88b14884-01d3-4e87-be39-82e8a656b9e7 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-207-574/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03775-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal suinteresuoto asmens I. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė :

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko 2019 m. birželio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12628-2019 Å . B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2018 m. spalio 3 d., apie 11.20 val., Vilniuje, J. Jasinskio g. 14, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jis nevažiavo kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 119 punktus ir nubaustas 60 eurų pinigine bauda.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. nutarimu tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto Å . B. skundÄ - panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko 2019 m. birželio 28 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12628-2019 ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė.

3. Skundu suinteresuotas asmuo I. N. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarimÄ ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko 2019 m. birželio 28 d. nutarimÄ .

4. Nesutinka su teismo nutarimu, nes jis priimtas remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto Lino Andrijausko (toliau - Ekspertas) ekspertizės akto Nr. 11-1987 (19) klaidingomis iÅ¡vadomis, kurios pažeidžia KET 100 punktÄ bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-82 „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių“ 4 punktÄ .

5. Å . B. skundÄ nagrinėjęs teismas 2019 m. lapkričio 11 d. paskyrė eismo įvykio ekspertizę su tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti 2018 m. spalio 3 d. eismo įvykio mechanizmÄ ir kurio eismo dalyvio (vairuotojo) bei kokie veiksmai techniniu požiÅ«riu tapo pagrindine eismo įvykio kilimo sÄ lyga. NeaiÅ¡ku, kodėl teisėjas kėlė eismo įvykio kaltininko nustatymo klausymÄ , kai Å . B. skunde to nebuvo praÅ¡oma, be to, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus 2019 m. sausio 25 d. draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas priėmė sprendimÄ dėl eismo įvykio kaltininko ir atlygino žalÄ Audi 100, valst.

Nr, (duomenys neskelbtini) (toliau - Audi), transporto priemonės savininkui. Teisėjas nesuformulavo ekspertui klausimo, ar Å . B., sukdamas į deÅ¡inę, pasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiojamosios dalies kraÅ¡to. Lietuvos teismo ekspertizės centras pagal teismo nutartį atliko eismo įvykio ekspertizę ir 2020 m. sausio 7 d. pateikė ekspertizės aktÄ Nr. 11-1987 (19). Nesutikdama su ekspertizės akto iÅ¡vadomis, ji 2020 m. kovo 3 d. posėdžio metu pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės akto iÅ¡vadų pripažinimo neteisingomis, kuris buvo priimtas.

Å iame praÅ¡yme argumentuotai nurodė, kodėl ekspertizės akto iÅ¡vados yra klaidingos. Teisėjas neatsižvelgė į jos pateiktas pastabas ir praÅ¡ymÄ pripažinti Eksperto pateiktas iÅ¡vadas neteisingomis, tokį savo sprendimÄ 2020 m. kovo 12 d. priimtame nutarime motyvavo tik tuo, kad nėra pagrindo abejoti Eksperto, kuris nuo 2007 metų turi ekspertinio darbo staÅ¾Ä , pateiktomis iÅ¡vadomis.

6. Eismo įvykio vieta - gatvė be skiriamųjų juostų (toliau - Gatvė), kuri yra tarp Pakalnės g. link Geležinio Vilko g. (šalia „Europa City“ viešbučio, priklausančio UAB „Transmedos valda“, Jasinskio g. 14, Vilnius (toliau – Viešbutis)). Ekspertas ekspertizės akte neatsižvelgė į tai, kad pateiktas vaizdo įrašas neatspindi Gatvės ypatumų (nesimato išvažiavimo lenkto kelkraščio) bei filmuota tam tikru kampu dėl kameros padėties. Atkreipia dėmes į tai, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 3R-374(2.13-1.) nustatė, kad 2018 m. spalio 3 d. eismo įvykio vaizdo įrašas Š.

B. buvo perduotas pažeidžiant BendrÄ jį duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įstatymÄ . Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba pati nesikreipė į VieÅ¡butį dėl minėto vaizdo įraÅ¡o ir jo originalumas nėra iÅ¡tirtas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad negalima interpretuoti eismo įvykį remiantis minėtu vaizdo įraÅ¡u, t. y. vaizdo įraÅ¡as turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

7. Nustatyta galima Audi vieta susidÅ«rimo su Toyota metu ir gautas tikėtinas 1,7 m. Audi atstumas nuo kairėje pusėje priparkuotų automobilių, nepagrįstos jokiais skaičiavimais. Ekspertizė buvo atlikta vadovaujantis klaidinga schema, kuriÄ 2018 m. lapkričio 9 d. sudarė Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2 kuopos 2 bÅ«rio vyr. patrulis D. B., tikslindamas eismo įvykio aplinkybes. Minėtoje schemoje yra netikslumų: greta statinio iÅ¡ Geležinio Vilko g. yra viena parkavimo vieta, o ne trys, kaip pavaizdavo patrulis D.

B. (priedas 1), ir toliau važiuojamoji dalis paženklinta 1.27 geltonos spalvos zigzagu iki pat Geležinio Vilko g. Gatvės važiuojamosios kelios dangos plotis platėja tik link Geležinio Vilko g. (Gatvės plotis arti Pakalnės g. yra apie 5,63 m., o prie Geležinio Vilko g., t. y. automobilių susidūrimo vietoje, - apie 7,3 m.), taip pat tai, kad automobilių susidūrimo vietoje parkavimų vietų tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės nėra, t. y. BMW automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (eksperto sudarytame tikėtino įvykio vietos plane (7 pav.) pavaizduotas arčiau Geležinio g. esantis žalias automobilis) Toyota važiuojamosios dalies judėjimo krypties juostoje stovėjo neleistinoje vietoje, paženklintoje 1.27 geltonos spalvos zigzagu.

Todėl eksperto pasiÅ«lymas dalinti Gatvę, kurioje nėra skiriamųjų juostų, į tris įsivaizduojamas juostas (ekspertizės akto 8 pav.) dvi prieÅ¡ingų krypčių judėjimo juostos po 2,25 m ir viena juosta su priparkuotais automobiliais 2,8 m pločio - yra klaidingas net teoriÅ¡kai, nes pagal KET 100 punkto reikalavimus, prieÅ¡ingų krypčių eismÄ važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji iÅ¡ilginė važiuojamosios dalies aÅ¡is.

Be to, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-82 „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių“ 4 punkte nurodyta, kad „minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m. Priklausomai nuo kelio (gatvės) kategorijos eismo juostų plotis gali būti nuo 3,0 m iki 3,75 m. Prireikus ženklinamos eismo juostos, kuria vyksta tik lengvųjų automobilių eismas ir yra atitinkami eismo apribojimai, plotis gali būti sumažintas iki 2,75 m.“ Tai pat KET 3 priedo I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1. punkte teigiama:

„Siaura iÅ¡tisinė linija skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta; žymi eismo juostų kraÅ¡tus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ . Å iÄ linijÄ kirsti draudžiama, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ arba stovėjimo vietÄ .“ Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Gatvės važiuojamoji dalis, įskaitant ir parkavimo vietas iÅ¡ kairės žiÅ«rint Audi judėjimo kryptimi, turėtų bÅ«ti padalinta tik į dvi lygias juostas po 3,65 m, o ne, taip kaip nurodė Ekspertas, t. y.

Audi skirti tik vienÄ judėjimo juostÄ 2,25 m pločio, kai Toyota automobiliui atitenka dvi juostos atitinkamai 2,25 m ir 2,8 m pločio. 8. „Audi“ važiavo ir susidÅ«rimo metu buvo savo judėjimo krypties eismo juostoje. Šį faktÄ patvirtino eksperto ekspertizės akte pateikta tikėtino transporto priemonių susidÅ«rimo schema (ekspertizės akto 7 pav.), pagal kuriÄ susidÅ«rimas įvyko apie 2,8 m atstumu nuo deÅ¡inio Gatvės kraÅ¡to žiÅ«rint Audi judėjimo kryptimi, kuris gaunamas prie 2,25 m pločio Audi važiuojamosios juostos pridėjus 0,55 m pločio atkarpÄ , kuri savo ruožtu yra 2,25 m važiuojamosios Toyota juostos ir 1,7 m Audi atstumo nuo kairėje pusėje priparkuotų automobilių skirtumas.

Kadangi automobilių susidÅ«rimo vietoje Gatvės plotis yra apie 7,3 m, tai Gatvės vidurys yra 7,3m/2=3,65 m, o smÅ«gis įvyko Audi priekinės dalies kairiu kampu į Toyota priekinį valst. Nr. ženklÄ . IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad Toyota priekinė dalis susidÅ«rimo metu buvo Audi judėjimo krypties eismo juostoje. Tai atsitiko, nes Toyota vairuotojas tinkamai neatliko posÅ«kio į deÅ¡inę, o įstrižai kirsdamas Gatvę („kirto kampÄ â€œ) suko tiesiai iÅ¡ Geležinio Vilko g. į VieÅ¡bučio aikÅ¡telę, t. y. nesilaikė KET 101, 108, 109, 115, 119 punktų.

TÄ patį patvirtina ir Eksperto pateiktos eismo įvykio schema ekspertizės akte (ekspertizės akto 7 pav.) ir eismo įvykio nuotraukose (priedas 2), kuriose matyti, kad įsukinėjimo metu iÅ¡ Geležinio Vilko g. Toyota nesilaikė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiojamosios dalies kraÅ¡to, bÅ«tent už tai Å . B. ir buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo nutarimas. Ekspertizės akte neatsižvelgta į transporto priemonių pasirinktas judėjimo kryptis, nes Toyota siekė važiuoti bÅ«tent prie vieÅ¡bučio, t. y. kirsti visÄ Galvės gatvę, todėl eksperto prielaidos dėl galimų transportų prasilenkimo trajektorijų (ekspertizės akto 8 pav.) yra klaidingos.

9. Teismas selektyviai vertino byloje surinktus duomenis. 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu, o taip pat Å . B. 2019 m. liepos 18 d. skunde patvirtino, kad sukdamas į deÅ¡inę nepasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiojamosios dalies kraÅ¡to (administracinio nusižengimo bylos II- 101-817/2019 57 psl., administracinės nusižengimo bylos Nr. II-6-369/2020 6 psl.). Teisėjas nepagrįstai rėmėsi 2020 m. sausio 7 d. ekspertizės akto Nr. 11-1987 (19) iÅ¡vadomis, kuriame neatsižvelgta į PareigÅ«no 2019 m. birželio 28 d. priimtame nutarime iÅ¡vardintas aplinkybes ir už kokius KET pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiamas Å . B.. Teisėjas nepagrįstai tapatina eismo įvykio kaltininko nustatymÄ techniniu požiÅ«riu ir pareigÅ«no skirtÄ nuobaudÄ Å . B. už KET pažeidimÄ .

10. Teismo posėdžio metu apeliantė I. N. prašė skundÄ tenkinti. Nurodė, kad apylinkės teismo teisėjas nepagrįstai rėmėsi 2020 m. sausio 7 d. ekspertizės akto iÅ¡vadomis, kuriame neatsižvelgta į pareigÅ«no 2019 m. birželio 28 d. priimtame nutarime iÅ¡vardintas aplinkybes, už kokius kelių eismo taisyklių pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas Å . B.. Ekspertizės akto iÅ¡vados yra klaidingos. Ekspertas rėmėsi vaizdo įraÅ¡u, dėl kurio teisėtumo kyla abejonių ir neteisingais duomenimis.

Transporto priemonių padėtys vaizdo įraše, stop kadre, 6 paveikslėlyje, ekspertizės akte nesutampa su 7 paveikslėlyje pavaizduota tikėtina susidūrimo schema, t. y. stop karde „Audi“ ant šulinio dangčiu važiuoja kairiuoju ratu, o 7 paveikslėlyje- dešiniuoju. Eksperto pasiūlytas gatvės skirstymas į 3 juostas yra neįmanomas, nes neatsižvelgta į besikeičiantį gatvės plotį ir prieštarauja KET 100 p. reikalavimams, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d.

