88b260b0-6541-4635-9d40-9880907df9d1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-3644-803/2015                                                   Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00077-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.1.; 2.1.1.3.2.; 3.2.3.9.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,sekretoriaujant Irmai Dzindzelėtaitei, dalyvaujant ieškovų atstovams advokatei Kristinai Račaitei, G.

V., R. V., atsakovo atstovui advokatui Sauliui Avižai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pradėtÄ pagal ieÅ¡kovų M. T. D., Z. M., G. M. ieÅ¡kinį dėl įsiskolinimo ir periodinių iÅ¡mokų priteisimo iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono žemės Å«kio bendrovės „Vanaginė“. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad M. T. D., Z. M. ir G. M. nuosavybės teise valdo 0,6000 ha bendro ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) D.

R. k. v., esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai nurodytÄ Å¾emės sklypÄ valdo nuosavybės teise 1998 m. spalio 5 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo Nr. 41-4754 atkurti jiems nuosavybes teises pagrindu (G. M. žemės sklypo dalį paveldėjo pagal testamentÄ ). Žemės sklypas, į kurį buvo atkurtos ieÅ¡kovų nuosavybės teisės yra užstatytas atsakovui Vilniaus rajono žemės Å«kio bendrovei „Vanaginė“ priklausančiais statiniais. IeÅ¡kovai visiÅ¡kai negali naudotis savo žemės sklypu, nes jis visas naudojamas atsakovo.

Apskrities virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-17937-(41) buvo nustatytas statinių servitutas atsakovo valdomų statinių naudai, taip pat kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis ir servitutas – teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Taigi ieÅ¡kovų žemės sklypas yra tarnaujantis. IeÅ¡kovai savo reikalavimÄ priteisti 23 902,26 eurų reiÅ¡kia keliais pagrindais:

1) reikalavimÄ priteisti 8 954,37 eurų už naudojimÄ si ginčo žemės sklypu grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutu, teigdami, jog atsakovas nuo 1998 m. spalio 5 d. iki 2009 m. lapkričio 18 d. neturėjo jokio teisinio pagrindo naudotis ginčo žemės sklypu, todėl ieÅ¡kovų sÄ skaita praturtėjo 8 954,37 eurų, 2) reikalavimÄ priteisti 13 335,86 eurų už naudojimÄ si ginčo žemės sklypu ieÅ¡kovai grindžia dėl servituto atsiradusiais nuostoliais per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d.

Taip pat ieÅ¡kovai reikalauja priteisti 1 612,03 eurų periodinę kompensacijÄ už naudojimÄ si žemės sklypu, kuri atlygintų praradimus dėl nustatyto servituto bei kompensuotų nekilnojamojo turto mokestį. Nurodė, kad nėra praleidę senaties termino, nes ieÅ¡kovų teisių pažeidimas truko kiekvienÄ dienÄ , todėl reikalavimui dėl nepagrįsto praturtėjimo bendrasis 10 (deÅ¡imties) metų senaties terminas taikomas pradedant skaičiuoti nuo 2009 m. lapkričio 18 d. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nėra pagrindo vadovautis nepagrįsto praturtėjimo institutu, nes atsakovas nuosavybės teisę į statinius, stovinčius ant ginčo žemės sklypo, įgijo nuo 1992 m. birželio 11 d., t.y. dar iki 1998 m. spalio 5 d., kai ieÅ¡kovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ .

Taip pat atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovų argumentu, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti pradedama skaičiuoti nuo 2009 m. lapkričio 18 d., nes sistemiÅ¡kai taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalį, CK 1.127 straipsnio 5 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo pradinio reikalavimo pareiÅ¡kimo dienos (2014 m. gruodžio 22 d.), deÅ¡imt metų atgal iki 2004 m. gruodžio 22 d., t.y. atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovai galėtų praÅ¡yti patenkinti jų reikalavimus, atsiradusius po 2004 m. gruodžio 22 d.Atsakovas įrodinėja, jog ieÅ¡kovai klaidingu teisiniu pagrindu skaičiuoja praÅ¡omÄ priteisti 13.335,86 eurų sumÄ , kaip kompensacijÄ už naudojimÄ si žemės sklypu per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d., kuri susideda iÅ¡ 7 180,85 eurų žemės nuomos mokesčio ir 6 155,01 eurų nekilnojamojo turto mokesčio.

Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-454-157/2015, kurios, atsakovo manymu, patvirtino taisyklę, jog ieÅ¡kovams, kurie kaip žemės sklypo savininkai reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl kompensacijos už servitutÄ priteisimo, turi bÅ«ti mokama valstybinės žemės nuomos dydžio kompensacija bei pateikė tokios kompensacijos apskaičiavimo formulę. Ä®rodinėja, jog nagrinėjamoje byloje skaičiuojamas žemės mokesčio tarifas, taikytas nuo 2009 m. iki 2015 m. yra 0,1 proc. nuo vidutinės rinkos žemės vertės. Taip pat atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovų nurodyta žemės sklypo verte.

JÄ ginčydamas pateikė 2015 m. vasario 17 d. gautÄ VÄ® „Registrų centras“ pažymÄ â€žDėl nekilnojamųjų daiktų vidutinių rinkos verčių“, iÅ¡ kurios matyti, kad ginčo žemės sklypo vidutinė vertė 2014 m. buvo 24 241,00 eurų, 2012 m. – 27 832,00 eurų, 2011 m. – 24 038,00 eurų, 2010 m. – 30 989, eurų. Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovams nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieÅ¡kovai yra sumokėję nekilnojamojo turto mokestį už atsakovÄ , ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti 6 155,01 eurų nekilnojamojo turto mokesčio yra laikytinas visiÅ¡kai nepagrįstu.

Be to, ieÅ¡kovai nepagrįstai reikalauja priteisti ir 1 612,03 eurų dydžio periodinę (metinę) kompensacijÄ . Atsakovas remiai 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusia nauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas) redakcija, numatančia, jog „kompensacija už servitutÄ nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas už žemės plotÄ , reikalingÄ Å¡ių pastatų ir statinių eksploatacijai, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra Å¡is žemės sklypas, teritorijoje, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu Å¡alys susitaria kitaip“.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovams už naudojimÄ si servitutu atsakovas turėtų mokėti kompensacijÄ kurios dydis bÅ«tų ne žemės nuomos mokesčio, paskaičiuoto už visÄ ginčo žemės sklypo plotÄ , tačiau tik proporcingÄ dalį žemės nuomos mokesčio, už ginčo žemės sklypo plotÄ , reikalingÄ atsakovo pastatų eksploatacijai. Nurodė, kad jei 2016 m. ginčo žemės sklypo vidutinė vertė iÅ¡liktų tokia pati kaip 2015 m., tai atsakovas turėtų sumokėti ieÅ¡kovams 25,40 eurų dydžio kompensacijÄ už 2016 m.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovai ieÅ¡kinį palaikė.

Naujų esminių aplinkybių nenurodė, jų atstovės baigiamoji kalba prijungta prie bylos. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kinį atsakovas pripažįsta iÅ¡ dalies. PraÅ¡o vadovautis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a : II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, iÅ¡aiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo už naudojimÄ si žeme. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nustatyta, jog ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio plotas 0,6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedo b.l.5,6).

IeÅ¡kovei M. T. D. nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ atsirado Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1998 m. spalio 5 d. priimto sprendimo Nr. 41-4754 pagrindu, o ieÅ¡kovei Z. M. pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1998 m. spalio 5 d. sprendimÄ Nr. 41-4756, kuriais, vadovaujantis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo redakcija, buvo atkurtos nuosavybės teisės į bendrÄ 6,19 ha žemės sklypÄ (dalimis po 1,5 ha), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrityje.

Å is žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise (1,5 ha dalis) taip pat buvo grÄ Å¾intas ir bendrasavininkei A. S., kurios turto įpėdinis ieÅ¡kovas G. M. 2005 m. gegužės 30 d. paveldėjo žemės sklypo dalį, kaip nurodyta paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijime (notarinio registro Nr. PJ-3059) (el. bylos priedo b.l.7-11). Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2009 m. lapkričio 18 d. priėmė įsakymÄ Nr. 17937-41, kuriuo ginčo žemės sklypui (plotas 0,6000 ha) buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) S – 1012 m2 žemės sklypui, kurio kadastro Nr. 4117/0600:590; statinių servitutas (tarnaujantis daiktas) žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. 4117/0600:590; teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), taip pat ir žemės sklypui, kurio kadastro Nr. 4117/0600:590 – 1500 m2 (el. bylos priedo b.l.31,32).

