88c57b1d-e5b0-4511-a218-d64fa1bd8344 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3238-423/2016Proceso Nr. 3-62-3-00899-2016-9                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 11 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,posėdyje dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. Z. , nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Z. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas S. Z. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir pripažinti Alytaus pataisos namų veiksmus neteisėtais, o pareiÅ¡kėjui suteikti aukos statusÄ (b.l. 4-12). Skunde bei teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2011-04-08 iki 2012-02-07 ir nuo 2015-02-24 iki 2016-03-23 buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose 16, 7, 18 ir 19 bÅ«rių gyvenamosiose patalpose, taip pat kamerų tipo patalpose, kur pareiÅ¡kėjui nuolat trÅ«ko gyvenamojo ploto, buvo drėgna, trÅ«ko oro, sienos ir lubos buvo pažeistos grybelio, aptrupėję ir avarinės bÅ«klės, trÅ«ko spintelių daiktams susidėti.

Be to, kas antrÄ savaitę pareiÅ¡kėjui tekdavo miegoti be patalynės, nes Alytaus pataisos namai, paėmus pareiÅ¡kėjo patalynę skalbti, neiÅ¡duodavo jam antro patalynės komplekto. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį bei nacionalinius teisės aktus. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ sveikatos pablogėjimu, depresija, dvasiniu sukrėtimu, nuovargiu.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir suteikti pareiÅ¡kėjui aukos statusÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepime (b.l. 29-24) prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimo laikotarpiui nuo 2011-04-12 iki 2013-03-22 bei nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015-02-24 buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpas Nr. 29 ir Nr. 5, taip pat į 19 bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 5 ir 18 bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr.

4. Visose minėtose patalpose pareiÅ¡kėjui teko pakankamai laisvo ploto ir minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad nuteistieji pagal grafikÄ gali sportuoti sporto aikÅ¡tyne bei neribotai naudotis lokalinio sektoriaus kiemeliu, taip pat laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. PareiÅ¡kėjas naudojosi savo asmenine patalyne, todėl patalynė jam nebuvo paskirta.

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala. BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui LR Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų.

Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Byla dalyje nutrauktina, likusioje dalyje skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovas šį terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2011-04-11 iki 2012-02-07 bei nuo 2015-02-24 iki 2016-03-23, o skundÄ teismui pateikė 2016-05-21 (b. l. 26). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2015-02-24 iki 2016-03-23.

Tokia teismo iÅ¡vada atitinka LVAT formuojamÄ praktikÄ (2015-01-07 nutartis byloje Nr. A-46-442/2015). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sÄ lygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui. Bylos duomenimis (b. l. 36-40) nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2015-02-24 2015-03-31, nuo 2015-06-26 iki 2015-07-23, nuo 2015-07-24 iki 2015-10-23, nuo 2015-10-26 iki 2015-11-23 buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 29, kurios plotas yra 15,10 kv. m. ir joje įrengtos 4 miegamosios vietos.

Pareiškėjo pateiktame kameros Nr. 29 plane (b. l.

16) taip pat matyti, kad joje įrengtos dvi dviaukštės lovos, t.y. 4 miegamosios vietos ir šios aplinkybės pareiškėjas neginčija bei nenurodo, kad kameroje buvo kalinama daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų. Taigi, konstatuotina, kad laikotarpiais nuo 2015-02-24 2015-03-31, nuo 2015-06-26 iki 2015-07-23, nuo 2015-07-24 iki 2015-10-23, nuo 2015-10-26 iki 2015-11-23 pareiškėjui teko 3,7 kv. m. gyvenamojo ploto, kas atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Laikotarpiais nuo 2015-05-14 iki 2015-05-21 ir nuo 2015-02-09 iki 2015-02-15 (b. l.

36) pareiškėjas buvo kalinamas baudos izoliatoriaus kameroje Nr.

5. Atsakovas nurodo, kad šios kameros plotas yra 28,66 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,6 kv. m. ploto. Nors pareiškėjas teigia, kad baudos izoliatoriaus kameros būdavo perpildytos, prie skundo nepateikia šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, be to, dėstydamas argumentus dėl ploto trūkumo baudos izoliatoriuje, pareiškėjas nurodo 2011-2012 metų laikotarpius, o ne minėtus 2015 metų laikotarpius, kuriais, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas kalėjo baudos izoliatoriuje.

Atsižvelgiant į tai, teismas netikėti Alytaus PN paaiÅ¡kinimais ir oficialiai pateikta informacija neturi pagrindo ir minimalaus ploto normos pažeidimas Å¡iuo atžvilgiu nekonstatuotinas. Laikotarpiais nuo 2015-03-31 iki 2015-05-14, nuo 2015-05-21 iki 2015-06-23 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 19 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ (b.l. 30, 36), kurios plotas – 44,72 kv. m. ir joje įrengta 14 miegamųjų vietų (b.l.39), todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,2 kv. m. ploto. Nors pareiÅ¡kėjas skunde bei atsikirtime į atsiliepimÄ nurodo, kad Å¡ioje patalpoje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų ir jų skaičius buvo sumažintas tik po lokaliniame sektoriuje atlikto remonto, byloje nėra Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių objektyvių ir neginčijamų įrodymų.