įsakymui. Ekspertas netyrė, ar Å . B., sukdamas į deÅ¡inę nepasitraukė kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, dėl ko jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo nutarimas. Remtis Å¡iuo aktu negalima. Važiuojamoji dalis pažymėta geltonos spalvos zigzagais, plotis yra 1,20 m iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad B. vairuojamas automobilis, sukantį deÅ¡inę nuo deÅ¡inio kelkraščio buvo atitolęs mažiausiai 1,20 m ir toliau įstrižai kertant gatvę link vieÅ¡bučio teritorijos vis labiau tolo nuo deÅ¡iniojo kelkraščio, taip atsidurdamas prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje ir keisdamas važiavimo kryptį nesustojo ir neįsitikino, kad tai yra daryti saugu- kirsti skersai gavę norėdamas patekti į vieÅ¡bučio stovėjimo aikÅ¡telės teritorijÄ .

Draudimo bendrovė jau yra priėmusi sprendimÄ , dėl eismo įvykio kaltininko ir atlygino žalÄ â€žAudi 100“ transporto priemonės savininkui. SusidÅ«rimas įvyko, kur nėra automobilių nei iÅ¡ kairės, nei iÅ¡ deÅ¡inės, kelias buvo vientisas ir niekas netrukdė. Atliekant posÅ«kį į deÅ¡inę niekas netrukdė „Toyota“ vairuotojui tinkamai atlikti posÅ«kį. Buvo pakankamai vietos įsitikinti ir pradėti atlikinėti kitÄ manevrÄ . 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu ir 2019 m. liepos 18 d. skunde Å .

B. pavirtino, kad sukdamas į deÅ¡inę nepasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, t. y. neužvažiavo ant geltonos spalvos zigzagais paženklintos važiuojamosios dalies. Teisėjas nepagrįstai tapatina eismo įvykio kaltininko nustatymo techniniu požiÅ«riu klausimÄ ir pareigÅ«nų skirtÄ nuobaudÄ Å . B. už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . PraÅ¡au skundÄ tenkinti. Papildydama dėl skaičiavimų, norėčiau pasakyti, jeigu pridėti eksperto neįvertintÄ važiuojamÄ jÄ dalį, gaunasi iÅ¡ kairės pusės 5,3 m iki susidÅ«rimo, o iÅ¡ kitos pusės- 2 m, taigi akivaizdžiai automobilis stovėjo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje.

11. Institucijos atstovas R. Ivanauskas prašė skundÄ tenkinti. Nurodė, kad nuo 2017 m. nustojo galioti ATP 127 straipsnio 2 dalis, kai turintis teisę vairuoti blaivus asmuo padaro eismo įvykį. Pagal naujÄ teisinį reglamentavimÄ , priežastinis ryÅ¡ys nustatinėjamas tik dėl padarytų pažeidimų, numatytų ANK 423 straipsnyje ir 428 straipsnio 3, 4, 5 dalyse. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas tuose eismo įvykiuose, kai vairuotojai blaivÅ«s, turintys teisę vairuoti ir automobiliai drausti, nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

AN2-94-898/2019). Kaltinimas Å . B. buvo pareikÅ¡tas tik dėl kelių eismo taisyklių KET 119 p. pažeidimo. Draudimo bendrovė jau yra nustačiusi kaltininkÄ . Tai kad vairuotojas nevažiavo deÅ¡iniau, patvirtina vaizdo įraÅ¡as, neneigia ir pats Å . B.. Važiuoti geltonu zigzagu galima, tiesiog stovėti draudžiama. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 795 yra apraÅ¡ytos procedÅ«ros, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose ne kartÄ yra citavęs šį teisės aktÄ , kaip turi elgtis draudėjai.

Prašė palikti galioti 2019 m. birželio 28 d. policijos nutarimÄ ir tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ .

12. Asmuo, kurio atžvilgius administracinio nusižengimo bylÄ nutraukta, Å . B. teismo posėdyje prašė skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė I. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, remiantis ekspertizės aktu ir padaryta iÅ¡vada dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. birželio 28 d. nutarimo, kuriuo Å . B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje, panaikinimu.

14. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Ivanausko 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Š. B. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. spalio 3 d., apie 11.20 val., Vilniuje, J. Jasinskio g. 14, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 ir 119 punktus.

15. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant Å . B. kaltės klausimÄ , nevertintina ar tarp jo veiksmų ir kilusio eismo įvykio buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kadangi, kaip jau minėta, iÅ¡ 2019 m. gegužės 23 d. administracinio nusižengimo protokolo (b. l.

46) bei 2019 m. birželio 28 d. nutarimo (b. l.

41) matyti, kad Š. B. nebuvo kaltinamas sukėlęs eismo įvykį.

16. Sutiktina su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai kėlė eismo įvykio kaltininko nustatymo klausimÄ , kai Å . B. skunde to nebuvo praÅ¡oma, tačiau, nors Å . B. nebuvo inkriminuotas autoįvykio, įvykusio 2018 m. spalio 3 d., kurio metu susidÅ«rė Å . B. vairuojamas automobilis „Toyota Prius“ ir I. N. vairuojamas automobilis „Audi“, sukėlimas, tačiau, sprendžiant ar Å . B. pažeidė KET 5 ir 119 punktus, Å¡iam pažeidimui nustatyti buvo vertintinos paties autoįvykio aplinkybės, kiek jos yra susijusios su Å . B. inkriminuotu KET 5 ir 119 punktų nurodomu pažeidimu.

17. Apeliantė teigia, kad ekspertui nebuvo užduotas klausimas ar Å . B., sukdamas į deÅ¡inę, pasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Nors toks klausimas ekspertui nebuvo užduotas, tačiau atsakant į klausimÄ dėl eismo įvykio mechanizmo, eksperto iÅ¡vadoje pasisakyta dėl Å¡ių aplinkybių, t. y. reikalavimo pasitraukti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to automobilio „Toyota Prius“ vairuotojui vykdymo nagrinėjamoje situacijoje. Dėl Å¡ių aplinkybių ekspertas paaiÅ¡kino ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pateiktas vaizdo įraÅ¡as neatspindi įvykio vietos ypatumų (nesimato iÅ¡važiavimo lenkto kelkraščio) bei filmuota tam tikru kampu dėl kameros padėties, be to, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 3R-374(2.13-1.) nustatė, kad 2018 m. spalio 3 d. eismo įvykio vaizdo įraÅ¡as Å . B. buvo perduotas pažeidžiant BendrÄ jį duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įstatymÄ . Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba pati nesikreipė į VieÅ¡butį dėl minėto vaizdo įraÅ¡o ir jo originalumas nėra iÅ¡tirtas, todėl Å¡iuo vaizdo įraÅ¡u negalima remtis. Su Å¡iais skundo argumentais nesutiktina. Teismas įvertino byloje esančių įrodymų visetÄ , o ne pavienius duomenis.

19. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl autoįvykio vaizdo įrašo, jo teisėtumo ir turinio vertinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių vaizdo įrašu negali būti nustatinėjami tarpiniai įvykių faktai. Autoįvykio vietos vaizdo įrašas patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir buvo vertinamas kitų įrodymų visumoje. Kaip matyti iš prijungtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-101-817/19 esančio situacijos vaizdo įrašo (b. l. 22), jame matomas vaizdas yra kokybiškas.

Automobilis. „Toyota Prius“, vairuojamas Å . B., iÅ¡ Geležinio Vilko gatvės įsukinėjo į teritorijÄ , kurioje deÅ¡inėje pusėje stovi priparkuoti automobiliai. Tuo metu pravažiavimu nuo Pakalnės gatvės, iÅ¡važiavimo į Geležinio Vilko gatvę, arčiau prie iÅ¡ kairės priparkuotų automobilių važiuoja automobilis „Audi 100“. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o taip pat matyti, kad artėjant prie Geležinio Vilko gatvės, automobilis „Audi“ pradėjo lėtinti greitį, užvažiuoja ant Å¡ulinio dangčio ir atsitrenkia į įsukinėjančio ir prieÅ¡ smÅ«gį beveik sustojusio, automobilio „Toyota Prius“ priekinės dalies vidurinę dalį.

Po smÅ«gio automobilis „Audi 100“ dar kurį laikÄ važiuoja į deÅ¡inę pusę, iki, kaip matyti iÅ¡ fotonuotraukų, atsitrenkia į Å¡aligatvio bortÄ o automobilis „Toyota Prius“ pasisuka prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir sustoja įvažiavime.

20. Vien aplinkybė, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 3R-374(2.13-1.) nustatė, kad 2018 m. spalio 3 d. eismo įvykio vaizdo įraÅ¡as Å . B. buvo perduotas pažeidžiant BendrÄ jį duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įstatymÄ , nesudaro pagrindo vaizdo įraÅ¡o duomenų iÅ¡ viso nevertinti. Kaip minėta, teismas vertino ne tik vaizdo įraÅ¡o duomenis, tačiau ir kitus byloje surinktus įrodymus – po autoįvykio bei vėliau darytas įvykio vietos fotonuotraukas, Å . B. bei I. N. paaiÅ¡kinimus, eksperto iÅ¡vadÄ . Nėra pagrindo teigti, kad vaizdo įraÅ¡e matomas situacijos vaizdas yra klaidingas ir neatitinka realios situacijos.

21. Byloje buvo paskirta ekspertizė tikslu nustatyti kurio eismo dalyvio (vairuotojo) ir kokie veiksmai techniniu požiÅ«riu tapo pagrindine eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Tačiau, kaip minėta, Å . B. nebuvo kaltinamas sukėlęs eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ar Å . B. padarė jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , ekspertizės iÅ¡vadas ir eksperto paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teisme vertina tik kaltinimo apimtyje, t. y., siekiant nustatyti ar Å . B., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ nurodytu laiku laikėsi važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to. 22. 2020 m. sausio 16 d. ekspertizės akte Nr. 11-1987-(19) dėl autoįvykio nurodyta, kad įvykio mechanizmas buvo sekantis - automobilis „Toyota Prius“ vairuojamas Å .

B., iÅ¡ Geležinio Vilko gatvės įsukinėjo į teritorijÄ , kurioje prie visų pakraščių stovi priparkuoti automobiliai. Tuo metu pravažiavimu nuo Pakalnės gatvės link, iÅ¡važiavimo į Geležinio Vilko gatvę, arčiau prie jam iÅ¡ kairės priparkuotų automobilių, apie 41 km/h greičiu, važiavo automobilis „Audi 100“, vairuojamas I. N.. Automobiliui „Audi 100“ artėjant prie Geležinio Vilko gatvės, vairuotoja I. N. pradėjo lėtinti greitį bei nusukinėti į deÅ¡inę pusę, ir automobiliui „Audi 100“ bÅ«nant užpakaliniais ratais ties Å¡ulinio dangčiu, o priekinės dalies kairiu kampu nuo kairėje priparkuotų automobilių apie 1.70 m. atstumu, atsitrenkia į įsukinėjančio ir prieÅ¡ smÅ«gį beveik sustojusio, automobilio „Toyota Prius“ priekinės dalies vidurinę dalį, į priekinį valst.

Nr. ženklÄ . Po smÅ«gio automobilis „Audi 100“ pavažiavo į priekį ir sustojo prie jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės buvusio Å¡aligatvio, o automobilis „Toyota Prius“ buvo pasuktas prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir sustojo įvažiavime (b.l. 77-82). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. Andrijauskas paaiÅ¡kino, kad ekspertizės akte nurodytame 2-me paveikslėlyje schema buvo sudaryta eismo įvykio nuotraukų pagrindu, kurios buvo pateiktos ir ortofotografija, kuri yra palydovinė fotonuotrauka ne eismo įvykio metu, bet tos vietos, kur įvyko eismo įvykis.

Ortofotografijoje matosi gatvių kontūrai, taip pat šulinio dangtis. Mastelis išvadoje yra nurodytas. Kadangi eismo įvykio vietoje rulete matavimai buvusiose automobilių padėtyse nėra padaryti, todėl tikėtina, kad šiokia tokia paklaida yra dėl šulinio dangčio. Dėl automobilių parkavimo - toje pačioje ortofotografijoje matosi transformatorinė būdelė ar kitas objektas. Jis taip pat yra pavaizduotas remiantis tuo pačiu metodu - iš ortofotografijos ir fotonuotraukų. Parkingo vietos nėra įvažiuojamoji dalis, todėl buvo matuojama tarpas nuo priparkuoto automobilio iki dešinėje pusėje esančio išvažiavimo borto.

Šis plotas buvo padalintas į dvi dalis. To pasėkoje duota išvada, kad automobilis „Audi“ važiavo priešpriešine eismo juosta. 2 pavyzdyje ir išvados 5 - 6 lape, 7 ir 8 pavyzdžiai yra užbrūkšniuoti plotai iki pirmojo automobilio. Jei pirmojo automobilio nebūtų, menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis gal keliais centimetrais pasikeistų. Ašinė linija pasikeistų galbūt keliais centimetrais, bet nepasikeistų metrais. Parkavimui skirtoje vietoje teisingai stovi antras automobilis.

Jei pirmasis stovintis automobilis BMW nestovėtų, aÅ¡inė linija Å¡iek tiek pasikeistų, tačiau vis tiek automobilis „Audi“ važiuotų prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta. Klausimas tik- kiek giliai jis bÅ«tų prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje. Dėl eismo įvykio mechanizmo iÅ¡vados iÅ¡ esmės nepasikeistų. GalbÅ«t keistųsi 2 punkte sÄ lyga, kuriÄ yra įvedęs - „jei turėtų objektyviÄ galimybę pamatyti“. Jei to pirmojo automobilio nebÅ«tų, galbÅ«t „Toyota Prius“ vairuotojas turėtų objektyvesnę galimybę matyti atvažiuojančiÄ â€žAudi“ prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje.

SusidÅ«rimo vietoje buvo galimybės prasilenkti dviem automobiliams. Kadangi automobilio „Audi“ vairuotoja nepasuko deÅ¡iniau toje vietoje, kur prasidėjo kelio iÅ¡platėjimas, ji susidÅ«rimo momentu važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta. Yra pateiktas susidÅ«rimo vaizdo įraÅ¡as, kurio stopkadras yra užfiksuotas 6 paveikslėlyje. Pagal šį susidÅ«rimo momentÄ masteliu buvo atkurtas 7 paveikslėlis. Pagal 7 pavyzdį, žiÅ«rint automobilio „Audi 100“ judėjimo kryptimi, susidÅ«rimas įvyko apie 2,5 m nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nuo kelio borto, t. y. ne nuo ten, kur baigiasi parkingas, o nuo kelio borto.

Dėl priparkuotų automobilių susiaurėjusiÄ kelio dalį dalino į dvi dalis. 8 paveikslėlyje schemoje yra pavaizduota tai, kad yra vietos prasilenkti, nevertinta, kaip važiavo. 8 paveikslėlyje vidurinę ašį pavaizdavo kaip menamÄ iÅ¡ilginę važiuojamosios dalies aÅ¡inę linijÄ . Jei automobilis „BMW“ nestovėtų ant minėtos linijos, bendrai važiuojamoji dalis praplatėtų apie 0,5 m, o kiekviena iÅ¡ tų dalių praplatėtų apie 0,25 m, menamos linijos padėtis žymiai nepasikeistų.

Vairuotojai patys turi įvertinti, kur yra menamoji iÅ¡ilginė važiuojamosios dalies aÅ¡is, priklausomai nuo situacijos. Kelio iÅ¡platėjime reikalinga laikytis deÅ¡iniojo kraÅ¡to, pravažiavus iÅ¡platėjimÄ , taip pat reikia važiuoti arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to, kiek įmanoma labiau paliekant tarpÄ iÅ¡ kairės (b. l. 143-145, 150-152). Kaip matyti iÅ¡ eksperto L. Andrijausko paaiÅ¡kinimų, nors tikėtina iÅ¡matavimų paklaida, tačiau jo iÅ¡vados dėl to nesikeičia, taip pat vertinant menamÄ jÄ iÅ¡ilginę važiuojamosios dalies ašį.

Kaip matyti iÅ¡ eksperto iÅ¡vados bei jo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, ekspertas, darydamas iÅ¡vadas dėl vaizdo įraÅ¡o turinio informatyvumo, vertino vaizdo įraÅ¡Ä kartu su kitais bylos duomenimis, taip pat ortografinėmis tyrimui aktualios vietos nuotraukomis. Vaizdo įraÅ¡o kokybė yra gera, tiek apeliantės, tiek Å . B. automobiliai, jų judėjimas prieÅ¡ ir po įvykio yra aiÅ¡kia matomi. Byloje nėra ginčo, kad vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuoti kiti automobiliai. MinėtÄ ekspertizę byloje atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas, turintis aukÅ¡tÄ jį transporto inžinerijos universitetinį iÅ¡silavinimÄ , eismo įvykių teismo eksperto kvalifikacijÄ , transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijÄ bei ekspertinio darbo staÅ¾Ä nuo 2007 m.

SkundÄ nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti eksperto kompetencija, jo padarytomis iÅ¡vadomis bei patikslinančiais paaiÅ¡kinimais.

23. Pagal KET 100 punkto reikalavimus, prieÅ¡ingų krypčių eismÄ važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji iÅ¡ilginė važiuojamosios dalies aÅ¡is. Nors apeliantė teigia, kad menamoji iÅ¡ilginė važiuojamosios dalies aÅ¡is (menama linija) Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti brėžiama toje vietoje, kuri nurodyta eksperto iÅ¡vadoje, tačiau apeliacinės instancijos teismui atlikus byloje dalinį įrodymų tyrimÄ , dalyti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, pagrindo nenustatyta.

24. Kelių eismo taisyklių 105 p. nustato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse. PrieÅ¡ingų krypčių eismÄ važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji iÅ¡ilginė važiuojamosios dalies aÅ¡is. Menamosios iÅ¡ilginės važiuojamosios dalies aÅ¡ies paskirtis atskirti prieÅ¡ingų krypčių eismÄ , jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo. Å iuo atveju eismo įvykio vietoje kelio ženklų ar ženklinimo, nurodančio eismo kryptis nebuvo, todėl vairuotojai turėjo vadovautis menamÄ ja iÅ¡ilgine važiuojamosios dalies aÅ¡imi ir įvažiuoti ar iÅ¡važiuoti į aikÅ¡telę laikydamiesi Å¡ios aÅ¡ies, neiÅ¡važiuodami į prieÅ¡ingÄ eismo kryptį.

Nagrinėjamu atveju, transporto priemonių važiavimo trajektorijos nesikirto – vairuotojai važiavo skirtingomis kryptimis, o byloje nustatyta, kad automobiliai ir pačioje siauriausioje vietoje turėjo galimybę prasilenkti.

25. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-82 „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių“ 4 punkte nurodyta, kad minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m.; priklausomai nuo kelio (gatvės) kategorijos eismo juostų plotis gali būti nuo 3,0 m iki 3,75 m.; prireikus ženklinamos eismo juostos, kuria vyksta tik lengvųjų automobilių eismas ir yra atitinkami eismo apribojimai, plotis gali būti sumažintas iki 2,75 m.“ Tačiau minėtu įsakymu nustatytas minimalus eismo juostos plotis numato juostų, kurios yra ženklinamos, minimalų ženklinamos eismo juostos plotį ir netaikomos gatvėms ir keliams, kurie nėra ženklinami, todėl, nagrinėjamu atveju, minėtas įsakymas negali būti taikomas.

26. IÅ¡ minėto KET 119 punkto sektų, kad automobiliai, važiuojantys tokiu keliu, kurį skiria menamoji iÅ¡ilginė važiuojamosios dalies aÅ¡is, skirta atskirti prieÅ¡ingų krypčių eismÄ , turi pasitraukti deÅ¡iniau tiek, kad galėtų prasilenkti su jiems prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu. Tokiu bÅ«du teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, kad Å . B. vairuojamas automobilis važiavo arčiau važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to menamos iÅ¡tisinės linijos atžvilgiu, t. y. laikėsi gatvės važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to, taip pat, sukdamas į deÅ¡inę, laikėsi važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to, todėl KET 119 punkto reikalavimų nepažeidė.

27. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarimÄ , nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: I. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Jurgita Mačionytė