2022-04-06 Nr. AB-8288-3-62-3-03087-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1848-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03087-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. E. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. A. E. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. E. E. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33927 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 6K-1672 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis, priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, todėl jam kilo pavojus kilmės šalyje. Pareiškėjas teigė, kad jo asmeninė patirtis, patirti grasinimai sudarė pagrindą jam suteikti prieglobstį. Pareiškėjas kilmės šalyje patyrė persekiojimą ir diskriminaciją, negalėjo jaustis saugus, (duomenys neskelbtini) teisės kilmės šalyje nebuvo nei ginamos nei saugomos.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, išsiųsti jį į kilmės šalį. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko, jį apskundė, tačiau Komisija pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės pateikdama tik sutrumpintus deklaratyvius motyvus.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtino, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas, o pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes teko atsakovui, ir tokia našta neturėjo būti perkelta tik pareiškėjui. Pareiškėjas išdėstė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo pasilikti kilmės šalyje ir kilo grėsmė jo saugumui, gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu, taip pat nurodė, jog atsakovas nesurinko naujausių, aktualiausių duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas tyrimo metu neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, todėl priskiriamas prie padidintos rizikos asmenų profilio, pareiškėjui grįžus į kilmės šalį yra tikimybė, kad jo teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

6. Pareiškėjas nurodė, jog pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas buvo nepagrįstas ir neproporcingas. Pareiškėjas praeityje nebuvo pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, ar siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų, todėl, pareiškėjo vertinimu, 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas buvo neproporcingas, taip pat turėtų būti įvertintas ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminas, jį keičiant.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė priklausymu (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, todėl jam teko bėgti nuo (duomenys neskelbtini) žiaurumų, nutaikytų į (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas kaip savo asmeninę neigiamą patirtį nurodė tai, kad jis (duomenys neskelbtini) miesto restorane, dirbdamas, turėjo slėpti, jog yra (duomenys neskelbtini), nes kitaip niekas nevalgytų maisto iš (duomenys neskelbtini) rankų. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) negrasino, bet jis jautė grėsmę dėl (duomenys neskelbtini) bendro nusiteikimo prieš (duomenys neskelbtini), jam taip pat reikėjo gydymo dėl (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) gydytojai suteikė tik 15 proc., jog operacija pavyks.

9. Atsakovas teigė, jog nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, jam nekiltų reali individualaus persekiojimo grėsmė grįžus į kilmės šalį. Pareiškėjo teikiama situacija, atsakovo vertinimu, susijusi su bendra situacija kilmės valstybėje. Atsakovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) nebevaldo jokių teritorijų (duomenys neskelbtini), neturi galimybių atvirai veikti teritorijoje, vien priklausymas (duomenys neskelbtini) grėsmės nekelia. Atsakovas pareiškėjo deklaruojamą baimę vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, todėl nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Atsakovas taip pat nenustatė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kiltų realios ir individualios grėsmės tikimybė, todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjas neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

10. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo kilmės šalyje, gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) gubernijoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas neatitiko ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

11. Atsakovas pažymėjo, jog surinko bei įvertino visą aktualią, su pareiškėjo individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją ir nenustatė pagrįstos tikimybės pareiškėjui būti persekiojamam (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), susidūrė su realia persekiojimo rizika. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas kilmės valstybėje turėjo darbą, o tai, jog iš jo rankų niekas nevalgytų jeigu šis prisipažintų, kad yra (duomenys neskelbtini), vertino kaip subjektyvią pareiškėjo nuomonę, nepagrįstą jokiais objektyviais įrodymais.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, neturėjo jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kėlė nelegalios migracijos grėsmę, jo prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos Sprendimo dalį, o kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2021 m. liepos 28 d., o 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, motyvuodamas tuo, kad patyrė persekiojimą, nes priklausė (duomenys neskelbtini), todėl jam kilmės šalyje nesaugu. Pareiškėjas nurodė, jog paliko savo žmoną, tikėjosi geresnio ir saugaus gyvenimo Europos Sąjungoje. 2021 m. spalio 19 d. apklausos metu pareiškėjas teigė, jog gyveno (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) rajone, dirbdamas (duomenys neskelbtini) mieste, restorane, turėjo slėpti savo tautybę. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) turėjo slėpti savo identitetą, negalėjo dirbti, o (duomenys neskelbtini) žudė vien dėl priklausymo (duomenys neskelbtini). Kaip kitą išvykimo iš kilmės šalies priežastį, pareiškėjas nurodė tai, kad jis su žmona 8 metus (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas tikisi Europos Sąjungoje gauti medicininę pagalbą, išgyti. Pareiškėjo žmonos tėvai skatino juos išsiskirti.

15. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam 5 metus nuo išsiuntimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo dienos. Pareiškėjas Sprendimą skundė ikiteismine tvarka, Komisija nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatomis, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalyje įtvirtintomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V‑131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

17. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus bei pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Teismas nenustatė aplinkybių, jog prieš pareiškėją būtų imtasi persekiojimų veiksmų, jo baimė sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu ir prielaidomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nevaldė jokių teritorijų, jų veikla apėmė tik atsitiktinius išpuolius, pareiškėjas nepagrindė „pagrįstos baimės“ kriterijaus. Teismas nurodė, jog atsakovas įvertino situaciją pareiškėjo kilmės šalyje, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei.

18. Teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl grėsmės, kurią sukelia pareiškėjo žmonos giminaičiai, siekiantys prievarta nutraukti santuoką, nevertinamos kaip "konvencinės“ sąlygos prieglobsčio suteikimui. Teismas, įvertinęs Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. duomenis apie (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, teismas nenustatė. Teismas taip pat sprendė, jog nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo siekį gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą, pažymėjo, jog tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygojo tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, nes ekonominio – socialinio pobūdžio priežastys neprilygo „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų).

20. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas įvertino, kad Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos taikyti terminą maksimaliam atvykimui. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

21. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

22. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju, kai Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

23. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

25. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas EŽTT suformuotą praktiką, Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėjas nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas, pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik pareiškėjui. Pareiškėjas pateikė naujausius duomenys, iš kurių matyti, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karto veiksmai ir jie yra nukreipti į civilius asmenis, (duomenys neskelbtini).

26. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą bei praktinį veikimą. Pareiškėjas teigia, jog situacija (duomenys neskelbtini) nuolat blogėja, o išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) pasidarė kasdienybe. Atsakovas remiasi EPPB puslapyje pateikiama informacija, tačiau pareiškėjas pažymi, kad duomenys nėra aktualūs. Taip pat klausimas, ar kilmės valstybėje yra pakankamai saugu, turi būti analizuojamas ne tik ir ne tiek pagal tarptautinių organizacijų skelbiamus duomenis, o remiantis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei 1984 metų Konvenciją prieš kankinimus, nes tik tokiu būdu egzistuoja realus pagrindas tikėtis, jog grąžintas į kilmės šalį prieglobsčio prašytojas nepatirs netinkamo elgesio. (duomenys neskelbtini) kaip visuomenės grupė susidūrė su persekiojimu, smurtu, diskriminacija, dėl ko pareiškėjui gali kilti pagrįsta baimė susidurti su smurtu. Pareiškėjas teigia, jog jis kaip (duomenys neskelbtini) gali patirti didelę žalą ir tiesioginį smurtą, nes paskutiniu metu išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) itin suaktyvėjo, o pasikėsinimai į juos vykdomi kryptingai, todėl (duomenys neskelbtini) kilmės šalyje gyventi saugiai nėra galimybių.

27. Pareiškėjas nurodo, kad abejotinos atsakovo išvados dėl nesuteiktos papildomos apsaugos. Bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Naujausi duomenys patvirtina apie pareiškėjui gresiantį individualų pavojų. Atsakovas tikėtinai neindividualizavo pareiškėjo atvejo ir naujausios informacijos netaikė Pareiškėjo nurodytiems motyvams, jų nepalygino su naujausia kilmės valstybės informacija. Karinis konfliktas (duomenys neskelbtini) trunka jau ilgą laiką, dėl to pareiškėjo kilmės šalyje yra itin daug pabėgėlių, bet (duomenys neskelbtini) neužtikrina savo piliečių apsaugos, todėl pareiškėjas pagrįstai prašė suteikti jam tarptautinę apsaugą.

28. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, Sprendimas turi būti panaikintas visas, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjui pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikti pagrįstai. Pareiškėjo atveju buvo atliktas perspektyvinis vertinimas siekiant nustatyti, ar jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, bei pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Tariamas pareiškėjo persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Pareiškėjas pagrįstai išsiųstas iš Lietuvos Respublikos ir jam nustatytas draudimas atvykti, nes jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, dėl pareiškėjo elgesio kilo nelegalios migracijos grėsmė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

34. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

36. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

37. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

38. Byloje nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį pagrindinis motyvas – dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei pareiškėjas kilmės šalyje patyrė persekiojimą ir diskriminaciją. Pareiškėjas dirbdamas restorane turėjo slėpti faktą, jog yra (duomenys neskelbtini), nes kitaip jo iš jo rankų teikto maisto niekas nevalgytų. Pareiškėjas taip pat negalėjo jaustis saugus dėl Islamo valstybės keliamos grėsmės (duomenys neskelbtini). Kaip papildomą motyvą pareiškėjas nurodė ir tai, kad norėtų gauti geresnių medicininių paslaugų, išgyti nuo (duomenys neskelbtini).

39. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime, vadovaujantis 2021 m. EPPB ataskaita, nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) gubernija) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, nurodo, kad pareiškėjas rėmėsi tik bendro pobūdžio pasakojimu apie jam galimai gresiančio persekiojimo baimę. Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad nors pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatytas persekiojimas – nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) gubernijoje, (duomenys neskelbtini)) gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto ar pareiškėjo grįžimo į kilmės šalį atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

41. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualiausią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas, ar kiltų kokia nors grėsmė.

42. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę – pareiškėjo pateiktos aplinkybės (baimė darbo metu būti (duomenys neskelbtini), noras geresnių medicininių paslaugų) nesąlygojo persekiojimo realumo ir prieglobsčio suteikimo būtinumo.

43. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

44. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. A. E. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė