2019-01-04 Nr. AB-618-3-61-3-02276-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2334-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02276-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 19.3.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir D. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir Kauno filialas, atsakovas) 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (3.1.6)KAS-1588 „Dėl 2015-10-21 prašymo“; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. cspr1-272; 3) priimti naują sprendimą: įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) Lietuvos Respublikai priklausančias 17/28 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) r., nuosavybės teises; 4) panaikinti Kauno filialo kadastro tvarkytojo 2015 m. vasario 25 d. ir 2015 m. vasario 24 d. sprendimus ir įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą iš NTR išregistruoti dviejų gretimų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)r., ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) r.) 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuosavybės teise valdo 59/100 dalį gyvenamojo namo, kitus statinius (duomenys neskelbtini) r., taip pat nuomojasi prie jų esančio 0,28 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/28 dalių. Ši sklypo dalis nėra įregistruota NTR, o likusi šio sklypo dalis priklauso D. B., kuriam taip pat priklauso ir visas gretimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Kauno filialas įregistravo 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų ginčo žemės sklypo ir gretimo sklypo kadastrinių matavimų duomenis, keisdamas sklypų ribos vietą ir patraukdamas visą pareiškėjo nuomojamą žemės sklypą į vakarus apie 8 metrus. Pasak pareiškėjo, jis kreipėsi į Kauno filialą, prašydamas įregistruoti NTR Lietuvos Respublikai priklausančią 17/28 dalį ginčo žemės sklypo, panaikinti ir iš NTR išregistruoti minėtų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis bei pateikti informaciją, susijusią su parengta kadastro duomenų byla, tačiau Kauno filialas ginčijamu 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, o Centrinis registratorius 2015 m. gruodžio 15 d. sprendime pakartojo Kauno filialo argumentus ir reikalavimo išregistruoti gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis nebenagrinėjo.

3. Pareiškėjas vertino, kad skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai teigiama, jog neturintiems nuosavybės teisių asmenims teisės aktai nesuteikia teisės kreiptis dėl nuosavybės teisės į trečiųjų asmenų nekilnojamąjį turtą įregistravimo. Kauno filialas nepagrįstai nereikalavo ne tik šio savininko patikėtinio sprendimo dėl kadastro duomenų bylos patikrinimo, bet ir paties šio bendraturčio patikėtinio prašymo dėl pasikeitusių sklypo kadastro duomenų, sklypo kadastrinių matavimų bylos įregistravimo viešajame registre. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nuomojasi ginčo žemės sklypo dalį, gauna žemės mokesčio deklaracijas, moka žemės nuomos mokestį, todėl turi teisinį suinteresuotumą reikalauti, kad jo nuomojamo žemės sklypo, kurio likusią dalį turi teisę pirkti bei yra pateikęs atitinkamą prašymą NŽT skyriui, duomenys nebūtų neteisėtai keičiami, sklypui nebūtų atliekami kadastriniai matavimai, kuriems nepritarė kitas, didesnę ginčo sklypo dalį valdantis savininkas. Be to, jokie veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, nebuvo atlikti, išskyrus kito bendraturčio vienašališkai, be valstybės patikėtinio žinios atliktus jau suformuoto ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atkreipė dėmesį, jog po neteisėtai atliktų kadastrinių matavimų pasikeitė ginčo sklypo plotas bei koordinatės, tačiau nauji riboženkliai nebuvo įrengti.

4. Pareiškėjas taip pat nesutiko su VĮ Registrų centro sprendimu atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, joks sprendimas anksčiau nebuvo priimtas, nes ankstesnį jo skundą taip pat buvo nuspręsta nenagrinėti. Pažymėjo, kad naujame prašyme ir skunde nurodė naujus faktinius duomenis, tad VĮ Registrų centrui nebuvo pagrindo vertinti, kad sprendimas tuo pačiu klausimu jau yra priimtas ar skundas jau išnagrinėtas. Pareiškėjo nuomone, jis atitinka suinteresuoto asmens apibrėžtį, kadangi gyvena ir nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ginčo sklype, besiribojančiame su kitu sklypu, kurių kadastro duomenys neteisėtai buvo pakeisti.

5. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas pažymėjo, kad jokių dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į dalį ginčo žemės sklypo įgijimą bei suteikiančių pareiškėjui ar jo atstovui teisę atstovauti šios žemės sklypo dalies savininką, pareiškėjo atstovas Kauno filialui nepateikė. NTR tvarkytojas, savarankiškai spręsdamas, kam priklauso likusi žemės sklypo, į kurį daiktinės teisės neįregistruotos, dalis ir kas ja naudojasi, viršytų savo kompetenciją.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, reikšdamas prašymus tiek VĮ Registrų centrui, tiek teritoriniam registratoriui, nurodydavo, jog prašo panaikinti ir išregistruoti ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis, kurie buvo įregistruoti teritoriniam registratoriui priimant atitinkamus sprendimus, o pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 30 straipsnį teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjas nėra ginčo žemės sklypų, kurių kadastro duomenys buvo pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimais, savininkas ar patikėjimo teise valdantis šiuos žemės sklypus ar jų dalį asmuo, todėl Centrinis registratorius pagrįstai sprendė, kad toks asmuo taip pat neturi teisės teikti prašymų (skundų) revizuoti kitiems asmenims priklausančių nekilnojamų daiktų kadastro duomenų registravimo NTR.

8. Atsakovas paaiškino, kad Komisija 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. csprl-197 atsisakė nagrinėti 2015 m. rugsėjo 14 d. gautą pareiškėjo atstovo prašymą, nes prašymo dėl žemės sklypų kadastro duomenų keitimo revizavimo pareiškėjas, nebūdamas žemės sklypų savininku, neturėjo teisės pateikti, todėl 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. csprl-272 atsisakė nagrinėti pareiškėjo atstovo skundo dalį dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo ir išregistravimo iš NTR, nes toks pareiškėjo atstovo reikalavimas jau išnagrinėtas, be to, pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra išlaikyta tik dėl reikalavimo įregistruoti NTR Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį). Mano, kad pareiškėjas yra praleidęs nustatytus skundo dėl Kauno filialo priimtų sprendimų padavimo terminus ir neprašo jų atnaujinti, be to, pareiškėjui teisines pasekmes sukelia šioje administracinėje byloje neginčijamas Komisijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. csprl-197, kadangi būtent jo pagrindu buvo pirmą kartą atsisakyta nagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka Kauno filialo priimtų sprendimų teisėtumą.

9. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ar jo atstovas nėra asmenys, turintys teisę teikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį įregistravimo. Pareiškėjas nepateikė įgaliojimo, suteikiančio teisę atstovauti Lietuvos Respubliką teikiant prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į dalį žemės sklypo NTR. Be to, Kauno filialui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į dalį ginčo žemės sklypo.

11. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo 2015 m. gruodžio 5 d. skunde nurodytos faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos kaip sudarančios pagrindą nagrinėti pareiškėjo skundą, nes jos nepaneigė 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime nurodytos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą priežasties – pareiškėjas nėra žemės sklypų savininkas ir pagal įstatymo nuostatas jis neturi teisės teikti prašymų dėl žemės sklypų kadastro duomenų įrašymo / pakeitimo, o taip pat ir revizavimo.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą. Nurodė, kad VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalį, be to, su pareiškėju nėra sudaryta ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartis. Paaiškino, kad, jeigu žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, skiriasi nuo NTR įregistruoto žemės sklypo ploto arba ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Kadastro nuostatų 1 priede, valdžios institucijos sprendimas nėra priimamas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime taip pat prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas panaikinti ir iš NTR išregistruoti ginčo žemės sklypų kadastro duomenis savo esme yra nekonkretus, paremtas prielaidomis, pareiškėjas nėra pateikęs jokio lygiavertę įrodomąją reikšmę turinčio įrodymo, kuriuo įrodinėtų tai, jog UAB „Topolinija“ parengtos kadastrinių matavimo bylos ar matininko G. U. atlikti kadastriniai matavimai bei jų pagrindu parengti ginčo žemės sklypų planai, skaičiavimai bei duomenys būtų laikomi ar pripažįstami neteisingais, nepagrįstais, neteisėtais, ar juose užfiksuoti ir viešajame registre įregistruoti įrašai prasilenktų su teisės aktų nurodymais. Pritarė VĮ Registrų centro ir NŽT atsiliepimuose nurodytiems argumentams. Nurodė, kad byloje nėra nustatytas joks pareiškėjo teisių pažeidimas dėl jo atžvilgiu viešojo administravimo srityje priimtų individualių teisės aktų / sprendimų, už kurį būtų atsakingas atsakovas ar NŽT.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo S. B. skundą atmetė, netenkino trečiojo suinteresuoto asmens D. B. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje.

