88c5af89-0b51-41cd-ab71-e1d025e89334 · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                    Civilinė byla Nr. e2A-470-460/2015Teisėja Inga Sakalauskaitė                                                                 (Proceso Nr. 2-24-3-01511-2014-6) Procesinio sprendimo kategorija (S) 63,3; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. balandžio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-1919-867/2014 pagal ieÅ¡kovų V.

N. ir M. N. ieÅ¡kinį atsakovei „Swedbank“, akcinei bendrovei, dėl kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolė Lina Pužienė, ir ieÅ¡kovų V. N. ir M. N. (apeliantai) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovai 2014-08-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė pripažinti, kad atsakovės atliktas vienaÅ¡aliÅ¡kas kredito sutarties Nr. 07-020170-FA (su visais vėlesniais pakeitimais) nutraukimas yra neteisėtas, negaliojantis ir nesukuriantis jokių 2007-03-02 kreditavimo sutarties nutraukimo teisinių padarinių; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad V. N. nuo 2012-09-14, o M. N. nuo 2013-05-07 oficialiai yra deklaravę savo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę. Teigė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-07 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-5434-793/2012) pareiÅ¡kė įspėjimÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių arba perdavimo administruoti kreditoriui, jei per 1 mėnesį ieÅ¡kovai negrÄ Å¾ins skolos. Faktinė jiems atsakovės suteikto kredito sutarties paskirtis buvo gyvenamojo namo ir pirties statybai, kredito suteikimo metu atsakovė žinojo, kad kredito grÄ Å¾inimo Å¡altinis – iÅ¡ verslo liudijimo gaunamos pajamos.

Dėl pasaulinės ekonominės krizės jų galimybė 2010 m. grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti sutartines palÅ«kanas labai pasunkėjo, tačiau jie vis tiek iÅ¡ dalies mokėjo įmokas pagal sutartyje nurodytÄ grafikÄ . Pripažino, kad atsakovei buvo skolingi 10 737,04 EUR, tačiau dėl susidariusios padėties nuo 2010-12-16 vyko intensyvios derybos su atsakovės atstovais, nuolat buvo susiraÅ¡inėjama elektroniniais laiÅ¡kais, aptarinėjami įvairÅ«s pasiÅ«lymai ir projektai. Nurodė, kad jie prašė atidėti įmokų ir palÅ«kanų mokėjimÄ 1 metų terminui bei sumažinti palÅ«kanų marÅ¾Ä , atsakovė reikalavo pateikti įvairias ataskaitas bei atsakyti į jÄ dominančius klausimus.

IeÅ¡kovai atsakovės reikalavimus geranoriÅ¡kai įvykdė. Derybos intensyviai vyko nuo 2010-12-16 iki 2011-02-10, tačiau 2011-05-23 buvo gautas praneÅ¡imas, kad bankas ruoÅ¡iasi vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jei iki 2011-06-17 nebus padengtas įsiskolinimas, prieÅ¡ingu atveju įkeistas turtas bus areÅ¡tuotas ir pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas. 2011-06-16 V. N. dar kartÄ elektroniniame laiÅ¡ke iÅ¡dėstė pozicijÄ atsakovei, nurodydamas, kad papildomai gali įkeisti žemės sklypÄ , kurio preliminari vertė 1 500 000 Lt, taip pat siÅ«lė papildomai įvertinti bei įkeisti bankui kitus žemės sklypus, be to, buvo nurodyta, kad M.

N. nuo 2012-04-06 dirba Å vedijoje, nuo 2012-09-17 ten pat pradėjo dirbti ir V. N., ieÅ¡kovų darbdavys sutiko finansiÅ¡kai paremti juos, tačiau bankas į Å¡iuos argumentus nereagavo ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį. Nurodė, kad nuo 2009-10-01 pasiraÅ¡ant sutartį dėl paimto kredito valiutos pakeitimo kreditorius vienvaldiÅ¡kai padidino paskolos marÅ¾Ä iki 3,80 procento. Nurodo, kad jie visÄ laikÄ vykdė sutarties sÄ lygas ir net 2010 m. prasidėjus ekonominiam sunkumui jie atliko dalinius mokėjimus.