Servitutas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 1992 m. birželio 11 d. priklauso įvairios paskirties statiniai, kurių dalis stovi valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), o likusi statinių dalis – ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (el. bylos priedo b.l.12-29). IeÅ¡kovai 2014 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į atsakovÄ raÅ¡tu pateikdami pasiÅ«lymÄ dėl kompensacijos už naudojimÄ si žemės sklypu.

Pasiūlyme ieškovai nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis vidutinė ginčo žemės sklypo vertė yra 506 000,00 Lt, todėl ginčo žemės sklypo metinis nuomos mokestis nuo nurodytos sklypo vertės sudarytų 20 240 Lt per metus (el. bylos priedo b.l.33-35). Kaip nurodė atsakovas, jis nesutiko su tokia ginčo žemės sklypo nuomos kaina bei taikomu tarifu. Byloje nėra ginčo dėl servituto atlygintinumo, atsakovas iš dalies pripažįsta ieškovo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti 8 954,37 eurų už naudojimÄ si ginčo žemės sklypu nuo 1998 m. spalio 5 d. iki 2009 m. lapkričio 18 d.Kaip pripažįsta patys ieÅ¡kovai, su atsakovu nuo 1998 m. spalio 5 d. iki 2009 m. lapkričio 18 d. nebuvo sudaryta jokių sutarčių dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu, o atkuriant nuosavybės teises žemės servitutas sprendimuose nenumatytas (e.bylos priedo b.l. 8,9). Inter alia, atsakovui priklausantys pastatai stovėjo dar iki sprendimo atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovai žinojo ir turėjo suprasti, kad naudojimasis nuosavybe bus apsunkintas, nes Å¡i aplinkybė buvo akivaizdi. Nuosavybės atkÅ«rimo momentu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis numatė, jog „kaimo vietovėje esanti žemė, kuri nuomos pagrindais yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų Å«kinės–komercinės paskirties pastatų ir statinių (statomų arba pastatytų) eksploatacijai, grÄ Å¾inama natÅ«ra.

Piliečiai, kuriems Å¡i žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra, privalo laikytis pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų“. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ akivaizdu, jog tais atvejais, kai ant grÄ Å¾inamo natÅ«ra sklypo yra statiniai tokia situacija nelaikoma per se neteisėta, o atsiradę skirtingi interesai tarp statinių savininko ir asmens, kuriam grÄ Å¾inta žemė, iÅ¡sprendžiami nustatant Å¡iam asmeniui pareigÄ laikytis pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų.

Tai reiÅ¡kia, jog teisinis statinių naudojimosi pagrindas turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas valstybės ir savivaldybės institucijų pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5, 7, 8, 9 dalis. Ä®statymo leidėjas, siekdamas interesų pusiausvyros tarp statinių savininkų ir asmenų, kuriems grÄ Å¾inta žemė, suderinimo, pakeitė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį (įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 1999 m. birželio 2 d. iki dabar), numatant, kad grÄ Å¾inus natÅ«ra kaimo vietovėje esančiÄ juridiniams asmenims priklausančiais Å«kinės komercinės paskirties pastatais užstatytÄ Å¾emę, Å¡ių pastatų savininkai žemės sklypu, reikalingu pastatų eksploatacijai, naudojasi atlygintinai ir moka žemės savininkui žemės nuomos mokestį, jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip.

Vadinasi, įstatymu buvo apspręstas atlyginimo klausimas už naudojimÄ si žeme, o tarp statinių savininko ir asmens, kuriam grÄ Å¾inta žemė, susiklostę santykiai užmokesčio prasme prilyginami nuomos santykiams. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.242 straipsnio, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovai, jų nuostolių atlyginimui, nes nenustatytas faktinis pagrindas nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti (CPK 178 straipsnis). CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis.

Kaip jau minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutÄ , nes įstatymo leidėjas numatė, jog atsakovas turėtų mokėti žemės savininkui žemės nuomos mokestį, jeigu Å¡alys nesusitaria kitaip. Pažymėtina, kad ir patys ieÅ¡kovai, skaičiuodami nuostolius, vadovaujasi teisės normomis, reglamentuojančiomis nuomos teisinius santykius, o tai reiÅ¡kia, jog negali bÅ«ti tenkinamas reikalavimas dėl 8 954,37 eurų nuostolių priteisimo, kaip dėl nesÄ Å¾iningo praturtėjimo, o jų argumentas dėl 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino taikymo pripažįstamas nepagrįstu (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovai ėmėsi inicijuoti derybas dėl kompensacijos už naudojimÄ si žemės sklypu tik nuo 2014-09-17 (el. bylos priedo b.l. 33-35). Nors nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kovų atstovai nurodė, kad kreipėsi į atsakovÄ ir anksčiau, tačiau nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, galinčių patvirtinti Å¡iÄ aplinkybę (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovai padavė teismui ieÅ¡kinį 2015-01-15, ir praÅ¡o priteisti nuostolius, atsiradusius per laikotarpį nuo 1998 m. spalio 5 d. iki 2009 m. lapkričio 18 d.

Teismas pripažįsta pagrįstu atsakovo argumentÄ , jog iÅ¡ nuomos teisinių santykių kilusio mokesčio skaičiavimui turi bÅ«ti taikoma CK 1.127 straipsnio 5 dalis, pagal kuriÄ , jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Kita vertus, ieÅ¡kovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl konstatuota, jog ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje neįrodytas. Tokiu atveju atsakovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį neturi įtakos teismo sprendimui, todėl teismas Å¡ioje sprendimo dalyje plačiau nenagrinėja ieÅ¡kinio senaties klausimo ir dėl jo nepasisako. Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Lietuvos valstybė, siekdama bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ â€“ atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ ;

įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ buvo bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiÅ¡kai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) (Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimai).Teismas nepasisako, kad ieÅ¡kovų nurodytos kasacinio teismo praktikos, nes teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su Å¡ios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys patvirtinti jų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis 2, 3 dalys).  Dėl reikalavimo priteisti 13 335,86 eurų už naudojimÄ si ginčo žemės sklypu per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d.IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovas privalo kompensuoti dėl servituto atsiradusius nuostolius, kurie susideda iÅ¡ 7 180,85 eurų žemės nuomos mokesčio ir 6 155,01 eurų nekilnojamojo turto mokesčio.

Tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų nurodytoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę turi bÅ«ti derinami žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesai. Tai reiÅ¡kia, kad tokios kategorijos bylose teismas spręsdamas ginÄÄ dėl servituto atlyginimo dydžio turi įvertinti, jog priimtu sprendimu neproporcingai bÅ«tų padaryta žalos kitiems asmenims bei pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, kurie savo esme yra apriboti vieni kitų nuosavybės teisėmis.

Pažymėtina, kad, vadovaudamasi asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principu, protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais, kasacinio teismo teisėjų kolegija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog kompensacijos už naudojimÄ si tokio pobÅ«džio servitutu dydis turi bÅ«ti nustatytas atsižvelgiant į tai, kokio dydžio žemės nuomos mokestį privalėtų mokėti tokių pastatų savininkai žemės savininkui pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

P. v. Vilniaus r. ŽŪB „Vanaginė“, bylos Nr. 3K-3-86/2015). Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, jog atsakovas, kaip pastatų savininkas, ieÅ¡kovams privalo mokėti žemės nuomos mokestį. Inter alia, ieÅ¡kovai apskaičiuodami nuostolius už šį laikotarpį laiko juos periodinėmis iÅ¡mokomis, o jų sumÄ laiko nuomos mokesčio dydžiu, kurį bÅ«tų turėję atsakovas mokėti valstybei už naudojimÄ si tuo žemės sklypu, jeigu nuosavybės teisės nebÅ«tų atkurtos.

IÅ¡ esmės atsakovas sutinka su tokia pozicija, tačiau įrodinėja, kad ieÅ¡kovų pasirinktas dydis dėl nekilnojamojo turto vertės yra neįrodytas. Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovų atstovė, ji nekilnojamojo turto vidutinę vertę kaip formulės dedamÄ jÄ laikė skaičių dėl turto vertės, kuri nurodyta Vilniaus rajono savivaldybės sprendime, taip pat užfiksuotÄ 2008 m. Nekilnojamojo turto registre vidutinę rinkos vertę. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog tokia skaičiavimo metodika yra nepagrįsta ir pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje reikia vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje G.

P. v. Vilniaus rajono žemės Å«kio bendrovė „Vanaginė“, bylos Nr. 2A-454-157/2015, nurodyta metodika. Kaip iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos apeliacinis teismas, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ yra bÅ«tina vadovautis Vyriausybės nutarimo Nr. 1387 3 punkto nuostata: kad konkretų žemės nuomos mokesčio tarifÄ nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba, o jo dydis priklauso nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, nustatytos pagal žemės vertės žemėlapius, ir jam taikomo kintamojo tarifo (0,1–0,2 proc.).

Aktualiame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 26 d. sprendime „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo“ Nr. T3-273 yra nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio metiniai tarifai. Šio Savivaldybės tarybos sprendimo 1.1.2. punkte yra nustatytas valstybinės žemės nuomos mokesčio metinis tarifas, juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemei yra 0,1 proc. žemės vertės, kai remiantis šio Savivaldybės tarybos sprendimo 1.1. punktu, valstybinė žemė išnuomota be aukciono ir sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, nustatytos pagal žemės verčių žemėlapius.

Pažymėtina, kad analogiški tarifai buvo nustatyti ir 2009 m. – 2013 m. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimuose (2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo“ Nr. T3-282 1.2.2 punkte, 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo „Dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-282 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų ir lengvatų“ ir su juo susijusio sprendimo Nr. T3 – 271 1.2.2 punkte, 2011 m. gegužės 27 d. sprendime „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo“ Nr. T3-185 1.2.2 punkte, 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendime „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo“ Nr. T3-307 1.1.2 punkte).

Taigi žemės mokesčio tarifas, taikytas nuo 2009 m. iki 2015 m., yra 0,1 proc. nuo vidutinės rinkos žemės vertės, o ieÅ¡kovų skaičiuotas nekilnojamojo turto rinkos vertės dėmuo ir tarifas kaip nesudarius žemės nuomos sutarties, nėra pagrįstas ir neatitinka nagrinėjamoje byloje teisinio santykio, kilusio iÅ¡Â Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies, esmės (CPK 185 straipsnis). Atsakovas pateikė 2015 m. vasario 17 d.

VÄ® „Registrų centras“ pažymÄ â€žDėl nekilnojamųjų daiktų vidutinių rinkos verčių“, iÅ¡ kurios matyti, kad ginčo žemės sklypo vidutinė vertė 2014 m. buvo 24 241,00 eurų, 2012 m. – 27 832,00 eurų, 2011 m. – 24 038,00 eurų, 2010 m. – 30 989,00 eurų. Taip pat byloje nustatyta, kad ginčo sklypas yra zonoje 58.18, VÄ® „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2015 m. spalio 7 d. raÅ¡tu nurodė, kad jo vidutinė vertė 2015 m. duomenimis buvo 25 400,00 eurų, o 2013 m. duomenimis – 24 067,00 eurų (el. bylos priedo b.l.111-113).

IeÅ¡kovai teismo posėdyje pripažino, jog jie naudojosi 2008 m. turimu VÄ® „Registrų centras“ paruoÅ¡tu iÅ¡raÅ¡u (el. bylos priedo b.l.5), manydami, jog ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra 146 547,73 eurų, o ne aktualiais žemės vertės žemėlapiais. Tačiau valstybinės žemės nuomos mokestis yra skaičiuojamas pagal vertę, kuriÄ nustato ir pateikia VÄ® „Registrų centras“ kiekvienais metais VMI. Kaip minėta, teismas nurodė, jog jis neturi pagrindo nesivadovauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje įtvirtinta taisykle.

Tokiu atveju konstatuotina, kad ieÅ¡kovams nepateikus teismui įrodymų, paneigiančių atsakovo atliktÄ kompensacijos už nuomÄ apskaičiavimo teisingumo (e. bylos priedo b.l. 97,98), jų reikalavimas dėl servituto atlyginimo dydžio Å¡ioje dalyje už naudojimÄ si ginčo žemės sklypu per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. turi bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, jų naudai lygiomis dalimis priteisiant 160,22 eurų (2009-11-18 – 2010 m. (už 43 dienas) laikotarpis: 30 989,00 eurų x 0,1 proc. = 3,65 eurų; 2010 m.

– 2011 m. laikotarpis: 30 989,00 eurų x 0,1 proc. = 30,99 eurų; 2011 m. – 2012 m. laikotarpis: 24 038,00 eurų x 0,1 proc. = 24,04 eurų; 2012 m. – 2013 m. laikotarpis: 27 832,00 eurų x 0,1 proc. = 27,83 eurų; 2013 m. – 2014 m. laikotarpis: 24 067,00 eurų x 0,1 proc. = 24,07 eurų; 2014 m. – 2015 m. laikotarpis: 24 241,00 eurų x 0,1 proc. = 24,24 eurų; 2015 m. – 2016 m. laikotarpis: 25 400,00 eurų x 0,1 proc. = 25,40 eurų) (CPK 178, 185 straipsniai).Taip pat ieškovai reikalauja jiems priteisti 6 155,01 eurų nekilnojamojo turto mokesčio, mokėtino per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d.

IÅ¡ ieÅ¡kovų argumentų galima spręsti, jog Å¡i suma laikoma nuostoliu ir ji skaičiuojama už praėjusius mokestinius laikotarpius. Tokiu atveju, protingai mÄ stant, jei tai yra nuostoliai, tai jie jau turėjo bÅ«ti patirti, nes nekilnojamojo turto mokestis turi bÅ«ti deklaruotas ir sumokėtas iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. (CK 6.249 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnis). Tokiu atveju teismui tenka sutikti su atsakovo argumentu, jog ieÅ¡kovai nepateikia jokių įrodymų, jog yra sumokėję 6 155,01 eurų dydžio nekilnojamojo turto mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d., todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovų reikalavimas atmetamas (CPK 178 straipsnis). Dėl periodinės kompensacijos už naudojimÄ si ginčo žemės sklypu dydžioIeÅ¡kovai įrodinėja, jog teisingas atlyginimas dėl patiriamų jų teisių ribojimo bÅ«tų 1 612,03 eurų dydžio periodinė (metinė) kompensacija už naudojimÄ si ginčo žemės sklypu, kuriÄ sudaro 732,74 eurų už servitutÄ bei 879,29 eurų dydžio kompensacija už nekilnojamojo turto mokestį.

Kaip jau minėta, Å¡iuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis numato, kad už servitutÄ nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas už žemės plotÄ , reikalingÄ Å¡ių pastatų ir statinių eksploatacijai, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra Å¡is žemės sklypas, teritorijoje, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu Å¡alys susitaria kitaip.

Taigi nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai pradėjo teisminį procesÄ , nes nesusitarė dėl servituto atlyginimo dydžio. Jie įrodinėja, kad valstybinės žemės nuomos mokestis nekompensuoja jų nuostolių dėl apribotos nuosavybės teisė į žemės sklypÄ . Pažymėtina, kad teismas siÅ«lė ieÅ¡kovams kreiptis į ekspertus, jog jie atliktų ir pateiktų apskaičiavimus, kurie galėtų patvirtinti, kokiÄ ekonominę naudÄ jie praranda dėl nustatyto servituto, tačiau ieÅ¡kovai atsisakė.

Bet kuriuo atveju, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykÄ nustato pačios ginčo Å¡alys. Tai grindžiama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12, 13 straipsniai).Kaip iÅ¡aiÅ¡kino kasacinis teismas, servituto atlygintinumo klausimas gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant ir dėl servituto bÅ«tinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali bÅ«ti tokie, kad verstų ieÅ¡koti kitų naudojimosi svetimu daiktu bÅ«dų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiÅ¡kai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto iÅ¡pirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), kad iÅ¡ anksto bÅ«tų pasirÅ«pinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

D. v. UAB „Druskininkų vandenys“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-527/2009). Nagrinėjamoje byloje pripažinta, jog pagal nuosavybės teisių atkÅ«rimo momentu galiojantį teisinį reguliavimÄ Â atsakovas, grÄ Å¾inus ieÅ¡kovams žemę natÅ«ra, neturėtų galimybės naudotis jam priklausančiais statiniais, kurie buvo pastatyti anksčiau nei ieÅ¡kovai įgijo ginčo žemės sklypo nuosavybę, t.y. dar iki ginčo žemės sklypo nuosavybės atkÅ«rimo, todėl servituto bÅ«tinumo klausimas nesvarstytinas, be kita ko, todėl jis buvo numatytas įstatymu.

Kaip minėta, valstybė pasirinko ribotÄ restitucijÄ , atkuriant pažeistas nuosavybės teises, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , kuri iÅ¡ esmės pagrįsta Å¡iuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies redakcija, spręstina, jog atsakovas turėtų mokėti kompensacijÄ kurios dydis bÅ«tų ne žemės nuomos mokesčio, paskaičiuoto už visÄ ginčo žemės sklypo plotÄ , tačiau tik proporcingÄ dalį žemės nuomos mokesčio, už ginčo žemės sklypo plotÄ , reikalingÄ atsakovo pastatų eksploatacijai.

Kaip minėta, ieÅ¡kovai į periodinę iÅ¡mokos sumÄ Ä¯traukia 879,29 eurų dydžio kompensacijÄ už nekilnojamojo turto mokestį, tačiau jau prieÅ¡ tai pasisakyta, konstatuojant, jog toks reikalavimas nepagrįstas dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių specifikos, todėl negali bÅ«ti tenkinamas (CPK 178 straipsnis).IÅ¡ Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo plano matyti (el. bylos priedo b.l.28,85), kad dėl nustatyto servituto ieÅ¡kovai patiria nemažai nepatogumų, nes iÅ¡ esmės negali naudotis dėl atsakovo pastatais užstatytu žemės sklypu savo nuožiÅ«ra.

Taigi aplinkybė dėl jų teisių ribojimo nustatyta. Tačiau teismas, įvertinęs Å¡alių santykių pobÅ«dį, Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , sprendžia, jog maksimali ieÅ¡kovams priteistina periodinė metinė kompensacijÄ Ä¯ ateitį galėtų bÅ«ti 25,40 eurų (25 400,00 eurų (vidutinė sklypo rinkos vertė) x 0,1 proc. = 25,40 eurų) už 2016 m., o už kiekvienus kitus metu ji turėtų bÅ«ti perskaičiuojama pagal pasikeitusiÄ Å¾emės vidutinės rinkos kainÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovams lygiomis dalimis priteisiama periodinė 25,40 eurų kompensacija už 2016 m., nustatant, kad Å¡i kompensacija kiekvienais metais perskaičiuojama atsižvelgiant į pasikeitusiÄ turto vidutinę rinkos vertę, tai yra pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenis (CK 1.5 straipsnis, 4.129 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis, 185 straipsnio 3 dalis). Dėl procesinių palÅ«kanųCK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieÅ¡kiniui tenkinti iÅ¡ dalies (CPK 178, 185 straipsniai), ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-01-19) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidųPagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80-87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88-92, 97-99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje iš esmės ieškovų reikalavimai yra patenkinti tiek, kiek juos pripažino atsakovas, t.y. mažiau nei 1 procentas, todėl iš jų priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas sumokėjo 2 790,46 eurų teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

PraÅ¡omos priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimuose nustatytus maksimalius dydžius. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo panaudota dalis įrodymų, kurie buvo rinkti ir kitose pradėtuose teisminiuose procesuose prieÅ¡ Vilniaus rajono žemės Å«kio bendrovę „Vanaginė“, bylinėjimosi iÅ¡laidos mažinamos iki 2 000 eurų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.   Teismas, vadovaudamasis CPK 265 ir 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti lygiomis dalimis ieÅ¡kovams M. T. D. (a.k(duomenys neskelbtini) Z. M. (a.k(duomenys neskelbtini) G.

M. (a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono žemės Å«kio bendrovės „Vanaginė“ (j.a.k. 286075760) 160,22 eurų kompensacijÄ dėl servituto nustatymo už naudojimÄ si žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Priteisti lygiomis dalimis ieÅ¡kovams M. T. D. (a.k(duomenys neskelbtini) Z. M. (a.k(duomenys neskelbtini) G. M. (a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono žemės Å«kio bendrovės „Vanaginė“ (j.a.k. 286075760) periodinę 25,40 eurų kompensacijÄ už naudojimÄ si servitutu, nustatytu žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), mokamÄ kiekvienÄ mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki servituto pabaigos, perskaičiuojamÄ kasmet pagal Valstybinės įmonės „Registrų centras“ nustatytÄ turto vidutinę rinkos vertę.Priteisti lygiomis dalimis ieÅ¡kovams M.

T. D. (a.k(duomenys neskelbtini) Z. M. (a.k(duomenys neskelbtini) G. M. (a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono žemės Å«kio bendrovės „Vanaginė“ (j.a.k. 286075760) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015-01-19 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti atsakovui Vilniaus rajono žemės Å«kio bendrovei „Vanaginė“ (j.ak. 286075760) lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų M. T. D. (a.k(duomenys neskelbtini) Z.

M. (a.k(duomenys neskelbtini) G. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 2 000 (du tÅ«kstančius eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                             RÅ«ta Petkuvienė