2020-12-16 Nr. AB-23955-3-64-3-00744-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4992-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00744-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VGTPT Šiaulių skyrius, atsakovas) 2020 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 8.4(TP)-19-NT-2915-4002 „Dėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VGTPT Šiaulių skyrių jos 2019 m. gruodžio 3 d. prašymą Nr. (8.4)STP-2915 suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja skunde, skundo papildyme, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė:

2.1. Prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pateikė 2019 m. lapkričio 29 d. Telšių rajono savivaldybėje. VGTPT Šiaulių skyrius keturis mėnesius vilkino priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, reikalavo nepagrįstų įrodymų (jog kaimynų žemės sklypų ribos eina per jos žemės sklypą), kurių ji neturi. 2017 m. rugpjūčio 16 d. po atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypuose, notarės išduotame paveldėjimo teisės liudijime matosi, kad pakeistos žemės sklypo ribos, trūksta paveldėtos deklaruojamos nuosavybės teise priklausiusios L. J. žemės sklypo dalies, miško. Pareiškėja paveldėjo jo vyrui L. J. priklausiusio žemės sklypo dalį.

2.2. Pareiškėja dėl žemės sklypo plano kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių, tačiau plano negavo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius atsiuntė jai Telšių rajono savivaldybės Pavandenės kadastro vietovės preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos 1992 m. projekto ištrauką, kurioje pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų. Išrašą iš Registrų centro duomenų bazės pareiškėja VGTPT Šiaulių skyriaus darbuotojo pavedimu pateikė Telšių rajono savivaldybei.

3. Atsakovas VGTPT Šiaulių skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė VGTPT Šiaulių skyriui 2019 m. lapkričio 29 d. prašymą Nr. (2.5)STP-1-2915 suteikti antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir Prašymas). Pareiškėja Prašyme nurodė, jog pageidauja koreguoti žemės sklypo ribas teismine tvarka. VGTPT Šiaulių skyrius išsiuntė pareiškėjai 2019 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. (2.5)NO-2-6974 su užklausimu, ar ji bandė kilusį ginčą dėl žemės ribų spręsti taikiai. Pareiškėja 2020 m. sausio 8 d. atsiuntė 2020 m. sausio 6 d. paaiškinimą Nr. (8.4)TPP-1-95. VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. (8.4)TPS-379 kreipėsi į advokatą G. A. dėl išvados pateikimo ir 2020 m. sausio 27 d. gavo advokato 2020 m. sausio 24 d. išvadą Nr. (8.4)TPP-235, kurioje nurodyta, jog pareiškėja turėtų pateikti mirusiajam jos vyrui nuo 1992 m. gruodžio 8 d. (kai jam buvo atkurta nuosavybės teisė) priklausiusių žemės sklypų planus su tiksliomis jų ribomis, kitus dokumentus ir informaciją. VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. (8.4)TPS-1557 paprašė pareiškėjos pateikti (1992 m. gruodžio 8 d. atkurtos nuosavybės teise) žemės sklypų planus su jų tiksliomis ribomis, tačiau pareiškėja minėtų dokumentų nepateikė. VGTPT Šiaulių skyrius priėmė 2020 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 8.4(TP)-19-NT-2915-4002 atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, kadangi per VGTPT nurodytą laikotarpį pareiškėja prašomų dokumentų nepateikė.

3.2. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjas, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, privalo pateikti VGTPT ne tik nustatytos formos prašymą, bet ir jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodyta reikalavimo esmė, reikalavimo pobūdis, tai pagrindžiančios aplinkybės. VGTPT pareiga prieš teikiant antrinę teisinę pagalbą įsitikinti, ar prašymas atitinka Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus ir ar nėra aplinkybių, nustatytų Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje. Šiam tikslui pasiekti VGTPT Šiaulių skyrius paprašė pareiškėjos pateikti dokumentus, įrodančius, ar ji bandė ginčą spręsti taikiai ir pateikti 1992 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo planą su tiksliomis jo ribomis. Pareiškėja, siekdama įrodyti, kad pasikeitė žemės sklypų ribos, VGTPT turėjo pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, nes šie dokumentai ir informacija yra būtina bylos efektyvumui ir perspektyvumui nustatyti, tačiau pareiškėja nebendradarbiavo nei su advokatu, nei su VGTPT.

3.3. Pareiškėja, vykdydama Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose jai nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu. Teisinė pagalba buvo nesuteikta dėl pareiškėjos veiksmų (neveikimo), t. y. dėl nebendradarbiavimo su VGTPT, prašomų dokumentų nepateikimo.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė VGTPT Šiaulių skyriui 2019 m. lapkričio 29 d. prašymą Nr. (2.5)STP-1-2915 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja, kreipdamasi į VGTPT Šiaulių skyrių, nurodė, jog pageidauja teismine tvarka nuginčyti kadastrinius matavimus kaimyniniuose sklypuose, atstatyti žemės sklypo ribas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nuo 1992 m., t. y. kreipiasi dėl žemės sklypo ribų koregavimo teismine tvarka. VGTPT Šiaulių skyrius 2019 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-6974 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti informaciją, ar ji bandė kilusį ginčą dėl žemės ribų spręsti taikiai. 2020 m. sausio 8 d.

VGTPT Šiaulių skyriuje gautas pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. paaiškinimas Nr. (8.4)TPP-1-95, kad ginčo taikiu būdu išspręsti nėra galimybės, reikalingas teismo sprendimas. VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. (8.4)TPS-379 kreipėsi į advokatą G. A. dėl išvados pagal pareiškėjos prašymą pateikimo. VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 27 d. gavo advokato G. A. 2020 m. sausio 24 d. išvadą Nr. (8.4)TPP-235, kurioje nurodyta, kad pareiškėja nepateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašo, jog ji yra savininkė, taip pat pareiškėja turėtų pateikti mirusiajam pareiškėjos vyrui nuo 1992 m. gruodžio 8 d. (kai jam buvo atkurta nuosavybės teisė) priklausiusių žemės sklypų planus su tiksliomis jų ribomis.

VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. vasario 3 d. rašte Nr. (8.4)TPS-1557 nurodė pareiškėjai, kad ji nepateikė VĮ Registrų centro išrašo, jog yra žemės sklypų savininkė, taip pat ji turi įrodyti, kad kaimynų sklypų ribos eina per jos sklypą, o tam turi pateikti L. J. nuo 1992 m. gruodžio 8 d. (kai jam buvo atkurtos nuosavybės teisės) priklausančių žemės sklypų planus su tiksliomis jų ribomis, nepateikus VGTPT Šiaulių skyriui žemės sklypo planų per 14 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, bus priimtas sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą.

VGTPT Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, priėmė ginčijamą 2020 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 8.4(TP)-19-NT-2915-4002 atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, kadangi per VGTPT nurodytą laikotarpį pareiškėja prašomų dokumentų nepateikė.

6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė VGTPT Šiaulių skyriui metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti bei šios deklaracijos papildomus dokumentus, asmens dokumento kopiją, paaiškinimą, prašymą, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopiją. Pareiškėja atsakovui vėliau pateikė paaiškinimą, liudijimą, 2017 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2017 m. rugsėjo 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą. Tačiau byloje nėra duomenų, jog VGTPT Šiaulių skyriui buvo pateikti pareiškėjos reikalavimą (dėl žemės sklypo ribų koregavimo teismine tvarka) pagrindžiantys dokumentai, t. y. mirusiajam pareiškėjos vyrui L. J. nuo 1992 m. gruodžio 8 d. (kai jam buvo atkurtos nuosavybės teisės) priklausančių žemės sklypų planai su tiksliomis jų ribomis.

7. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėja neįvykdė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatytas teisines pasekmes (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų) ir pareiškėjai neskirti antrinės teisinės pagalbos.

8. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. vasario 21 d. raštą (kuriame nurodyta, kad nėra patvirtinto žemės sklypo plano, L. J. buvo pasiūlyta kreiptis į asmenį, turintį teisę nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, kuris atliktų kadastrinius matavimus ir sudarytų sklypo planą), Telšių rajono savivaldybės Pavandenės kadastro vietovės preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos 1992 m. projekto ištrauką, nesudaro pagrindo tenkinti jos skundo.

9. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėja nebendradarbiavo su VGTPT Šiaulių skyriumi, kadangi pareiškėja teismui į bylą pateikė telefono išklotines, iš kurių matyti, jog pareiškėja 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. sausio 22 d., 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. vasario 24 d. skambino į VGTPT Šiaulių skyrių (skyriaus raštuose nurodytu telefonu numeriu). Pareiškėja nurodė, jog bendravo telefonu su VGTPT dokumentų priėmimo darbuotoja, advokatu ir Šiaulių skyriaus vedėju.

10. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad VGTPT Šiaulių skyrius keturis mėnesius vilkino priimti sprendimą, teismas nurodė, jog, pirma, skundžiami teisės aktai gali būti panaikinami ne dėl bet kokių procedūrinių taisyklių pažeidimo, o dėl pažeistų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas); antra, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, konstitucinės justicijos, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, baudžiamosiose bylose – iki proceso veiksmų atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovas 2020 m. sausio 27 d. gavo advokato išvadą, tačiau tik 2020 m. kovo 25 d. priėmė skundžiamą sprendimą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai 2020 m. vasario 3 d. raštu buvo nustatytas 14 dienų terminas pateikti jos reikalavimą pagrindžius dokumentus, taip pat į tai, kad pareiškėja 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. vasario 24 d. (pasibaigus nustatytam 14 dienų terminui) skambino į VGTPT Šiaulių skyrių, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas priimant skundžiamą Sprendimą.

11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas sprendė, kad VGTPT Šiaulių skyriaus priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundas buvo atmestas. Teismas vertino, kad pripažinus skundžiamą Sprendimą pagrįstus ir teisėtu, nėra pagrindo įpareigoti VGTPT Šiaulių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 3 d. prašymą Nr. (8.4)STP-2915 suteikti antrinę teisinę pagalbą.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Pirminė teisinė pagalba Telšių rajono savivaldybėje pareiškėjai buvo teikta tris kartus: E. V. pagalbą teikė 2018 m. sausio 24 d. – 2018 m. vasario 19 d., L. Š. 2019 m. lapkričio 29 d. Pagalbos teikimas buvo vilkinamas, nesiimama veiksmų, kad ginčas būtų išspręstas taikiu būdu. Telšių rajono savivaldybės darbuotojai buvo šališki pareiškėjos atžvilgiu. Dėl šių darbuotojų veiksmų pareiškėja negalėjo VGTPT Šiaulių skyriui pristatyti dokumentų dėl taikaus ginčo sprendimo.

12.2. Pareiškėja nesutinka su atliktais kadastriniais matavimais. Notarė L. B. išdavė neteisingą paveldėjimo teisės liudijimą, kuris priimtas pagal matininko netinkamai atlikus kadastrinius matavimus. Dėl padarytų klaidų sumažėjo pareiškėjos paveldėtas žemės sklypo plotas, miško nuosavybės teisė priklauso L. J. Pareiškėja patyrė turtinę žalą tris metus negalėdama deklaruoti žemės sklypų dėl neteisingų duomenų paveldėjimo teisės liudijime.

13. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

14. VGTPT Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į VGTPT pakartotinai pateikiant trūkstamus dokumentus. VGTPT nesutinka, kad pareiškėjai turi būti suteikta valstybės finansuojama antrinė teisinė pagalba, dėl to, jog ji negalėjo pateikti VGTPT arba išvadą dėl bylos perspektyvumo teikiančiam advokatui G. A. kadastrinės sklypo bylos, iš kurios matytųsi, kad jos sklypo ribos skiriasi nuo ginčijama sklypo ribos. Sprendžiant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą pareiškėja turėjo galimybes pateikti VGTPT ir advokatui reikalingus duomenis, susijusius su jos reikalavimu. VGTPT ir advokatas G. A. prašė pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, kuri buvo būtina siekiant įvertinti bylos perspektyvumą ir reikalavimo pagrįstumą, tačiau pareiškėja nebendradarbiavo nei su advokatu, nei su VGTPT.

14.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė teisės aktus ir neteisingai konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 8.4(TP)-19-NT-2915-4002 „Dėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad VGTPT Šiaulių skyrius pagrįstai ir teisėtai atsisakė jai teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu, nustatęs, jog pareiškėja per VGTPT Šiaulių skyriaus nustatytą terminą nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų.

17. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus kaip ir skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kad ji galėtų pažeistas teises ginti bendrosios kompetencijos teisme.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

19. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2009 m. rugpjūčio 27 d. Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. Nr. A662-1207/2009, 2011 m. liepos 28 d. Nr. A575-2966/2011, 2011 m. spalio 6 d. Nr. A62-3036/2011, kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

22. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, prašantis suteikti antrinę teisinę pagalbą, nustatyti Įstatymo 11, 12 straipsniuose. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualus Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas, nustatantis, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (t. y. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų).

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėja su 2019 m. lapkričio 29 d. prašymu Nr. (2.5)STP-1-2915 kreipėsi į VGTPT Šiaulių skyrių, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje teismine tvarka nuginčyti kadastrinius matavimus kaimyniniuose sklypuose, atstatyti žemės sklypo ribas nuo 1992 m. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pareiškėja su Prašymu pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti bei šios deklaracijos papildomus dokumentus, asmens dokumento kopiją, paaiškinimą, prašymą, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopiją (b. l. 57–66).

VGTPT Šiaulių skyrius 2019 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-6974 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti informaciją, ar ji bandė kilusį ginčą dėl žemės ribų spręsti taikiai (b. l. 34). 2020 m. sausio 8 d. VGTPT Šiaulių skyriuje gautas pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. paaiškinimas Nr. (8.4)TPP-1-95, kad ginčo taikiu būdu išspręsti nėra galimybės, reikalingas teismo sprendimas (b. l. 38, 42). VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. (8.4)TPS-379 kreipėsi į advokatą G. A. dėl išvados pagal pareiškėjos prašymą pateikimo (b. l. 33).

VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. sausio 27 d. gavo advokato G. A. 2020 m. sausio 24 d. išvadą Nr. (8.4)TPP-235, kurioje nurodyta, kad pareiškėja nepateikė VĮ Registrų centro išrašo, jog ji yra savininkė, taip pat pareiškėja turėtų pateikti mirusiajam pareiškėjos vyrui nuo 1992 m. gruodžio 8 d. (kai jam buvo atkurta nuosavybės teisė) priklausiusių žemės sklypų planus su tiksliomis jų ribomis (b. l. 36–37). VGTPT Šiaulių skyrius 2020 m. vasario 3 d. rašte Nr. (8.4)TPS-1557 nurodė pareiškėjai, kad ji nepateikė VĮ Registrų centro išrašo, jog yra žemės sklypų savininkė, taip pat ji turi įrodyti, kad kaimynų sklypų ribos eina per jos sklypą, o tam turi pateikti L.

J. nuo 1992 m. gruodžio 8 d. (kai jam buvo atkurtos nuosavybės teisės) priklausančių žemės sklypų planus su tiksliomis jų ribomis. Tarnyba šiame rašte taip pat nurodė, kad pareiškėjai nepateikus prašomos informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų per 14 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, VGTPT priims sprendimą atsisakyti teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 35). Pareiškėja atsakovui pateikė paaiškinimą, liudijimą, 2017 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2017 m. rugsėjo 19 d.

žemės naudojimo patikrinimo aktą. Tačiau byloje nėra duomenų, jog VGTPT Šiaulių skyriui buvo pateikti pareiškėjos reikalavimą (dėl žemės sklypo ribų koregavimo teismine tvarka) pagrindžiantys dokumentai, t. y. VĮ Registrų centro išrašas, jog ji yra žemės sklypų savininkė, ir mirusiajam pareiškėjos vyrui L. J. nuo 1992 m. gruodžio 8 d. (kai jam buvo atkurtos nuosavybės teisės) priklausančių žemės sklypų planai su tiksliomis jų ribomis.

24. VGTPT Šiaulių skyrius, nustatęs, kad pareiškėja VGTPT per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė 2020 m. vasario 3 d. rašte prašomos pateikti informacijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, remdamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Sprendimu atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos skunde ir VGTPT Šiaulių skyriaus atsiliepime nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, kad VGTPT Šiaulių skyrius pagrįstai kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, siekdamas išsiaiškinti, ar nėra pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, o pareiškėjai nepateikus VGTPT Šiaulių skyriaus prašomos papildomos informacijos, pagrįstai atsisakė teikti jai antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino pareiškėjos teismui pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. vasario 21 d. raštą ir Telšių rajono savivaldybės Pavandenės kadastro vietovės preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos 1992 m. projekto ištrauką (b. l. 92–93), nurodydamas, jog teismui pateikti dokumentai nesudaro pagrindo tenkinti jos skundo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus raštas buvo priimtas 2020 m. vasario 21 d., t. y. tuo laiku, kai dar nebuvo priimtas ginčijamas Sprendimas, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėja minėta raštą teikė atsakovui.

26. Taigi nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja per VGTPT Šiaulių skyriaus nustatytą terminą nepateikė VGTPT prašomos pateikti informacijos (VĮ Registrų centro išrašo, L. J. nuo 1992 m. gruodžio 8 d. (kai jam buvo atkurtos nuosavybės teisės) priklausančių žemės sklypų planus su tiksliomis jų ribomis), t. y. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų ir dokumentų, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą bei išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus. Pažymėtina, kad VGTPT Sprendimas neužkerta pareiškėjai kelio kreiptis į VGTPT pakartotinai pateikiant trūkstamus dokumentus.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan