsaugos virÅ¡ininkas A. M., valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. B., vandens telkinio naudotojas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas R. K. ir Pasvalio rajono valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas –inspektorius R. V. . Pastarasis skrodė žuvis ir nustatė žuvų gaiÅ¡imo laikotarpį( visÄ naktį ir pusdienį, viso apie 18 val). Žuvų gaiÅ¡imo priežasties nenustatė.

Imant vandens mėginius dalyvavo galimai padariusio žalÄ asmens UAB „Pasvalio vandenys“ atstovas technologas A. D., atsakingas už UAB „Pasvalio vandenys“ kokybiÅ¡kÄ valymo įrenginių darbÄ ir už kaimo valymo įrenginių kokybiÅ¡kÄ darbÄ visame rajone. Liudytojo J. B. parodymais, jis informavo A. D., jog bus skaičiuojamos žuvys. Pagrindo abejoti jo parodymais, nėra. Kaip paaiÅ¡kino A. D., po mėginių paėmimo jis iÅ¡skubėjo prie kitų valymo įrenginių. Atsižvelgiant į tai, jog reikėjo skubiai nustatyti vandens terÅ¡imo priežastis ir jas paÅ¡alinti, tai, jog buvo atostogų metas, darytina iÅ¡vada, jog nurodytos sudėties komisija turėjo teisę dalyvauti patikrinime Lėvens upės atkarpos nuo UAB „Pasvalio vandenys“ nuotekų valymo įrenginių iÅ¡leistuvo iki upės santakos su MÅ«Å¡a, fiskuoti esamÄ padėtį, imti vandens mėginius, skaičiuoti ir fiksuoti kritusias žuvis.

Nuo to, jog būtų dalyvavęs telkinio savininkas, o ne nuomotojas, kaip šiuo atveju, situacija nebūtų kitokia, nei nustatyta minėtos komisijos. Dėl protokolų, aktų, mėginių paėmimo vietos. 2010 m. liepos 15 d. Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolas Nr.230, Vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas apžiūros aktas Nr.1 ir Patikrinimo aktas Nr.G 9-53(b.l.10-13, 83) negali būti laikomi niekiniais ir negaliojančiais. Juose nurodyti visi esminiai duomenys.

Tokio turinio minėti aktai nebuvo kliÅ«tis mėginių iÅ¡tyrimui ir neturėjo įtakos Tyrimų rezultatams. Ä®rodymų, jog netinkamai paimti mėginiai ar jie paimti iÅ¡ kitų vietų, nei nurodyta Patikrinimo akte -b.l.12-13 ir Protokole- b.l.83 , nėra. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, kad tyrimo rezultatai yra visiÅ¡kai nepatikimi ir niekiniai, nes neaiÅ¡ku, kur buvo laikomi mėginiai 15 val nuo jų paėmimo iki iÅ¡tyrimo. Apklausta liudytoja Z. R., paėmusi mėginius, paaiÅ¡kino, kad mėginiai buvo pristatyti 17 val 10 min, tačiau dėl to, kad darbo diena buvo pasibaigusi, jie padėti į Å¡aldytuvÄ , o sekančiÄ dienÄ (2010-07-16 8 val) iÅ¡tirti.

Tai atspindėta 2010-07-15 PavirÅ¡inio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokole Nr.230 (b.l.83).  Nėra ginčo dėl to, kad atsakovas suderino su ieÅ¡kovu Pasvalio nuotekų valymo įrenginių SchemÄ su pažymėta mėginių paėmimo vietÄ ir tuo įvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymÄ Nr.171 „Dėl vandens iÅ¡teklių naudojimo ir terÅ¡alų, iÅ¡leidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“. IeÅ¡kovui nekilo abejonių, jog atsakovo nuotekų valymo įrenginiai veikė įprastu režimu.

Todėl pagrįstai vandens mėginiai nebuvo paimti iÅ¡ sutartos mėginių paėmimo vietos. Dėl to, kad aiÅ¡kiai matėsi pakitusi vandens spalva ir kvapas iÅ¡ atsakovui priklausančio Pasvalio miesto valymo įrenginių iÅ¡leistuvo į Lėvens upę, komisija pagrįstai mėginį paėmė, bÅ«tent, iÅ¡ Å¡ios vietos, taip pat mėginius aukščiau iÅ¡leistuvo ir žemiau iÅ¡leistumo atitinkamai 50 m ir 500 m. Žuvys krito tik žemiau iÅ¡leistuvo. Tai duoda pagrindo teigti, jog jos žuvo ne dėl ligos, o dėl patekusių į upę per iÅ¡leistuvÄ Â nuotekų, virÅ¡ijančių leistinas ribas.

Todėl, nesant aplinkybių, numatytų ApraÅ¡o 17 punkte, ieÅ¡kovas, nepaėmęs dumblo, pakrančių grunto mėginių bei žuvų mėginių ichtiopatologiniam tyrimui, nepažeidė minėtos Tvarkos apraÅ¡o 19 punkto reikalavimo. Dėl deguonies kiekio Nėra ginčo dėl to, kad įvykio iÅ¡vakarėse -2010-07-14 buvo stipri liÅ«tis(Panevėžio hidrometeorologijos stoties duomenimis- 34,4 mm kritulių), o dienÄ temperatÅ«ra siekė 27 laipsnius. Tačiau iÅ¡kritę krituliai padidina iÅ¡tirpusio deguonies koncentracijÄ ir sudaro palankesnes sÄ lygas žuvims.

Atsakovo pateiktos nuotraukos(b.l.101-103)patvirtina jo teiginį, kad po liūčių upės vanduo ir prieigos užterÅ¡tos, o vanduo neskaidrus, gelsvai rudos spalvos visoje upės akvatorijose, kaip virÅ¡ iÅ¡leidėjo taip ir žemiau. Tačiau Å¡iuo atveju drumstas vanduo ir žuvę žuvys buvo tik žemiau iÅ¡leidėjo. PrieÅ¡ iÅ¡leistuvÄ vanduo upėje buvo skaidrus, jame matėsi plaukiojančios smulkios žuvytės. AiÅ¡ki takoskyra tarp iÅ¡tekančio iÅ¡ iÅ¡leistuvo vandens ir upės Å¡varaus vandens bei nugaiÅ¡usios žuvys matosi fotonuotraukose(b.l.90).

Iš to seka, kad liūtis, o taip pat dėl iškritusio lietaus padidėjęs ištirpusio deguonies kiekis neturėjo įtakos žuvų žuvimui. Kadangi sekančiomis dienomis temperatūra buvo dar aukštesnė nei 2010-07-15, tačiau žuvys negaišo, darytina išvada, kad oro ir tuo pačiu vandens temperatūra neturėjo įtakos žuvų gaišimui. Nustatyta, kad aukščiau išleistuvo ištirpusio deguonies kiekis buvo 5,83 mlg/l, o žemiau išleistuvo nuo 3,5 iki kritinės 2,3 mlg/l ribos, kuomet gaišta žuvys.

Å iuo atveju deguonies kiekis žemiau iÅ¡leistuvo sumažėjo dėl tarÅ¡os kiekio, virÅ¡ijančio leistinas ribas. Dėl iÅ¡leistuvo IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas kartu su 2010-01-06 praÅ¡ymu Nr.S-1 Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui „Dėl leistinos tarÅ¡os normatyvų padidinimo“ pateikė Leidžiamų iÅ¡leisti nuotekų užterÅ¡tumo lentelę. Nurodė, kad didžiausias leidžiamų nuotekų užterÅ¡tumas per buitinių nuotekų iÅ¡leistuvÄ Nr.1- BDS7- 60 mg/l, už iÅ¡leistuvo Nr.1(po valymo įrenginių nuotekų iÅ¡leistuvas į Lėvens upę), kurio apskaitos prietaiso tipas/markė: trikampė užtvanka LMA-01-1 Nr.0304015, apskaitos prietaiso registracijos duomenys Nr.9603, apskaitÄ atsakingas technologas A.

D.(b.l.31-39). IÅ¡ pateikto iÅ¡leistuvių sÄ vado matyti, kad nurodytas iÅ¡leistuvo identifikavimo kodas priskirtas UAB „Pasvalio vandenys“. IÅ¡ to seka, kad iÅ¡leistuvas į Lėvens upę priklauso atsakovui(CPK 178 str.). Dėl atsakovo veiksmų, priežastinio ryÅ¡io, kaltės ir žalos Atsakovo iÅ¡valytos nuotekos, susimaiÅ¡iusios su pavirÅ¡inėmis lietaus nuotekomis, per atsakovui priklausantį iÅ¡leistuvÄ patenka į Lėvens upę. Atsakovo teiginys, jog jis neprivalo valyti pavirÅ¡inį vandenį, o TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas iÅ¡duotas įmonei, o ne konkrečiai iÅ¡leistuvui , pagrįstas.

Tačiau iÅ¡leistuvas įeina į atsakovo valymo įrenginių sistemÄ . Todėl atsakovas atsakingas, kad per jam priklausantį iÅ¡leistuvÄ iÅ¡leidžiamos nuotekos nevirÅ¡ytų tarÅ¡os leidime nustatytų normatyvų.TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr.p2-6/037, iÅ¡duotame 2006-01-06 ir koreguotame 2010-02-05 nustatytos leidžiamos tokios terÅ¡alų iÅ¡leidimo koncentracijos: biochromatinė oksidacija(ChDS)- 300 mgO2/1 , BDS 7- 60 mgO2/1. IÅ¡tyrus paimtÄ vandens mėginį iÅ¡ Pasvalio miesto valymo įrenginių iÅ¡leistuvo į Lėvens upę, nustatyta, kad biochromatinė oksidacija(ChDS) -2164 mg O2/1, o BDS 7-510 mg O2/1(PavirÅ¡inio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolas 2010 m. liepos 23d.

Nr.A3-230(b.l.17-18). IÅ¡ to seka, kad nuotekose iÅ¡ iÅ¡leistuvo virÅ¡yta organinė tarÅ¡a: biochromatinė oksidacija(ChDS)- 7,2 karto, BDS 7-510 mgO2/1- 8,5 karto, nei leidžia normatyvas. Dėl Å¡ios priežasties gaiÅ¡o žuvys ir buvo padaryta žala aplinkai.Minėta, kad 2010-07-14 buvo didelė liÅ«tis. Atsakovas atsakingas už tai, jog pavirÅ¡iniai vandenys, susimaišę su jo iÅ¡valytomis nuotekomis, nevirÅ¡ytų TarÅ¡os leidime nustatytų ribų. Todėl to nepadaręs, privalo atsakyti už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ .

Nepaneigtas ieÅ¡kovų teiginys, jog Å¡ioje vietoje nėra jokių drenažinių sistemų, iÅ¡ kurių bėgtų vanduo į upę ir jÄ užterÅ¡tų. IeÅ¡kovo teigimu lemiamos įtakos upės užterÅ¡tumui turėjo ir tai, jog buvusių senųjų nuotekų valymo įrenginių biologiniai, susisiekiantys tvenkiniai buvo užpildyti nuotekų dumblu. Esant dideliam kritulių kiekiui jie prisipildo ir vamzdžiu patenka į nuotekų surinkimo Å¡ulinėlį. Biologinių tvenkinių vamzdis, kurio skersmuo 300 m, jungiasi su nuotekų Å¡ulinėliu Nr.141, kuriuo patenka praskiestas, tvenkiniuose sukauptas nuotekų dumblas.

Atsakovas su tuo nesutinka. NesutikimÄ grindžia 2010-08-04 Pasvalio nuotekų valymo įrenginių biologinių tvenkinių apžiÅ«ros ir bÅ«klės įvertinimo aktu Nr.IV-4 ir 2010-08-06 nutekamojo vandens tyrimų rezultatų aktu Nr.127(b.l.124,125). ApžiÅ«ros akte nurodyta, kad tvenkiniai nuo kovo mėnesio nenaudojami, buvusios Å¡varios nuotekos perpumpuotos į nuotekų valymo įrenginių priėmimo kamerÄ iÅ¡valymui, biologiniuose tvenkiniuose likęs iÅ¡ iÅ¡valytų nuotekų nusėdęs dumblas yra sausas ir į atvirus vandens telkinius iÅ¡tekėti neturėjo galimybės, nutarta demontuot buvusį iÅ¡valytų nuotekų iÅ¡leidimo vamzdį.

Tyrimų rezultatų akte nurodytas pelningumas- sausos medžiagos 76 proc. Liudytojos R. J. parodymais atstumas nuo dumblo viršaus iki vamzdžio, susisiekiančio su šulinėliu Nr.141, apačios yra 5-10 cm. Liudytojo A. D. teiginius, kad atstumas yra 1-1,5 metro ir kad vamzdis demontuotas, paneigia vaizdinė medžiaga(b.l.90), liudytojos R. J. parodymai. Be to nurodyti liudytojo A. D. parodymai ir jo teiginys, jog nematė nei vienos nugaišusios žuvies prie išleidėjo, vertintini kritiškai, nes jis yra atsakovo darbuotojas ir tiesiogiai atsakingas už išleidžiamų nuotekų kokybę.

Žuvų kritimas užfiksuotas nuotraukose(b.l.90). Liudytojas A. D. pripažino, kad UAB „Pasvalio vandenys“ yra atsakingi, jog užterÅ¡tas pavirÅ¡inis vanduo nepatektų į upę. Topografinė Pasvalio miesto nuotekų valymo įrenginių nuotrauka patvirtina teorinę galimybę dumblui patekti į iÅ¡leistuvÄ ir organine trÄ Å¡a užterÅ¡ti upę(b.l.61). Senųjų nuotekų valymo įrenginių biologinių tvenkinių 2010-08-04 darytose nuotraukose užfiksuotas dumblas, skystos nuotekos ir vamzdis, kurio apačia liečia nuotekų pavirÅ¡ių.

Matyti, kad vamzdys neužaklintas ir juo skystos nuotekos(dumblas) galėtų patekti į iÅ¡leistuvÄ per surinkimo Å¡ulinėlį, jei pakiltų nuotekų lygis. Atsakovas įrodymais patvirtino jog 2010-07-14 buvo liÅ«tis. Veterinarijos gydytojas R. V. 2010-07-15 apie 14 val 40 min( tuo metu paimti vandens mėginiai) nustatė, kad žuvo žuvys apie 18 valandų. Komisija nustatė, kad iÅ¡ iÅ¡leistuvo iÅ¡bėga neskaidrus, gelsvai rudos spalvos vanduo, jame jaučiamas specifinis kvapas, žemiau iÅ¡leistuvo kritę žuvys, aukščiau- plaukioja žuvys, vanduo skaidrus.

Vandens mėginių tyrimų rezultatai patvirtino, kad virÅ¡yta organinė tarÅ¡a.2010-08-04 Patikrinimo akte, nurodyta, kad buvusių senųjų nuotekų valymo įrenginių biologiniai, susisiekiantys tvenkiniai užpildyti nuotekų dumblu. Ant tvenkinio, rytinėje pusėje, esančio Å¡laito bei keliuko prie tvenkinio vizualiai matosi neseniai atvežto nuotekų dumblo, kuris skleidė nemalonų kvapÄ . IÅ¡ biologinių tvenkinių iÅ¡einantis vamzdis jungiasi su nuotekų Å¡ulinėliu Nr.141, kuriuo, esant krituliams, į aplinkÄ gali patekti praskiestas, tvenkiniuose sukauptas nuotekų dumblas.

Patikrinus, pilant vandenį, buvo įsitikinta, kad vamzdis nėra užaklintas, t.y. tvenkinys, kuriame sukauptas nuotekų dumblas ir Å¡ulinėlis Nr./141 yra susisiekiantys. Ä® tÄ patį Å¡ulinėlį patenka iÅ¡valytos buities ir pramonės įmonių nuotekos iÅ¡ nuotekų valymo įrenginių. Nuo įmonės teritorijos susidariusios pavirÅ¡inės nuotekos nuvedamos į Å¡ulinėlį Nr.101, į kurį taip pat patenka nuotekos iÅ¡ Å¡ulinėlio Nr.141 ir susimaiÅ¡iusios patenka į pavirÅ¡inį vandens telkinį Lėvens upę.

IÅ¡ atsakovo pateikto Nutekamojo vandens tyrimų rezultatų akto Nr.127(b.l.125) matyti, kad dumblo drėgmė- 80,6 procentai. Be to, Å¡is tyrimas atliktas 2010-08-06, t. y. praėjus 14 dienų po įvykio, kuomet visÄ laikÄ oro temperatÅ«ra buvo itin aukÅ¡ta(nuo 27 iki 31 laipsnio). 2010-07-16 tyrimų rezultatai parodė, kad iÅ¡ iÅ¡leistuvo iÅ¡leidžiamos nuotekos į upę jau nevirÅ¡ija leistinų ribų. Tai duoda pagrindo pripažinti, kad atsakovo valymo įrenginiai veikė įprastu režimu.

Ä®vertinus visus įrodymus tikėtinumo taisykle, labiau tikėtina, kad 2010-07-14 iÅ¡kritus dideliam kritulių kiekiui, senųjų nuotekų valymo įrenginių biologiniuose tvenkiniuose nuotekų dumblÄ praskiedė lietaus vanduo ir prasidėjo dumblo iÅ¡plaukimas vamzdžiu į Å¡ulinėlį , iÅ¡ jo į iÅ¡leistuvÄ ir į upę. Tokiu bÅ«du organine tarÅ¡a buvo užterÅ¡tas vandens telkinys. Dėl to, kad iÅ¡leidžiamose nuotekose buvo virÅ¡ytos leistinos tarÅ¡os ribos, gaiÅ¡o žuvys.  Atsakovo pateikti duomenys, jog 2002 m minėtoje upėje buvo bloga vandens kokybė gyventi žuvims(b.l.105-121), Å¡iai bylai esmės neturi.

Atsakovas vykdė nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijÄ . Jis privalo laikytis LR aplinkos ministro 207 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.D1-515 reikalavimų. Nors nereikalaujama, kad atsakovas surinktų, valytų ir apskaitytų pavirÅ¡ines nuotekas, tačiau jis privalo susimaiÅ¡iusias lietaus ir valymo įrenginiuose biologiÅ¡kai valytas nuotekas iÅ¡leisti per iÅ¡leistuvÄ tokias, kad jos atitiktų TarÅ¡os leidime nurodytas sÄ lygas. Å iuo atveju atsakovas Å¡io pareigos neįvykdė. Nepaneigti liudytojos R.

J. parodymai, kad tokia didelė tarÅ¡a nuo pavirÅ¡inių nuotekų negali bÅ«ti. Organinę trÄ Å¡Ä lemia puvimas, dumblas. Teismo posėdyje apklausti liudytojai R. V., Z. R., R.J A., J. B. ir R. K. patvirtino apžiÅ«ros akto, patikrinimo akto, nuotekų mėginių paėmimo protokolo ir Tyrimų rezultatų teisingumÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojo A. D., atsakingo už valymo įrenginių darbÄ asmens, parodymais jis 2010-07-15 ryte matė rudos spalvos nuotekas iÅ¡bėgančias iÅ¡ iÅ¡leistuvo į upę, tačiau nepasidomėjo, kokios koncentracijos tarÅ¡a iÅ¡leidžiama į vandens telkinį ir nieko apie tai neinformavo.

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas UAB „Pasvalio vandenys“ dėl savo nerÅ«pestingumo nuotekomis(organine tarÅ¡a) užterÅ¡damas upę , pažeidė Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimÄ , draudžiantį virÅ¡yti į gamtinę aplinkÄ iÅ¡leidžiamų terÅ¡alų ribines vertes. Jis nevykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 ir 9 straipsnių reikalavimų, nustatančių, kad aplinkos apsauga yra visos valstybės ir kiekvieno gyventojo rÅ«pestis ir pareiga ir visi privalo jÄ saugoti ir to paties įstatymo 19 straipsnio reikalavimÄ , įpareigojantį Å«kinės veiklos objektus eksploatuoti pagal leidime nustatytas sÄ lygas ir nevirÅ¡yti aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, virÅ¡ijo TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. P2-6/037, iÅ¡duotame 2006-01-06 ir pakoreguotame 2010-02-05, nustatytus normatyvus(CK 6.246 str. 21 d.).

IÅ¡ to seka, kad atsakovo veiksmų pasektoje –pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, neužtikrinus, kad iÅ¡ jam priklausančio iÅ¡leistuvo į upę tekėtų nuotekos, nevirÅ¡ijančios Leidime nustatytų tarÅ¡os ribų- žemiau iÅ¡leistuvo gaiÅ¡o žuvys(CK 6.247 str.). Dėl to buvo padaryta žala aplinkai. Žala paskaičiuotÄ remiantis LR aplinkos ministro 2009m. gegužės 21 d. įsakymu Nr.D1-280 patvirtintu Padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡u ir padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais(CK 6.249 str).

ŽalÄ (419 440Lt) privalo atlyginti atsakovas (CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., CPK 178 str.). IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, nuo priteistos sumos iÅ¡ atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos(CK 6.210 str.), žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas atleistas ir teismo turėtos iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str., 96 str., 88 str.1d.3p). Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 , 270 straipsniais, teismas,N u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį patenkinti . Priteisti iÅ¡Â UAB „Pasvalio vandenys“, į. k. (duomenys neskelbtini) , PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) , buv. v. (duomenys neskelbtini) , a. s. (duomenys neskelbtini) , AB “Swedbank“:419 440 Lt (keturis Å¡imtus devyniolika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų) padarytai žalai atlyginti ir nuo Å¡ios sumos 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos(2010-10-14) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui;9 194,40 Lt (devynis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt keturis litus 40 ct) žyminio mokesčio ir 46 Lt (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ , priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymÄ teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teismui.Teisėja                                                                                    Margarita Dzelzienė