88bd36eb-eb84-4106-bc4c-ccce84b45eed · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-219-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00019-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusio žemės Å«kio kooperatyvo „Viridis Group“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto centras“ ir trečiojo asmens D.

Å . atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti bankrutavusio žemės Å«kio kooperatyvo „Viridis Group“ bankrotÄ tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusio žemės Å«kio kooperatyvo „Viridis Group“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto centras“ pareiÅ¡kimÄ atsakovams A. P., E. S., tretieji asmenys: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „DOJUS agro“, uždaroji akcinė bendrovė „NTPV“, uždaroji akcinė bendrovė „Krisvita“, uždaroji akcinė bendrovė „Specagra“, uždaroji akcinė bendrovė „Remi Invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Litagros prekyba“, V.

Å ., V. R., P. V., E. M., J. D., D. Å ., Eugenijus A. J., M. J., J. V. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu teisėtumo ir pagrįstumo.PareiÅ¡kėja bankrutuojančio žemės Å«kio kooperatyvo (toliau – BŽŪK) „Viridis Group“ administratorė UAB „Bankroto centras“ prašė pripažinti BŽŪK „Viridis Group“ bankrotÄ tyčiniu. Ji nurodė, kad 2013 m. gruodžio 18 d.

ŽŪK „Viridis Group“ iÅ¡kelta bankroto byla, o teismo nutartis įsiteisėjo 2014 m. vasario 20 d. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patikslino finansinius reikalavimus ir patvirtino iÅ¡ viso už 597 276,67 Lt finansinių reikalavimų. BŽŪK „Viridis Group“ finansiniai – buhalteriniai dokumentai, kurie buvo paimti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus, atlikusio ikiteisminį tyrimÄ , bankroto administratorei buvo perduoti 2014 m. spalio 14 d.

Kooperatyvo vadovu nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2014 m. vasario 20 d. buvo atsakovas A. P., vyr. buhaltere nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo atsakovė E. S., kuri nuo 2013 m. sausio 2 d. buhalterinės apskaitos paslaugas teikė pagal sutartį. Kooperatyvo pajininkais nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. birželio 4 d. buvo V. Å ., V. R., A. P., D. Å ., P. Å ., vietoj kurio pajininku tapo J. V.. Administratorė įvertino kooperatyvo buhalterinius dokumentus, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) patikrinimo aktÄ , ir mano, kad kooperatyvo bankrotas turi tyčinio bankroto požymių.

Kooperatyvo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, dėl to VMI papildomai apskaičiavo 90 853 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 9 726 Lt pelno mokesčio ir 25 688,01 Lt netesybų. Bankroto administratorė teigia, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, klaidingas buhalterinių duomenų parengimas, kai vietoje 90 924 Lt apmokestinamo pelno buvo teigiama, kad kooperatyvas patyrė 199 416 Lt nuostolį, lėmė bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , kai galbÅ«t bankroto situacijos realiai nebuvo. Be to, kooperatyvo vadovas, keldamas bankroto bylÄ , nuslėpė faktÄ , kad iÅ¡ UAB „NTPV“ ir UAB „Krisvita“ iÅ¡nuomoti žemės sklypai buvo apsėti žieminiais rugiais.

Å ie pasėliai buvo neatlygintinai perleisti kreditoriams UAB „Krisvita“ ir UAB „NTPV“, tinkamai neįforminus perleidimo. Atsakovas A. P., bÅ«damas kooperatyvo vadovu, netinkamai organizavo veiklÄ ir vykdė savo pareigas, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ , nustatytÄ CK 6.9301 straipsnyje. Turėdamas sumokėti už pradelstas skolas kreditoriams, turėtas kooperatyvo sÄ skaitoje lėšas pervedė kooperatyvo pajininkui J. V. ir sau. Be to, atsakovas A. P., eidamas kooperatyvo vadovo pareigas, sudarė paskolos sutartis, neturėdamas kooperatyvo narių sutikimo, kaip to reikalaujama pagal Kooperatyvo įstatų 5.1.5.10 punktÄ .

Remdamasi Å¡iomis aplinkybėmis, bankroto administratorė prašė pripažinti ŽŪK „Viridis Group“ bankrotÄ tyčiniu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos BŽŪK „Viridis Group“ bankroto administratorės UAB „Bankroto centras“ pareiÅ¡kimÄ pripažinti BŽŪK „Viridis Group“ bankrotÄ tyčiniu.Teismas nustatė, kad ŽŪK „Viridis Group“ įregistruotas 2011 m. spalio 4 d., jo administracijos vadovu paskirtas A.

P.. KooperatyvÄ Ä¯steigė pajininkai V. Å ., V. R., A. P., D. Å ., P. Å ., kuris 2012 m. gegužės 21 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartimi savo pajų pardavė J. V.. Nuo kooperatyvo įsteigimo iki 2012 m. rugsėjo 4 d. buhalterinę kooperatyvo apskaitÄ tvarkė UAB „Vilniaus buhalterių grupė“, o nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. – atsakovė E. S..Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad atsakovas A. P. ne tariamai, o realiai kooperatyvui paskolino 13 000 Lt.

Teismas atmetė bankroto administratorės argumentÄ , kad suteikdamas paskolÄ A. P. turėjo vadovautis kooperatyvo Ä®statų 5.1.5.10 punktu, nes kooperatyvo įstatai buvo priimti vėliau, nei buvo suteikta paskola. Teismas pažymėjo, kad Å¡i paskola negalėjo kaip nors lemti kooperatyvo bankroto. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas A. P. finansinio reikalavimo Å¡iai sumai nepareiÅ¡kė ir kad niekas iÅ¡ pajininkų nei iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nei po jos jokių atsakovo A. P. sprendimų neginčijo.Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 2 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad UAB „NTPV“ ir UAB „Krisvita“ iÅ¡nuomotuose žemės sklypuose esamus pasėlius deklaravo Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos, nuėmė derlių ir gavo iÅ¡mokas. Teismas, įvertinęs, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. P. sudarė derliaus perleidimo sandorius su UAB „NTPV“ ir UAB „Krisvita“, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo teigti, jog ŽŪK „Viridis Group“ vadovas A. P. 2012 m. rudenio pasėlius neatlygintinai perleido pavieniams kreditoriams, taip panaikindamas galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 4 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad iÅ¡ S. K. įmonės „Fasma“ 2012 m. spalio 18 d. gauti 10 000 Lt 2012 m. spalio 19 d. buvo pervesti Å«kininkui D. Å ., o 2012 m. lapkričio 11 d. iÅ¡ tos pačios įmonės gauti 44 304,70 Lt tÄ pačiÄ dienÄ pervesti į J. V. ir A. P. sÄ skaitas, kaip dalinis paskolos grÄ Å¾inimas. Teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 3 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. tiek J. V., tiek A. P. minėtas sumas įmokėjo į kooperatyvo sÄ skaitÄ ir iÅ¡ dalies atsiskaitė su UAB „Litagros prekyba“.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės dėl atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimo neįrodo, jog atsakovas lėšų pervedimu sÄ moningai siekė kooperatyvo nemokumo ir bankroto. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas negalėjo 2012 metų pabaigoje pažeisti CK 6.9301 straipsnio nuostatų, nes Å¡i teisės norma galioja tik nuo 2013 m. spalio 1 d. Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 5 punkto pagrindu. Teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjos argumentais, jog kooperatyvo bankrotas pripažintinas tyčiniu, nes kooperatyvo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir apgaulingai.

Teismo vertinimu, tai kad mokesčių administratorius kooperatyvo buhalterinėje apskaitoje konstatavo daug pažeidimų ir papildomai priskaičiavo papildomus mokesčius, neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama kooperatyvo nemokumo ir bankroto. Nors teismas konstatavo, jog kooperatyvo finansinės atskaitomybės bei kituose kooperatyvo dokumentuose esantys duomenys nėra tikslÅ«s ir teisingi, o Valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu įpareigojo papildomai sumokėti 90 853 Lt PVM ir 9 726 Lt pelno mokesčio, tačiau nesutiko su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad mokesčių administratoriaus nustatyti pažeidimai lėmė kooperatyvo privedimÄ prie bankroto.

Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo D. Å . kai kurių dokumentų, pagrindžiančių jo darbus, sunaudotas sėklas, trÄ Å¡as ir pan., buhalterei nepateikė, o 2014 m. vasario 4 d. juos pateikė tiesiogiai Panevėžio apskrities VPK. Kadangi mokesčių administratorius, tikrindamas pridėtinės vertės ir pelno mokesčių apskaičiavimo teisingumÄ , vadovavosi ir apskaitos dokumentais, pateiktais Panevėžio apskrities VPK, t. y. dokumentais, kurių atsakovei E. S. D. Å . nebuvo pateikęs, tai teismas sprendė, kad nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , jog buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai dėl atsakovų E. S. ir A.

P. kaltės. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad 2012 m. dauguma pažeidimų atsirado dėl BŽŪK „Viridis Group“ pajininko D. Å . kaltės, o atsakovė E. S., dirbusi gana trumpÄ laikÄ (nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. gegužės 1 d.), neturėdama visų kooperatyvo dokumentų, D. Å . nuolat keičiant sÄ skaitas ir visiÅ¡kai nepateikiant apskaitos dokumentų, neturėjo realios galimybės tinkamai sutvarkyti ŽŪK „Viridis Group“ buhalterinę apskaitÄ , todėl negali bÅ«ti už tai atsakinga.Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo pajininkas D.

Å . labai aktyviai dalyvavo kooperatyvo veikloje, tiek priimdamas sprendimus, tiek atlikdamas darbus. Kooperatyvo technika ir atsargos (sėklos, trÄ Å¡os ir kt.) buvo saugomi pas D. Å .. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas pritarė atsakovo A. P. atstovės iÅ¡sakytai nuomonei, jog bankroto administratorė turi imtis konkrečių veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta, ar Å«kininkas D. Å ., bÅ«damas ir ŽŪK „Viridis Group“ pajininku, savo Å«kyje nepanaudojo kooperatyvo pirktų sėklų, trÄ Å¡Å³, degalų ir pan.

Teismas pažymėjo, kad D. Å . 2013 m. lapkričio 28 d. buvo apklaustas kaip liudytojas ir patvirtino, kad kooperatyvo vardu pirktomis sėklomis apsėjo tiek savo, kaip Å«kininko, laukus, tiek ŽŪK „Viridis Group“ laukus. Teismas akcentavo, kad nors pareiÅ¡kėja negali patikrinti Å«kininko D. Å . veiklos ir dokumentų, tačiau gali kreiptis į tam tikras institucijas, turinčias teisę patikrinti Å¡io Å«kininko veiklÄ . Teismas sutiko su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad atsakovas A. P. kaltas dėl perdėto pasitikėjimo pajininku D.

Å . ir dėl per mažos kontrolės kooperatyve vykstantiems darbams, turto įsigijimui ir pan., tačiau pabrėžė, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia veikla buvo sÄ moningai nuosekliai ir kryptingai siekiama nemokumo. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos argumentus ir pateiktus įrodymus, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai savo veikla ir sudarytais sandoriais bÅ«tų sÄ moningai nuosekliai ir kryptingai siekę privesti kooperatyvÄ prie bankroto.

Teismas konstatavo, kad bankroto administratorės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ŽŪK „Viridis Group“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai PareiÅ¡kėja (apeliantė) BŽŪK „Viridis Group“ administratorė UAB „Bankroto centras“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti BUAB „Viridis Group“ bankrotÄ tyčiniu, arba perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes priimdamas skundžiamÄ nutartį rėmėsi iÅ¡imtinai atsakovų A. P. ir E. S. nenuosekliais ir prieÅ¡taringais paaiÅ¡kinimais. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino pareiÅ¡kėjos bankroto administratorės ir VMI bei FNTT specialistų pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kurių pakanka nustatyti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, selektyviai nagrinėjo ir vertino pavienes aplinkybes, nevertindamas aplinkybių visumos. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad nuosekli vadovo ir buhalterės veiksmų eiga, vadovo blogas kooperatyvo valdymas lėmė BŽŪK „Viridis Group“ privedimÄ prie bankroto.2. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, ignoravo bankroto administratoriaus nurodytas aplinkybes, kad prie bylos pridėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti 2014 m. vasario 28 d.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje dėl ŽŪK „Viridis Group“ Å«kinės finansinės veiklos yra konstatuota, kad tvarkant ŽŪK „Viridis Group“ apskaitÄ 2012 m. buvo nesilaikoma Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12, 13, 17 straipsnių, 18 straipsnio 4 dalies ir kt. reikalavimų, dėl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti ŽŪK „Viridis Group“ 2012 m. laikotarpio veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas, t. y. Å¡iuo atveju direktorius A. P., o už buhalterinių įrašų teisingumÄ atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktÅ«rinio padalinio, tvarkančio apskaitÄ vadovas arba kiti Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ . Nagrinėjamu atveju buhalterė E. S. tvarkė buhalterinę apskaitÄ .

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ŽŪK „Viridis Group“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nevertino bankroto administratorės pateiktos iÅ¡vados, be pagrindo nekonstatavo tyčinio bankroto Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, o nagrinėjo paÅ¡alinius ir su tyčiniu bankrotu nesusijusius klausimus, t. y. ar trečiasis asmuo D. Å ., kuris buvo vienas iÅ¡ pagrindinių žemės Å«kio produkcijos tiekėjų, buvo pateikęs ŽŪK „Viridis Group“ buhalterijai savo iÅ¡raÅ¡ytas žemės Å«kio produkcijos pardavimo sÄ skaitas, ar ne.

Bankroto administratorės nuomone, atsakovei E. S. buvo perduoti visi ŽŪK „Viridis Group“ dokumentai iÅ¡ anksčiau buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios įmonės UAB „Vilniaus buhalterių grupė“, o jei ne, tai atsakovė turėjo praÅ¡yti juos pateikti. Duomenų, kad praÅ¡yta pateikti pirminius dokumentus, nėra. Aplinkybę, kad D. Å . buhalterinius dokumentus (D. Å . iÅ¡raÅ¡ytas kooperatyvui žemės Å«kio pardavimo sÄ skaitas) pateikė ŽŪK „Viridis Group“, patvirtina minėta specialisto iÅ¡vada, o teismo argumentas, kad trečiasis asmuo D.

Å . dokumentus pateikė tik Panevėžio apskrities VPK ir kad jų nebuvo pateikęs ŽŪK „Viridis Group“, nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismas taip pat neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos bankroto administratorės nurodytas aplinkybes, kad teismo posėdžio metu BŽŪK „Viridis Group“ 2012 ir 2013 m. buhalterinę apskaitÄ vedusi buhalterė E. S. pripažino, kad jai buvo žinoma apie tai, kiek ir kur panaudota sėklų bei kitų iÅ¡teklių, tačiau jų visų į apskaitÄ neįtraukė.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad balanse neparodyta 66 578,58 Lt biologinio turto (pasėlių) vertė, nors rudeninių darbų kaina 15 410 Lt įtraukta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sÄ naudų apskaičiavimas, įtraukimas į apskaitÄ , nuraÅ¡ymo aktų ir kitos dokumentacijos pildymas yra kooperatyvo buhalterės ir vadovo pareigos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nors daug PVM sÄ skaitų faktÅ«rų yra tik su trečiojo asmens D. Å . paraÅ¡u, tačiau visos jos yra įtrauktos į apskaitÄ , be to, neatsižvelgė į tai, kad paraÅ¡as Å¡iame dokumente yra neprivalomas rekvizitas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Taigi teismas netikrino administratoriaus pateiktų duomenų, taip pat bankroto bylos medžiagoje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų paaiÅ¡kinimų visumos, rėmėsi tik prieÅ¡taringa potencialiai atsakingų atsakovų akivaizdžiai gynybine pozicija, todėl buvo priimtas neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas.2. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo. PareiÅ¡kėja BŽŪK „Viridis Group“ bankroto administratorė pareiÅ¡kime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas ir pagal teismų praktikÄ suformuluotas pagrindas BŽŪK „Viridis Group“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, nes buvo sudaryti kooperatyvui nuostolingi ar nenaudingi sandoriai, susiję su turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi kooperatyvui sprendimai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. P. sudarė derliaus perleidimo sandorius su UAB „NTPV“ ir UAB „Krisvita“. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, tikimybių pusiausvyros principÄ , nenagrinėjo ir nevertino bylos medžiagoje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, o vadovavosi kritiÅ¡kai vertintinais vadovo A. P. žodžiais. Teismas, konstatuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti bankroto tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, neatsižvelgė į:

a) byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – 2013 m. spalio 28 d. UAB „NTPV“ raÅ¡tÄ ir 2014 m. gruodžio 8 d. patvirtinimÄ , iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad egzistavo žodinis susitarimas tarp A. P. ir UAB „NTPV“ dėl neatlygintinio BŽŪK „Viridis Group“ biologinio turto (pasėlių) perleidimo vienam iÅ¡ kreditorių (žemės nuomininkų, kuris pripažino ir neneigė tokio fakto);

b) tai, kad taikos sutarties pagrindu UAB „NTPV“ atlygino 25 000 Lt dydžio nuostolius BŽŪK „Viridis Group“ dėl pasėlių perėmimo;

c) duomenis apie tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-320-488/2015 pagal ieškovo BŽŪK ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams A. P. ir UAB „Krisvita“;

d) duomenis apie tai, kad tiek UAB „NTPV“, tiek „Krisvita“ deklaravo BŽŪK „Viridis Group“ pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti ir jas gavo;

e) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad 2013 m. gegužės 24 d. ir 2013 m. rugpjūčio 5 d. buvo užfiksuoti UAB „Krisvita“ auginami augalai BŽŪK „Viridis Group“ pasėliuose;

f) Å«kininko D. Å . bankroto administratorei raÅ¡tu pateiktÄ informacijÄ apie 2012 m. rudenį BŽŪK „Viridis Group“ pasėtus pasėlius;

g) keliant bankroto bylÄ duotų atsakovo A. P. ir procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių prieÅ¡taringumÄ ir nenuoseklumÄ . Teismas nenagrinėjo ir nevertino A. P., kaip vadovo, neteisėtų veiksmų (neveikimo) (nuslepiant informacijÄ nuo teismo ir kreditorių dėl pasėlių egzistavimo, neigiant jų egzistavimÄ , nepasirÅ«pinimo kooperatyvo biologinio turto iÅ¡saugojimu, pasėlių nedeklaravimo NMA tiesioginėms iÅ¡mokoms gauti ir pan.) konkrečios situacijos kontekste, vadovo aplaidaus, nerÅ«pestingo ir nesÄ Å¾iningo elgesio, atitinkamų pasekmių toleravimo, dėl ko bankrotÄ galima pripažinti tyčiniu.

Teismas klausimÄ dėl bankrotÄ pripažinimo tyčiniu sprendė neobjektyviai ir turėdamas iÅ¡ankstinę nuomonę, nepriėmė į bylÄ teikto įrodymo dėl vykdytos kooperatyvo veiklos 2012 m. rudenį., vertino neiÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-320-488/2015 duomenis.3. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad dėl atsakovo A.

P. veiksmų buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama kreditoriui UAB „Litagros prekyba“, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Pirmosios instancijos teismas, formaliai nurodydamas, kad A. P. 2012 m. pabaigoje negalėjo pažeisti CK 6.9301 straipsnio nuostatų, nes minėta teisės norma įsigalioja 2013 m. spalio 1 d., nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė vieÅ¡ojo intereso prioriteto bankroto procese principÄ .

Teismas, nustatęs, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos konkrečioje situacijoje, nepagrįstai nesivadovavo kitomis iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusiomis analogiÅ¡komis teisės normomis, reglamentuojančiomis mokėjimų eiliÅ¡kumÄ , taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

4. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo. Pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, kad didžioji dalis sandorių (įskaitant paskolų, kreditų suteikimÄ ir gavimÄ , didelės vertės technikos įsigijimÄ ir kt.) buvo sudaryti pažeidžiant kooperatyvo įstatų 5.1.5.10 punktÄ , nes nei dėl vieno sandorio nebuvo priimtas pajininkų sprendimas, kaip tai nustato įstatai. Kadangi tiek paskolų, tiek kiti sandoriai virÅ¡ijo deÅ¡imtadalį nuosavo kapitalo (ar tai bÅ«tų buvę 28 000 Lt ar 15 000 Lt), tai atsakovas neturėjo teisės vienasmeniÅ¡kai jų sudarinėti.

Trečiasis asmuo D. Å . atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti BUAB „Viridis Group“ bankrotÄ tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta netikrinant parodymų ir įrodymų visumos, remiantis vien tik tiesiogiai atsakomybės siekiančių iÅ¡vengti atsakovų E. S. ir A.

P. prieÅ¡taringais paaiÅ¡kinimais, kuriuos paneigia jų konkliudentiniai veiksmai bei Å¡ios ir bankroto bylos medžiagoje esantys įrodymai, turint tendencingÄ iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį D. Å .. Posėdį vedusi teisėja neleido trečiajam asmeniui sklandžiai iÅ¡dėstyti paaiÅ¡kinimų, rodė neigiamas emocijas, susierzinimÄ , nepradėjus sakinio, nutraukdavo.

2. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas nepagrįstai nustatė, kad BŽŪK „Viridis Group“ nuo 2012 m. rudens veiklos nevykdė. Teismas neatkreipė dėmesio, kad žemės Å«kio kooperatyvo veikla sezoniÅ¡ka, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, kad BŽŪK „Viridis Group“ iÅ¡ UAB „Litagros prekyba“ 2012 m. spalio 30 d. užsakė chemines medžiagas pasėliams prižiÅ«rėti, kas leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad kooperatyvas vykdė veiklÄ . Teismas nepagrįstai sprendė, kad A.

P. ne tariamai, o realiai 2011 m. rugsėjo 21 d. paskolino kooperatyvui 13000 Lt. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia sÄ skaitų apyvartos žurnalas, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡i suma yra pajinio įnaÅ¡o dalis. Å ios sumos 2011 m. rugsėjo 21 d. paskolinti kooperatyvui atsakovas negalėjo, nes jis dar nebuvo įsteigtas; kooperatyvas įsteigtas tik 2011 m. spalio 4 d. Teismo teiginiai, kad niekas iÅ¡ pajininkų nei iki bankroto bylos, nei po jos jokių atsakovo A. P. sprendimų neginčijo, neatitinka tikrovės. Bankroto byloje buvo pateikta informacija apie iÅ¡keltas civilines bylas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo kooperatyvui pateikė ne visas sÄ skaitas; nenurodė, kokiais įrodymais sprendė, kad visos sÄ skaitos buvo pateiktos tik Panevėžio apskrities VPK. Kooperatyvui buvo pateikti visi sÄ naudas pagrindžiantys paskaičiavimai, o už jų įforminimÄ (nuraÅ¡ymo aktų parengimas, buhalterinių įrašų atlikimas ir kt.) atsakingas vadovas ir buhalterė. Kad sÄ skaitos buvo pateiktos laiku patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentai – ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų iÅ¡ E. S. paimtuose BŽŪK „Viridis Group“ buhalterinių dokumentų segtuvuose yra visos trečiojo asmens D.

Å . 2012 m. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, jos įtrauktos į apskaitÄ , iÅ¡skyrus 3 sÄ skaitas dėl kvietrugių. Visos sÄ skaitos buvo deklaruotos pagal įstatymÄ , patikrintos Valstybinės mokesčių inspekcijos, pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė FNTT specialisto ir VMI specialistų iÅ¡vadomis. Teismas be pagrindo traktavo buhalterės E. S. klaidingų buhalterinių įrašų atlikimÄ kaip kooperatyvo buhalterinės apskaitos pažeidimus dėl trečiojo asmens D.

Å . kaltės. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad NMA 2012 m. lapkričio 28 – 30 d. atlikusi patikrinimÄ , nustatė pažeidimus iÅ¡ esmės visuose kooperatyvo deklaruotose žemės sklypuose. Kaip matyti iÅ¡ NMA patikros ataskaitos, pažeidimai buvo rasti tik 17 deklaruotų laukų (apie 50 ha) iÅ¡ 42 laukų (apie 250 ha), o ne visuose laukuose. Pažeidimai rasti tik deklaruotuose pÅ«dymuose, kurie turėjo bÅ«ti apsėti iki 2012 m. lapkričio 1 d. arba kitų metų pavasario. Atsakovas A.

P., žinodamas, kad Å¡itÄ sÄ lygÄ reikia bÅ«tinai įvykdyti, nesiėmė jokių priemonių, kad apsėti pÅ«dymus, nors sėkla buvo nupirkta ir vėliau sugedo. Taigi pÅ«dymai buvo chemiÅ¡kai apdoroti, paruoÅ¡ti įdirbimui bei vėliau sėjai, o vadovas nepasirÅ«pino jų apsėjimu. Tai reiÅ¡kia vadovo nesirÅ«pinimÄ ir aplaidų elgesį. Pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡tyręs visų pateiktų įrodymų, netinkamai vertindamas byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, vertindamas tik atsakovų pavienius veiksmus, neatsižvelgdamas į įrodymų visumÄ , priėmė nepagrįstÄ nutartį.3.

Dėl bylos nagrinėjimo dalyko. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad kooperatyvo pajamas sudarė Å«kininko D. Å . nupirkti ir kitoms įmonėms perparduoti grÅ«dai, tačiau Å¡ie sandoriai neteikė įmonei ekonominės naudos, nes grÅ«dai buvo perparduodami beveik už tÄ pačiÄ kainÄ . Tačiau teismas, akcentuodamas Å¡iÄ aplinkybė, ignoravo kitÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę – kad nors trečiojo asmens D. Å . Å«kis pardavė kooperatyvui grÅ«dų už daugiau nei 490 000 Lt, tačiau atsiskaitant jam buvo pervesta tik apie 149 000 Lt.

Vadinasi, iÅ¡ trečiojo asmens Å«kio produkcijos perpardavimo gautos lėšos nebuvo panaudotos atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, o buvo panaudotos kitoms finansinėms operacijoms (paskolų iÅ¡simokėjimams, daliniam atsiskaitymui už turtÄ ir kt.), po to skubotai buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Be to, teisminio ginčo dalykas buvo ne A. P. pasitikėjimo ar nepasitikėjimo santykiai su D. Å ., o vadovo ir buhalterės pareigų tinkamas ar netinkamas atlikimas bei tyčinio bankroto požymio nustatymas.

Å iuo atveju teismas greičiausiai sÄ moningai nagrinėjo su tyčiniu bankroto klausimu nesusijusias aplinkybes, ignoruodamas faktus – tiek dėl biologinio turto perleidimo (turto apimties ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybes sumažinimo), kreditorių reikalavimų iÅ¡didinimo, turto iÅ¡vaistymo, buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ ir iÅ¡ to sekantį negalėjimÄ nustatyti realios kooperatyvo kapitalo, įsipareigojimų ir turto dydžio bei struktÅ«ros.

PareiÅ¡kėja BŽŪK „Viridis Group“ administratorė UAB „Bankroto centras“ praÅ¡o tenkinti D. Å . atskirÄ jį skundÄ , panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį kaip nepagrįstÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti BUAB „Viridis Group“ bankrotÄ tyčiniu, arba perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas A. P. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskiruosius skundus atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepime į atskiruosius skundus iÅ¡ esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir iÅ¡vadomis. Atsakovė E. S. atsiliepime į atskiruosius skundus praÅ¡o atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir iÅ¡vadomis. Atsakovė pažymėjo, jog jai, kooperatyve einant buhalterės pareigas, už kurias iki Å¡iol nėra atsiskaityta, nebuvo jokio tikslo sÄ moningai, tyčia ir kryptingai privesti kooperatyvÄ prie bankroto.

Trečiasis asmuo VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimuose į apeliantų atskiruosius skundus praÅ¡o atskirųjų skundų pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimuose į apeliantų atskiruosius skundus praÅ¡o atskirųjų skundų pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo UAB „Krivista“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjos BŽŪK „Viridis Group“ administratorės UAB „Bankroto centras“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o bankroto administratorės atskirojo skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Dėl tyčinio bankroto nustatymo Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Lietuvos Respublik?s įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-10-01) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.

Tuomet įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Tačiau 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Ä®monių bankroto įstatymÄ , nuo 2013-10-01 įsigaliojo Ä®BÄ® pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. Ä®BÄ® 2 str. 12 d. nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Å io įstatymo 20 str. įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidÄ , įstatymų leidėjas Ä®BÄ® 20 str. 2 d. įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vienÄ nustačius yra pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, kokiais iÅ¡ esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje.

Ä®statymų leidėjas tyčinio bankroto sÄ vokÄ ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sÄ moningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias bÅ«tina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Taigi, bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.AiÅ¡kinantis tai, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė BŽŪK „Viridis Group“ bankrotÄ prašė pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės vadovo ir buhalterės netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), priimtais nuostolingais ar ekonomiÅ¡kai nenaudingais įmonei sprendimais, įmonės veiklos organizavimu, pažeidžiant kitų kreditorių teises, bei netinkamai (aplaidžiai) tvarkyta buhalterine apskaita. Apeliantai teigia, kad pateiktame pareiÅ¡kime dėl BŽŪK „Viridis Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodyta daugybę aplinkybių, kurios laikomos tyčinio bankroto požymiais Ä®BÄ® prasme, todėl, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog BŽŪK „Viridis Group“ bankrotas nėra tyčinis.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto nuomone nesutinka ir pažymi, kad įvertinus bylos medžiagÄ bei apeliantų argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį.             NetinkamÄ buvusio BŽŪK „Viridis Group“ vadovo A. P. valdymÄ , bankroto administratorė grindė aplinkybėmis, kad didžioji dalis sandorių (įskaitant paskolų, kreditų suteikimÄ ir gavimÄ , didelės vertės technikos įsigijimÄ ir kt.) buvo sudaryti pažeidžiant kooperatyvo įstatų 5.1.5.10 p., nes nei dėl vieno sandorio nebuvo priimtas pajininkų sprendimas, kaip tai numato įstatai.

Be to, apeliantai nurodo, kad vadovas A. P. skubotai, nesutvarkęs buhalterinės apskaitos dokumentų, daugumai pajininkų nepritariant, kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kas, jų nuomone, pagrindžia vadovo siekį privesti įmonę prie bankroto. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apelianto argumentus ir byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog A. P. netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu, nes jo veiksmuose nėra nustatyta sÄ moningai nukreipto valdymo, siekiant dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja, atskirajame skunde teigdama, kad atsakovas A.

P., įmonės vardu suteikdamas paskolas, gaudamas kreditus, įgydamas didelės vertės technikÄ ir kt., sÄ moningai ir kryptingais veiksmais privedė įmonę prie bankroto, nei pareiÅ¡kime dėl BŽŪK „Viridis Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nei atskirajame skunde nenurodo, kad Å¡ių veiksmų atlikimo metu atsakovui galėjo bÅ«ti žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad Å¡ių sandorių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kooperatyve dauguma sprendimų buvo priimta žodžiu.

Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai, ikiteisminio tyrimo metu pateikti liudytojų parodymai, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad vadovas vienasmeniÅ¡kai priėmė sprendimus dėl minėtų sandorių sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai teikti ikiteisminiam tyrimui yra leistinos įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi.

Tai, kad atsakovas A. P. sprendimus tikėtinai priėmė pritarus daugumai pajininkų pagrindžia ir tai, jog pareiÅ¡kėjos minėtų sandorių sudarymo teisėtumo pajininkai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos neginčijo. Apelianto pateikti duomenys, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D. Å ., V. Å . ieÅ¡kinį atsakovui žemės Å«kio kooperatyvui „Viridis Group“ dėl pakartotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, nepagrindžia, jog pajininkai ginčijo paskolų suteikimo, kredito gavimo ir didelės vertės technikos įsigijimo sandorius.

Minėtoje civilinėje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendė klausimÄ , ar pagrįstai 2013 m. sausio 22 d. 10 val. vykusio ŽŪK „Viridis Group“ pakartotinio narių susirinkimo metu buvo priimtÄ nutarimas kelti bankroto bylÄ kooperatyvui (informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys, Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1512-452/2013). Jokių kitų duomenų, jog buvo ginčijami sudaryti sandoriai, apeliantas D. Å . nepateikė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirųjų skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, spręsdamas, jog pajininkai sprendimus priimdavo žodiniais susitarimais, nesivadovaudami įstatų nuostatomis.

Taigi nors raÅ¡ytine forma nėra priimto pajininkų sprendimo dėl pareiÅ¡kėjos minimų sandorių sudarymo, tačiau tai negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ moningas buvusio vadovo veiksmas, siekiant privesti įmonę prie bankroto. Kaip minėta, tik sÄ moningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogas vadovavimas įmonės komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai, netinkamas darbo, technologinių procesų organizavimas, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymas, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias bÅ«tina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Nagrinėjamu atveju byloje duomenų apie sÄ moningÄ ir kryptingÄ siekį privesti kooperatyvÄ prie bankroto nėra.              Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad atsakovo A. P. kreipimasis dėl ŽŪK „Viridis Group“ bankroto iÅ¡kėlimo, pagrindžia jo siekį įmonės privesti įmonę prie bankroto. Atkreiptinas dėmesys, kad Ä®monių bankroto įstatyme įtvirtinta įmonės vadovo pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis).

Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Dėl to atsakovo A. P. kreipimasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ŽŪK „Viridis Group“ vertintinas kaip įstatyme nustatytų pareigų vykdymas, o ne kaip siekis privesti įmonę prie bankroto.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendime už akių konstatavo, jog pusė 2013 m. sausio 22 d. suÅ¡auktame pakartotiniame ŽŪK „Viridis Group“ susirinkime dalyvavusių pajininkų pritarė kreipimuisi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Dėl to minėti sandoriai ir kreipimasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo negali bÅ«ti vertinamas, kaip sÄ moningas vienasmeniÅ¡kas buvusio vadovo veiksmas, siekiant privesti įmonę prie bankroto.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo A. P. veiksmuose nenustatyta netinkamo įmonės valdymo požymių, kurie leistų BŽŪK „Viridis Group“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 p.).             Apeliantai nurodė, kad atsakovas A. P. tariamai paskolino 13 000 Lt, iÅ¡ tikrųjų Å¡ios paskolos nesuteikdamas, taip dirbtinai padidindamas įmonės įsipareigojimus, taip pat sudarė nenaudingus įmonei sandorius, neatlygintinai perleisdamas kooperatyvo biologinį turtÄ (pasėlius).             IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog A.

P. 13 000 Lt sumÄ paskolino kooperatyvui rėmėsi byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (paskolos sutartimi, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u), atsakovų paaiÅ¡kinimais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ nuosekliÄ teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorės, argumentas, kad Å¡ie pinigai realiai nebuvo paskolinti, kad paskola sudaryta tam, jog dirbtinai padidintų reikalavimus laikytini nepagrįstais, nes A. P. pareiÅ¡kimas dėl 13 000 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo nėra pareikÅ¡tas. Apeliantas D. Å ., teigdamas, kad dalis raÅ¡ytinių įrodymų sudaryta atgaline data ir todėl Å¡i suma nepagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta paskola, nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų apie dokumentų klastojimÄ .

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas A. P. paskolino BŽŪK „Viridis Group“ 13 000 Lt. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovo paskolintos lėšos kooperatyvui galėjo bÅ«ti ekonomiÅ¡kai nenaudingos, juolab turėti įtakÄ Ä¯monės nemokumui.             Atskiruosiuos skunduose teigiama, jog A. P. neatlygintai perleido kooperatyvo biologinį turtÄ (pasėlius) UAB „Krisvita“ ir UAB „NTV“.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog minėtoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas perleido kooperatyvo pasėlius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iais pirmosios instancijos argumentais. Nors byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Krisvita“ ir UAB „NTPV“ deklaravo kooperatyvo pasėlius tiesioginėms iÅ¡mokoms gauti, jas gavo ir nuėmė ten buvusį derlių, tačiau vien Å¡i aplinkybė, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A.

P. sudarė kooperatyvo pasėlių perleidimo sandorius su Å¡iomis įmonėmis. Kiti apeliantų atskiruosiuose skunduose įvardijami raÅ¡ytiniai įrodymus, t. y. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei trečiojo asmens D. Å . pateiktÄ informacijÄ apie 2012 m. rudenį kooperatyvo laukose pasėtus pasėlius taip pat nepatvirtina, jog atsakovas A. P. sudarė pasėlių perleidimo sandorius. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir keitė pozicijÄ dėl pasėlių buvimo, tačiau nenustačius A.

P. veiksmuose sÄ moningo veikimo prieÅ¡ BŽŪK „Viridis Group“ interesus, nėra pagrindo BUAB BŽŪK „Viridis Group“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .             PareiÅ¡kėja BŽŪK „Viridis Group“ bankroto administratorė bankrotÄ prašė pripažinti tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes 2012 m. lapkričio 22 d. iÅ¡ kooperatyvo atsiskaitomosios sÄ skaitos buvo atlikti mokėjimai atsakovui ir trečiajam asmeniui J.

V., pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ . Taip pat pareiÅ¡kėja kvestionuoja kooperatyvo vykdytus atsiskaitymus su vienu iÅ¡ didžiausių kooperatyvo kreditorių UAB „Litagros prekyba“ ir mano, jog tokie atsiskaitymai taip pat buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 str. nuostatas.             ĮBÄ® 20 str. 2 d. 4 p. nustatyta, jog teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

Taigi iÅ¡ pateiktos teisės normos turinio analizės matyti, jog jos taikymas yra siejamas su sÄ lyga, jog turi bÅ«ti žinoma, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.             Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog BŽŪK „Viridis Group“ buvo skolingas atsakovui, trečiajam asmeniui J. V. ir UAB „Litagros prekyba“, tačiau bankroto administratorė teigia, kad kooperatyvas, atsiskaitydamas su Å¡iais kreditoriais, pažeidė kreditorių atsiskaitymo eiliÅ¡kumÄ , tačiau byloje nėra pagrindo manyti, kad tuo metu, kai buvo vykdomi atsiskaitymai su minėtais kreditoriais (taip pat ir atsakovu), vadovui buvo žinoma, kad kreditorių, kurių įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tik 2013 m. paaiÅ¡kėjo, jog įmonė nemoki, kai buvo sudarytas balansas už 2012 m. 2013 m. sausio 28 d. atsakovas A. P. kreipėsi į teismÄ dėl ŽŪK „Viridis Group“ bankroto iÅ¡kėlimo. Duomenų apie tai, kad įmonės nemokumas galėjo bÅ«ti nustatytas anksčiau, nėra, to neteigia ir apeliantai. PrieÅ¡ingai, apeliantai teigia, kad buvo skubotai kreiptasi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tai reiÅ¡kia, jog 2012 m. vykdant su kreditoriais dalinius atsiskaitymus, vadovui galėjo bÅ«ti nežinoma, kad kooperatyvas yra faktiÅ¡kai nemokus, todėl vadovo veiksmai negali bÅ«ti pripažįstami kaip veikla, kuri buvo sÄ moningai ir tyčia organizuojama taip, kad kitų kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ kooperatyvo turtÄ bÅ«tų apribotos arba panaikintos.             PareiÅ¡kėja BŽŪK „Viridis Group“ bankroto administratorė bankrotÄ prašė pripažinti tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, teigdama, kad atsakovai, aplaidžiai ir apgaulingai tvarkydami kooperatyvo buhalterijÄ , privedė įmonę prie bankroto.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad konstatuoti buhalterinės apskaitos pažeidimo, neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bankroto. Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus, kad buhalterei buvo pateiktos ne visos sÄ skaitos, todėl ji negalėjo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ . Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog buhalterė kryptingai siekė įmonės bankroto, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ji sÄ moningi ir kryptingai siekė įmonės bankroto.

IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimÄ , kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , jog aptikti pažeidimai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai siekė privesti įmonę prie bankroto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes ji atlikta visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybes, tinkamai atlikus įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ .             Dėl apeliantų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ teismo nutartį ir bylos nagrinėjimo metu buvo Å¡aliÅ¡kas bei tendencingai nagrinėjo bylÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ .

Asmuo, reikÅ¡damas tokį nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai – nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, susijusius su teisėjos Å¡aliÅ¡kumu, neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad teisėja, sprendusi dėl BŽŪK „Viridis Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo suinteresuota bylos baigtimi ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Tai, jog teismas priėmė apeliantams nepalankų procesinį sprendimÄ , savaime neįrodo teismo Å¡aliÅ¡kumo.              Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atskirus atsakovų neteisėtus veiksmus (sandorių sudarymÄ nesant pajininkų sprendimo, biologinio turto (pasėlių) perleidimo aplinkybes, aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo), nenustatė jų visumos, nes bÅ«tent visuma sudaro pagrindÄ , įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutikęs, kad buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma pagal įstatymo reikalavimus, tačiau įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad BŽŪK „Viridis Group“ bankrotas nebuvo tyčinis. Kaip jau ir buvo minėta, bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas įmonės bankrotÄ gali pripažinti tyčiniu, tik jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumÄ , nustato požymius, kurie leistų spręsti, jog sÄ moningais sprendimais buvo perleistas, iÅ¡Å¡vaistytas, sunaikintas ar sugadintas turtas ir dėl tokių veiksmų įmonė gavo žymiai mažesnę naudÄ , nei yra to turto reali vertė, jog esant ir taip blogai bendrovės Å«kinei – finansinei padėčiai, kuri galėjo susidaryti dėl pokyčių rinkoje ar kt., bendrovės veikla apskritai nebuvo organizuota ar buvo organizuota taip, kad pablogino galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, sukėlė nemokumÄ ir bankrotÄ .

Tai yra, kad bendrovės vadovai, turintys tokios veiklos organizavimo patirtį, ne tik nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose bei bendrovės įstatuose suformuluotų prievolių, bet ir veikė prieÅ¡ingai bendrovės interesams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ikiteisminio tyrimo Nr. 50-9-00178-13 medžiagÄ , kurioje ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį prieÅ¡ A. P. nutrauktas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nenustatė, kad bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais ar kitokia veikla bÅ«tų nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, taip pat nenustatyta, kad dėl įmonės valdymo organų sprendimų turtas bÅ«tų tyčia paslėptas, iÅ¡Å¡vaistytas ar pasisavintas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas praÅ¡ymas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

             Atsakovas A. P. praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas patyrė 998,25 Eur atsiliepimo į atskiruosius skundus suraÅ¡ymo iÅ¡laidų. Vadovaudamasis 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų 8.16 punktÄ , atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , medžiagos apimtį ir kt., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis atsakovui priteistina maksimali už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ ir suraÅ¡ymÄ suma - 294,04 Eur.             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Priteisti atsakovo A. P. (a. k. 37807051064) naudai iÅ¡ apeliantų bankrutavusio žemės Å«kio kooperatyvo „Viridis Group“ (į. k. 302673087) bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto centras“ administravimo lėšų ir D. Å . (a. k. 37507160975) po 147,02 Eur (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 2 ct), bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                                 Konstantinas Gurinas