Uždelsus laiku įvykdyti įsipareigojimus, atsakovė 2011-05-23 praneÅ¡imu informavo, kad jų įsiskolinimas bankui siekia 10 737,04 EUR, todėl pareikalavo iki     2012-06-17 sumokėti visÄ likusiÄ skolÄ bei padengti delspinigius. Jiems neįvykdžius Å¡io reikalavimo, atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį. Nurodė, kad jie neturėjo galimybės padengti viso įsiskolinimo, todėl atsakovė inicijavo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. Mano, kas atsakovė sutartį nutraukė nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai, nes neįsitikino ieÅ¡kovų galimybėmis vykdyti sutartį.

Kadangi jie atsakovės buvo informuoti apie sutarties nutraukimÄ tik 2011-05-23 (laiÅ¡kas buvo įteiktas daug vėliau), negali bÅ«ti teigiama, kad ieÅ¡kovams buvo skirtas protingas terminas įsipareigojimams įvykdyti. Mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo iÅ¡ esmės pažeista sutartis, kadangi daliniai mokėjimai buvo atliekami nuolat, jie nuolat bendradarbiavo su atsakove, jų turtinė padėtis nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo iÅ¡ esmės nesikeitė, nesudarė prielaidų atsakovei nesitikėti, kad jie įvykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal ginčo kredito sutarties 4.1 p. ieÅ¡kovai įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti sutarties grafike nurodytais terminais ir sumomis, tačiau ieÅ¡kovai nevykdė Å¡io įsipareigojimo, pradelsta skola prieÅ¡ sutarties nutraukimÄ buvo 10 737,04 EUR ir ji kiekvienÄ dienÄ augo. IÅ¡ pateiktų teismui įrodymų, skolininkų pradelsimai buvo ilgesni nei 30 dienų (189 dienos). Pagal sutarties 11.2.1 punktÄ Å¡alys susitarė, kad kredito dalių, palÅ«kanų ar kitų mokėjimų pradelsimas bus laikomas esminiu ginčo sutarties pažeidimu.

Vadovaudamasis minėtu sutarties punktu, bankas 2011-05-23 įspėjo skolininkus dėl sutarties nutraukimo. Bankas teikė skolininkams informacijÄ apie prievolės vykdymÄ ir jie žinojo esamÄ situacijÄ . Bankas analizavo skolininkų pasiÅ«lymus ir iÅ¡dėstė savo pozicijÄ 2011-06-07 elektroniniame laiÅ¡ke. Pažymėjo, kad po sutarties nutraukimo bankas laukė iÅ¡ ieÅ¡kovų pasiÅ«lymų dar vienÄ mėnesį ir dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi tik 2011-07-28. Nurodė, kad sutartį nutraukė ne dėl to, kad ieÅ¡kovai praleido vienÄ ar kelis kredito dalių mokėjimus, bet dėl to, kad nemokėjimas įgavo sisteminį charakterį, be to, ieÅ¡kovai nepateikė bankui duomenų apie realių pajamų atsiradimÄ , o toks nuolatinis kredito sutarties pažeidimas bei visiÅ¡kas skolininkų turtinės padėties neapibrėžtumas leido bankui nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma ir įvykdyta ateityje.

Pagal kredito sutartį buvo nustatytas griežtas kredito dalių ir palÅ«kanų savalaikis mokėjimas, tai buvo viena iÅ¡ esminių sutarties sÄ lygų, todėl mokėjimo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas. Mano, kad kredito dalių ir palÅ«kanų nemokėjimas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų (skolininkai nemokėjo 189 dienas) yra esminis kredito sutarties pažeidimas. Nurodė, kad ieÅ¡kovams buvo nustatytas protingas terminas sutarties pažeidimams paÅ¡alinti, tačiau ieÅ¡kovai jų nepaÅ¡alino, todėl kredito sutartis laikoma nutraukta teisėtai tiek kredito sutarties, tiek įstatymo numatytais pagrindais.

Nurodė, kad 2007-03-02 kredito pasiraÅ¡ymo dienÄ buvo nustatytos 4,8 proc. metinės palÅ«kanos, o 2009-10-01 pasiraÅ¡ant susitarimÄ ieÅ¡kovams buvo nustatytos mokėti 4,816 proc. palÅ«kanos, tai, atsakovės manymu, neturėjo esminės reikÅ¡mės skolininkų negebėjimui laikytis prisiimtų įsipareigojimų.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-08 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, jog ieÅ¡kovai bankui jau sistemingai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, bankas nesutiko ieÅ¡kovams suteikti papildomo kredito, todėl tarp Å¡alių nebuvo sudarytas susitarimas dėl mokėjimų termino atidėjimo.

Nustatė, kad ieÅ¡kovai daugiau nei pusę metų tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų bankui, pradelsė mokėjimus 189 dienas, skola sudarė 10 737,04 EUR, realios mėnesinės įmokos palyginti su sutartyje numatytomis įmokomis buvo labai mažos arba jos iÅ¡ viso nebuvo mokamos. Å ios aplinkybės leido teigti, kad ieÅ¡kovų prievolių pagal ginčo sutartį pažeidimas buvo ne vienkartinis, o sistemingas. Konstatavo, kad sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjų elgesys duoda pagrindÄ nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, todėl pripažino, kad ieÅ¡kovai netinkamai vykdė prievolę ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Pažymėjo, kad atsakovė ieÅ¡kovus apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ informavo 2011-05-23 pretenzijomis, jose pranešė apie susidariusiÄ skolÄ ir skolininkus įspėjo, kad nesumokėjus skolos iki 2011-06-16, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2011-06-17. Pretenzijos ieÅ¡kovams buvo iÅ¡siųstos tiek elektroniniu paÅ¡tu, tiek registruotais laiÅ¡kais ginčo sutartyje nurodytu ieÅ¡kovų gyvenamosios vietos adresu bei įkeisto nekilnojamojo turto adresu, registruotu laiÅ¡ku pretenzija įteikta 2011-05-27.

Dėl to atsakovė apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ pranešė tinkamai.Apeliantai teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti, kad atsakovės atliktas vienaÅ¡aliÅ¡kas kredito sutarties Nr. 07-020170-FA (su visais vėlesniais pakeitimais) nutraukimas yra neteisėtas, negaliojantis ir nesukuriantis jokių 2007-03-02 kreditavimo sutarties nutraukimo teisinių padarinių; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovų naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog ieÅ¡kovai nėra pareiÅ¡kę, kad atsisako vykdyti kredito sutartį. Pažymi, kad pradelstas mokėjimas sudarė nedidelę kredito sutarties dalį, nenustatyta, jog atsakovei bÅ«tų atsiradę žalos, todėl vien formalus kredito sutarties nuostatų pažeidimas nesudarė pagrindo nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo ieÅ¡kovai patirs žalos, praras turimÄ turtÄ .Atsakovė atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti.

Nurodo, jog skolininkų nemokėjimų pobÅ«dis įgavo sisteminį charakterį, apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie realių pajamų atsiradimÄ . Teigia, kad palÅ«kanų norma buvo sumažėjusi per pusę. Tikina, kad bankas negauna iÅ¡ apeliantų kredito dalies, todėl privalo naudoti kitas lėšas savo įsipareigojimams vykdyti. Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Remiantis bylos ir pridėtų civilinių bylų Nr. 2-616-838/2014, 2-1767-144/2012 ir 2-5434-793/2012 duomenimis nustatyta, kad 2007-03-02 tarp atsakovės „Swedbank“, AB (kredito davėja), ir ieÅ¡kovų M. N. bei V. N. (kredito gavėjai) buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 07-020170-FA, pagal jÄ ieÅ¡kovams buvo suteiktas 1 300 000 Lt dydžio kreditas, skirtas gyvenamojo namo ir pirties statybai, o ieÅ¡kovai įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti iki 2027-03-02, mokėti sutartyje nustatyto dydžio palÅ«kanas (4,800 procento metinė palÅ«kanų norma, 0,800 procento marža) ir kitus mokesčius sutartyje numatytu grafiku (civilinė byla Nr. 2-616-838/2014, b. l. 56–66).

Prievolės įvykdymui užtikrinti kreditorei buvo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Å alių sudarytos sutarties bendrosios dalies 11.2.1, 11.2.1.1 punktuose numatyta, kad bankas turi teisę ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjus vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grÄ Å¾intų visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu kredito gavėjai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrÄ Å¾ina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir (ar) nesumoka apskaičiuotų palÅ«kanų ir (ar) kitų mokėjimų. 2009-10-01 tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr. 07-020170-FA-1 dėl 2007-03-02 kredito sutarties pakeitimo, pagal jį paimta ir negrÄ Å¾inta kredito suma buvo konvertuota į eurus, nustatant, kad kredito suma po konvertavimo yra 369 619,69 EUR, metinės palÅ«kanos nustatytos 4,816 procento, marža – 3,800 procento, prievolės įvykdymui užtikrinti buvo pakeista hipotekos sutartis, papildomai kreditoriui įkeičiant gyvenamÄ jį namÄ , kiemo statinius ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr.2-616-838/2014, b. l. 4355, Nr. 2-5434-793/2012, b. l. 7–30).

IeÅ¡kovai 2010-12-16 su praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovę, prašė atidėti sutartyje nustatytus mokėjimus vienerių metų laikotarpiui dėl ekonominio sunkmečio. Nuo 2011-01-13 iki 2011-06-16 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės atstovų vyko susiraÅ¡inėjimai, iÅ¡ jų matyti, kad buvo derinamos sÄ lygos dėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymo atidėti įmokų mokėjimus, ieÅ¡kovai bankui teikė atsakymus į bankui rÅ«pimus klausimus, ieÅ¡kovai teikė reikalingus dokumentus. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių, atsakovė, gavusi visus reikalingus dokumentus, 2011-04-20 priėmė sprendimÄ atidėti paskolos mokėjimus 6 mėnesių terminui.

Kadangi bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertė tuo metu buvo žymiai sumažėjusi, ieÅ¡kovų buvo papraÅ¡yta įkeisti kitÄ turimÄ Å¾emės sklypÄ . Sprendimo projektas ieÅ¡kovams elektroniniu paÅ¡tu buvo nusiųstas 2011-05-05. Bankas 2011-06-06 gavo ieÅ¡kovo atsakymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovai sutiktų su banko sprendimo projektu, t. y. sutiktų papildomai įkeisti ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ , jei bankas ieÅ¡kovams papildomai suteiktų 750 000 Lt kreditÄ . Nepaisant to, kad tarp Å¡alių vyko derybos, bankas skolininkus ne kartÄ Ä¯spėjo dėl prievolės netinkamo vykdymo, skolininkams buvo iÅ¡siųstos 2011-05-23 pretenzijos (civilinė byla Nr. 2-5434-793/2012, b. l. 97–123, 31, 32).

Pretenzijos buvo iÅ¡siųstos tiek elektroniniu paÅ¡tu, tiek registruotais laiÅ¡kais ginčo sutartyje nurodytu ieÅ¡kovų gyvenamosios vietos adresu bei įkeisto nekilnojamojo turto adresu. Pretenzija ieÅ¡kovams buvo įteikta 2011-05-27 (civilinė byla Nr. 2-5434-793/2012, b. l. 122). IeÅ¡kovai aplinkybę, kad pretenzijÄ gavo, pripažįsta ir neginčija. Pretenzijoje bankas pranešė skolininkams apie susidariusiÄ 10 737,04 EUR skolÄ bankui ir skolininkus įspėjo, kad nepaÅ¡alinus kredito sutarties pažeidimų iki 2011-06-16, sutartis nuo 2011-06-17 bus laikoma nutraukta.

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovai pagal ginčo sutartį pradelsė vykdyti mokėjimus 189 dienas. IÅ¡ civilinėje byloje Nr.2-5434-793/2012 esančio ieÅ¡kovo V. N. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuo 2010-12-20 iki 2011-10-27 nuo ieÅ¡kovo sÄ skaitos buvo nuraÅ¡inėjamos pinigų sumos ginčo sutarties vykdymui, tačiau Å¡ios sumos, palyginti su mėnesinės įmokos dydžiu, buvo labai nedidelės, pavyzdžiui, 2011 m. sausio mėnesį nebuvo nuraÅ¡yta visiÅ¡kai piniginių lėšų, vasario mėnesį nuraÅ¡yta 4 694 Lt, kovo mėnesį – 325 Lt, balandžio mėnesį – 436 Lt, gegužės mėnesį – 288 Lt, birželio mėnesį – 3 030 Lt, (b. l. 92–93).

IÅ¡ atsakovės atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad problemos su ginčo sutarties vykdymu ieÅ¡kovams prasidėjo 2010 m., Å¡ios aplinkybės neginčijo ir patys ieÅ¡kovai, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovai 2010-12-16 su praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovę, juo prašė atidėti sutartyje numatytus mokėjimus vienerių metų laikotarpiui dėl ekonominio sunkmečio. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-08-01 buvo gautas atsakovės praÅ¡ymas pradėti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio turto, jis prievolės pagal ginčo sutartį įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas kreditorei (atsakovei).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-09 nutartimi buvo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovų skolÄ pagal ginčo sutartį, už skolÄ parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ daiktÄ â€“ žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-1767-144/2012, b. l. 30–31). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-07 nutartimi buvo areÅ¡tuoti kreditorei (atsakovei) įkeisti ieÅ¡kovams priklausantys daiktai: pastatas, kiemo statiniai, pastatas – pirtis, esantys (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-5434-793/2012, b. l. 165–167).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-10 nutartimi buvo nutarta iÅ¡ ieÅ¡kovų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ pagal ginčo sutartį atsakovei, už skolÄ iÅ¡ varžytynių parduoti įkeistus daiktus – pastatus (civilinė byla Nr. 2-5434-793/2012, b. l. 181–182).Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar atsakovė teisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį. IeÅ¡kovai tikina, kad jie nėra atsisakę vykdyti sutarties, mano, kad dėl nemokėjimo atsakovė nepatiria jokios žalos.

Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų galimybes vykdyti kredito sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta teisės norma atskleidžia vienÄ iÅ¡ sutarties laisvės principo turinio elementų. Sutarties laisvė reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia jiems sudaryti konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, o nusprendę sudaryti, patys renkasi su kuo.

Taigi, pirmiausia, sutarties laisvės principas reiÅ¡kia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Tai reiÅ¡kia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties laisvės principas taip pat reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos sÄ lygų, t. y. sutarties laisvė apima ir laisvę savarankiÅ¡kai nustatyti jos turinį bei formÄ (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , t. y. minėta teisės norma įtvirtina laisva valia pasiraÅ¡ytos sutarties privalomumo ir vykdytinumo principÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad sutartis yra Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų atsiradimo Å¡altinis. Kaip visi asmenys privalo laikytis įstatymų, nustatančių visuotinas elgesio taisykles, taip ir Å¡alys privalo laikytis sutarties nustatytų taisyklių.Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakove, jog tiek kreditorė, tiek skolininkai, sudarydami ginčo kredito sutartį, prisiėmė rizikÄ dėl savo įsipareigojimų vykdymo – „Swedbank“, AB, įsipareigojo suteikti kreditÄ , o skolininkai – grÄ Å¾inti jį bei sumokėti palÅ«kanas ir kitus mokėjimus.

Bylos duomenys patvirtina, jog „Swedbank“, AB, savo įsipareigojimus įvykdė visiÅ¡kai, todėl ir skolininkai savo įsipareigojimus taip pat turi įvykdyti pagal pasiraÅ¡ytos sutarties sÄ lygas. Aktualu tai, jog ginčo kredito sutarties 4.1 punkte apeliantai įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti minėtos kredito sutarties grafike nurodytais terminais ir sumomis. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, skolininkai nevykdė savo įsipareigojimų grÄ Å¾inti suteikto kredito dalių, mokėti palÅ«kanas ir kitus mokėjimus.

Skolininkų pradelsta skola bankui prieÅ¡ nutraukiant kredito sutartį sudarė 10 737,04 EUR. Skola kiekvienÄ dienÄ didėjo skaičiuojamų palÅ«kanų, delspinigių suma. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo kredito sutarties nutraukimo, t. y. beveik ketverius metus, ieÅ¡kovai negražina kredito ir nemoka palÅ«kanų. Taigi, nors apeliantai teigia, kad neatsisako vykdyti kredito sutarties, tačiau viso proceso metu nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių realiÄ jų galimybę tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (CPK 12, 178 197 straipsniai).

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriais savo interesus gali įgyvendinti sutartinių teisinių santykių dalyviai, yra vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimas, kai antroji sutarties Å¡alis pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus. VienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį sutarties Å¡alis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Nustatant, ar „Swedbank“, AB, pagristai nutraukė kredito sutartį Nr. 07-020170-FA, turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinama, ar jÄ nutraukiant egzistavo kredito sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai.

IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų matyti, jog skolininkų pradelsimai buvo ilgesni nei 30 (trisdeÅ¡imt) dienų – 189 dienos, t. y. skolininkai ilgiau nei pusę metų pradelsė grÄ Å¾inti numatytÄ kredito dalį ir ilgiau nei pusę metų pradelsė grÄ Å¾inti numatytas palÅ«kanas, delspinigius ir (ar) kitus mokėjimus. Å iuo aspektu svarbu tai, jog kredito sutarties 11.2.1, 11.2.1.1 punktuose atsakovė ir skolininkai susitarė, kad kredito dalių ir (ar) palÅ«kanų, ir (ar) kitų mokėjimų pradelsimas ilgiau nei 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų bus laikomas esminiu minėtos kredito sutarties pažeidimu.

Kolegija mano, jog kadangi skolininkai nemokėjo dalinių kredito mokėjimų, palÅ«kanų ir kitų mokėjimų, jie iÅ¡ esmės pažeidė kredito sutartį, todėl atsakovė, vadovaudamasi minėtos kredito sutarties 11.2.1.1 ir 11.2.1 punktų nuostatomis, pagristai 2011-05-23 įspėjo skolininkus, kad nepaÅ¡alinus minėtos kredito sutarties pažeidimų iki           2011-06-16, ji nuo 2011-06-17 bus laikoma nutraukta. Bankas teikė skolininkams informacijÄ (pretenzijas) apie prievolės vykdymÄ ir skolininkai žinojo esamÄ situacijÄ .

Apeliantai nurodo, kad jie teikė bankui siÅ«lymus. Šį faktÄ atsakovė patvirtino. Pateikė skolininkams susitarimo projektÄ , jame iÅ¡dėstė banko sÄ lygas. Skolininkai atsisakė pasiraÅ¡yti susitarimÄ , kadangi bankas atsisakė papildomai suteikti jiems 750 000 Lt paskolÄ . Skolininkams buvo paaiÅ¡kinta, kad bankas negali papildomai suteikti praÅ¡omos 750 000 Lt paskolos, kadangi skolininkai ir taip nevykdo jau prisiimtų finansinių įsipareigojimų, o papildomas kreditas tik dar daugiau apsunkins skolininkų finansinę padėtį.

Sutiktina su atsakove, jog tarp Å¡alių vykusios derybos negali bÅ«ti priežastimi derybų metu sustabdyti ar nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl nepaisant to, kad Å¡alims nepavyko susitarti, prievolės turėjo bÅ«ti vykdomos. Bylos duomenys patvirtina, jog kredito sutartis buvo nutraukta ne dėl to, kad skolininkai praleido vienÄ ar kelis kredito dalių mokėjimus, bet dėl to, kad skolininkų įsipareigojimų nevykdymas įgavo sisteminį charakterį, be to, kaip minėta anksčiau, skolininkai nepateikė bankui jokių įrodymų apie realių pajamų generavimÄ .

Toks nuolatinis kredito sutarties pažeidimas bei visiÅ¡kas skolininkų turtinės padėties neapibrėžtumas leido bankui nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma ir įvykdyta ateityje. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad skolininkai beveik ketverius metus nevykdo jokių mokėjimų skolos grÄ Å¾inimui. Tokia nuostata buvo viena iÅ¡ esminių kredito sutarties sÄ lygų, todėl mokėjimo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas, tÄ teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.CK 6.217 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Å iuo atveju teisėjų kolegija mano, jog kredito dalinių įmokų ir palÅ«kanų nemokėjimas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų (kaip minėta, skolininkai nemokėjo 189 kalendorines dienas) yra esminis kredito sutarties pažeidimas. Bankas nustatė skolininkams protingÄ terminÄ kredito sutarties pažeidimams paÅ¡alinti (CK 6.209 straipsnis), tačiau skolininkai per nustatytus terminus nepaÅ¡alino kredito sutarties pažeidimų, todėl kredito sutartis laikoma nutraukta teisėtai tiek kredito sutarties, tiek įstatymo numatytais pagrindais.

IeÅ¡kovai nurodo, kad kredito sutarties nutraukimo aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos per vartojimo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų prizmę. Apeliantai skunde nurodo daug teisės normų, kurios reglamentuoja sutartinius santykius ar priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tačiau realiai neatskleidžia ir nenurodo nė vienos aplinkybės, kuri galėtų patvirtinti banko padarytus pažeidimus. Sutiktina su atsakove, kad apeliantai, be cituojamos teismų praktikos ar teisės normų pažeidimų, privalėjo teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų skolininkų gebėjimÄ prieÅ¡ nutraukiant kredito sutartį vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui, tai bÅ«tų svarus argumentas, pagrindžiantis ieÅ¡kinį.

Skolininkų pateiktÄ M. V. įsipareigojimÄ padėti mokėti V. N. banko įmokas teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų, nes tai per visÄ ginčų laikotarpį jau galėjo bÅ«ti vykdoma, tačiau tokių duomenų byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).Atmestinas apeliantų argumentas dėl palÅ«kanų dydžio padidinimo. Nustatyta, jog 2007-03-02 kredito gavėjui buvo nustatytos mokėti 4,8 procento metinės palÅ«kanos, 2009-10-01, pasiraÅ¡ant susitarimÄ , skolininkams buvo nustatytos mokėti 4,816 procento palÅ«kanos.

Manytina, kad metinių palūkanų padidėjimas po susitarimo pasirašymo keliais procentiniais nuošimčiais neturėjo esminės reikšmės skolininkų gebėjimui laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Apeliantai mano, kad dėl jų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bankas nepatiria žalos. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Viena vertus, bankas nedisponuoja lėšomis, kurias, gavęs iš apeliantų, galėtų investuoti į naujas kredito sutartis. Kita vertus, kadangi kredito davėjas yra bankas, jo veiklai ir sandoriams taip pat galioja bankams ir kitoms finansų įstaigoms įstatymų leidėjo nustatyti privalomi reikalavimai.

Kredito sutarčių įvykdymui reikalingas lėšas bankas skolinasi iÅ¡ kitų asmenų (indėlininkų ir kitų savo kreditorių). Todėl kredito sutarties pažeidimas tiesiogiai susijęs su banko mokumu, t. y. galėjimu įvykdyti savo prievoles kitiems kreditoriams bei banko papildomai patiriamais nuostoliais. Kai sutrinka banko skolininkų įsipareigojimų vykdymas ir bankas negauna pagal atitinkamÄ kredito sutartį mokėtinos kredito dalies, taip pat palÅ«kanų įsipareigojimams savo kreditoriams įvykdyti, bankas privalo naudoti kitas lėšas, tam sudarydamas naujus lėšų skolinimosi sandorius.

Taigi, kreditavimo sÄ lygų nevykdymas kelia atvirÄ kreditavimo rizikÄ , kuriÄ bÅ«tina valdyti per konkrečias sutartines nuostatas. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis, mano, jog apeliantai sistemiÅ¡kai pažeidinėjo kredito sutarties sÄ lygas, tuo padarė esminį sutarties pažeidimÄ . Duomenų, kad realiai gali įvykdyti / vykdyti kreditavimo sutartį, nepateikė. Apylinkės teismas Å¡ias aplinkybes tiksliai nustatė ir tinkamai teisiÅ¡kai įvertino. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                               AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                         Raimonda Andrulienė                               ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius