88b41288-df79-46ca-82e5-e71650492e93 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. 1-230-406/10Teismo proceso Nr. 3-62-3-880-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 24, 15.2.2, 15.2.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    2011 m. vasario 7 d. KaunasKauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teisėjų Astos Urbonienės ir Dainos Kukalienės,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S.,vertėjai Marinai Treščenkinai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas V. S. praÅ¡o panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 19 d. sprendimÄ Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1677-2047, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ , įpareigoti atsakovÄ priimti sprendimÄ teikti jam antrinę teisinę pagalbÄ ir priteisti 2000 Lt turtinę bei 3000 Lt neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2010 m. gegužės 13 d.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimÄ , kuriuo atsisakė teikti jam antrinę teisinę pagalbÄ , motyvuodama, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai nepagrįsti, o atstovavimas byloje dėl proceso atnaujinimo bÅ«tų neperspektyvus. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, jis pakartotinai kreipėsi į tÄ pačiÄ tarnybÄ , praÅ¡ydamas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje, skundžiant šį priimtÄ sprendimÄ bei dėl Å¡iuo sprendimu susijusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus tarnyba nagrinėti šį praÅ¡ymÄ persiuntė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri 2010 m. birželio 19 d. sprendimu nusprendė atsisakyti teikti teisinę pagalbÄ , nurodydama visiÅ¡kai analogiÅ¡kus motyvus, paminėtus Vilniaus tarnybos sprendime. PareiÅ¡kėjas su atsakovo sprendimu nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti. Tam, kad teisme galėtų tinkamai apginti savo teises bei teisėtus interesus, parengti teismui procesinius dokumentus, jam buvo reikalinga advokato pagalba.

Atsakovas pagal jo praÅ¡ymÄ atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , motyvuodamas tuo, kad reikalavimas teismui yra nepagrįstas, o atstovavimas byloje yra neperspektyvus, tačiau, jo manymu, tokie motyvai visiÅ¡kai nepagrįsti, nes ar reikalavimas pagrįstas, gali nuspręsti tik teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės. Teigia, kad neteisėtais veiksmais jam padaryta ir priteistina 2000 Lt turtinė žala, kuriÄ sudaro jo turėtos iÅ¡laidos sprendžiant ginÄÄ teisminėse ir ikiteisminėse institucijose nuo 2007 m.

Be to, savo veiksmais atsakovas padarė ir 3000 Lt neturtinę žalÄ , nes jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sÄ lygomis, patirti kančias, neturėti elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresijÄ , buvo nuolat psichologiÅ¡kai traumuojamas, jo galimybės buvo ribojamos daugiau, nei numatyta įstatyme. Nuo reikalavimo įpareigoti atsakovÄ skirti jam antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje dėl 2010 m. gegužės 13 d. Vilniaus VGTPT sprendimo apskundimo atsisako ir Å¡ioje dalyje bylÄ Â praÅ¡o nutraukti, kadangi Vilniaus 2 apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2654-121/2010 ir iÅ¡sprendė 2010 m. gegužės 13 d.

Vilniaus VGTPT sprendimo teisėtumo klausimÄ . PraÅ¡o skundÄ patenkinti. Atsakovas atsiliepimu į skundÄ (b. l. 26-28) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Vilniaus Tarnyba pagrįstai atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ dėl proceso atnaujinimo Marijampolės rajono apylankės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, todėl pagrįstai sprendimu Nr. TP-2(2.2)-10-N-1677-2047 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui. Nesant neteisėtų veiksmų, turtinės ir neturtinės žalos priteisimas negalimas.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1677-2047 panaikinimo.Å iuo ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta teikti V. S. antrinę teisinę pagalbÄ , atsakovui motyvuojant tuo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl pagrįsto Vilniaus VGTPT 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo apskundimo yra nepagrįstas, o atstovavimas byloje bÅ«tų neperspektyvus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ fiziniams asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau VGTPÄ®).

Taigi, Å¡io įstatymo pagrindinis tikslas - padėti fiziniams asmenims, kurie patys nepajėgÅ«s už savo lėšas pasisamdyti advokatÄ , gauti tinkamÄ teisinę pagalbÄ . Ä®statymų leidėjas suteikdamas teisę teisinės pagalbos tarnybai vertinti pirminį reikalavimo pagrįstumÄ , tuo pačiu siekia užkirsti keliÄ ir gynybos besikreipiančių asmenų piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . VGTPÄ® 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, kurie nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiÅ¡kumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiÅ¡kumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais.

VGTPÄ® 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu praÅ¡ančio suteikti tokiÄ pagalbÄ asmens reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1p.), jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.). Kiekviena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių yra savarankiÅ¡kas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas atsisakyti asmeniui suteikti praÅ¡omÄ teisinę pagalbÄ . Kadangi atsakovas savo sprendimÄ grindžia paminėtomis įstatymo nuostatomis, todėl Å¡ioje administracinėje byloje yra bÅ«tina patikrinti jų taikymo pagrįstumÄ .

Pagal VGTPÄ® 2 straipsnio 3 dalį, antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesÄ , atstovavimas iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokiÄ tvarkÄ nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Asmens teisė gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nėra absoliuti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ (Ä®statymo 9 str.), sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡tyrusi ir įvertinusi, ar pareiÅ¡kėjas atitinka VGTPÄ® 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas sÄ lygas, o taip pat, ar nėra Å¡io įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų sÄ lygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama.

Taigi, vertinti, ar nėra VGTPÄ® 11 straipsnio 6 dalyje nustatytų sÄ lygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Å¡io įstatymo tikslus ir laikantis Å¡io įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų. Kolegija pažymi, kad akivaizdus reikalavimo nepagrįstumas, kaip pagrindas antrinei teisinei pagalbai neteikti, yra pateikto praÅ¡ymo (jo turinio) vertinimo kategorija.

Tokiam vertinimui atlikti reikalinga asmens teikiama informacija, kuri labai akivaizdžiai parodo praÅ¡ymo nepagrįstumÄ , ir tai turi bÅ«ti nurodyta sprendime neteikti antrinės teisinės pagalbos. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2010 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2654-121/2010 priėmė sprendimÄ , kuriuo panaikino 2010 m. gegužės 13 d. Vilniaus VGTPT sprendimÄ Nr. (1.9)-S-1317-10 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b.l.47-50).

Nors iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO 3 duomenų bazės matyti, kad minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs (2010 m. spalio 26 d. LVAT gautas apeliacinis skundas), tačiau pats administracinės bylos iÅ¡nagrinėjimo faktas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir 2010 m. gegužės 13 d. Vilniaus VGTPT sprendimo panaikinimas patvirtina, kad atsakovui  Kauno VGTPT atsisakius teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui V. S. administracinėje byloje, ginčijant minėtÄ VGTPT sprendimÄ Nr. (1.9)-S-1317-10, pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos, o Å¡ios bylos (ir pareiÅ¡kėjo atstovavimo joje) neperspektyvumas ir reikalavimo nepagrįstumas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų taikymo prasme, kaip tai nurodyta skundžiamame atsakovo sprendime, buvo skubotas, pripažintas nepagrįstai ir neteisėtai.

Spręstina, kad toks atsakovo formalus teisės aktų taikymas nesiderina su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi, o tokioje teisinėje situacijoje ginčijamame sprendime atsakovo nurodyti argumentai negali bÅ«ti laikomi pagrindu pripažinti reikalavimÄ nepagrįstu ir atstovavimÄ byloje neperspektyviu. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi asmens praÅ¡ymÄ teikti jam antrinę teisinę pagalbÄ , pagal savo kompetencijÄ turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimÄ tuo aspektu, ar asmens nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymo (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sÄ lygas, kurios yra teisiÅ¡kai bÅ«tinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.

Jeigu nepakanka duomenų nustatyti reikalavimo pagrįstumÄ , tokiÄ teisę turi advokatas, paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui. VGTPÄ® 23 str. suteikia teisę nuspręsti dėl atstovavimo perspektyvumo ir po sprendimo suteikti teisinę pagalbÄ priėmimo. Kolegijos nuomone, dažnai tik advokatas, susipažinęs su byla, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visas teisines ir faktines aplinkybes, atlikęs iÅ¡samiÄ teisinę analizę, gali pasisakyti dėl pareiÅ¡kėjo pageidaujamų kelti reikalavimų turinio pagrįstumo, teisėtumo, siekiamo rezultato tikimybės ir atstovavimo byloje perspektyvumo.

Dėl nurodytų argumentų Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1677-2047, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ , naikintinas.Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2000 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuomet ji padaroma valdžios institucijų ar jų darbuotojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, kÄ reglamentuoja CK 6.271 straipsnis.

Kaip ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, byla Nr. A146-614/2010), valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 53 str. 2 d.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, atsakovui pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovo neteisėtais veiksmais jam padaryta 2000 Lt turtinė žala, kuriÄ sudaro jo turėtos iÅ¡laidos sprendžiant ginÄÄ teisminėse ir ikiteisminėse institucijose nuo 2007 m. Pabrėžtina, kad ginčo atveju faktinis pagrindas (neteisėti atsakovo veiksmai), iÅ¡ kurio kildinama žala, nustatytas, tačiau iÅ¡laidos, pareiÅ¡kėjo manymu sudarančios turtinės žalos dydį, objektyviai neįrodytos, yra abejotinos kilmės ir nesietinos su neteisėtais atsakovo veiksmais.

Nesant bent vieno iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas. 4 Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nenustačius turtinės žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, V. S. nurodytos iÅ¡laidos, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomos pareiÅ¡kėjo turtine žala.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti ir 3000 Lt neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos sÄ vokÄ apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.PareiÅ¡kėjas savo patirtÄ neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, priimant nepagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo atsisakyta suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ , jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sÄ lygomis, patirti kančias, neturėti elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresijÄ , buvo nuolat psichologiÅ¡kai traumuojamas, jo galimybės buvo ribojamos daugiau, nei numatyta įstatyme.

Å ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė.Materialios (piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). AnalogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje (pvz.:

LVAT Administracinė byla Nr. A146-1337/2010) laikomasi pozicijos, jog atitinkamais atvejais nustatymas teismo sprendimu, jog valdžios institucija pažeidė atitinkamus teisės aktus, yra pakankama kompensacija atlyginti neturtinę žalÄ už asmens patirtus nepatogumus dėl teisės aktus pažeidžiančių valdžios institucijos veiksmų. Pagrindas priteisti neturtinę žalÄ atsiranda tada, kai padaroma iÅ¡vada, jog atitinkami iÅ¡gyvenimai virÅ¡ijo įprastinių iÅ¡gyvenimų ribas. Teisėjų kolegija sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad nepagrįsto sprendimo priėmimas galėjo sukelti jam neigiamas emocijas ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Kitus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos kompensavimo teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus, nes susieti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes - egzistavimÄ kankinimo sÄ lygomis, patirtas kančias, neturėjimÄ elementarių buities patogumų - su atsakovo veiksmais ir ginčijamu sprendimu ginčui aktualiu laikotarpiu nėra jokio faktinio pagrindo. Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet tik žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai, kurie yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Darytina iÅ¡vada, kad ginčo atveju teismo nustatytas pažeidimas, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas galimai patyrė emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau įvertinus pažeistų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus, negali bÅ«ti vertinamas pinigais. 5 Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismo pripažinimas, jog atsakovo neteisėti veiksmai, atsisakant suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ sprendime nurodytais motyvais (neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymÄ ) yra adekvati satisfakcija už Å¡iuos pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus.

Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl pinigais iÅ¡reikÅ¡to neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas. PareiÅ¡kėjas atsisako nuo reikalavimo įpareigoti atsakovÄ skirti jam antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje dėl 2010 m. gegužės 13 d. Vilniaus VGTPT sprendimo apskundimo ir šioje dalyje bylÄ Â praÅ¡o nutraukti, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2654-121/2010, kurioje iÅ¡sprendė 2010 m. gegužės 13 d.

Vilniaus VGTPT sprendimo teisėtumo klausimÄ . Atsisakymas priimtinas, Å¡i bylos dalis nutrauktina (ABTÄ® 101 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo  straipsnio dalies punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. birželio 19 d. sprendimÄ Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1677-2047, kuriuo atsisakyta teikti V. S. antrinę teisinę pagalbÄ .Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ skirti V.

S. antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje dėl 2010 m. gegužės 13 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskundimo nutraukti. SkundÄ dėl 2000 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .. Teisėjai                                                                                Gintaras Čekanauskas                 Asta Urbonienė                 Daina Kukalienė