88c8c9d0-1ab2-4a83-83fe-e9bd14f2b294 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas B Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-744/2021 (Nr. 1A-338-744/2020) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47232-2019-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.13; 1.2.14.5.1; 2.1.3.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.1; 2.4.5.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 12 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R.

V., nuteistajam J. P., jo gynėjai advokatei Stanislavai Å ulcaitei, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Modestui Å važui, nuteistajam A. G., jo gynėjai advokatei Jurgitai Å lapaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. P., A. K. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, patikslinto Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimis, kuriuo:

J. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 12 mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) dienos – (duomenys neskelbtini); J.

P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuriÄ nuspręsta taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo; A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡i bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas pagal Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį atliktas ir įskaitytas laisvės atėmimo bausmės laikas; bausmė paskirta atlikti pataisos namuose; bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) dienos – (duomenys neskelbtini); A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuriÄ nuspręsta taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areÅ¡tu 90 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – areÅ¡tas 60 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); bausmė paskirta atlikti (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje; bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) dienos – (duomenys neskelbtini);

A. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta taikyti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ; nukentėjusiajai R. V. priteista solidariai iÅ¡ A. G., A. K. ir J. P. 490 eurų turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. A. G., A. K. ir J. P. nuteisti už tai, kad jie, iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrai grupėje, įvykdė svetimo turto užvaldymÄ naudojant apgaulę, o bÅ«tent: 2019 m. spalio 29 d. 15.37 val.

J. P., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini), naudodamas mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Honor9“, IMEI (duomenys neskelbtini), su abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortele, paskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. V., kuri per tinklalapį „(duomenys neskelbtini)“ pasiskelbė pardavinėjanti dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, ir su ja sutarė dėl minėto dulkių siurblio neva pirkimo už 490 eurų, gavęs nukentėjusiosios R.

V. banko sÄ skaitos rekvizitus, 18.01 val. iÅ¡siuntė nukentėjusiajai R. V. suklastotÄ bankinio pavedimo kopijÄ , kuriame buvo nurodyta, kad 2019 m. spalio 29 d. į nukentėjusiosios banko sÄ skaitÄ neva pervesta 490 eurų, tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , A. K., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini), nurodymu, susisiekus per „(duomenys neskelbtini)“ programÄ , A. G. 19.05 val. adresu: (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nukentėjusiosios R. V. paėmė dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, tokiu bÅ«du kaltinamieji apgaule užvaldė svetimÄ turtÄ , padarydami nukentėjusiajai R.

V. 490 eurų turtinę žalÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. P. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nes yra nekaltas. Ä®vykio metu su A. K. nebuvo vienam (duomenys neskelbtini), o buvo karantine.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nes jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, nes pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡tyrė atmestinai ir nekruopščiai. Anot nuteistojo, vien trijų (duomenys neskelbtini) kartų teistų kaltinamųjų prisipažinimas padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ negali bÅ«ti laikomas neginčijamu įrodymu, juolab, kad nuteistųjų A. G. ir J.

P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek juos apklausiant apylinkės teisme, nuolatos keitėsi ir yra nenuoseklÅ«s. Nuteistasis teigia, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, o duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme suklydo, nes jo atžvilgiu dėl analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymo yra pradėta daug ikiteisminių tyrimų. PraÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir apklausti nukentėjusiÄ jÄ . Mano, kad nukentėjusioji galėtų iÅ¡ trijų nuteistųjų pagal balsÄ atpažinti asmenį, kuris jai skambino.

Taip pat praÅ¡o į teismo posėdį iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojus, kurie gali bÅ«ti susiję su Å¡ia nusikalstama veika, taip pat paimti nuteistųjų balso lyginamuosius pavyzdžius ir juos sulyginti su balsais asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiÄ ja bei A. G.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. praÅ¡o nepriteisti nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ nuteistųjų A. K. ir J. P., jį priteisiant tik iÅ¡ jo, be to, panaikinti nuosprendyje nurodytÄ aplinkybę, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu. Skunde nuteistasis nurodo, kad A. K. ir J. P. pinigų už dulkių siurblį negavo, nes Å¡iuos pinigus jis pasiliko sau ir iÅ¡leido savo reikmėms. Todėl mano, kad tik jis vienas turi atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ turtinę žalÄ . Nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, kadangi jis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 27 straipsnio pagrindu nėra pripažintas recidyvistu. Sutinka su jam apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jos dydžiu ir praÅ¡o jos nekeisti.

5. Atsiliepimų į nuteistųjų A. G., A. K. ir J. P. apeliacinius skundus proceso dalyviai per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu: nuteistasis J. P. ir jo gynėja advokatė Stanislava Å ulcaitė prašė nuteistojo J. P. apeliacinį skundÄ tenkinti; nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Modestas Å važas prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ tenkinti; nuteistojo A. G. gynėja advokatė Jurgita Å lapaitienė prašė nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ tenkinti; prokuroras ArtÅ«ras Karjakinas prašė nuteistųjų A. G. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo J. P. apeliacinį skundÄ tenkinti ir jį iÅ¡teisinti.

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistųjų A. G. ir A. K. apeliaciniai skundai atmestini. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 7. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tiriamos visos bylos aplinkybės, paÅ¡alinami prieÅ¡taravimai ir abejonės, iÅ¡aiÅ¡kinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamÄ jį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Dėl nuteistųjų J. P. ir A. K. apeliacinių skundų 8. Nuteistieji J.

P. ir A. K. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jiems inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir praÅ¡o juos iÅ¡teisinti. IÅ¡ Å¡ių nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ bei iÅ¡vadas dėl Å¡ių nuteistųjų kaltės.

9. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tai yra nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Viena iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismui tenka pareiga nuosprendyje, be kita ko, nustatyti ir jame nurodyti visas faktines aplinkybes, bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, turi bÅ«ti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų, o nusikalstamos veikos aplinkybės bei įrodymai, kurių pagrindu jos nustatytos, turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi nuosekliai ir sudaryti logiÅ¡kÄ visumÄ . Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl visų spręstinų klausimų, iÅ¡ jų – dėl nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, yra argumentuotos, aiÅ¡kios ir tikslios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-511/2020).

10. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-303/2021, 2K-25-628/2021).

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-84-719/2021). Ä®rodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

11. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

12. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Å io baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-104-1073/2020, 2K-278-303/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl bÅ«tina nustatyti Å¡ia nusikalstama veika atsiradusius padarinius.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtÄ , negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020). Praktikoje dažni atvejai, kai asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose, telekomunikacinių įrenginių pagalba susisiekę su laisvėje esančiais nukentėjusiaisiais, apgaule užvaldo nukentėjusiųjų turtÄ (pinigus ar įvairius daiktus).

13. Nagrinėjamoje byloje J. P. ir A. K. nuteisti už tai, kad bÅ«dami (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje su A. G., panaudoję apgaulę (paskambinę nukentėjusiajai R. V. ir sutarę su ja, kad pirks jos pardavinėjamÄ dulkių siurblį, nusiuntė jai suklastotÄ bankinio pavedimo kopijÄ , kad pervedė į nukentėjusiosios banko sÄ skaitÄ jos praÅ¡omÄ pinigų sumÄ ), užvaldė nukentėjusiajai priklausantį dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“ 490 eurų vertės. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistieji A.

G., A. K. ir J. P. realizavo Å¡iuos sukčiavimo objektyviuosius požymius – J. P. paskambino nukentėjusiajai R. V., susitarė su ja dėl jos parduodamo dulkių siurblio pirkimo, po to nusiuntė jai suklastotÄ bankinio pavedimo kopijÄ , kad pervedė nukentėjusiajai pinigus, po ko A. K. per „(duomenys neskelbtini)“ programÄ susisiekė su laisvėje buvusiu A. G., o pastarasis A. K. nurodymu iÅ¡ nukentėjusiosios paėmė dulkių siurblį.

14. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. P. ir A. K. (o tuo pačiu ir A. G.) kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, vadovavosi pačių J. P., A. K. ir A. G. apylinkės teisme duotais parodymais (visi jie prisipažino įvykdę jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ ), o taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis – nukentėjusiosios R. V. parodymais; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu (R. V. atpažino A.

G. kaip asmenį, kuriam perdavė dulkių siurblį); 2019 m. gruodžio 5 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodyta, kad telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ kurio buvo skambinta nukentėjusiajai) nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) (kuriame yra (duomenys neskelbtini) pataisos namai – (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas, apklausęs kaltinamuosius J. P., A. K. ir A. G. bei paskelbęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, tolimesnį įrodymų tyrimÄ nutraukė konstatavęs, kad įvykio aplinkybės „pakankamai aiÅ¡kios“, tai yra taikė sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (BPK 273 straipsnio 1 dalis), su kuo, beje, sutiko ir prokuroras bei kaltinamuosius gynę gynėjai (t. 3, b. l. 171).

15. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vienÄ ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ galima atlikti tik tuo atveju, jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos gali bÅ«ti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje iÅ¡dėstytoms sÄ lygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Taigi sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai. Ä®rodymų tyrimo galimybės sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatymas kaltinamajame akte nėra imperatyvi sÄ lyga tokiam bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-693/2015, 2K-140-511/2018).

16. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bÅ«tent noras greitai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir sukliudė pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis A. K., pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, privalėjo atsižvelgti į tai, kad kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ keitė parodymus, be to, jų parodymai iÅ¡ esmės skyrėsi (J. P. pirmos apklausos metu nurodė, kad nusikaltime nedalyvavo, parodė, kad tai A.

K. darbas (t. 2, b. l. 121); akistatos su A. K. metu jau patvirtino, kad įvykdė šį nusikaltimÄ kartu su A. K., tačiau nurodė naujas (kaip paaiÅ¡kėjo vėliau – iÅ¡galvotas) aplinkybes apie tai, kad nusikaltimo įvykdyme dalyvavo ir kiti asmenys – M. K., M. A. ir V. M. (t. 2, b. l. 136-137); apklausiamas papildomai J. P. nurodė, kad nusikaltimÄ Ä¯vykdė su A. K., kuris surado asmenį, kuris tÄ dulkių siurblį paimtų (t. 2, b. l. 153); A. K. nuo pat pirmos apklausos tvirtino, kad nusikaltimÄ Ä¯vykdė ir organizavo J.

P., o jis tik surado asmenį (A. G.), kuris paėmė dulkių siurblį (t. 3, b. l. 17-18, 29-30); A. G. nurodė, kad dulkių siurblį paėmė paprašytas A. K., tačiau nežinojo, kad jis įgytas nusikalstamu būdu (t. 2, b. l. 50-51, 64)), o taip pat į tai, kad kaltinamieji (ypač J. P. ir A. K.) yra (duomenys neskelbtini) kartų teisti, o tokie asmenys teismų praktikoje dažnai dėl įvairių priežasčių (norėdami išvykti iš pataisos įstaigos į (duomenys neskelbtini) izoliatorių, nukreipti tyrėjų dėmesį nuo tikrųjų kaltininkų, (duomenys neskelbtini) ir panašiai) prisipažįsta padarę kitų asmenų įvykdytus nusikaltimus.

Be to, kaip jau buvo minėta, sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas tik tuo atveju, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (BPK 273 straipsnio 1 dalis), o ne „pakankamai aiškios“, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas.

17. Vertindamas kaltinamųjų (ypač J. P. ir A. K., kurie ikiteisminio tyrimo metu davė prieÅ¡taringus parodymus) parodymų patikimumÄ bei spręsdamas dėl galimybės taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamųjų J. P. ir A. K. parodymai apie jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes yra neiÅ¡samÅ«s, be to, kai kurios jų nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms (dalis kurių net įtrauktos į kaltinimÄ ).

Å tai J. P., apklausiamas apylinkės teisme, nurodė, kad nukentėjusiajai skambino iÅ¡ jo turėto telefono (gi ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad J. P. telefonÄ â€žHuawei Honor9“ davė jis, nes pastarasis telefono neturėjo (t. 3, b. l. 17, 29-30)), kad su nukentėjusiÄ ja kalbėjo per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę („(duomenys neskelbtini)“ yra nemokama susiraÅ¡inėjimų ir pokalbių programa, kuriÄ sukÅ«rė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) (nors nukentėjusioji R.

V. parodė, kad jai buvo skambinta iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o ne per programėlę), kad su A. G. bendravo ir nurodymus davė jis pats (kai kaltinime (ir skundžiamame nuosprendyje) nurodyta, kad su A. G. bendravo A. K., tÄ patį apylinkės teismo posėdžio metu nurodė ir kaltinamieji A. G. bei A. K.), kad po įvykio jam dar skambino nukentėjusioji, kuriai jis pasakė, kad jÄ apgavo A. G. (nukentėjusioji tokios aplinkybės neminėjo, pareiÅ¡kime nurodė, kad jai pabandžius prisiskambinti jai skambinusiam asmeniui, telefonas buvo iÅ¡jungtas (t. 1, b. l. 18-19)).

Pirmosios instancijos teismas net nebandė paÅ¡alinti neatitikimų tarp kaltinamųjų parodymų, aiÅ¡kintis nusikalstamos veikos įvykdymo detalių (tame tarpe ir tų, kurios nebÅ«tų akivaizdžios iÅ¡ praneÅ¡imo apie įtarimÄ ir nežinomos asmeniui, nesusijusiam su įvykdytu nusikaltimu) – kaip buvo planuojama nusikalstama veika, kokiu bÅ«du tarpusavyje bendravo J. P. ir A. K. (ar jie galėjo susitikti pataisos namuose), kokiu bÅ«du buvo suklastotas mokėjimo pavedimas, kas jame buvo nurodyta, kokiu bÅ«du Å¡is pavedimas buvo nusiųstas nukentėjusiajai, kokiu elektroniniu paÅ¡tu).

Be to, abejones kaltinamojo J. P. nuoÅ¡irdumu duodant parodymus (ir tuo pačiu Å¡ių parodymų patikimumu) turėjo sukelti ir jo nurodyta akivaizdžiai melaginga aplinkybė, kad jo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (duomenys neskelbtini) „pati save iÅ¡silaiko“ (t. 3, b. l. 168). Nors A. K., duodamas parodymus teisme nurodė, kad J. P. pokalbio su nukentėjusiÄ ja negirdėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas net nebandė aiÅ¡kintis, iÅ¡ kur A. K. sužinojo apie šį pokalbį, kokiu momentu J.

P. jo paprašė susisiekti su A. G. dėl dulkių siurblio paėmimo. Abejones kaltinamojo J. P. parodymų patikimumu pirmosios instancijos teismui turėjo sukelti ir tai, kad J. P. tik (duomenys neskelbtini) (tai yra, praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms po nusikaltimo padarymo) buvo grÄ Å¾intas į laisvės atėmimo vietÄ , tai yra (duomenys neskelbtini) pataisos namus – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 92), todėl bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu net nebuvo aiÅ¡ku, ar J. P. nusikaltimo padarymo metu aplamai buvo minėtoje įstaigoje ir Å¡i aplinkybė taip pat privalėjo bÅ«ti patikrinta.

18. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o nuteistieji J. P. ir A. K. neigia savo kaltę, atliko įrodymų tyrimÄ (BPK 324 straipsnio 6 dalis) – papildomai apklausė nuteistuosius J. P., A. K. ir A. G., apklausė nukentėjusiÄ jÄ R. V., liudytojas L. Č., S. J., iÅ¡sireikalavo duomenis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini).

19. Nuteistasis J. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, kaltu prisipažino todėl, kad tyrėja jam pažadėjo pagerinti kalinimo sÄ lygas, tai yra perkelti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Kiek pamena, 2019 m. spalio 29 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) arba karantine, todėl su A. K. bendrauti negalėjo. Iki karantino su pastaruoju susitikti ir bendrauti galėjo. A. K. norėjo jį įtraukti į Å¡iÄ bylÄ , kad jis galėtų pasigerinti įkalinimo sÄ lygas, ir jis sutiko.

A. K. jį apkalbėjo. Jis nukentėjusiajai neskambino, su A. K. nesitarė dėl siurblio, A. G. iki įvykio nepažinojo. Jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teisme, sužinojo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kai gavo praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ . Akistatos metu nurodė asmenis, kurie jo patys prašė „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis A. K. parodė, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nukentėjusiajai neskambino. Prisipažino padaręs šį nusikaltimÄ , nes norėjo iÅ¡vykti į kitus pataisos namus.

Kai jį apklausinėjusi tyrėja pasakė, kad nusikaltimas buvo padarytas ne vieno asmens, jis papasakojo apie J. P., nes žinojo, kad ir pastarajam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. A. G. pažinojo, nes anksčiau kalėjo kartu, tačiau jam dėl dulkių siurblio neskambino ir nesiūlė jo paimti, A. G. išsigalvojo šias aplinkybes. 2019 m. spalio 29 d. kalėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tačiau buvo (duomenys neskelbtini) nei J. P., todėl su pastaruoju bendrauti negalėjo. Telefono, iš kurio neva buvo skambinta nukentėjusiajai, modelį išsigalvojo.

Anksčiau yra teistas už (duomenys neskelbtini), be to, ir dabar yra tokių bylų teismuose. Nuteistasis A. G. patvirtino parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Jis patvirtino, kad praÅ¡ymÄ paimti dulkių siurblį gavo iÅ¡ A. K., kuris su juo susisiekė per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę ir pasiÅ«lė taip užsidirbti. Tai buvo garso žinutės, todėl yra 100 procentų įsitikinęs, kad su juo buvo susisiekęs bÅ«tent A. K. A. K. pažinojo, nes anksčiau (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iÅ¡ kurių jis buvo paleistas (duomenys neskelbtini) metais.

J. P. iki įvykio nepažinojo, su juo susitiko tik teismo salėje. A. K. nurodymu iÅ¡ nukentėjusiosios paimtÄ dulkių siurblį turėjo parduoti, pinigus (duomenys neskelbtini), o SIM kortelę, kuriÄ naudojo susisiekdamas su nukentėjusiÄ ja, turėjo (duomenys neskelbtini). TÄ dulkių siurblį pardavė už 300 eurų, pinigus iÅ¡leido savo reikmėms, todėl ir pageidauja, kad pinigai nukentėjusiajai bÅ«tų priteisti tik iÅ¡ jo.

20. Nukentėjusioji R. V. parodė, kad tÄ dienÄ (galėjo bÅ«ti 2019 m. spalio 29 d.) jai paskambino asmuo, kuris prisistatė A., su kuriuo susitarė dėl jos parduodamo dulkių siurblio pardavimo. IÅ¡ skambinusiojo balso mano, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) vyras. TÄ dienÄ su tuo vyru kalbėjo gal 4 kartus. Tas asmuo klausinėjo apie dulkių siurblį, klausė, ar jis gerai iÅ¡siurbia (duomenys neskelbtini) plaukus, sakė, kad siurblio reikia bÅ«tent tÄ dienÄ . Tas vyras sakė, kad jo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir gali siurblį paimti bei nuvežti į (duomenys neskelbtini).

Vyras pasakė, kad padarys pavedimÄ , todėl ji jam nusiuntė duomenis, reikalingus pavedimui, po ko į savo elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) gavo banko iÅ¡raÅ¡o kopijÄ , jog pinigai pervesti. TÄ pačiÄ dienÄ apie 18-19 val. (duomenys neskelbtini) siurblį perdavė jaunuoliui, kurį vėliau atpažino. SekančiÄ dienÄ skambino tuo numeriu, iÅ¡ kurio jai buvo skambinta, tačiau atsiliepė visai kitas vyras, kuris kalbėjo paÅ¡nibždomis ir nemandagiai.

Paskambinus dar vėliau, minėtas telefonas buvo išjungtas. Suprato, kad yra apgauta. Žala jai nėra atlyginta, civilinį ieškinį palaiko. Iš balso negali pasakyti, ar tada kalbėjo su nuteistaisiais J. P. ar A. K.

21. Liudytoja L. Č. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje, apklausinėjo įtariamuosius. Kolegės S. J. tarnybiniame praneÅ¡ime buvo nurodyta, kad minėtÄ nusikaltimÄ galėjo įvykdyti A. K., A. G., jame dar buvo minimas K. Nukentėjusioji atpažino A. G., kaip asmenį, kuriam perdavė siurblį. Pirmas buvo apklaustas A. K., kuris viskÄ smulkiai papasakojo, nurodė, kad veikÄ organizavo J. P., o jis tik surado „kojas“ – A. G., su kuriuo (duomenys neskelbtini) ir buvo sutarę, kad, esant reikalui, jis padės. A.

G. prisipažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad su juo susisiekė A. K., kuris paprašė paimti siurblį. Sunkiausia buvo su J. P., kuris iÅ¡ pradžių neprisipažino, tačiau akistatos su A. K. metu prisipažino, kad jis organizavo Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir skambino nukentėjusiajai. Ji su J. P. bei A. K. „nesiderėjo“ ir jiems jokių lengvesnių įkalinimo sÄ lygų nesiÅ«lė. Liudytoja S. J. parodė, kad atliko (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 13 d. kolega R. S. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad sukčiavimÄ organizavo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekantis A.

K. Nukentėjusioji atpažino A. G., kaip asmenį, kuris iš jos paėmė dulkių siurblį, o pastarasis nurodė, kad su juo dėl šio dulkių siurblio paėmimo susisiekė A. K. Paaiškėjus šioms aplinkybėms byla buvo perduota kitai tyrėjai, kuri atliko (duomenys neskelbtini).

22. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini) pažymų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2019 m. spalio 29 d.) nuteistieji J. P. ir A. K. atlikinėjo bausmę Å¡ių pataisos namų – (duomenys neskelbtini). J. P. kalėjo (duomenys neskelbtini) bÅ«rio (duomenys neskelbtini) brigadoje, o A. K. (duomenys neskelbtini) bÅ«rio (duomenys neskelbtini) brigadoje. 2019 m. spalio 29 d. laikotarpiu nuo 15.37 val. iki 19.05 val. J. P. ir A. K. susitikti ir bendrauti „gyvai“ negalėjo, kadangi J. P. tÄ dienÄ apie 10.35 val. buvo konvojuotas į (duomenys neskelbtini) izoliatorių, o į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intas tik (duomenys neskelbtini). Å ioje įkalinimo įstaigoje mobilaus ryÅ¡io telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), bei SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), rasti bei iÅ¡imti nebuvo (t. 4, b. l. 120, 124, 145-151).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apylinkės teisme, tiek apygardos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad nuteistasis J. P. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kadangi, kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos, jis 2019 m. spalio 29 d. apie 10.35 val. (dar iki pirmo skambučio nukentėjusiajai) buvo konvojuotas į (duomenys neskelbtini) izoliatorių, o į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intas tik (duomenys neskelbtini) (praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms po nusikaltimo), todėl negalėjo tÄ dienÄ laikotarpiu nuo 15.37 val. iki 19.05 val. bÅ«ti (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami kaltinime nurodyti veiksmai (skambinama nukentėjusiajai R.

V., klastojama ir siunčiama nukentėjusiajai bankinio pavedimo kopija, duodami nurodymai laisvėje buvusiam bendrininkui A. G.), o duomenų, kad nuteistasis J. P. galėjo bendrininkauti apgaule užvaldant nukentėjusiajai R. V. priklausiusį dulkių siurblį (kaip organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas; BK 24 straipsnio 1, 4-6 dalys), byloje nėra. Teisėjų kolegija nesivadovauja nuteistųjų J. P. bei A. K. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ suorganizavo J.

P., kuris ir skambino nukentėjusiajai, suklastojo bankinio pavedimo kopijÄ bei jÄ iÅ¡siuntė nukentėjusiajai, o taip pat nurodė A. G. paimti dulkių siurblį iÅ¡ nukentėjusiosios (nuteistojo J. P. parodymai pirmosios instancijos teisme), kadangi juos paneigia minėta informacija iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini). Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatas, tai yra iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjęs visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo J.

P. kaltės ir priėmė neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį minėtojo nuteistojo atžvilgiu, todėl nuteistojo J. P. apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl J. P. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį naikintinas ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis – J. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kadangi kardomosios priemonės (tame tarpe ir suėmimas) baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, taip pat įsiteisėjus išteisintajam nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 3 dalis), papildomas sprendimas dėl J. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo nepriimtinas, kadangi šios kardomosios priemonės galiojimo terminas baigsis paskelbus šį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

24. Sutiktina su nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai (apie tai jau pasisakyta), tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesutrukdė minėto nuteistojo atžvilgiu priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Nors nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, Å¡ie jo parodymai paneigti (o tuo pačiu kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta) pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais.

Neabejotinai nustatyta, kad su nukentėjusiÄ ja R. V. telefonu kalbėjo ir dulkių siurblį apgaule iÅ¡viliojo asmuo, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini) pataisos namai – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 164-165). Ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje atlikusi policijos įstaiga (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje gavo informacijos, kad minėtÄ nusikaltimÄ organizavo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekantis A.

K., kuris dėl dulkių siurblio paėmimo iÅ¡ nukentėjusiosios susisiekė su laisvėje buvusiu J. K. (kuris, kaip nustatyta, naudojosi mobilaus ryÅ¡io telefonu, kuriame nusikaltimo įvykdymo metu buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir bÅ«tent iÅ¡ Å¡io abonento buvo bendrauta su nukentėjusiÄ ja R. V. dėl dulkių siurblio perdavimo (duomenys neskelbtini)), o pastarasis palaiko ryÅ¡ius su A. G. (t. 2, b. l. 15-16), kurį nukentėjusioji R. V. iÅ¡ jai pateiktų nuotraukų atpažino kaip asmenį, kuris paėmė iÅ¡ jos dulkių siurblį (t. 1, b. l. 40-41). 2020 m. vasario 11 d.

Å¡ioje byloje įtariamuoju buvo apklaustas A. K., kuris nurodė, kad nukentėjusiÄ jÄ apgavo ir iÅ¡ jos dulkių siurblį iÅ¡viliojo (duomenys neskelbtini) J. P., o jis tik surado asmenį (A. G.), su kuriuos susiekė per „(duomenys neskelbtini)“ paskyrÄ ir kuris paėmė iÅ¡ nukentėjusiosios siurblį (t. 3, b. l. 17-18). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praneÅ¡ime apie įtarimÄ (t. 3, b. l.

12) buvo nurodyta anksčiau policijos pareigÅ«nų gauta informacija, kad A. K. dėl siurblio paėmimo susisiekė su J. K. (praneÅ¡ime suklysta nurodant minėto asmens pavardę), o pastarasis siurblio paimti pasiuntė A. G. Vadinasi, ikiteisminį tyrimÄ atlikę policijos pareigÅ«nai tokios aplinkybės, kad A. K. dėl siurblio paėmimo tiesiogiai susisiekė su A. G., tuo momentu (pirmos A. K. apklausos metu) nežinojo ir negalėjo jos nurodyti A. K. Be to, praneÅ¡ime apie įtarimÄ nebuvo nurodyta jokia informacija apie tai, kokiu bÅ«du A.

K. susiekė su laisvėje esančiu bendrininku, todėl aplinkybę, kad su A. G. susisiekė per „(duomenys neskelbtini)“ paskyrÄ , pirmasis paminėjo bÅ«tent A. K. Svarbu ir tai, kad A. K. buvo apklaustas pirmas iÅ¡ visų trijų nuteistųjų, todėl negalėjo Å¡ių aplinkybių sužinoti iÅ¡ kitų bendrininkų. AnalogiÅ¡kai minėtas aplinkybes (dėl jo susisiekimo su A. G.) A. K. aiÅ¡kino viso ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 136-137; t. 3, b. l. 29-30) bei nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme (t. 3, b. l. 169).

Pažymėtina, kad apklausiamas papildomai 2020 m. gegužės 26 d., A. K. nurodė, kad A. G., iÅ¡eidamas į laisvę (iÅ¡ pataisos namų, kur (duomenys neskelbtini) A. K.), jam pasakė, kad jeigu reikės pagalbos, jam padės – „pabus kojomis“ (tai yra paims apgaule užvaldomus daiktus ar pinigus), o apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad nurodė A. G. po pokalbių su nukentėjusiÄ ja pasikeisti (SIM) kortelę, tai yra nurodė tokias aplinkybes, kurių policijos pareigÅ«nai nežinojo.

25. Vertinant nuteistojo A. K. parodymus (dalyje dėl jo susisiekimo su A. G. ir praÅ¡ymo paimti dulkių siurblį iÅ¡ nukentėjusiosios) svarbu ir tai, kad nuo pat pirmos apklausos juos visiÅ¡kai patvirtino A. G., kuris nurodė, kad su juo per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę susisiekė A. K. ir prašė paimti iÅ¡ nukentėjusiosios dulkių siurblį (t. 2, b. l. 50-51, 64). Tokius pat parodymus A. G. davė nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme (teisme papildomai nurodė, kad A. K. pažįsta, nes (duomenys neskelbtini), bei patvirtino, kad su J.

P. nebendravo, jo nepažįsta; t. 3, b. l. 169) bei apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 4, b. l. 164-166). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. G. ne tik patvirtino, kad dulkių siurblį iÅ¡ nukentėjusiosios jo paimti prašė A. K., tačiau ir kategoriÅ¡kai nurodė, jog per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę bendravo bÅ«tent su A. K., nes pastarÄ jį pažino iÅ¡ balso. Netikėti Å¡iais nuteistojo A. G. parodymais nėra pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pastarasis bÅ«tų suinteresuotas apkalbėti A.

K. ir tokiu bÅ«du jam pakenkti (tokių aplinkybių nenurodė ir A. K.), be to, kaip jau buvo minėta, Å¡iuos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – policijos tyrėjo R. S. tarnybinis praneÅ¡imas (t. 2, b. l. 15-16), informacija apie A. G. teistumÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir A. K.), iÅ¡ kur į laisvę paleistas buvo (duomenys neskelbtini), tai yra vos (duomenys neskelbtini) mėnesiai iki nusikalstamos veikos padarymo (t. 2, b. l. 28).

Be to, kad nusikaltimÄ (sukčiavimÄ nukentėjusiosios R. V. atžvilgiu) įvykdė bÅ«tent A. K., savo pirmoje apklausoje nurodė ir nuteistasis J. P. (t. 2, b. l. 121), ir Å¡ie J. P. parodymai, turint omenyje tai, kad jis neįvykdė Å¡io nusikaltimo, tačiau apie jį galėjo sužinoti iÅ¡ A. K., laikytini patikimiausiais.

26. Teisėjų kolegija nesivadovauja nuteistojo A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad jis nedalyvavo apgaule užvaldant nukentėjusiosios R. V. dulkių siurblį, nes šie jo parodymai paneigti kitais byloje surinktais duomenimis – jau minėtais nuosekliais nuteistojo A. G. parodymais ir pirminiais nuteistojo J. P. parodymais, apygardos teisme apklaustų liudytojų L. Č. ir S. J. parodymais, informacija iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini), kad nusikalstamos veikos padarymo metu A.

K. atliko bausmę Å¡ioje pataisos įstaigoje, o taip pat paties nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu bei apylinkės teisme duotais parodymais, kuriais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Verta paminėti, kad visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu A. K. gynė advokatas Modestas Å važas (t. 2, b. l. 136-137; t. 3, b. l. 17-18, 29-31), nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos metu šį nuteistÄ jį gynė advokatas Algirdas Zakrasas (gynėjas A. K. buvo bÅ«tinas), todėl neįtikėtina, kad nuteistojo A.

K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme galėjo įtakoti tyrėja L. Č., kuri, beje, tai kategoriÅ¡kai paneigė apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Netikėti Å¡ios liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad ji bÅ«tų suinteresuota apkalbėti A. K. (tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis), be to, liudytoja parodymus davė bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Pažymėtina ir tai, kad nuo pirmos A. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. vasario 11 d.), kurioje jis prisipažino nurodęs A.

G. paimti iÅ¡ nukentėjusiosios dulkių siurblį (t. 3, b. l. 17-18), iki jo parodymų apylinkės teisme (2020 m. spalio 29 d.) praėjo daugiau nei (duomenys neskelbtini) mėnesiai, tad net jeigu tyrėja prieÅ¡ pirmÄ apklausÄ ir bÅ«tų pažadėjusi A. K. pakeisti bausmės atlikimo vietÄ (ko padaryti ji neturėjo jokių galimybių), tačiau per visÄ tÄ laikÄ iki teismo posėdžio nebÅ«tų savo pažado iÅ¡tesėjusi, akivaizdu, kad A. K. galėjo teisme pakeisti savo parodymus, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija atmeta ir kitÄ nuteistojo A. K. motyvÄ (nurodytÄ apeliaciniame skunde), kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme suklydo prisipažindamas įvykdęs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , nes jo atžvilgiu dėl analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymo yra pradėta daug ikiteisminių tyrimų, kaip visiÅ¡kai nelogiÅ¡kÄ . IÅ¡ pažymos apie teistumÄ (t. 2, b. l. 156-189) bei teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų matyti, kad A. K. yra (duomenys neskelbtini) kartų teistas už (duomenys neskelbtini), tačiau nei viena iÅ¡ jų nebuvo įvykdyta kartu su A.

G., be to, nuo nusikalstamos veikos įvykdymo (2019 m. spalio 29 d.) iki pirmos A. K. apklausos, įvykusios 2020 m. vasario 11 d. (t. 3, b. l. 17-18), tebuvo praėję tik šiek tiek daugiau nei (duomenys neskelbtini) mėnesiai.

27. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyręs bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad nuteistasis A. K. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , todėl nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje paliktinas nepakeistu (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. K. nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule (pažadant sumokėti ir nusiunčiant suklastotÄ mokėjimo pavedimo kopijÄ ) savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimÄ turtÄ (dulkių siurblį), kurio vertė virÅ¡ija 5 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nenurodo jokių argumentų dėl jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytus nuteistajam A. K. paskirtos bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. K. paskyrė teisingÄ bausmę, atsižvelgęs į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat teisingai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu (skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A.

K. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, nenurodant teismo rÅ«mų) jam paskirtas bausmes. 29. 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 neteko galios BK 50 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad bausmės atlikimo įstaigÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Å ioje byloje nuosprendis priimtas paminėtai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir jame nurodęs A.

K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigÄ , į pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ neatsižvelgė. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 65 straipsnį nuteistuosius į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK ir BVK normas, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose panaikintina (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

30. Nustačius, kad J. P. nedalyvavo apgaule užvaldant nukentėjusiosios R. V. turtÄ , tačiau esant pakankamai duomenų, kad minėtame nusikaltime, be nuteistųjų A. K. ir A. G., dalyvavo dar bent vienas nenustatytas asmuo, nusikaltimo padarymo metu atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini) kartu su A. K., kuris ir skambino nukentėjusiajai R. V. dėl dulkių siurblio įsigijimo (tai nebuvo A. K., kadangi nukentėjusioji R. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jo iÅ¡ balso neatpažino, pats A.

K. nei vienos apklausos metu neprisipažino kalbėjęs su nukentėjusiÄ ja telefonu, kitų duomenų, patvirtinančių, kad su nukentėjusiÄ ja telefonu kalbėjo A. K., nėra) nustatytinos tokios A. K. ir A. G. įvykdyto nusikaltimo faktinės aplinkybės: A. G., iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdami bendrai grupėje su A. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tuo metu atlikinėjusiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini), apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , tai yra A.

K. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurie tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini), tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ suradus skelbimÄ apie parduodamÄ dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasinaudodamas mobilaus ryÅ¡io telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kurios abonemento Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 29 d. 15.37 val. paskambino skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), taip susisiekdamas su dulkių siurblį pardavinėjusia R.

V., sutarė su R. V. dėl siurblio pirkimo už 490 eurų, gavo R. V. banko sÄ skaitos rekvizitus, pažadėjo pinigus pervesti banko pavedimu, paprašė dulkių siurblį paduoti jo siųstam asmeniui, apie 18.01 val. R. V. nusiuntė suklastotÄ bankinio pavedimo kopijÄ , kuriame buvo nurodyta, kad 2019 m. spalio 29 d. į nukentėjusiosios banko sÄ skaitÄ pervesta 490 eurų, po to, A. K. susisiekus per „(duomenys neskelbtini)“ programÄ su A. G. ir nurodžius jam paimti iÅ¡ nukentėjusiosios minėtÄ dulkių siurblį, A.

G. tÄ pačiÄ dienÄ apie 19.05 val. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ nukentėjusiosios R. V. paėmė dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, tokiu bÅ«du bendrininkai apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajai R. V. priklausantį 490 eurų vertės dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarydami nukentėjusiajai R. V. 490 eurų turtinę žalÄ . Konstatuotina, kad toks kaltinimo pakeitimas teisme galimas, nes proceso dalyviams apie galimÄ kaltinimo pakeitimÄ nustatyta tvarka buvo praneÅ¡ta (BPK 256 straipsnio 1 dalis), be to, Å¡ios aplinkybės nekeičiamos iÅ¡ esmės skirtingomis (jų pakeitimas susijęs su J.

P. iÅ¡teisinimu). Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo 31. Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, bei sprendimu nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį priteisti ne tik iÅ¡ jo, tačiau ir iÅ¡ bendrininkų A.

K. bei J. P.

32. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ Å¡ios įstatymo normos turinio matyti, kad asmuo laikomas recidyvistu vien nustačius aplinkybę, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , neiÅ¡nykus teistumui padaro bent vienÄ tyčinį nusikaltimÄ .

Teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2008 ir kitos). IÅ¡ BK 27 straipsnio 2-4 dalių matyti, kad teismo sprendimas yra reikalingas tik dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu. Tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas, pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). IÅ¡ byloje esančios pažymos apie teistumÄ (t. 2, b. l. 18-29) bei teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini)) A.

G. buvo nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, tai yra už tyčinį apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), kurį jis įvykdė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (jau bÅ«damas (duomenys neskelbtini)). BK 97 straipsnyje nustatyta, kad turinčiais teistumÄ yra laikomi asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis).

Todėl konstatuotina, kad A. G., bÅ«damas teistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , kurį jis padarė bÅ«damas (duomenys neskelbtini), teistumui už jį neiÅ¡nykus ir nepanaikinus nustatyta tvarka, vėl padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pagrįstai pripažino, kad A. G. nusikalto bÅ«damas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

33. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Pažymėtina, kad gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiÅ¡kusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys.

Tai deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sÄ lygos, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose, nesant bent vienos iÅ¡ jų, civilinė atsakomybė neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019). Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalÄ asmenys jÄ privalo atlyginti visi kartu. Esant solidariai nuteistųjų pareigai atlyginti žalÄ , civilinis ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį.

CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies iÅ¡imtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Ä®rodžius, kad žala atsirado bÅ«tent dėl vieno iÅ¡ tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada bÅ«tina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, o toks ryÅ¡ys sieja žalÄ ir kito asmens veiksmus.

34. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad dėl nuteistojo A. G. ir jo bendrininkų įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji R. V. patyrė 490 Eur dydžio turtinę žalÄ , kadangi neteko tokios vertės dulkių siurblio „(duomenys neskelbtini)“. Apgaule užvaldyto dulkių siurblio vertės (o tuo pačiu ir nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydžio) nei nuteistasis A. G., nei kiti proceso dalyviai neginčijo, ja neturi pagrindo abejoti ir apeliacinės instancijos teismas. Nukentėjusioji R.

V. pareiÅ¡kė byloje 490 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį (t., 1, b. l. 10, 18-19, 22). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios R. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir jai priteisė solidariai iÅ¡ A. G., A. K. ir J. P. 490 Eur turtinei žalai atlyginti. Turtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta bendrais nuteistojo A. G. ir jo bendrininkų veiksmais – nuteistieji A. G. ir A. K. bei nenustatytas jų bendrininkas veikė bendrai, turėdami bendrÄ tikslÄ â€“ apgaule užvaldyti nukentėjusiosios R.

V. dulkių siurblį. Kiekvienas iÅ¡ Å¡ių bendrininkų dėl Å¡io tikslo realizavo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius, tai yra veikė kaip bendravykdytojai, be jų veiksmų žala nukentėjusiajai nebÅ«tų padaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nuteistasis A. G. ir jo bendrininkai žalÄ nukentėjusiajai privalo atlyginti solidariai. Å iuo atveju nenustatyta, kad nuteistasis A. G. žalÄ nukentėjusiajai bÅ«tų padaręs veiksmais, dėl kurių jis nesitarė su bendrininkais.

Atvirkščiai, jis įvykdė bendrininkų, tuo metu atlikinėjusių laisvės atėmimo bausmę, nurodymus ir paėmė iÅ¡ nukentėjusiosios R. V. dulkių siurblį. A. G. paėmus iÅ¡ nukentėjusiosios dulkių siurblį, nusikalstama veika buvo baigta. Todėl aplinkybė, kad nuteistasis A. G. už apgaulę užvaldytÄ dulkių siurblį gautus pinigus iÅ¡leido savo reikmėms, įtakos bendrininkų civilinei atsakomybei neturi. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nukentėjusiajai jos patirtÄ turtinę žalÄ priteisti solidariai iÅ¡ nuteistojo A.

G. ir jo bendrininkų. Atkreiptinas nuteistojo A. G. dėmesys į tai, kad jis turi teisę vienas pats atlyginti nukentėjusiajai jos patirtÄ turtinę žalÄ , tuo atveju nukentėjusioji neturės teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kitų jo bendrininkų (CK 6.279 straipsnio 3 dalis), o tuo atveju, jei žala bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ kitų bendrininkų, pastarieji turėtų teisę prisiteisti jÄ iÅ¡ A. G.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl šio nuteistojo apeliaciniame skunde keliamų klausimų paliktinas nepakeistu (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kadangi nuteistasis J. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl 490 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai R. V. solidariai ir iÅ¡ nuteistojo J. P., kadangi pastarasis nepadarė žalos nukentėjusiajai, todėl neprivalo jos ir atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl proceso iÅ¡laidų 37. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi nuteistiesiems J. P., A. K. ir A. G. Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkti gynėjai – advokatai Stanislava Å ulcaitė, Modestas Å važas ir Jurgita Å lapaitienė (t. 4, b. l. 74). (duomenys neskelbtini) Å iaulių apygardos teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kuria, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir mediacijÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, praÅ¡oma iÅ¡ nuteistojo A.

G. valstybės naudai priteisti 328,50 Eur už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. (duomenys neskelbtini) teisme gauta analogiÅ¡ka patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kuria praÅ¡oma iÅ¡ nuteistojo A. K. valstybės naudai priteisti 324 Eur už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. (duomenys neskelbtini) teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kuria praÅ¡oma iÅ¡ nuteistojo J.

P. valstybės naudai priteisti 252 Eur už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

38. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

39. Å i byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų J. P., A. K. ir A. G. apeliacinius skundus. Kiti proceso dalyviai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Gynėjai nuteistiesiems J. P., A. K. ir A. G. buvo paskirti ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Å iuo nuosprendžiu nuspręsta nuteistųjų A. K. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo J. P. apeliacinį skundÄ tenkinti visiÅ¡kai ir jį iÅ¡teisinti. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, taip pat kai asmuo, iÅ¡ kurio turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos proceso iÅ¡laidos, neiÅ¡gali mokėti, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

40. Kadangi nuteistojo J. P. apeliacinis skundas tenkinamas visiÅ¡kai ir jis iÅ¡teisinamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus praÅ¡ymas priteisti valstybei teisinės pagalbos iÅ¡laidas už Å¡iam nuteistajam suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ netenkintinas (BPK 105 straipsnio 5 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

41. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio bei byloje esančios pažymos apie teistumÄ (t. 2, b. l. 159-189) matyti, kad A. K. praeityje teistas net (duomenys neskelbtini) kartus, jis ilgÄ laikÄ atlieka ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę (atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę vėl padaro naujas nusikalstamas veikas), skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, tad į laisvę jis (duomenys neskelbtini), anksčiau pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 193), jo galimybės įsidarbinti pataisos namuose yra labai ribotos, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 195-197), be to, privalo atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .

Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad šis nuteistasis A. K. dėl jo turtinės padėties neišgalės sumokėti jam priskaičiuotų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, todėl, nors šio nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis nekelia abejonių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už nuteistajam A.

K. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ netenkintinas (BPK 105 straipsnio 5 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

42. Nors nuteistasis A. G. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 36-37), pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 35), privalo atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ , tačiau yra (duomenys neskelbtini) ir darbingas. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat į tai, kad nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, įvertinusi valstybės jam suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumÄ , apeliacinio proceso trukmę, teismo posėdžių skaičių, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam A.

G. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma ir jos priedais), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo A. G. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : nuteistųjų A. K. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo J. P. apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, patikslinto Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimis, dalį dėl J.

P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – J. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, patikslintÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimis: panaikinti nuosprendžio dalį dėl 490 Eur (keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imties eurų) turtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai R.

V. solidariai ir iÅ¡ J. P.; panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose; paÅ¡alinti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytÄ aplinkybę, kad A. K. bei A. G. nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, įvykdė bendrai su J. P., ir nustatyti, kad A. K. bei A. G. nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, įvykdė bendrai grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nusikaltimo metu atlikusiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini) (visos nusikaltimo faktinės aplinkybės nurodytos Å¡io nuosprendžio 30 punkte).

LikusiÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, patikslinto Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimis, dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ J. P. ir A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neiÅ¡ieÅ¡koti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. G. valstybės naudai 328,50 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas Zederštremas Virginija Žindulienė