88cb05b7-b97c-4ea5-9dfa-bb689e75e5af · Lietuvos apeliacinis teismas

Skundas Nr                                                                                                                 Skundas Nr. 1S-198-398/2017 (S) Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00028-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12.; 2.12.4. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D.

V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, kuria 3 mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam D. V. ir jo sutuoktinei E. V. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė : Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, D. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 1471 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje.Siekiant užtikrinti pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius ir galimÄ turto konfiskavimÄ , Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2017 m. birželio 9 d. nutartimi 3 mėnesiams paskyrė laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ kaltinamajam D.

V. ir jo sutuoktinei E. V. priklausančiam namui, esančiam E. V. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo D. V. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 151 straipsnio reikalavimų, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.40 straipsnio normų reikalavimus, todėl turi būti panaikinta.

Gynėja atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. yra įgijusi iki santuokos, todėl jis priklauso jai asmenine nuosavybės teise. Å iame žemės sklype esantys statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o byloje nėra jokių duomenų (sutarčių), kad statiniai (namas su priklausiniais) priklausytų ne sklypo savininkui, todėl vadovaujantis CK 4.40 straipsnio 1 dalimi, Å¡is turtas yra asmeninė E. V. nuosavybė, kol sutartimi ar teismo sprendimu nėra nustatyta kitaip.

Advokatė pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. N., A. J., D. V., nuteistojo R. V. gynėjo advokato Ž. R. ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Navicko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio (dėl tų pačių kaltinamųjų, nes byla buvo iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ dėl atskirų nusikalstamų veikų), 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieÅ¡kinio dalyje, pratęsė D.

V. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ Ä¯ žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į žemės sklypÄ su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog minėtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise nepriklauso D. V.. Å ie žemės sklypai, viename iÅ¡ jų esantys statiniai nuosavybės teise nuo 2006 m. balandžio 19 d. priklauso nuteistojo žmonai E. V., kuri juos įgijo dar iki santuokos su D.

V. sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), todėl Å¡is nekilnojamasis turtas laikytinas asmenine jos nuosavybe. D. V. taip pat nėra materialiai atsakinga už D. V. padarytus neteisėtus veiksmus. Tokiu bÅ«du, apygardos teismas nepagrįstai paminėtam nekilnojamajam turtui taikė aptariamÄ procesinę prievartos priemonę byloje priteistų civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui.Gynėjos nuomone, Panevėžio apygardos teismo argumentas, kad Lietuvos apeliacinis teismas sprendimÄ priėmė tik dėl žemės sklypo, kuris įgytas iki santuokos, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi iÅ¡ minėto nuosprendžio aiÅ¡kiai matyti, jog buvo iÅ¡spręstas ne tik žemės sklypo, bet ir ant jo esančių statinių, kurie nėra įregistruoti, tačiau pastatyti ant asmeninės nuosavybės teise E. V. priklausančio sklypo, klausimas.

Toks Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka CK 4.40 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir teismų praktikÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2016).Advokatė mano, kad skundžiamos nutarties argumentai dėl 2015 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto iÅ¡vados Nr. SI - 4, sprendžiant dėl to, kam priklauso nuosavybės teise statiniai, esantys sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturi jokios reikÅ¡mės, nes Å¡ioje iÅ¡vadoje nėra nustatyta, jog pastatai buvo pastatyti iÅ¡ santuokinių lėšų.

Pasak gynėjos, byloje yra duomenų, kad namo statyboms lėšas skyrė E. V. motina. Specialisto iÅ¡vadoje yra daromos tik prielaidos, kad namas yra pilnai pastatytas bei įrengtas ir kad jo vertė 144 810 Eur, nes ikiteisminio tyrimo metu namas nebuvo specialistų apžiÅ«rėtas ir įvertintas. Be to, advokatė atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu bÅ«du įgytų pinigų ar turto legalizavimo prokuroro 2016 m. liepos 8 d. nutarimu buvo nutrauktas. Advokatės nuomone, esant tokioms aplinkybėms, skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis taikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ namui, esančiam E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta, nes vadovaujantis CK 4.40 straipsniu E. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso ne tik žemės sklypas, bet ir ant jo esantys statiniai, pagal įstatymus E. V. nėra materialiai atsakinga už D.

V. veiksmus ir šį klausimÄ jau yra iÅ¡sprendęs Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs, nepakeistas ir nepanaikintas.Kaltinamojo D. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundas atmetamas. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Å io straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, Å¡i procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iÅ¡ baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi bÅ«ti užtikrintas civilinis ieÅ¡kinys, galimas turto konfiskavimas ar iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių iÅ¡lygų ar papildomų sÄ lygų Å¡iam apribojimui taikyti.

Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra iÅ¡saugoti turtÄ , kad jis nebÅ«tų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali bÅ«ti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiÅ¡kėjus kitoms priežastims, dėl kurių Å¡ios prievartos priemonės taikymas bÅ«tų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).Å ioje baudžiamojoje byloje D. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 1471 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, tuo, kad organizavo neteisėtÄ labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – ne mažiau, kaip 200 g heroino, kuriame veikliosios medžiagos kiekis buvo ne mažesnis nei 40 0/0 heroino hidrochlorido įgijimÄ Nyderlandų Karalystėje ir jo gabenimÄ iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į VFR; organizavo neteisėtÄ labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – 25,6 g heroino, kuriame veikliosios medžiagos kiekis buvo 20,3 0/0 heroino hidrochlorido gabenimÄ Â Unna mieste VFR ir jo priemiestyje; organizavo neteisėtÄ labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – 254,41 g heroino, kuriame veikliosios medžiagos kiekis buvo 49,4 0/0 įgijimÄ Nyderlandų Karalystėje ir jo gabenimÄ iÅ¡ Nyderlandų Karalystės į VFR; organizavo nukentėjusiojo S. K. iÅ¡naudojimÄ priverstiniam darbui ir pasinaudodamas jo priklausomumu neteisėtai vertė nukentėjusįjį dirbti - platinti narkotines medžiagas – heroinÄ ; organizavo panaudojant apgaulę, D.

B. verbavimÄ , gabenimÄ Ä¯ VFR, turint tikslÄ iÅ¡naudoti priverstiniam darbui ir pasinaudodamas jo priklausomumu neteisėtai vertė dirbti - platinti narkotines medžiagas – heroinÄ ; organizavo panaudodamas apgaulę, dviejų nukentėjusiųjų asmenų: A. E. ir vaiko - B. J. verbavimÄ siekdamas pelnytis iÅ¡Â jų prostitucijos bei vaiko – B. J. gabenimÄ Ä¯ Nyderlandų Karalystę prostitucijai, vadovavo nepilnametės B. J. prostitucijai Nyderlandų Karalystėje ir pelnėsi iÅ¡ jos prostitucijos turėdamas nenustatyto dydžio pajamas; organizavo panaudojant apgaulę, nukentėjusiosios A.

E. verbavimÄ , gabenimÄ Ä¯ Nyderlandų Karalystę siekdamas pelnytis iÅ¡Â nukentėjusiosios prostitucijos bei vadovavo A. E. prostitucijai Nyderlandų Karalystėje ir pelnėsi iÅ¡ jos prostitucijos turėdamas nenustatyto dydžio pajamas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. E. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama iÅ¡ D. V., R. V., E. N. ir M. B. priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 40, b. l. 173-181), nukentėjusioji B. J. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama iÅ¡ D. V., R. V., E. N., M. B. ir E. B. priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 40, b. l. 182-185).Nagrinėdamas skundÄ dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iÅ¡ esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimų, taip pat, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas (tarp jo ir klausimas dėl konfiskuotino turto priklausomybės kaltinamajam, jo sutuoktinei ar kitiems asmenims).

Tai daroma nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kaltininko galimo pasipelnymo iÅ¡ nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) taikymu. Tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir nustačius, jog kaltinamajam D. V. kartu su sutuoktine E. V. priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam Å¡iuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra BK uždraustos, Å¡io asmens padarytos veikos rezultatas, jis gali bÅ«ti konfiskuotos BK 72 straipsnyje numatyta tvarka.

BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ , taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti Å¡iÄ procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu bÅ«du. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į D. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dį (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, pelnymasis iÅ¡ kito asmens prostitucijos), į tai, kad kaltinamasis dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra galimai gavęs pinigines lėšas, kaip nusikalstamų veikų rezultatÄ , yra pagrindas manyti, kad jam gali bÅ«ti taikomas turto konfiskavimas.

Å ioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡ių nusikalstamų veikų buvo padaryta neturtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui taip pat yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam D. V. priklausančiam turtui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikÅ¡ti pakankamai dideli civiliniai ieÅ¡kiniai, BPK 116 straipsnyje ir BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti nuosavybės teisių apribojimÄ nustatyti pagrįstai.Kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad nekilnojamasis turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra asmeninė D.

V. sutuoktinės E. V. nuosavybė, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, pažeidžia CK 4.40 straipsnio normų reikalavimus. Å ie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. yra įgijusi 2006 m. balandžio 19 d., t. y. iki santuokos su D. V. sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), todėl Å¡is nekilnojamasis turtas laikytinas asmenine jos nuosavybe. Tai konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendyje, priimtame iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. N., A.

J., D. V., nuteistojo R. V. gynėjo advokato Ž. R. ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Navicko apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio (dėl tų pačių kaltinamųjų, nes byla buvo iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ dėl atskirų nusikalstamų veikų). Nors minėtas žemės sklypas laikytinas asmenine E. V. nuosavybe, tačiau iÅ¡ byloje esančios 2015 m. gruodžio 23 d.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. SI – 4 matyti, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius E. V. 2007 m. gegužės 23 d. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 89/07 pagal parengtÄ projektÄ statyti statinius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Leidime nurodytas statybos objektas: Å«kininko Å«kio sodyba-vienbutis gyvenamasis namas su garažu, statinio bendras plotas 294,27 kv. m. IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad namas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pilnai pastatytas ir įrengtas, bet oficialiai neįregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Turto vertinimas neatliktas, pagal tyrimui pateiktÄ užduotį namas vertas ne mažiau 500 000 Lt (144810 Eur) (t. 42, b. l. 11-12). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , po santuokos sudarymo E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas namas laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių (D. V. ir E. V.) nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Taigi, apygardos teismas skundžiama nutartimi galėjo paskirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ kaltinamajam D. V. ir jo sutuoktinei E. V. priklausantį nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje paskiriant laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus.

Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, Å¡iuo atveju - Lietuvos Respublikos BPK ir yra galimi. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, Å¡iuo atveju – užtikrinti byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius ir galimÄ turto konfiskavimÄ . Atsižvelgiant į kaltinamojo D. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, taip pat į tai, kad pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai yra pakankamai dideli, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo D.

V. turtÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Å ioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtÄ , gali bÅ«ti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių ir turto konfiskavimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikÅ¡ti pakankamai dideli civiliniai ieÅ¡kiniai, Å¡is tikslas negali bÅ«ti pasiektas Å¡velnesnėmis priemonėmis.

Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – kaltinamojo turtui varžo jo ar sutuoktinės E. V. teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rÅ«Å¡ies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamojo gynėja. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iÅ¡ esmės bÅ«dingas laikinas pobÅ«dis ir Å¡i procesinė prievartos priemonė gali bÅ«ti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga, bus pateikti neginčytini įrodymai dėl nekilnojamojo turto priklausomybės arba paaiÅ¡kėjus kitoms priežastims, dėl kurių Å¡ios prievartos priemonės taikymas bÅ«tų netikslingas.AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo kaltinamajam D.

V., nepažeidė Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Teisėjas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :atmesti kaltinamojo D. V. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                              Svajūnas Knizleris