15. Teismas, be kita ko, nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (3.1.6)KAS-1588 ir Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. cspr1-272 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini) r. sav. Trečiajam suinteresuotam asmeniui D. B. nuosavybės teise priklauso 1126/2867 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tokia pačia dalimi kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., bei 0,5710 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav. Daiktinės teisės į likusias 1741/2867 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., NTR neįregistruotos.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia NTR įregistruoti Lietuvos valstybės nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav.

17. Teismas, remdamasis Registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, vertino, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali paduoti tik šį nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo. Pareiškėjas nėra įsigijęs norimo įregistruoto ginčo žemės sklypo, todėl atsakovai Kauno filialas ir VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus įregistruoti NTR Lietuvos Respublikai nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalis. Tai, kad ginčo žemės sklype yra dalis pareiškėjui priklausančių statinių, nesuteikia jam teisės įregistruoti NTR kito asmens nuosavybės teisių, kai tokia teisė Registro įstatyme imperatyviai įtvirtinta tik nekilnojamojo daikto įgijėjui.

18. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą (toliau – ir Kadastro įstatymas) teisę keisti kadastro duomenis taip pat turi ne kiekvienas asmuo. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nėra ginčo žemės sklypo savininkas, jis taip pat nevaldo minėto žemės sklypo patikėjimo teise, Kauno filialas pagrįstai atsisakė keisti ginčo žemės sklypo duomenis pagal pareiškėjo prašymą.

19. Dėl Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. csprl-272 dalies, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo ir išregistravimo iš NTR, teismas pažymėjo, kad šiuo klausimu Komisija jau buvo pasisakiusi 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. cspr1-197, t. y. pareiškėjui buvo nurodyta, jog jis neturi teisės teikti prašymo (skundo) dėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų keitimo revizavimo, nes pareiškėjas nėra šių žemės sklypų savininkas. Teismas sprendė, kad VĮ Registrų centras pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.), pagal kurią skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.

20. Teismas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens D. B. prašymą priteisti iš pareiškėjo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šiuo atveju nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais, todėl skundą atmetus, jo teisės buvo apgintos ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas pabrėžė, kad D. B. prašo priteisti išlaidas už atstovavimą 2017 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje, kuris truko 13 min., todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 9 punktu, sprendė, kad šios bylinėjimosi išlaidos D. B. negali būti priteistos.

III. 21. Pareiškėjas S. B., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas teigia, kad sutinka, jog jis nėra ginčo žemės sklypo savininkas, turintis teisę pateikti prašymą dėl jo nuosavybės teisių išviešinimo jas įregistruojant, tačiau pradiniame skunde ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės atskleidžia, kad nesant įregistruotų akivaizdžiai egzistuojančių valstybės nuosavybės teisių į ginčo sklypo dalį, atsakovas nepagrįstai nepareikalavo šio „neįregistruoto“ savininko valios išreiškimo – prašymo dėl ginčo sklypo kadastro duomenų pakeitimo pateikimo. Atsižvelgiant į tokią ydingą atsakovo praktiką ir nuostatą dėl savo veiksmų teisinio pagrindo, pareiškėjo pažeistos subjektinės teisės turi būti apgintos įpareigojant atsakovą įregistruoti valstybės nuosavybės teises į savo pačios patikėtinio NŽT 2013 m. spalio 1 d. sprendimu suformuoto valstybinės žemės sklypo dalį.

23. Pareiškėjo nuomone, teismas neanalizavo ir nenurodė jokių motyvų dėl pareiškėjo skunde pateiktų išsamių argumentų, susijusių su valstybės nuosavybės teisių į ginčo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), egzistavimu. Nepaneigta, kad tokios (bendrosios dalinės) nuosavybės teisės realiai egzistuoja, net jeigu jos nėra įregistruotos registre, o D. B. bendrosios dalinės nuosavybės teisės yra įregistruotos viešajame registre. Teismas taip pat nenurodė, ar sklype akivaizdžiai esant dviem savininkams (nors tik vieno iš jų teisės yra įregistruotos), vienas iš savininkų gali be kito savininko keisti šio bendro sklypo kadastro duomenis, t. y. didinti plotą ir keisti koordinates.

24. Pareiškėjas nurodo, kad pati NŽT pripažįsta, jog ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylos derinimas su NŽT buvo būtinas, nes NŽT yra sklypo bendrasavininko patikėtinė, be jos valios atsakovas negalėjo priimti jokių vienašališkų D. B. prašymų dėl sklypo kadastro duomenų modifikavimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad su tokiu prašymu NŽT į atsakovą nesikreipė. Tačiau teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino ir nepagrįstai nenustatė teismų praktikos dėl Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies normos taikymo pažeidimų. Be to, LVAT 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi byloje Nr. eA-1409-520/2017 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir NŽT buvo įpareigota išnagrinėti pareiškėjo reikalavimą įregistruoti viešajame registre Lietuvos Respublikai priklausančių 17/28 dalių žemės sklypo nuosavybės teises. Taigi jeigu atsakovas 2015 m. vasario 25 d. nebūtų be valstybinės žemės sklypo patikėtinio prašymo įregistravęs ginčo sklypo naujų (ginčo) kadastrinių matavimų, tai valstybinės žemės sklypo savininko – valstybės ir jos patikėtinio – NŽT daiktinės teisės į ginčo sklypą dabar būtų registruojamos į 17/28 dalį suformuotą ginčo sklypo. Šiuo atveju pareiškėjo kaip suinteresuoto asmens teisių bei teisėtų interesų pažeidimas pasireiškė, nes D. B. jau beveik 2 metus reikalauja nugriauti pareiškėjo ūkinį pastatą, kuris po neteisėtų kadastro duomenų 2015 m. vasario 25 d. įregistravimo atsidūrė jam vienam priklausančiame gretimame sklype.

25. Pareiškėjas vertina, kad D. B. nebūnant vieninteliu ginčo žemės sklypo savininku neatsiranda jam teisė naudotis, valdyti ir disponuoti šiuo sklypu visiškai savo nuožiūra, t. y. vienašališkai keisti jo duomenis viešajame valstybės registre, statyti jame statinius, keisti sklypo užstatymą, plotą ar koordinates. Neaišku, kodėl atsakovas, 2015 m. vasario 25 d. priimdamas sprendimą įregistruoti ginčo matavimus, tokią D. B. teisę pripažino, nors kitų institucijų dokumentuose, įskaitant ir NŽT 2016 m. gegužės 30 d. raštą ir LVAT 2017 m. balandžio 24 d. nutartį, ši teisė nėra nepripažįstama. Vykdytojas matininkas G. U. neinformavo NŽT padalinio, tęsė sklypo kadastrinius matavimus, sudarė naują kadastro duomenų bylą ir nepagrįstai teikė juos įregistruoti atsakovo registre be NŽT pritarimo. Pažymi, kad po 2014 m. gruodžio 20 d. neteisėtai atliktų kadastrinių matavimų ginčo sklypo plotas pasikeitė iš 0,28 ha į 0,2867 ha, tačiau atsakovo darbuotojas nepareikalavo minėtos NŽT valios išraiškos dėl kadastro duomenų keitimo.

26. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo ir išregistravimo iš NTR Komisija jau buvo pasisakiusi 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime. Pareiškėjas naujame prašyme ir skunde, grįsdamas panašų, bet ne tapatų, reikalavimą, nurodė naujus faktinius duomenis, t. y. kad valstybė yra ginčo sklypo savininkė, pateikė NŽT 2015 m. spalio 9 d. raštą, NŽT 2013 m. balandžio 8 d. įsakymą, NŽT 2014 m. gruodžio 10 d. sutikimą, nurodė teisės aktų nuostatas dėl trečiojo asmens nuosavybės (patikėjimo) teisės atsiradimo įstatymo pagrindu (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 str. 1 d. 8 p.). Taigi Centriniam registratoriui nebuvo pagrindo vertinti, kad šiuo atveju sprendimas tuo pačiu klausimu jau yra priimtas ir yra taikytina VAĮ 23 straipsnio 6 dalis. Pažymi, kad pats Kauno filialas nėra priėmęs sprendimo šios skundo dalies nenagrinėti, kaip buvo padaryta Centrinio registratoriaus 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu. Akivaizdu, kad Kauno filialas nagrinėjo pareiškėjo 2015 m. spalio 21 d. prašymą ir jį išsprendė 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu, o ne atsisakė jį nagrinėti, kaip teigiama, pakartotinai. Taigi administracinė procedūra buvo užbaigta ir atsirado prielaidos jos tęsimui 2015 m. gruodžio 3 d. skundo Komisijai padavimo būdu.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl pradiniame pareiškėjo skunde nurodytos galimybės taikyti Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies normą, kuri numato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Pareiškėjas atitinka suinteresuoto asmens apibrėžimą, kadangi gyvena ir nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ginčo sklype, besiribojančiame su kitu ginčo sklypu Nr. 2, kurių abiejų kadastro duomenys neteisėtai buvo pakeisti. Pareiškėjo subjektiškumas pateikiant prašymą Kauno filialui ir skundą Centriniam registratoriui visiškai atitiko Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl Centrinio registratoriaus sprendimas jo nenagrinėti yra nepagrįstas.

28. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti prie bylos naują įrodymą – NŽT 2017 m. birželio 22 d. sprendimą dėl S. B. atstovo skundo.

29. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neskundė teismui Komisijos 2015 m rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. csprl-197, nors būtent jis pareiškėjui iš esmės sukelia teisines pasekmes. Klausimas dėl teritorinio registratoriaus 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. vasario 25 d. sprendimų teisėtumo nenagrinėtinas teisme dėl to, kad šie sprendimai nebuvo išnagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai 2015 m. rugsėjo 28 d. atsisakius nagrinėti tokio pobūdžio prašymą. Pareiškėjo prašymas panaikinti minėtus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimus, pareikštas tiesiogiai teismui, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

31. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai nenumato pareigos VĮ Registrų centrui aiškintis neišviešintus duomenis apie galimus nekilnojamojo daikto savininkus. Pareiškėjas taip pat neteisingai interpretuoja Kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas. Žemės sklypo kadastriniai matavimai gali būti atliekami ne tik Kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatytais atvejais, bet ir žemės sklypo savininko pageidavimu. Keičiant kadastro duomenis, nenurodytus Kadastro nuostatų 841.1.1.2 punkte, kadastro duomenys keičiami tik pagal asmens prašymą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, todėl pareiškėjas neteisingai teigia, jog Kauno filialas privalėjo pareikalauti valstybinės žemės patikėtinio valios išraiškos. Šiuo atveju 2014 m. gruodžio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų metu apskaičiuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., plotai nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų plotų skyrėsi ne daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida, nurodyta Kadastro nuostatų 1 priede, todėl NŽT vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas duomenų pakeitimui nebuvo reikalingas. Nurodo, kad pareiškėjo prašomas pridėti prie bylos naujas įrodymas neturi jokios įrodomosios galios vertinant Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo priimtų sprendimų teisėtumą.

32. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovas pažymi, kad valstybinės žemės patikėtinis – NŽT atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti atsakovą Kauno filialą įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teises. Nėra jokio dokumento, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų galimą įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, o nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus registruojamos išimtinai tik tokias teises patvirtinančių dokumentų pagrindu esant savininko ar patikėtinio prašymui (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22, 23 str.).

34. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad jis pateikė naujus faktinius duomenis, dėl kurių Komisija turėjo pareiškėjo 2015 m. gruodžio 3 d. skundą nagrinėti iš esmės. Pažymi, kad pateikti duomenys nepaneigė Komisijos 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. csprl-197 nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas neturi teisės teikti prašymo (skundo) dėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų keitimo revizavimo, nes pareiškėjas nėra šių žemės sklypų savininkas.

35. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjas ginčija ne atskirų duomenų, kurie įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre, neatitikimą registravimui pateiktiems dokumentams, o siekia nuginčyti į Nekilnojamojo turto kadastrą 2015 m. vasario 25 d. įrašytus nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylų pagrindu duomenis (pakeitimus) visa apimtimi, t. y. siekia, kad būtų panaikintas Kauno filialo 2015 m. vasario 25 d. sprendimas (įformintas registro įrašais) pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis. Todėl pareiškėjo nurodytos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomos. Taip pat atsakovas pažymi, kad reikalavimą ištaisyti žemės sklypų kadastro duomenis, įrašytus į Nekilnojamojo turto kadastrą, pareiškėjas pateikė tik teismui, todėl šiuo atveju nebuvo išlaikyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra ir teismas negalėjo tokio pareiškėjo reikalavimo nagrinėti.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

37. NŽT nurodo, kad pareiškėjas nėra ginčo žemės sklypo dalies nei savininkas, nei asmuo valdantis šią žemę patikėjimo teise, su pareiškėju nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat jis nėra ir subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą, todėl teismas teisingai sprendė, kad jis neturi teisės įregistruoti nekilnojamojo turto registre kito asmens nuosavybės teisių, kai tokia teisė Nekilnojamojo turto registro įstatyme imperatyviai įtvirtinta tik nekilnojamojo daikto įgijėjui. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius reikalauja papildomai atlikti ginčo sklypo matavimus. Nors NŽT 2017 m. birželio 22 d. rašte Nr. 1SS-1682-(8.5) padaryta išvada, kad teritorinio skyriaus prašymas pateikti žemės sklypo planą, parengtą vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatomis, yra perteklinis, nes ginčo žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nei vienas iš šių raštų nei paneigia, nei patvirtina pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

39. D. B. nurodo, kad nėra jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu, kadangi jame visiškai pagrįstai nurodyta, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali paduoti tik šį nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo. D. B. yra žemės sklypo Nr. 1 savininkas, todėl jis atitinka visus subjektui keliamus reikalavimus ir turėjo neabejotiną teisę pateikti prašymą dėl kadastro duomenų koregavimo. Pareiškėjas neįrodė savo skundo reikalavimų pagrįstumo, nenurodė teisinių pagrindų, kurie leistų pareiškėjui nuginčyti nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastrinius matavimus. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir dėl pareiškėjo argumentų, kad jo skundai atsakovui tariamai nebuvo pakartotiniai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė deklaratyvius argumentus dėl Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies taikymo, nes šiame ginče nebuvo įrodinėjami galimi kadastro duomenų netikslumai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodomų, pagrindžiančių jo teisių pažeidimo faktą dėl jo atžvilgiu viešojo administravimo srityje priimtų sprendimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Šioje byloje kilo ginčas iš esmės dėl atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo atsisakymo įregistruoti Lietuvos valstybės nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., ir suteikti prašomą informaciją pareiškėjui, t. y. dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (3.1.6)KAS-1588 ir Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. cspr1-272 teisėtumo bei pagrįstumo.

41. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

42. Bylos duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad atsakovas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendime pažymėjo, jog Komisija 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. csprl-197 jau yra išnagrinėjusi analogiško turinio prašymą dėl žemės sklypų kadastro duomenų panaikinimo, nurodydama, kad pareiškėjas, nebūdamas žemės sklypų savininku, neturi teisės teikti tokio pobūdžio prašymo; Pareiškėjas Kauno filialo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. csprl-272 minėtą Kauno filialo sprendimą paliko galioti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo bei išregistravimo iš NTR, nes toks pareiškėjo reikalavimas jau yra išnagrinėtas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. csprl-197.

43. Šios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą atsakovui, grįsdamas jį aplinkybėmis, kad jis nuomojasi ginčo žemės sklypo dalį, gauna žemės mokesčio deklaracijas, moka žemės nuomos mokestį, todėl turi teisinį suinteresuotumą reikalauti, kad jo nuomojamo žemės sklypo, kurio likusią dalį turi teisę pirkti bei yra pateikęs atitinkamą prašymą NŽT skyriui, duomenys nebūtų neteisėtai keičiami, sklypui nebūtų atliekami kadastriniai matavimai, kuriems nepritarė kitas, didesnę ginčo sklypo dalį valdantis savininkas; atkreipė dėmesį, jog po neteisėtai atliktų kadastrinių matavimų pasikeitė ginčo sklypo plotas bei koordinatės, tačiau nauji riboženkliai nebuvo įrengti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas sutinka, kad jis nėra ginčo žemės sklypo savininkas, turintis teisę pateikti prašymą dėl jo nuosavybės teisių išviešinimo jas įregistruojant, tačiau nesant įregistruotų akivaizdžiai egzistuojančių valstybės nuosavybės teisių į ginčo sklypo dalį, atsakovas nepagrįstai nepareikalavo šio neįregistruoto savininko (NŽT) valios išreiškimo. Be to, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenurodė jokių motyvų dėl pareiškėjo skunde pateiktų išsamių argumentų, susijusių su valstybės nuosavybės teisių į ginčo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), egzistavimu.

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Taigi nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenurodė jokių motyvų dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su valstybės nuosavybės teisėmis į ginčo sklypą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, ir pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

45. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarko VĮ Registrų centras (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), kuris įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruoti nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; 2011 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1136/2011).

46. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalis, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.

47. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentas yra, be kita ko, teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis, tačiau šio straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtina, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

48. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju jis atitinka suinteresuoto asmens apibrėžimą teisiniu požiūriu, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai bei atitinkamos valstybės įstaigos su tokia pozicija nesutinka.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali paduoti tik šį nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo, tačiau pareiškėjas nėra įsigijęs siekiamo įregistruoto žemės sklypo (jo dalies), esančio (duomenys neskelbtini) sav., todėl atsakovai Kauno filialas ir VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus įregistruoti NTR Lietuvos Respublikai nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalis. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog ginčo žemės sklype yra dalis pareiškėjui priklausančių statinių, nesuteikia jam teisės įregistruoti NTR kito asmens (šiuo atveju – Lietuvos valstybės) nuosavybės teisių, nes tokia teisė Registro įstatyme imperatyviai yra įtvirtinta tik nekilnojamojo daikto įgijėjui. Dėl nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas nėra ginčo žemės sklypo savininkas ir nevaldo minėto žemės sklypo dalies patikėjimo teise, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Kauno filialas pagrįstai atsisakė keisti ginčo žemės sklypo duomenis pagal pareiškėjo prašymą.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. csprl-272 dalies, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo ir išregistravimo iš NTR, pritardama šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išdėstytiems sprendime argumentams, sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Komisiją dėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, nepateikdamas jokių įrodymų, kad yra šių žemės sklypų savininkas, Komisija visiškai pagrįstai, remdamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo skundo tuo pačiu išnagrinėtu klausimu nenagrinėjo.

53. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat iš esmės pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė