2020-11-11 Nr. AB-22205-3-61-3-02062-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1778-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02062-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas)), 3 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiui, jis 2017 m. gruodžio 6 d. atvyko į Lukiškių TI-K. Atvykimo dieną Lukiškių TI-K darbuotoją informavo, kad jis – buvęs pareigūnas ir pateikė duomenis apie tarnybą, laiką ir užimtas pareigas.

3. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus pareiškėjas turėjo būti per 10 dienų išvežtas į pataisos įstaigą, tačiau dėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės ir neveikimo jis į Vilniaus PN buvo konvojuotas tik 2018 m. sausio 18 d. ir Lukiškių TI-K praleido 34 parom daugiau nei leidžiama pagal teisės aktus. Pareiškėjas pabrėžė, jog minėtą laikotarpį jis buvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis negu numatyta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje. Pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K ir gavo šios įstaigos atsakymą, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nukreipimo atlikti paskirtą bausmę buvo 2017 m. gruodžio 14 d. kreiptasi į Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą (toliau – ir Valdyba) dėl informacijos apie pareiškėjo tarnybą ir užimtas pareigas, o gavus šią informaciją Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriui pateikta motyvuota išvada, kurios pagrindu gavus Kalėjimų departamento paskyrą Nr. 3S-2, pareiškėjas buvo konvojuotas į Vilniaus PN. Tvirtindamas, kad Lukiškių TI-K anksčiau turėjo visą būtiną informaciją apie pareiškėjo tarnybą vidaus reikalų sistemoje, pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kreipimasis buvo perteklinis siekiant vilkinti pareiškėjo perkėlimą į jį laikyti sugriežtintomis sąlygomis.

4. Pareiškėjas be jokio teisėto pagrindo, nepadaręs jokio nusižengimo buvo 34 paras laikomas sugriežtintomis sąlygomis – kamerų tipo patalpoje, ribojant pasivaikščiojimų laiką, nesuteikiant įstatyme numatytų pasimatymų su šeimos nariais ir artimaisiais. Tokiais veiksmais Lukiškių TI-K pažeidė BVK 66 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjas dėl taikomų apribojimų buvo priverstas patirti dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, fizinius nepatogumus, orumo ir asmenybės pažeminimą, bendravimo galimybių su šeima sumažėjimą, t. y. neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti valstybė. Pažeidimas nebuvo trumpalaikis, be to, žinoma, kad tardymo izoliatoriuje asmenys laikomi žymiai griežtesnėmis sąlygomis ir patiria didesnius nepatogumus nei pataisos namuose.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjui pateikus informaciją apie tarnybą Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, 2017 m. gruodžio 14 d. buvo kreiptasi į ją dėl informacijos pateikimo apie pareiškėją. Gavus informaciją iš Valdybos, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos 105 punktu, Lukiškių TI-K pateikė Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą dėl pareiškėjo nukreipimo į Vilniaus pataisos namus bei pažymą apie pareiškėjo tarnybą. Patvirtintos išvados pagrindu iš Kalėjimų departamento gavus 2018 m. sausio 19 d. paskyrą, pareiškėjas planiniu konvojumi buvo etapuotas į Vilniaus PN.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo grindžiamas samprotavimais, o ne įrodymais. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir nurodomos žalos.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas, akcentuodamas CK 6.271 straipsnyje įtvirtintus valstybės civilinės atsakomybės pagrindus, nurodė, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

10. Teismas pažymėjo, kad ginčo tarp šalių nėra dėl aplinkybių, jog Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjui paskirta bausmė, įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 23 d. ir, kad pareiškėjas į Lukiškių tik atvyko 2017 m. gruodžio 6 d., be to, teismo vertinimu, šios aplinkybės buvo pagrįstos rašytiniais įrodymais. Byloje buvo nustatyta, jog pareiškėjas į Vilniaus PN buvo etapuotas 2018 m. sausio 18 d., nors, atsižvelgiant į BVK 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjas į pataisos įstaigą turėjo būti išsiųstas ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 16 d.

11. Įvertinęs atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 14 d. paklausimu kreipėsi į Valdybą dėl informacijos apie pareiškėją, teismas pažymėjo, jog atsakovas nepaaiškino teismui, kodėl tik 2017 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Valdybą, bei nenurodė ir nepateikė teismui, kada gavo atsakymą iš pareiškėjo buvusios tarnybos vietos. Atsižvelgęs į tai, kad Lukiškių TI-K nepateikė paaiškinimų ir nenurodė aplinkybių, kurios sąlygojo atsakovo delsimą kreiptis ir į Valdybą, ir Kalėjimų departamentą, teismas konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Aptartos faktinės aplinkybės bei teisinis reguliavimas patvirtino, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatą.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, jog dėl uždelsto perkėlimo jis patyrė diskomfortą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinės problemos ar kiti intensyvaus pobūdžio neigiami išgyvenimai. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas pareiškėjui priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 13. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo atstovo 3 400 Eur neturinės žalos atlyginimą (po 100 Eur už vieną neteisėto laikymo parą).

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, kad ilgiau nei nustato BVK 66 straipsnio 2 dalies nuostatos jis buvo laikomas sugriežtintomis sąlygomis.

15. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, priimtą sprendimą grindė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl esminio sveikatos pablogėjimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad patirta žala nebuvo grindžiama sveikatos problemomis, nes tokių jis nepatyrė. Teismas iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl patirtos neturtinės žalos. Neturinės žalos patyrimas konstatuojamas ne tik nustačius, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko asmens sveikata. Dėl neturtinės žalos pobūdžio, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, jos įrodinėjimas pasižymi specifika, be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos padarymo įrodyti tiesioginiais įrodymais parastai neįmanoma.

16. Pareiškėją neteisėtai laikant Lukiškių TI-K 34 paras ypatingai sugriežtintomis sąlygomis, jis patyrė papildomų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laiku nusiųstas į kitą pataisos įstaigą. Pareiškėjui buvo atimta galimybė turėti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus, apribota judėjimo laisvė, pasivaikščiojimai gryname ore, pažeidimas buvo intensyvus ir truko ilgą laiką. Šiuos argumentus, kaip pasireiškė neturtinė žala, teismas vertino netinkamai, todėl teisinga piniginė satisfakcija būtų 3 400 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

17. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

18. Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas padarytos neturtinės žalos dydis taip pat nepagrįstas. nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trūkumai darė tiesioginę įtaką pareiškėjui ir tai sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pagal CK 6.271 straipsnį, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatęs, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas per ilgai, t. y. pažeidžiant teisės aktus, todėl šiuo aspektu, remdamasis BVK 66 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, konstatavo Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumą, ir sprendė, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino pinigais ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (neveikimas), pasireiškę tuo, jog pareiškėjas buvo kardomojo kalinimo vietos administracijos nusiųstas į pataisos įstaigą nesilaikant BVK 66 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo atstovo teisės aktuose nustatytos pareigos nevykdymas, t. y. neteisėtas pareiškėjo laikymas 34 paras sugriežtintomis sąlygomis, sukėlė dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, apribojo judėjimo ir bendravimo galimybes, jo pažeistai teisei apginti tinkama satisfakcija yra 3 400 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo neturtinės žalos sąvoką (CK 6.250), nurodydamas, kad ginčijamos sąlygos nesukėlė esminio sveikatos pablogėjimo ar kitų reikšmingų neigiamų padarinių.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Atsakydama į apelianto argumentus jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

24. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

25. Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010 ir kt.) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

26. Tiek, kiek tai susiję su nustatytu žalos faktu ir byloje taikytu pareiškėjo teisių gynimo būdu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įvertinus pareiškėjo patirtus suvaržymus, yra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

27. Nors byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K ilgiau nei leidžiama pagal teisės aktus sukėlė reikšmingus sveikatos sutrikimus, tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamoje situacijoje dėl Lukiškių TI-K laikomiems asmenims taikomo režimo pareiškėjas patyrė perteklinių suvaržymų – pareiškėjas beveik visą parą praleisdavo kameroje ir negalėjo naudotis specialiosiomis BVK įtvirtintomis teisėmis, kuriomis naudojasi pataisos namuose laikomi nuteistieji, t. y. jo teisinė padėtis buvo blogesnė nei turėjo būti vykdant įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

28. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K, pasibaigus perkėlimo į Vilniaus PN terminui, trukmę (34 paras), į konstatuoto pažeidimo pobūdį (nevykdytas BVK 66 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos perkelti pareiškėją į Vilniaus PN), į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kuriuos sukėlė griežtesnės laikymo Lukiškių TI-K sąlygos, nei Vilniaus PN, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1498/2013, 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1925-261/2019), kartu įvertinusi bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad yra pagrindo didinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 600 Eur. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti priteistas didesnis (3 400 Eur) neturtinės žalos atlyginimas.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas atitinkamai keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė