88c79edb-0708-460c-92a8-5a5cd4e673fb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1217-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38731-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.1.5.; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų V. K. ir D. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys – D. K., V. K., valstybės įmonė Turto bankas. Teismas   n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja R. V. 2015-11-05 kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl praleisto termino palikimui priimti, praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti po jos senelės M. C. mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas G. K.. Paskutinė jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Bute, kuriame gyveno pareiÅ¡kėjos tėvas, iki mirties gyveno jo mama M. C., kuri mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjai yra žinoma, kad velionė M. C. 2007-03-29 savo turtÄ testamentu lygiomis dalimis paliko jos tėvui G. K. ir pusbroliui D. K.. Manydama, kad pareiÅ¡kėjos tėvas paveldėjo turtÄ po savo mamos mirties, pareiÅ¡kėja į notarÄ nesikreipė. 2015-09-07 pareiÅ¡kėja sužinojo, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos pusbrolis D. K.. PalikimÄ po M. C. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pareiÅ¡kėjos tėvas G.

K., pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, kÄ patvirtina jo kreipimasis į teismÄ , bet 2015-02-23 jam atsisakius nuo palikimo priėmimo, pareiÅ¡kėjos nuomone, jai atsirado teisė paveldėti turtÄ po M. C. mirties. Apie tai pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2015-09-14. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o teismo atnaujinti praleistÄ terminÄ . Suinteresuoti asmenys V. K. ir D. K. savo atsiliepime su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti.Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, jis neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ patenkino ir atnaujino pareiÅ¡kėjai R. V. praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti po jos senelės M. C. mirties (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, laikė, kad ji praleido terminÄ palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, t. y. aplinkybių, apsunkinusių jos galimybes laiku sužinoti apie jų paveldėjimo teisę ir įtakojusių pareiÅ¡kėjos galimybes tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ priimti palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ .

Todėl praleistÄ terminÄ teismas pareiÅ¡kėjai atnaujino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotieji asmenys V. K. ir D. K. praÅ¡o nutartį pakeisti ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad pareiÅ¡kėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl ji negalėjo laiku, t. y. per tris mėnesius po savo senelės mirties (duomenys neskelbtini) ir po savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini), iÅ¡reikÅ¡ti savo noro priimti palikimÄ .

PareiÅ¡kėjos nurodyta vienintelė priežastis – kad jos tėvas priėmė savo motinos palikimÄ - butÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, bet jam atsisakius nuo palikimo, pareiÅ¡kėjai atsirado teisė paveldėti, apie kÄ ji sužinojo tik 2015-09-14, nėra objektyvi. Pati pareiÅ¡kėja pripažįsta faktÄ , jog nuo pat jos senelės mirties 2009-03-20 iki pareikÅ¡imo teismui padavimo (t. y. 6 metus ir 6 mėnesius) ji nesidomėjo senelės palikimu. PareiÅ¡kėja nebendravo su tėvu, į vieÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registrÄ nesikreipė, taigi ji visiÅ¡kai nesidomėjo palikimu ir Å¡ios aplinkybės teismo turėjo bÅ«ti įvertintos, kaip neatitinkančios atidumo, rÅ«pestingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, nes pareiÅ¡kėjai niekas objektyviai netrukdė realizuoti savo teisės į palikimÄ .

PareiÅ¡kėja neįrodė, kad jai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma per 6,5 metų, kad jos tėvas nepriėmė palikimo pagal testamentÄ po savo motinos mirties.   Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja R. V. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliantai neteisÅ«s, teigdami, kad pareiÅ¡kėja nepriėmė palikimo po savo tėvo mirties, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-10 nutartimi pareiÅ¡kėjai buvo pratęstas terminas palikimui priimti po jos tėvo mirties.

Esant nenuginčytam velionės M. C. testamentui, pareiÅ¡kėja neturi teisės kreiptis dėl turto paveldėjimo. 2015-01-16 pareiÅ¡kėjos tėvas G. K. ir pusbrolis D. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. PareiÅ¡kimas buvo grindžiamas faktiniu palikimo priėmimu. Taigi pareiÅ¡kėjos tėvas ir pusbrolis neprašė termino palikimui pratęsti (CK 5.57) pagal testamentÄ . Tai buvo padaryta, siekiant iÅ¡vengti turto praradimo, nes Vilniaus apygardos teismo 2010-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2741-232/10, kurioje apeliantas V.

K. ir pareiÅ¡kėjos tėvas buvo atsakovai, iÅ¡ kurių buvo priteista 41 089,98 Lt pagrindinės skolos ir 10 272,50 Lt palÅ«kanų. Apeliantas D. K. gavo 2015-06-30 Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ (o ne pagal testamentÄ ) ir iÅ¡ karto 2015-07-10, t. y. po deÅ¡imt dienų, turtÄ perleido. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Apeliacinės instancijos teisme 2016-05-25 gauti apeliantų, o 2016-05-26 pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus gali priimti tada, kai juos nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Nei apeliantai, nei pareiÅ¡kėja nenurodė aplinkybių, kodėl iÅ¡kilo bÅ«tinybė savo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus teikti apeliacinės instancijos teismui, Å¡iuose dokumentuose ir nenurodė svarbių naujų aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ių paaiÅ¡kinimų, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, nepriima, grÄ Å¾ina juos padavusiems asmenims ir nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka, jų nevertina.  Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjas tėvas G.

K.. Bute, kuriame gyveno pareiÅ¡kėjos tėvas, iki mirties gyveno jo mama M. C., kuri mirė (duomenys neskelbtini). M. C. 2007-03-29 savo turtÄ testamentu lygiomis dalimis paliko G. K. ir D. K.. G. K. 2015-01-28 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, tačiau 2015-02-23 jis atsisakė nuo pareiÅ¡kimo. PareiÅ¡kėja pirmosios instancijos teismui nurodė, jog manė, kad jos tėvas paveldėjo turtÄ po savo mamos mirties, todėl į notarÄ nesikreipė ir tik 2015-09-07 sužinojo, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos pusbrolis D.

K.. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja prašė teismo atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti po jos senelės M. C. mirties. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimÄ patenkino ir atnaujino pareiÅ¡kėjai R. V. praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti po jos senelės M. C. mirties (duomenys neskelbtini). Suinteresuotieji asmenys V. K. ir D. K. su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, praÅ¡o jÄ panaikinti ir pareiÅ¡kimÄ atmesti atskirajame skunde nurodytais motyvais, kuriems iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teismas pritaria. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 8 d.). Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjos nurodytas priežastis, dėl kurių ji praleido šį terminÄ , kadangi Å¡ios priežastys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra tos objektyvios svarbios priežastys, trukdžiusios pareiÅ¡kėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo po jos senelės mirties. Kaip matyti ir apylinkės teismui pateikto pareiÅ¡kimo, pareiÅ¡kėja termino palikimui priimti po jos senelės mirties praleidimo priežastimi nurodė tai, kad ji manė, jog palikimÄ po senelės mirties priėmė pareiÅ¡kėjos tėvas, nes pareiÅ¡kėja žinojo apie senelės sudarytÄ testamentÄ , todėl ji po senelės mirties į notarÄ dėl paveldėjimo nesikreipė; apie tai, kad jos tėvas jokio nekilnojamojo turto neturi, pareiÅ¡kėja sužinojo tik po savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini).

Kaip jau minėta, terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos senelė mirė (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiÅ¡kėja teismui pateikė tik 2015-11-05, t. y. daugiau nei po 6,5 metų po senelės mirties. Byloje nėra jokių įrodymų (tokių aplinkybių pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės ir neįrodinėjo), kad ji turėjo valiÄ priimti senelės palikimÄ .

O tokių įrodymų atidus ir sÄ Å¾iningas antros eilės įpėdinis turėtų, nes jei pareiÅ¡kėjai buvo žinomas faktas apie senelės testamento sudarymÄ ir net Å¡io testamento turinys, jai taip pat galėjo bÅ«ti žinomos aplinkybės apie paveldėjimÄ (Å¡iuo konkrečiu atveju apie nepaveldėjimÄ ) pagal testamentÄ . Tačiau pareiÅ¡kėja Å¡iomis aplinkybėmis nesidomėjo, nerÅ«pestingai manydama, jog turtas paveldėtas pagal testamentÄ , nors galimybių sužinoti, ar turtas iÅ¡ tikrųjų paveldėtas, pareiÅ¡kėja turėjo įvairių – tiek kreipiantis į notarÄ , tiek vieÅ¡ame registre, tiek iÅ¡ savo tėvo ar kitų giminaičių.

PareiÅ¡kėjos elgesys, nesidomint senelės palikimo paveldėjimo aplinkybėmis, nors ir žinant apie sudarytÄ testamentÄ , teismo vertinimu, nebuvo pakankamai atidus ir sÄ Å¾iningas ir nėra pateisinantis termino palikimui priimti praleidimÄ tokį ilgÄ laiko tarpÄ , kadangi vien tik pasidomėjusi paveldėjimo aplinkybėmis po senelės mirties, ji galėjo laiku pradėti visas paveldėjimo procedÅ«ras. Jokių realiai sutrukdžiusių kreiptis laiku dėl palikimo priėmimo po senelės mirties kliūčių ar susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių pareiÅ¡kėja nenurodė ir neįrodė.

Be to, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos mirusios senelės turtas buvo paveldėtas, tačiau pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, paveldėjimo teisės liudijimo, neginčijo. Todėl net ir atnaujintas praleistas terminÄ palikimui priimti jokių teisinių pasekmių iÅ¡ esmės be nuginčytų paveldėjimo teisės liudijimu ar kt. sandorių Å¡iuo atveju teisinių pasekmių nesukels. Aplinkybė, kad senelės turtas buvo paveldėtas taip pat reikÅ¡minga ir tuo aspektu, kad atnaujinus terminÄ palikimui priimti, kuris buvo praleistas be objektyvių svarbių priežasčių, bÅ«tų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumo principas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis terminui atnaujinti, netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , netinkamai aiÅ¡kino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimÄ , nukrypo nuo teismų praktikos Å¡iais klausimais, ir Å¡ie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtÄ procesinį sprendimÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teismas              nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos R. V. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.    Teisėja                                                                                                               Danutė KutrienėÂ