PareiÅ¡kėjas pateikia savo braižytÄ gyvenamosios patalpose planÄ bei nurodo datÄ â€žnuo 2012 m. 12 mėn.“, tuo tarpu skundas nagrinėtinas už laikotarpį 2015-02-24 iki 2016-03-23. Atsakovas į bylÄ pateikia duomenis apie ginčo patalpų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių iÅ¡ kompiuterinės programos „Įskaita“. Teismo vertinimu, Å¡ie oficialiai pateikti įrodymai (kompiuterinės programos iÅ¡raÅ¡ai) paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus bei pateiktus duomenis (ranka braižytÄ patalpų planÄ ).

Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, apie atliktÄ patalpų remontÄ , kurio metu bÅ«tų sumažintas miegamųjų vietų skaičius 19 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ tik abstrakčiai nurodo, kad toks remontas buvo atliktas 2016 metais ir mini patikrinimo aktÄ , kuriame buvo pasisakyta apie tokį remontÄ , tačiau Å¡io akto į bylÄ nepateikia, taip pat nenurodo minėto akto datos, numerio ar kitų tikslių duomenų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl minimalaus ploto normos užtikrinimo pareiÅ¡kėjui 19 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje, nekonstatuotinas.Laikotarpiais nuo 2015-06-23 iki 2015-06-26, nuo 2015-07-23 iki 2015-07-24, nuo 2015-10-23 iki 2015-10-26, nuo 2015-11-23 iki 2015-11-24 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 9 bÅ«rio gyvenamÄ sias patalpas (b.l. 36).

Byloje nėra duomenų, kurioje Å¡io bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje pareiÅ¡kėjas gyveno, koks buvo Å¡ios patalpose plotas ir kiek asmenų gyveno kartu su pareiÅ¡kėju, tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde neginčija kalinimo sÄ lygų 9 bÅ«ryje ir nepateikia aplinkybių, susijusių su kalinimu Å¡iame bÅ«ryje. Teismas neturi teisės keisti reikalavimo pagrindÄ arba dalykÄ savo iniciatyva ir, nagrinėjant bylÄ , paprastai negali iÅ¡eiti iÅ¡ reikalavimo ribų, todėl, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui galimai nesudarytų tinkamų kalinimo sÄ lygų, vertintinos kalinimo sÄ lygos tik tuose bÅ«riuose, kuriuos skunde nurodo pareiÅ¡kėjas.

Laikotarpiais nuo 2015-12-23 iki 2016-01-27, nuo 2016-02-03 iki 2016-02-09, nuo 2016-02-15 iki 2016-03-22 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 18 bÅ«rio 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 34,13 kv. m. ir joje įrengtos 8 miegamosios vietos (b.l. 40, 30, 36), todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,2 kv. m. ploto. PareiÅ¡kėjas prie skundo pateikia 18 bÅ«rio 4 miegamojo planÄ (b. l. 15), iÅ¡ kurio taip pat matyti, kad Å¡ioje patalpoje buvo įrengtos 4 dviaukÅ¡tės lovos, t.y. 8 miegamosios vietos. Kitų įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis, byloje nėra, todėl konstatuotina, kad minimalaus ploto norma 18 bÅ«rio 4 miegamajame pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta.Laikotarpiu nuo 2016-03-22 iki 2016-03-23 pareiÅ¡kėjas kalėjo kamerų tipo patalpoje Nr. 30, kurios plotas, remiantis bylos duomenimis, buvo 11,07 kv. m., joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,6 kv. m. ploto.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad iÅ¡ patalpų ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 ir 111.2. punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo tiek kamerų tipo patalpose, tiek baudos izoliatoriuje ir bendrabučio tipo patalpose, atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, trÅ«ko oro, sienos ir lubos buvo pažeistos grybelio, aptrupėję ir avarinės bÅ«klės, trÅ«ko spintelių daiktams susidėti. Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015-11-01 laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Å ios higienos normos 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Santykinės oro drėgmės koeficientas Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti 35-60 %, Å¡iltuoju – 35-65 % (26 p.). Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 p.). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134: 2015 įtvirtintos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos dėl pelėsių, drėgmės ir vėdinimo.

Atsakovas į bylÄ pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014-12-12 patikrinimo aktÄ Nr. PA-369 ir 2015-12-14 patikrinimo aktÄ Nr. PA436 (b. l. 45-50). Å ių pareiÅ¡kėjo kalinimo laiku arba jam artimu laikotarpiu atliktų patikrinimų metu buvo kompleksiÅ¡kai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose laikomasi higienos normos reikalavimų. Minėtuose aktuose nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, tai atitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad visose kamerų tipo patalpose ir lokaliniuose sektoriuose Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 atliktas kapitalinis remontas (b. l. 46), pataisos namų patalpos bei jose esantys įrenginiai tvarkingi ir prižiÅ«rimi, ant sienų bei lubų pelėsių nėra (b. l. 49).

Abiejų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų nenustatyta. Be to, iÅ¡ Å¡ių atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad Alytaus PN pagal turimas finansines galimybes atlieka remonto darbus ir stengiasi atitinkamai užtikrinti laikomų asmenų teises į saugiÄ iÅ¡ Å¡variÄ aplinkÄ . Nors ir galimai nevisos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau negali bÅ«ti reikalaujama iÅ¡ Alytaus PN, kad jis atliktų kapitalinį patalpų remontÄ . Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

Nors pareiÅ¡kėjas yra pateikęs į bylÄ fotonuotraukas, jo teigimu, įrodančias netinkamas kalinimo sÄ lygas Alytaus PN, teismas negali jomis vadovautis, nes neaiÅ¡ku, ar jos iÅ¡ tiesų padarytos patalpose, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, taip pat negalima nustatyti nuotraukų autentiÅ¡kumo. Be to, tokių įrodymų pateikimas negali prieÅ¡tarauti teisės aktų nustatytai tvarkai. Kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 1 priede pateikiamas sÄ raÅ¡as daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tarp jų 14 punkte nurodyti fotoaparatai, pareiÅ¡kėjo pateiktos nuotraukos, padarytos pažeidžiant įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , negali bÅ«ti pripažintos įrodymais Å¡ioje byloje (ABTÄ® 57 str. 5 d.). pareiÅ¡kėjas taip pat pateikia 2008-02-27 Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 pripažinimo avariniu aktÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpis Å¡ioje byloje yra nuo 2015-02-24 iki 2016-03-23, o minėtas aktas priimtas 2008-02-27, t.y. ne ginčo laikotarpiu ar jam artimu metu, teismo vertinimu, Å¡is įrodymas nėra reikÅ¡mingas nagrinėjamoje byloje ir yra nesusijęs su ginčo dalyku, todėl atmestinas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas netikėti Alytaus PN paaiÅ¡kinimais ir oficialiai pateikta informacija neturi pagrindo.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamų sanitarinių sÄ lygų atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikia jokių savo nurodomÄ aplinkybę dėl spintelių trÅ«kumo pagrindžiančių duomenų. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose buvo reikiamas skaičius baldų (b. l. 31). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl spintelių trÅ«kumo, netinkamumo naudoti, pakeitimo kita ar su panaÅ¡aus pobÅ«džio praÅ¡ymu, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atidavęs savo patalynę skalbti, savaitę turėdavo miegoti be patalynės, nes pataisos namų administracija neiÅ¡duodavo jam papildomo komplekto.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad turėjo du asmeninės patalynės komplektus, tačiau vienas iš jų suplyšo ir teko naudotis tik vienu komplektu. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas naudojosi savo asmenine patalyne, todėl pataisos namuose papildomas komplektas jam nebuvo išduodamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normomis (toliau – Materialinio aprūpinimo normos), vienam nuteistajam skiriamas 1 čiužinys, 1 antklodė, 1 pagalvė, 4 paklodės (arba 2 antklodės užvalkalai) ir 2 pagalvių užvalkalai.

Iš byloje esančios pareiškėjo Aprūpinimo patalyne bei inventoriumi apskaitos kortelės išrašo (b. l.

41) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo 2 asmeninius patalynės komplektus (2 užvalkalus antklodei, 2 pagalvės užvalkalus, 2 paklodes), o pataisos namai iÅ¡ valstybės biudžeto jam buvo iÅ¡davę čiužinį, antklodę ir pagalvę, kas atitiko materialinio aprÅ«pinimo normų reikalavimus. Kiekvienoje turimos patalynės grafoje pareiÅ¡kėjas asmeniniu paraÅ¡u patvirtino iÅ¡duotos ir turimos patalynės kiekio pakankamumÄ . Teismo vertinimu, Å¡ie duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jis turėjo vienÄ patalynės komplektÄ ir pataisos namai privalėjo iÅ¡duoti jam papildomÄ patalynę.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sÄ lygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Ä®vertinęs, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog Alytaus PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pripažinti Alytaus pataisos namų veiksmus neteisėtais, pasisakytina, kad ABTÄ® (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Tos pačios redakcijos ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, o 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, kas gali bÅ«ti skundo dalyku - konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data.

Atsižvelgiant į minėtuose straipsniuose įtvirtintas nuostatas, skundo reikalavimu turi bÅ«ti formuluojamas asmens praÅ¡ymas teismui priimti tokį patvarkymÄ , kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo Å¡alių esantį materialinį teisinį santykį. Taigi, skundo reikalavimu gali bÅ«ti tik toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos Å¡aliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y., paÅ¡alinti padarytÄ teisės ar teisėtų interesų pažeidimÄ , įpareigoti atsakovÄ Ä¯vykdyti konkrečius veiksmus.Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir suteikti aukos statusÄ , negali bÅ«ti skundo dalyku ABTÄ® 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme, todėl byla dalyje dėl Å¡io skundo reikalavimo nutrauktina ABTÄ® 101 straipsnio l punkto pagrindu.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str.1d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ė :

BylÄ dalyje dėl reikalavimo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais nutraukti.Likusioje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                         Asta Urbonienė