2022-08-01 Nr. BB-5082-1-01-1-11842-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3861/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11842-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. B. (E. B.) kasacinio skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nutarties, priėmimo bei pirmosios instancijos nuosprendžio vykdymo sustabdymo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis E. B. kasaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio, iš dalies pakeisto Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nutartimi, dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (28 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir perkvalifikuoti šias nusikalstamas veikas į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei paskirti bausmę, mažesnę už šio straipsnio sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį; arba pripažinti E. B. kaltu padarius vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 1 dalyje; arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes 33 E. B. padarytus sukčiavimus kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas, nors pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad šias nusikalstamas veikas per trumpą laikotarpį padarė tie patys asmenys, veikdami ta pačia bendrininkavimo forma, atlikdami tuos pačius vaidmenis, veikdami identišku būdu, įgyvendindami tą patį nusikalstamą mechanizmą ir panaudodami tą patį, specialiai nusikalstamai veikai daryti įgytą juridinį asmenį (UAB „A“). Šios aplinkybės paneigia prielaidas, kad kiekvieną kartą nuteistųjų tyčia apgaule įgyti svetimą turtą formavosi iš naujo. Iš nuosprendžio ir nutarties turinio nėra aišku, kokiais motyvais šios veikos buvo atskirtos, o vien skirtingi turto šaltiniai, kaip pažymima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nesuponuoja kaltininkų tyčios atskirumo. Visų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės rodo, kad vykdant visus sukčiavimus kaltininkai veikė vieninga išankstine tyčia, siekdami iš kuo daugiau atskirų šaltinių įgyti kuo didesnės vertės turtą. Vieningą tyčią patvirtina ir nuteistojo D. K. parodymai, kuriais rėmėsi bylą nagrinėję teismai. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą – paskiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas visiškai nebuvo atsižvelgta į konkrečią situaciją, bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia laisvės atėmimo bausmės skyrimo ar teismų nustatyto jos dydžio, be to, teismai klaidingai nurodė, kad E. B. yra praeityje teistas du kartus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, E. B. padarytus sukčiavimus prieš skirtingus nukentėjusiuosius kvalifikuodami kaip atskiras nusikalstamas veikas, o ne vieną tęstinę. Savo argumentus kasatorius grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apie tęstinės nusikalstamos veikos samprata.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum.

Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – „pagrindas, priežastis, motyvas“) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019, 2K-168-489/2022).

Kasaciniame skunde nors ir pateikiama nutarčių, kuriose aiškinamas BK 182 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų vertinimo kaip tęstinės veikos galimybės, tačiau jose nustatytos aplinkybės nėra tapačios kasatoriaus baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010).

Vien vienarūšių veikų padarymas per trumpą laiko tarpą pats savaime nereiškia, kad padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes būtina papildoma sąlyga, kad veikos būtų jungiamos bendros tyčios. Nuteistojo E. B. teiginiai apie jo bendrą iš anksto susiformavusią tyčią apgaule įgyti pinigus iš kuo daugiau asmenų, kasaciniame skunde iš esmės grindžiami jam palankiu bylos duomenų vertinimu ir paties kasatoriaus versija, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Pažymėtina ir tai, kad BPK 320 straipsnio 3 dalis įtvirtina reikalavimą teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nei nuteistojo, nei jo gynėjo apeliaciniuose skunduose klausimas dėl E. B. padarytų veikų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės, nebuvo keliamas. Kita vertus, nuteistojo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo manyti, kad pagal paduotus apeliacinius skundus (kuriais buvo prašoma išteisinti E. B.) tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo teisingumo.

Kasaciniame skunde taip pat skundžiama teismų sprendimų dalis, susijusi su E. B. paskirta laisvės atėmimo bausme. BPK 376 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Nuteistojo kasacinis skundas iš esmės grindžiamas faktinių aplinkybių, susijusių su veikų pavojingumu bei apibūdinančių nuteistąjį vertinimu, siūlant jas vertinti kitaip, nei tai padarė bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Tokie argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Kasatorius akcentuoja, kad teismai suklydo nurodydami, jog praeityje E. B. yra teistas du kartus, nes teismų nurodomi teistumai (nuosprendžiai priimti 2020 metais) yra vėlesni, nei šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje nurodyta, jog E. B. teistas du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Priešingai nei akcentuojama kasaciniame skunde, teismai nenurodo, kad nuosprendžiai priimti iki E. B. padarant nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas šioje byloje. Apkaltinamasis nuosprendis nagrinėjamoje byloje priimtas 2022 m. vasario 3 d. Taigi, nuosprendžiai, priimti 2020 metais, yra ankstesni šioje byloje priimto nuosprendžio atžvilgiu.

Kasaciniame skunde įvardyti pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. B. (E. B.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas