Legislator Case Law & Legislation
88b3d2c1-f5f5-419f-bb4e-0fedc56c1940 AI generated

88b3d2c1-f5f5-419f-bb4e-0fedc56c1940 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 88b3d2c1-f5f5-419f-bb4e-0fedc56c1940
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                   Civilinė byla Nr. 2-2481/2013                                         Procesinio sprendimo kategorija 126.8                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „DAIK“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4113-345/2013 pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atsakovui bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Avere“ dėl įpareigojimo suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ , trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Faulana“.

Legislator headnote

AI generated

88b3d2c1-f5f5-419f-bb4e-0fedc56c1940 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas UAB „DAIK“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti BUAB „Faulana“ administratorių UAB „Avere“ suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ Å¡iais klausimais: nustatyti BUAB „Faulana“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkÄ ir kainas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                   Civilinė byla Nr. 2-2481/2013                                         Procesinio sprendimo kategorija 126.8                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „DAIK“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4113-345/2013 pagal pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atsakovui bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Avere“ dėl įpareigojimo suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ , trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Faulana“.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas UAB „DAIK“ 2013-04-17 kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė įpareigoti BUAB „Faulana“ administratorių UAB „Avere“ suÅ¡aukti BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimÄ Å¡iais klausimais: nustatyti BUAB „Faulana“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkÄ ir kainas. Nurodė, kad 2012-11-28 vyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame nutarimais patvirtintos BUAB „Faulana“ priklausančio turto pardavimo tvarka ir kainos.

Kreditorių susirinkimas taip pat nutarė neperėmus turto įkaito turėtojui, jei įkeistas turtas nebuvo parduotas, įmonei priklausantį turtÄ parduoti tiesioginių derybų bÅ«du už pasiÅ«lytÄ didžiausiÄ kainÄ , bet ne mažiau kaip už Priede Nr. 2 nurodytÄ tiesioginio pardavimo kainÄ , taigi nutarta, kad turtas nebus parduotas iÅ¡ varžytynių, tačiau kreditorių susirinkimas nepatvirtino turto pardavimo tiesioginių derybų bÅ«du tvarkos, todėl turtas gali bÅ«ti parduotas ne už didžiausiÄ Ä¯manomÄ kainÄ . 2013 m. kovo 15-19 dienomis buvo atliktas dalies BUAB „Faulana“ priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas, pagal kurį turtas įvertintas didesne nei 2012-11-28 susirinkime patvirtinta turto kaina, todėl bÅ«tina iÅ¡ naujo nustatyti didesnę turto pardavimo kainÄ , kuri atitiktų visų kreditorių interesus.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į bankroto administratorių su praÅ¡ymu suÅ¡aukti pakartotinį kreditorių susirinkimÄ , tačiau administratorius jo netenkino motyvuodamas tuo, kad UAB „DAIK“ kreditorinis reikalavimas sudaro mažiau nei 10 procentų visų kreditorinių reikalavimų sumos, todėl jis neturi kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo teisės. PareiÅ¡kėjo nuomone, administratorius pažeidė bankroto proceso tikslus ir esmę. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo UAB „DAIK“ pareiÅ¡kimÄ atmetė.

Nurodė, kad Å¡iuo atveju administratorius pagrįstai netenkino kreditoriaus praÅ¡ymo suÅ¡aukti BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimÄ ir toks atsisakymas neprieÅ¡tarauja bankroto proceso paskirčiai ir tikslui, nes pareiÅ¡kėjo kreditorinis reikalavimas sudaro mažiau nei 10 procentų visų BUAB „Faulana“ patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (Ä®BÄ® 22 str. 3 d.). Pažymėjo, kad įmonės turto pardavimo kainÄ tvirtina kreditorių susirinkimas ir teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedÅ«ros prieÅ¡ tvirtinant Å¡ias kainas, todėl teisė spręsti dėl Å¡ios procedÅ«ros tikslingumo paliekama kreditoriams.

Teismas sprendė, jog turto rinkos vertę lemia ne turto vertintojų iÅ¡vados, o parduodamo turto paklausa, tai yra už kokiÄ pinigų sumÄ turtas galėtų bÅ«ti parduotas. Kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta mažiausia galima Å¡io turto pardavimo kaina, tačiau maksimali kaina nebuvo įvardinta. Nustačius nepagrįstai aukÅ¡tÄ nekilnojamojo turto kainÄ , kuri visiÅ¡kai neatitiktų turto tikrosios vertės, bÅ«tų pažeisti bankroto proceso efektyvumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principai, be to, tai bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nepateisinama.

Remdamasis Å¡iais argumentais, teismas sprendė, jog Å¡iuo atveju nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, kad nustatyta įkeisto turto kaina yra neprotingai maža ar pažeidžia kreditorių interesus. Å alys patvirtino, jog BUAB „Faulana“ priklausantis turtas nei pirmosiose, nei antrosiose varžytinėse nebuvo parduotas, iÅ¡skyrus vienÄ nebrangų turto objektÄ , turtu iki Å¡iol niekas nesidomėjo, todėl teismas sprendė, jog Å¡iuo atveju BUAB „Faulana“ priklausančiam parduodamam turtui rinkoje nėra paklausos, dėl ko kreditorių susirinkimas gali spręsti dėl parduodamo turto kainos ir tvarkos.

Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas patvirtino BUAB „Faulana“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo bÅ«dÄ â€“ turto pardavimÄ tiesioginių derybų bÅ«du, suteikdamas bankroto administratoriui galimybę pačiam spręsti dėl kiekvieno turto objekto pardavimo detalios tvarkos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo pažeisti kreditorių lygiateisiÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo principai, o BUAB „Faulana“ priklausantis nekilnojamas turtas nebus parduotas už maksimaliai didžiausiÄ kainÄ vien tik dėl to, jog nenustatyta detali tiesioginių derybų parduodamo turto pardavimo tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas UAB „DAIK“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti BUAB „Faulana“ administratorių UAB „Avere“ suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ Å¡iais klausimais: nustatyti BUAB „Faulana“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkÄ ir kainas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas.

Ä®BÄ® 22 straipsnio nuostata, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, neužkerta kelio kreditoriams, kurių reikalavimų suma sudaro mažiau kaip 10 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, kreiptis į administratorių dėl kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo. BUAB „Faulana“ administratorius, gavęs UAB „DAIK“ praÅ¡ymÄ , privalėjo jį svarstyti ir nurodyti savo sprendimo motyvus, o ne formaliai atmesti tuo pagrindu, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas per mažas.

Kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, o administratorius privalo ginti visų kreditorių interesus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p., 21 str. 2 d. 1 p.). Iš šių nuostatų matyti, kad visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų finansinių reikalavimų dydžio, turi teisę kreiptis dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo.

2. Teismas neteisingai sprendė, jog turto vertės nustatymas prieÅ¡ pardavimÄ neturi reikÅ¡mės. Neteisingas pradinės turto vertės nustatymas (per mažos ar per didelės), turi lemiamos įtakos galutinei turto pardavimo kainai. Skelbdamas apie turto pardavimÄ , administratorius nurodo tik jo pavadinimÄ ir įsigijimo tvarkÄ . Jei pirkėjo siÅ«loma kaina yra per maža, administratorius tokį pasiÅ«lymÄ atmeta, o turtas gali bÅ«ti parduodamas tik tada, kai siÅ«loma kaina yra didesnė už kreditorių nustatytÄ kainÄ .

Tokiu atveju yra ypač svarbu, kad pirkėjas nežinotų apie minimaliÄ turto pardavimo kainÄ , nes tuomet bÅ«tų pasiÅ«lyta tik Å¡iek tiek didesnė kaina. Taigi teismas neatsižvelgė į tai, kad minimali turto pardavimo kaina yra ir faktiÅ¡kai parduoto turto kaina. Nustačius per maÅ¾Ä minimaliÄ kainÄ , padaroma žala kreditoriams, nes gautų lėšų nepakaks visų finansinių reikalavimų patenkinimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bÅ«tent didžiausiÄ kreditorinį reikalavimÄ turintis kreditorius BAB bankas ,,Snoras“ nustatė minimaliÄ parduodamo turto kainÄ , kurios užtektų tik jo įkeitimu užtikrinto kreditorinio reikalavimo patenkinimui.3.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorių susirinkimas minimaliÄ turto pardavimo kainÄ nustatė vadovaudamasis UAB ,,Krivita“ vertinimo ataskaita, kuri Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos sprendimu buvo pripažinta neatitinkanti įstatymo reikalavimų.

4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo nustatyta turto pardavimo tvarka (apie turto pardavimÄ skelbiama tik 2 kartus per mėnesį laikraÅ¡tyje ,,Alio reklama“) yra visiÅ¡kai neefektyvi, dėl to turto nepavyksta parduoti. BÅ«tina nustatyti naujÄ turto pardavimo tvarkÄ , kuri užtikrintų pardavimo proceso operatyvumÄ , bÅ«tų naudingesnė ir padėtų kuo plačiau informuoti potencialius pirkėjus (skelbti didžiausiuose dienraščiuose, specialiuose leidiniuose, internete ir t.t.).Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta.

IV. Apeliacinio teismo argumentai Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.).

Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Ä®monių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io specialiojo įstatymo nuostatoms. Taigi Ä®BÄ® normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetÄ jų konkurencijos atveju.Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad bankroto proceso tikslas yra kaip įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedÅ«ras – tenkinti kreditorių reikalavimus likviduojant įmonės turtÄ .

Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į bankroto proceso ypatumus, siejamus su įmonių bankroto teisės instituto esme bei tikslais, o taip pat į tai, kad Å¡ie tikslai gali bÅ«ti įgyvendinti tik tuomet, jeigu bankroto procedÅ«ros bus vykdomos griežtai laikantis proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo bei skaidrumo principų, kurie Ä®BÄ® yra užtikrinti tiksliai reglamentavus Å¡io proceso dalyvių teises bei pareigas, jų įgyvendinimo tvarkÄ , pagrįstÄ visų kreditorių lygybės, skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyros principu, nustatant tikslius ir glaustus terminus atskiroms bankroto procedÅ«roms atlikti.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises įgyvendina dalyvaudami kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Apeliantas teisingai teigia, kad pagal Ä®BÄ® 21 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, o pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 14 punktÄ administratorius privalo ginti visų kreditorių interesus. Tačiau akivaizdu, kad kreditoriai, o taip pat ir apeliantas, jiems suteiktomis teisėmis turi naudotis ne savo nuožiÅ«ra, bet tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų procedÅ«rų ir atsižvelgiant į prieÅ¡ tai paminėtus bankroto proceso tikslus, principus bei jomis nepiktnaudžiauti.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pagal Ä®BÄ® 22 straipsnio 3 dalį po pirmojo kreditorių susirinkimo kitus susirinkimus Å¡aukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas.

Reikalauti suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ turi teisę kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Ä®statyme iÅ¡vardydamas asmenis, turinčius teisę suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ , įstatymų leidėjas iÅ¡samiai nustato Å¡iuos asmenis, nesuteikdamas kitiems asmenims tokios teisės. Kitose Å¡io įstatymo teisės normose iÅ¡imčių dėl Å¡ios normos taikymo nenumatyta. Dėl to aptariama teisės norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama iÅ¡plečiant sÄ raÅ¡Ä asmenų, kurie įstatyme neįvardyti kaip turintys teisę suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ .

Pagal įstatymÄ kreditorius, turintis ne mažiau kreditorinių reikalavimų kaip 10 procentų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi tik teisę reikalauti suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ , t. y. iniciatyvos teisę kreiptis į asmenis, turinčius teisę savarankiÅ¡kai suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ . Tokiu bÅ«du užtikrinamas bankroto proceso operatyvumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių, neturinčių 10 procentų visų kreditorių reikalavimų sumos, tokiu apribojimu teisės nėra pažeidžiamos, nes jie gali dalyvauti kreditorių susirinkimuose, gauti visÄ reikiamÄ informacijÄ , o, manydami, kad jų teisės ir interesai yra pažeidžiami, praÅ¡yti teisminio bankroto proceso teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007;

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1821/2012; 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2013 ir kt.). Taigi darytina iÅ¡vada, kad apeliantas be pagrindo plečiamai aiÅ¡kina Ä®BÄ® nuostatas, nes bankroto procedÅ«ros vykdomos ir kreditoriai savo teisėmis naudojasi griežtai Ä®BÄ® reglamentuota tvarka (CPK 185 str.).Nagrinėjamu atveju apelianto kreditorinis reikalavimas sudaro 40 424,84 Lt, t. y. mažiau nei 10 procentų visų BUAB „Faulana“ patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (15 632 428,32 Lt), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Å¡is kreditorius neturi subjektinės teisės kreiptis į teismÄ dėl kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo (Ä®BÄ® 22 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl atskirÄ jį skundÄ atmeta, nenagrinėdamas ir nepasisakydamas dėl kitų jame nurodytų argumentų, susijusių su BUAB „Faulana“ priklausančio turto pardavimu, kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės (CPK 263 str. 1 d., 338, 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, kad kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, 2012-11-28 pakartotinio BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo nutarimų dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų patvirtinimo, dėl kurių iÅ¡ esmės nesutinka kreditorius, teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas kitoje byloje Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. 2-960-345/2013).Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaAlė Bukavinienė