2018-06-25 Nr. AB-12132-3-61-3-00022-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4196-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00022-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. D.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2017 m. gruodžio 4 d. raštą „Dėl nesutikimo skirti siūlomą tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir Atsisakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2017 m. lapkričio 17 d. buvo surašyta tarnybinio nusižengimo išvada Nr. A164-129/17(3.4.53-PD3) (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad Administracijos Saugaus miesto departamento (toliau – ir SMD) Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir VTS) 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas V. D. jam suformuotas užduotis užduočių valdymo sistemoje „Redmine“ (toliau – ir „Redmine“ sistema) vykdė neoperatyviai, sistemoje neįkėlė visos informacijos apie atliktų patikrinimų datas, laiką ir kitus rezultatus bei visos tikrinimo metu užfiksuotos ar gautos informacijos (nuotraukos, vaizdo įrašai, dokumentai ir jų kopijos bei kita reikiama medžiaga), nenustatinėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų (duomenys neskelbtini), neatliko pakartotinių patikrinimų pagal gautą D. V. (V.) pranešimą, nepriėmė sprendimų pradėti administracinę teiseną, o nustatęs galimus eismo organizavimo trūkumus, neperdavė šios informacijos Miesto ūkio ir transporto departamentui, nustatęs KET pažeidimus, savavališkai nusprendė, kad užduotys įvykdytos, nevykdė tiesioginio vadovo pavedimų tęsti užduočių vykdymo bei nepagrįstai IVS„@vilys“ po keletą kartų bandė uždaryti užduotis. Valstybės tarnautojas IVS„@vilys“ ir „Redmine“ sistemoje rašė nekorektiškas ir užgaulias žinutes dėl tiesioginio vadovo, o vieną tokių diskredituojančių Administraciją ir valstybės tarnybą žinučių, elektroninėmis priemonėmis per IVS„@vilys“ rezultatus išsiuntė pranešėjui. Atsižvelgdamas į tai, kad V. D. yra Profesinės sąjungos valdybos narys, Administracijos Personalo departamentas 2017 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. A51-82945/17(3.3.2.4-EM4) kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu pateikti motyvuotą sprendimą dėl (ne)sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. D. Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą V. D.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnautojas, kurį ketinama traukti tarnybinėn atsakomybėn (V. D.), yra toks valstybės tarnautojas, kuriam pavesta tiesiogiai užtikrinti, jog jam priskirtoje teritorijoje būtų laikomasi viešosios tvarkos, paisoma teisės aktų reikalavimų, administracinius nusižengimus įvykdžiusiems asmenims taikoma administracinė atsakomybė, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija. Toks tarnautojo funkcijų pobūdis lemia akivaizdų tiek Administracijos, tiek ir viešojo intereso, kad jos būtų atliktos tinkamai, egzistavimą. Atsisakymu yra paneigiama Administracijos teisė ir pareiga vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybė reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus, pažeidžiamas ir tarnautojų lygybės principas, viešasis interesas.

4. Profesinės sąjungos teiginiai, kad dėl aktyvaus dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje V. D. yra persekiojamas, nors dirba labai gerai, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Administracijoje V. D., kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, neveikė. Apie V. D. buvimą Profesinės sąjungos nariu Administracija sužinojo prasidėjus teisminiam procesui administracinėje byloje Nr. eI-2163-331/2017 dėl V. D. skirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo – tik teismui pateiktame skunde V. D. pirmą kartą paviešino aplinkybę, kad yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys. Todėl negali būti laikomi pagrįstais Atsisakyme nurodomi teiginiai, kad Administracijos veiksmai yra nukreipti prieš V. D. veiklą Profesinėje sąjungoje. V. D. nuolat netinkamai atliekamų funkcijų faktas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3010-790/2017, kurioje V. D. siekė panaikinti jo tarnybinės veiklos už 2016 metus vertinimą „patenkinamai“, kaip nepagrįstą, pripažino, kad V. D. reikšmingą dalį užduočių vykdė neoperatyviai, nekokybiškai ir ne iš esmės, ignoravo dalį pavedimų, V. D. darbas buvo orientuotas į užduoties užbaigimą (uždarymą), bet ne į užduotyje suformuluotos problemos išsprendimą, dėl V. D. netinkamai atliekamų užduočių buvo gaunamos kitų Administracijos tarnautojų pastabos, pakartotiniai gyventojų skundai. Šiame teismo sprendime buvo išsamiai aptarta ir konstatuota, kad V. D. nuolat netinkamai vykdė savo pareigas. Šio sprendimo V. D. neapskundė ir jis yra įsiteisėjęs.

5. Profesinė sąjunga, nors ir įsikūrusi 2013 metais, realios veiklos ilgą laiką nevykdė, tam tikras veikimas iš Profesinės sąjungos pastebimas tik pastaruoju metu, kai pradėti kelti Profesinės sąjungos nario – V. D. tarnybinės atsakomybės klausimai ir teismuose pradėjus kalbėti apie Profesinės sąjungos veiklos realumą. Profesinė sąjunga buvo įsteigta neteisėtai ir ji negali būti laikoma įstaigoje veikiančia Profesine sąjunga. Iš valstybės įmonės Registrų centro gauto Profesinės sąjungos steigimo dokumento matyti, kad Profesinė sąjunga įsteigta tik 8 Administracijos darbuotojų, kai kiti Profesinę sąjungą įsteigę asmenys yra nesusiję su Administracija, kai kurie iš jų yra apskritai nedirbantys, pensininkai, ar nenurodę savo darbo vietos.

6. Atsisakyme nurodoma V. D. veikla, net jei ir būtų reali, nepatvirtina, kad V. D. veikė kaip Profesinės sąjungos narys ir atstovas, ir juo labiau, jog jam tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl tokios jo veiklos. V. D., jeigu ir teikė skundus, juos teikė kaip pavienis valstybės tarnautojas, gindamas savo interesus, o ne kaip Profesinės sąjungos valdybos narys, ginantis Profesinės sąjungos narių teises ir teisėtus interesus. Administracinėje byloje Nr. eI-2163-331/2017 V. D. laikėsi pozicijos, kad Administracija nori susidoroti išimtinai su juo, o ne su Profesine sąjunga. Be to, net jei ir būtų laikoma, kad V. D. veikia, kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, nėra pagrindo teigti, jog tarnybinę nuobaudą V. D. ketinama taikyti būtent dėl jo tokios veiklos, o ne dėl padaryto tarnybinio pažeidimo.

7. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad Administracijoje galioja tarp Administracijos ir Administracijos darbuotojų profesinės sąjungos (ne atsakovo) sudaryta kolektyvinė sutartis, kuri taikoma visiems Administracijos darbuotojams (kolektyvinės sutarties 7 p.). Kolektyvinės sutarties 55 punktas nustato, kad skiriant profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą reikalingas išankstinis profesinės sąjungos komiteto rašytinis sutikimas. Tačiau šiuo atveju ginčijamą nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą priėmė profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas – profesinės sąjungos pirmininkas.

8. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašė prašymą atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. A51-82945/17(3.3.2.4-EM4) nurodė tik siūlomą profsąjungos valdybos nariui taikyti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, už mažareikšmį, painiai ir akivaizdžiai teismą klaidinančiai suformuluotą sudėtinį tarnybinį nusižengimą, tačiau nepateikė atlikto tyrimo dėl tarnybinio nusižengimo motyvuotos išvados ir tarnybinį nusižengimą patvirtinančių bei pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas specialiai sunkino Profesinės sąjungos teisę susipažinti su bylos medžiaga ir grubiai pažeidė procesinius reikalavimus. Taip pat teismui pareiškėjas pateikė selektyviai atrinktą rašytinę medžiagą, neva, jo manymu, sudarančią pagrindą tarnybinei V. D. atsakomybei. Pareiškėjas kreipimąsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos valdybos nariui laiko formaliu dalyku. Tačiau toks pareiškėjo elgesys, kai Profesinei sąjungai nepateikiami pareiškėjo prašyme (pareiškime) nurodytas aplinkybes detalizuojantys ir pagrindžiantys įrodymai, teismo turi būti įvertintas kaip neatitinkantis teisinio reguliavimo ir teismų praktikos.

10. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas turi įrodyti, jog egzistuoja aiškus ir rimtas atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jam priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymas, t. y. iš esmės pareiškėjas turi pagrįsti ne abstrakčiai nurodydamas savo įstatymuose vykdomas funkcijas, o susieti jas su tarnybinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D. inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu. Pareiškėjas skunde šių aplinkybių nepateikia ir neįrodinėja, o iš pareiškėjo pateiktų duomenų nematyti esminio darbdavio interesų pažeidimo. Kadangi dėl savo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje pagrindiniu susidorojimo objektu yra V. D., tai tik prieš jį pradedami intensyvūs ir tendencingi fiktyvūs užsakomieji tyrimai, o kitiems neįvykdžiusiems kriterijų Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojams tyrimai nepradedami, jų užduotys taip smulkmeniškai nekontroliuojamos, o tokiu savo elgesiu Administracija šiurkščiai pažeidinėja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Administracija į V. D. paaiškinimus nereaguoja ir toliau visus įvykius traktuoja savaip, sau naudinga linkme. Siekdamas V. D. sukompromituoti, pradėjo jau 11 kaltinamąją procedūrą, norėdamas skirti nepagrįstą nuobaudą, susidoroti su Profesinės sąjungos aktyviu nariu.

12. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo veiksmai prieš V. D. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015, jau yra pripažinti kaip pažeidžiantys asmens lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir kitus valstybės tarnybos principus, teismas taip pat pasisakė, kad V. D. 2013 metų tarnybinė veikla buvo viena geriausių.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. R-8 „Dėl nesutikimo skirti siūlomą tarnybinę nuobaudą“.

14. Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Administracijos vyriausiajam specialistui V. D. pagrįstumo bei teisėtumo.

15. Teismas nustatė, kad Administracijos Personalo departamentas, atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašė Išvadą, kurioje konstatavo, jog Administracijos SMD VTS 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas V. D. jam suformuotas užduotis „Redmine“ sistemoje Nr. 850 ir Nr. 893 ir IVS„@vilys“ užduotis reg. Nr. E50-12440/17(3.2.2E-UK5), reg. Nr. E50-12888/17(3.2.2E-UK5), reg. Nr. A97-17278/17(3.3.2.13K-EM4) vykdė neoperatyviai, nes patikrinimus vietoje atliko vėliau kaip kitą darbo dieną, nei gavo suformuotas užduotis, „Redmine“ sistemoje neįkėlė visos informacijos apie atliktų patikrinimų datas, laiką ir kitus rezultatus bei visos tikrinimo metu užfiksuotos ar gautos informacijos (nuotraukos, vaizdo įrašai, dokumentai ir jų kopijos bei kita reikiama medžiaga) ne vėliau kaip iki darbo dienos, kurią atliktas patikrinimas, pabaigos; nenustatinėjo KET pažeidimų (duomenys neskelbtini), neatliko pakartotinių patikrinimų pagal gautą D. V. pranešimą, nepriėmė sprendimų pradėti administracinę teiseną, o nustatęs galimus eismo organizavimo trūkumus (draudžiamų ir kitokių ženklų bei kelio ženklinimo nebuvimą), neperdavė šios informacijos Miesto ūkio ir transporto departamentui dėl eismo organizavimo tobulinimo. V. D., nustatęs KET pažeidimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), savavališkai nusprendė, kad užduotys įvykdytos, nevykdė tiesioginio vadovo pavedimų tęsti užduočių vykdymo bei nepagrįstai IVS„@vilys“ po keletą kartų bandė uždaryti užduotis. Valstybės tarnautojas IVS„@vilys“ ir „Redmine“ sistemoje rašė nekorektiškas ir užgaulias žinutes dėl tiesioginio vadovo, o vieną tokių diskredituojančių Administraciją ir valstybės tarnybą žinučių, elektroninėmis priemonėmis per IVS„@vilys“ rezultatus, išsiuntė pranešėjui. Išvadoje siūloma pripažinti, kad V. D. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Kadangi V. D. yra Profesinės sąjungos valdybos narys, Administracijos Personalo departamentas 2017 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. A51-82945/17(3.3.2.4-EM4) kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą už nurodytus tarnybinius nusižengimus skirti V. D. tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. R-8 „Dėl nesutikimo skirti siūlomą tarnybinę nuobaudą“ sutikimo nedavė.

16. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.

17. Iš ginčijamo Profesinės sąjungos 2017 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. R-8 „Dėl nesutikimo skirti siūlomą tarnybinę nuobaudą“ teismas sprendė, kad Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas, atsakydamas į Administracijos prašymą sutikti skirti tarnybinę nuobaudą, nevertino tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumo tuo aspektu, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsisakyme nurodytos aplinkybės dėl viešosios tvarkos darbuotojų teisių ir interesų gynimo nėra pagrįstos. Iš atsakovo pateiktų raštų ir kitokio pobūdžio dokumentų teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo skundus teikė kaip pavienis valstybės tarnautojas, gindamas savo interesus, o ne kaip Profesinės sąjungos valdybos narys, ginantis Profesinės sąjungos narių teises ir teisėtus interesus. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra darbe diskriminuojamas, skiriamas atlikti užduotis su jam priešiškais darbuotojais, jam nuolatos inicijuojamos patikrinimo procedūros, yra per abstrakčios, kad būtų galimybė daryti išvadą, jog tarnybinė nuobauda yra susijusi su dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje.

18. Teismo vertinimu, iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu.

19. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ketina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismo vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtam tarnautojui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes Administracijos tarnautojams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu prieš kitus, Profesinei sąjungai nepriklausančius, Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojus.

20. Dėl atsakovo argumentų, kad jam nebuvo pateikti atlikto tyrimo dėl tarnybinio nusižengimo motyvuota išvada ir tarnybinį nusižengimą patvirtinantys ir pagrindžiantys įrodymai, teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl tarnautojo veiklos profesinėje sąjungoje, todėl Administracijai nebuvo pareigos teikti atsakovo minimus dokumentus.

III. 21. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą ir pareiškėjo skundo netenkinti; priteisti iš pareiškėjo atsakovui bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš pareiškėjo dokumentus (duomenis), patvirtinančius pas pareiškėją dirbantį asmenį (-is), kuriam (-iems) nuo 2014 metų iki 2018 metų inicijuoti ar atlikti bent 5–6 tarnybinio nusižengimo patikrinimai. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22. Teismo sprendimas yra šališkas, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė šalių procesines teises, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, su jomis susijusių faktinių aplinkybių nesiaiškino ir neatskleidė.

23. Teismas Administracijai priskirtą pareigą pateikti Profesinei sąjungai motyvuotą prašymą su įrodymais iš esmės perkėlė Profesinei sąjungai. Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodomi visi surinkti įrodymai ir įvertinti duomenys dėl tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių (atsakomybės sąlygų) ir pan., tačiau jie nebuvo pateikti Profesinei sąjungai, kaip to reikalauja susiklosčiusi teismų praktika. Administracija nepateikė ir neįrodė savo interesų pažeidimo dėl Profesinės sąjungos nesutikimo, o teismas netinkamai vertino įrodinėtinas aplinkybes, pasisakė abstrakčiai dėl interesų pažeidimo, o ne dėl šios bylos ginčo objekto ir tuo pačiu susijusių įrodinėtinų aplinkybių.

24. Teismas, skirtingai nei Profesinė sąjunga, turėdamas tam teisę ir pareigą – negretino tarnybinio tyrimo išvadoje suformuotų kaltinimų ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų paaiškinimų, nesprendė dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui mestų kaltinimų teisėtumo ir pagrįstumo bei tikrumo, padarė nepagrįstą išvadą, kad individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesą. Išvada patvirtina, kad iškelti mažareikšmiai kaltinimai, kurie net nesudaro pagrindo pradėti tarnybinį tyrimą (kitiems savivaldybės darbuotojams tarnybiniai tyrimai dėl tokio pobūdžio dalykų, vykdant savo tiesioginį darbą, niekada nepradedami); byloje išdėstytų kaltinimų nereikšmingumas, neišsamumas ir nepagrįstumas įrodomąja medžiaga kelia daug abejonių. Teismui tuo pačiu nekilo jokių abejonių dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui inicijuotų 11 tarnybinių patikrinimų.

25. Nagrinėjamoje byloje teismui buvo pateikta pakankamai faktų, kad V. D. yra darbdaviui nepalankus ir turintis su darbdaviu konfliktą Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos lyderis.

26. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo teigimu, atsakovo argumentai, kad tarnybinio tyrimo išvados pateikimo Profesinei sąjungai reikalauja susiklosčiusi teismų praktika, yra visiškai nepagrįsti. Administracijos Personalo departamento 2017 m. lapkričio 28 d. rašte, kuriuo buvo kreiptasi į Profesinę sąjungą, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai pasiūlyta prireikus kreiptis dėl papildomos informacijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo aplinkybių, nurodyti ir konkretūs kontaktai – atsakingas asmuo, jo telefono numeris, elektroninio pašto adresas. Šiuo atveju pati Profesinė sąjunga nesirūpino papildomos informacijos apie atliktą tyrimą gavimu ir papildomų įrodymų nurodytomis priemonėmis neprašė, išvados pateikimo būtinumą akcentuoja tik teisme iškėlus bylą, kas vertintina, kaip paprasčiausiai gynybinė atsakovo pozicija. Be to, 2017 m. lapkričio 28 d. rašte atsakovui buvo perteiktos aplinkybės, nustatytos Išvadoje.

28. Pareiškėjas pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės, taigi pareiškėjas neturi ir pareigos Profesinei sąjungai teikti medžiagos, susijusios su tarnybinės nuobaudos, kurią ketinama skirti, teisėtumu. Be to, tokių pareigų neatlikimas jokios reikšmės Profesinės sąjungos sprendimui neturėjo.

29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Išvadoje konstatuotas ne bet koks, o piktybinis ir tyčinis trečiojo suinteresuoto asmens tiesioginio vadovo pavedimų nevykdymas, jų ignoravimas. V. D. užduočių sistemose nepagrįstai bandė pažymėti baigtomis dar neįvykdytas užduotis, nors vadovas tam ir nepritarė, jis taip pat užduoties įvykdymo, užduoties pratęsimo ar tarpinių rezultatų skiltyse užduočių sistemose naudojo nedalykinę kalbą, rašė familiarias, nekorektiškas įžeidžiančio pobūdžio žinutes, reiškė savo asmeninę nuomonę bei nepasitenkinimą tiesioginio vadovo pavedimais. Akivaizdu, kad nustatytų pažeidimų pobūdis rodo aiškų ir esminį darbdavio interesų pažeidimą.

30. Pareiškėjo teigimu, ta aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galbūt yra aktyvus, gindamas savo ir kitų teises, nėra pagrindas atleisti jį nuo tarnybinės atsakomybės dėl jo padarytų pažeidimų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtent profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Trečiasis suinteresuotas asmuo kiekvienu atveju yra nepatenkintas būtent savo padėtimi Administracijoje, o kitus darbuotojus nurodo tik stiprindamas savo poziciją, kad sudarytų įspūdį, jog neva neteisingai elgiamasi ne tik su juo.

31. Pareiškėjas pažymi, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą siūloma skirti už tarnybinių pareigų nevykdymą / netinkamą vykdymą, pažeidusį tiek trečiojo suinteresuoto asmens pareigybės aprašymo, tiek kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kas niekaip nėra susiję su jo tariama veikla Profesinėje sąjungoje. Šią aplinkybę patvirtina pateikti įrodymai – pranešimas trečiajam asmeniui apie galimą tarnybinį nusižengimą ir tyrimo pabaigoje surašyta tarnybinio tyrimo išvada. Nei viename iš šių dokumentų veika, kuria kaltinamas trečiasis suinteresuotas asmuo, nėra siejama (ir objektyviai negali būti susieta) su jo naryste profesinėje sąjungoje.

32. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad nors atsakovas bando pateikti, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui yra atliekama daug tarnybinių patikrinimų, tačiau faktiškai jam buvo skirta tik viena tarnybinė nuobauda, kuri ginčijama teisme.

33. Pareiškėjas papildomai pastebi, kad su apeliaciniu skundu buvo pateiktas 2017 m. gruodžio 29 d. valstybės įmonės Registrų centro išrašas iš Juridinių asmenų registro, kurio duomenys rodo, jog V. D., kuriam ketinama skirti tarnybinę nuobaudą, nuo 2017 m. spalio 24 d. yra Profesinės sąjungos pirmininkas. Taigi atsakovas yra vadovaujamas asmens, kurio tarnybinės atsakomybės klausimai yra keliami, kas leidžia manyti, kad Profesinė sąjunga yra šališka ir neobjektyvi tiek nesutikdama skirti nuobaudą Profesinės sąjungos pirmininkui V. D., tiek teikdama savo poziciją byloje.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą patenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo netenkinti.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliacinis skundas yra išsamus ir pagrįstas įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – Profesinės sąjungos valdybos nariui, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D. (Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiajam specialistui), pagrįstumo ir teisėtumo.

37. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nusprendęs svarstyti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D. dėl Išvadoje nustatyto šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, kreipdamasis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo, įvykdė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrinį reikalavimą.

38. Atsakovas Atsisakyme išdėstė savo nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. D., iš esmės nurodydamas, jog pareiškėjas nesiekė nustatyti objektyvias aplinkybes, susijusias su tarnybiniu tyrimu, o ėmėsi veiksmų, kad būtų nubaustas aktyvus Profesinės sąjungos atstovas. Atsakovas Atsisakyme nurodė, kad jokių esminių teisėtų darbdavio interesų pažeidimų (uždavinių vykdymo sutrikdymo) neįžvelgia. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas siekia psichologiškai palaužti Profesijos sąjungos valdybos narį V. D., jog jis atsisakytų ginti Profesinės sąjungos narių teises ir jų teisėtus interesus.

39. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

41. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

43. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga Atsisakyme pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

44. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Atsisakymas yra nepagrįstas ir naikintinas, ir teigia, kad jo (atsakovo) nurodyti faktai dėl pareiškėjo veiksmų prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip Profesinės sąjungos narį, nebuvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti. Administracija nepateikė ir neįrodė savo interesų pažeidimo dėl Profesinės sąjungos nesutikimo, o teismas netinkamai vertino įrodinėtinas aplinkybes, pasisakė abstrakčiai dėl interesų pažeidimo. Atsakovas taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su trečiojo suinteresuoto asmens kreipimusi į valstybės institucijas (ikiteisminio tyrimo institucijas, Valstybinę darbo inspekciją, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, Valstybės tarnybos departamentą), ir laikosi pozicijos, kad šie trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai buvo atlikti ginant dirbančių asmenų interesus.

45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. su tuo, kad teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, pripažino, jog neįrodyta, kad pareiškėjas siekia tarnybinę nuobaudą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje, Atsisakymas pažeidžia pareiškėjo interesus.

46. Šiuo aspektu pažymėtina, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

47. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

48. Taigi nagrinėjamu atveju būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, tinkamai taikė minėtą ABTĮ nuostatą.

49. Pareiškėjas šioje byloje teigia, kad pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D. tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą (žr. nutarties 15 p.).

50. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekimo skirti tarnybinę nuobaudą V. D. dėl jo aktyvios narystės Profesinėje sąjungoje, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje.

51. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pateiktų raštų ir kitokio pobūdžio dokumentų nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo skundus teikė kaip pavienis valstybės tarnautojas, gindamas iš esmės savo interesus, o ne kaip Profesinės sąjungos valdybos narys, ginantis Profesinės sąjungos narių teises ir teisėtus interesus, o atsakovo nurodomos aplinkybės, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra darbe diskriminuojamas, skiriamas atlikti užduotis su jam priešiškais darbuotojais, jam nuolatos inicijuojamos patikrinimo procedūros, yra per abstrakčios, kad būtų galimybė daryti išvadą, jog tarnybinė nuobauda yra susijusi su dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo byloje pateiktus įrodymus neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nes iš pateiktų trečiojo suinteresuoto asmens skundų, pranešimų valstybės institucijomis, matyti, kad iš esmės pareiškėjas siekė apginti savo asmeninius interesus, susijusius su jo tarnyba, taip pat siekė apginti valstybės ir valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės ir žmogaus teises ir teisėtus interesus. Iš pateiktų skundų, pranešimų negalima daryti išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į institucijas, kaip Profesinės sąjungos atstovas, ginantis Profesinės sąjungos narių interesus. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2014 m. birželio 16 d. raštu kreipdamasis į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą, nurodė, kad kreipiasi kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojas, bei aplinkybes apie jam daromą vadovų spaudimą, apie grėsmę jo, kaip valstybės tarnautojo, reputacijai ir jo asmens laisvei. Be to, šiuo raštu trečiasis suinteresuotas asmuo prašė užtikrinti jo konfidencialumą. 2015 m. liepos 14 d. trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ne kaip Profesinės sąjungos atstovas, gindamas Profesinės sąjungos narių teises ir teisėtus interesus, taip pat prašė užtikrinti jo konfidencialumą. 2016 m. spalio 24 d. trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją taip pat savo vardu, o ne Profesinės sąjungos vardu. Nėra pateikta įrodymų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, Valstybės tarnybos departamentą, atstovaudamas būtent Profesinės sąjungos nariams. Tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo skunduose, pareiškimuose nurodė aplinkybes, susijusias ir su kitų darbuotojų darbo sąlygomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į institucijas kaip Profesinės sąjungos atstovas, ginantis Profesinės sąjungos narių teises, o tarp pareiškėjo (darbdavio) ir trečiojo suinteresuoto asmens buvo susiklostę konfliktiniai santykiai dėl to, kad pareiškėjas buvo aktyvus Profesinės sąjungos narys.

53. Be to, ta aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galbūt yra aktyvus, gindamas savo ir kitų teises, nėra pagrindas atleisti jį nuo tarnybinės atsakomybės dėl jo padarytų pažeidimų. Teismo vertinimu, iš Išvados matyti, kad V. D. veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu.

54. Atsakovo argumentai apie pareiškėjo taikomus dvigubus standartus Administracijos darbuotojams, kad tik prieš jį pradedami intensyvūs ir tendencingi fiktyvūs užsakomieji tyrimai, o kitiems neįvykdžiusiems kriterijų Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojams tyrimai nepradedami, jų užduotys taip smulkmeniškai nekontroliuojamos, nepatvirtina, jog pareiškėjas siekia nubausti trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, nes nurodytos aplinkybės nėra susietos su pareiškėjo nustatytu V. D. padarytu pažeidimu ir jo veikla Profesinėje sąjungoje.

55. Šioje byloje pareiškėjas pagrindė savo argumentus, kad Atsisakymas iš esmės pažeidė jo (pareiškėjo) interesus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas šiuos argumentus įrodė (žr. nutarties 19 p.).

56. Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis, šiuo atveju nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama.

57. Dėl atsakovo argumentų, kad Profesinei sąjungai nebuvo pateikta Išvada, pažymėtina, kad Administracijos Personalo departamento 2017 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. A51-82945/17(3.3.2.4-EM4), kuriuo buvo kreiptasi į Profesinę sąjungą dėl (ne)sutikimo skirti siūlomą tarnybinę nuobaudą V. D., atsakovui buvo nurodytos esminės aplinkybės, nustatytos Išvadoje, pasiūlyta prireikus papildomos informacijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo aplinkybių kreiptis nurodytais kontaktais. Atsakovas 2017 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui parašė, kad prašo paaiškinti, kodėl nepateikta Išvada, tačiau jokių prašymų pateikti Išvadą nesuformulavo. Iš Atsisakymo turinio, 2017 m. gruodžio 3 d. Profesinės sąjungos valdybos posėdžio protokolo matyti, kad atsakovui nebuvo kliūtis nagrinėjamu atveju priimti sprendimą, nesant pateiktos Išvados.

58. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš pareiškėjo papildomus įrodymus – dokumentus (duomenis), patvirtinančius pas pareiškėją dirbantį asmenį (-is), kuriam (-iems) nuo 2014 metų iki 2018 metų inicijuoti ar atlikti bent 5–6 tarnybinio nusižengimo patikrinimai. Šiame kontekste akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

59. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau atsakovas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymo išreikalauti naujus įrodymus netenkina.

60. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas priėmė šališką sprendimą, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė šalių procesines teises, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, su jomis susijusių faktinių aplinkybių nesiaiškino ir neatskleidė. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas pareiškėjo ir atsakovo nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, nurodė išsamius motyvus. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo atsakovas, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

61. Apibendrinant byloje surinktus įrodymus, kuriuos pateikė tiek pareiškėjas (pažymėtina, kad pareiškėjas nebuvo atleistas nuo įrodinėjimo), tiek atsakovas (buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus ir pristatyti savo poziciją), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Atsisakymo panaikinimo nėra pagrindo pripažinti nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

62. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Profesinės sąjungos nesutikimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė