2016-06-01 Nr. AB-11987-3-61-3-01217-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-122-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01217-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. G. su skundu (b. l. 1–7) ir patikslintu skundu (b. l. 39–41) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 32 665,04 Lt darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp jau faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. jai buvo privalu mokėti.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – ir STT) tarnauja nuo 2001 m. kovo 1 d. ir yra statutinė valstybės tarnautoja (pareigūnė). Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą (toliau – ir STT statutas, Statutas) jos darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos, kurie mokami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir STT statuto nustatyta tvarka. Nuo 2005 m. gegužės 1 d. jos pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 16. Iki 2009 m. gegužės 1 d. pareiginės algos koeficientas (16 kategorija) buvo 8,7. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymu buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams, t. y. pareiginės algos koeficientai sumažinti tik tam tikrai valstybės tarnautojų daliai. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. 16 kategorijai priskirto pareiginės algos koeficientas tapo 8,4. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu vėl buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai ir 16 kategorijai priskirto pareiginės algos koeficientas tapo 8,1. Dėl šių įstatymų pakeitimų pareiškėjai buvo nepagrįstai sumažintas pareiginės algos koeficientas.

Dėl priedo už kvalifikacinė kategoriją dydžio sumažinimo paaiškino, kad 2006 m. vasario 3 d. pareiškėjai buvo suteikta 1-oji kvalifikacinė kategorija, už kurią pagal tuo metu galiojusią STT statuto 30 straipsnio redakciją buvo skirtas 45 procentų pareiginės algos dydžio priedas. STT statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d., vėliau ir iki 2013 m. sausio 1 d., priedai už kvalifikacines kategorijas STT pareigūnams buvo sumažinti (už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją gaunamas 45 procentų pareiginės algos dydžio priedas sumažintas iki 30 procentų pareiginės algos dydžio). Dėl šių įstatymų pakeitimų jai nepagrįstai buvo sumažintas priedo dydis už kvalifikacinę kategoriją.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą ir tolimesnį šio įstatymo straipsnių pakeitimą sąlygojančius įstatymus bei STT statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą ir tolimesnį šio straipsnio pakeitimą sąlygojančius įstatymus. Dėl šių priežasčių, minėti Konstitucijai prieštaraujantys įstatymai, šioje byloje negali būti taikomi, todėl atsakovas jais remtis negali ir turi būti laikytina, kad pažeista pareiškėjos teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą, todėl privaloma išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir sumažinto priedo už suteiktą kvalifikacinę kategoriją dydžio: nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. apskaičiuojant pareiškėjos darbo užmokestį turėjo būti taikomas pareiginės algos dydžio koeficientas 8,7; o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. apskaičiuojant darbo užmokestį turėjo būti mokamas 45 procentų pareiginės algos dydžio priedas už kvalifikacinę kategoriją.

Pareiškėjos nuomone, nesumokėtos pareiginės algos skola nebuvo nulemta STT neteisėtų veiksmų, nes ši institucija taikė galiojusias įstatymo normas apskaičiuojant atlyginimo dydį, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Dėl susidariusios situacijos ir neišmokėto atlyginimo dalies yra atsakinga Lietuvos valstybė, iš kurios turi būti priteistas darbo užmokesčio skirtumas.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, kartu atstovaudama ir Lietuvos valstybę, pateiktuose atsiliepimuose (b. l. 12–14, 47–51) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pirmą kartą pareiškėjos pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymui, kuriuo sumažinti 15-20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai: 16 pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 8,7 iki 8,4. 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymui, pareiškėjos pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas mažinant 11 ir aukštesnių pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus: 16 pareigybės kategorijos pareiginės algos dydis sumažintas iki 8,1. Pagal STT statuto 30 straipsnio 2 ir 4 dalis STT pareigūnams priedai už tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją skaičiuojami procentais nuo pareiginės algos, todėl, sumažėjus pareiginei algai, pareiškėjai tuo pačiu sumažėjo priedų už tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. STT pareigūnams priedas pagal Valstybės tarnybos įstatymą už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją buvo sumažintas iki 30 procentų.

Pažymėjo, kad STT, mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį iki Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo įsigaliojimo, vadovavosi darbo užmokesčio mokėjimo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, o šiuo metu nėra priimtas joks teisės aktas, kuriuo vadovaudamasi STT galėtų pareiškėjai išmokėti darbo užmokesčio skirtumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjos V. G. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjai V. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, 32 665,03 Lt valstybės pareigūno darbo užmokesčio nepriemoką (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (2013 m. rugsėjo 19 d. XII-523, Žin. 2013, Nr. 102-5032). Šio įstatymo 2 straipsnyje Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlyta rengiant Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numatyti reikalingas lėšas atkuriamajai daliai ir teisės aktų nustatyto dydžio delspinigiams sumokėti; bei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šiuo metu dar nėra nustatytas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, nesukuria jokių prielaidų paneigimui pareiškėjos teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 str.). Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, jog pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti, t. y. nesukėlę realių teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Administracinių bylų teisenos įstatymas nereglamentuoja terminų, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Tokio termino nenustatyta ir Valstybės tarnybos įstatyme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo (žr., pvz., 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-638/2005).

Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad pareiškėja į teismą kreipėsi su 2012 m. balandžio 30 d., teismas sprendė, kad jos reikalavimai tenkintini nuo 2009 m. gegužės 1 d. Konstatavo, kad pareiškėjos konstitucinė teisė į teisingą atlyginimą už darbą pažeista ne neteisėtais darbdavio veiksmais (neveikimu), o Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymų pataisas, darbo užmokesčio nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos STT. Be to, nurodė, kad iš STT pažymų apie pareiškėjos darbo užmokestį matyti, kad pareiškėjai dėl pareiginės algos koeficientų bei dėl kvalifikacinės kategorijos sumažinimo nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. susidarė darbo užmokesčio nepriemoka – 32 665,03 Lt (neatskaičius mokesčių), kuri nebuvo išmokėta. Dėl šios sumos paskaičiavimo byloje ginčo nėra. Pareiškėja prašė priteisti 32 665,04 Lt, t .y. vienu centu daugiau, nei nurodama STT pažymose. Teismas skundą tenkino iš dalies – rėmėsi STT pažymomis ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, priteisė 32 665,03 Lt.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Jei apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmestų, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams.

Apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad šiuo metu nėra priimtas joks norminis teisės aktas, kuriuo vadovaujantis STT galėtų pareiškėjai išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, todėl nėra teisinio pagrindo išmokėti sumą, kuri iki 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo neišmokėta dėl darbo užmokesčio mokėjimo metu galiojusių valstybės tarnybos įstatymo bei STT statuto 30 straipsnio nuostatų taikymo.

Pareiškėja V. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija vykdymo aspektu, nors tokio prašymo pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikęs nebuvo, todėl apeliaciniame skunde nurodytas prašymas taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnį ar Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatas ir atidėti teismo sprendimo vykdymą, atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, priteisimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad STT direktoriaus 2005 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. P-58 pareiškėja ėjo A lygio 16 kategorijos pareigas (b. l. 52). STT direktoriaus 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. P-33 jai suteikta 1-oji kvalifikacinė kategorija (b. l. 54).

Ginčo santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas. STT statuto 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Pareigūnų pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją ir priemokos mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka. STT statuto 30 straipsnio 4 dalyje numatyti priedų dydžiai už kvalifikacines kategorijas. Šios dalies redakcijoje (2003 m. balandžio 11 d. Nr. IX-1409), galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatyta, kad priedas pagal Valstybės tarnybos įstatymą už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją – 45 procentus pareiginės algos. STT statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu (2009 m. liepos 17 d. Nr. XI-364) nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeistas 30 straipsnio 4 dalyje numatytas reguliavimas, nustatant, jog už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją bus mokama 30 procentų pareiginės algos.

Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatyti pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientai. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo redakcijoje (2008 m. spalio 1 d.; 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175), galiojusioje iki 2009 m. balandžio 30 d., buvo numatyta, kad 16 pareigybinei kategorijai pareiginės algos koeficientas yra 8,7. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymas (2009 m. balandžio 23 d. Nr. XI-227), kuriuo 16 pareigybinei kategorijai pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas į 8,4. 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. Nr. XI-363), kurio 1 priedas vėl buvo pakeistas ir 16 pareigybinei kategorijai buvo nustatytas 8.1 pareiginės algos koeficientas.

Šiuo atveju pareiškėjai, kaip STT statutinei pareigūnei, pagal nustatytą teisinį reguliavimą nuo 2009 m. gegužės 1 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažintas ir priedo dydis už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamame sprendime išanalizavęs aktualų teisinį reglamentavimą (jo pasikeitimus), susijusį su pareiškėjos darbo užmokesčio apskaičiavimu ginčijamu laikotarpiu, ir nustatęs, jog pareiškėjos darbo užmokestis buvo sumažintas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų dydžius, kurios Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo, nusprendė pareiškėjos pažeistas teises apginti priteisiant jai visą dėl Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų taikymo susidariusią darbo užmokesčio nepriemokos sumą.

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjai ginčo laikotarpiu nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl praradimų, patirtų dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo, kompensavimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016; 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjos reikalavimas, yra labai panašios į aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjos teisinė padėtis ar jo teikiami argumentai šioje byloje nėra išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d., t. y. jau po skundžiamo neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patenkinti pareiškėjos skundą ir priteisti jai darbo užmokesčio nepriemoką priėmimo, priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Grąžinimo įstatymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turi būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl konstatuoja, jog pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. pripažino, kad jie buvo neproporcingi. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė pareiškėjos pažeistų teisių gynimo būdą – darbo užmokesčio nepriemokos priteisimą iš atsakovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2016 m. vasario 15 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016; 2016 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016; 2016 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016; 2016 m. vasario 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-730-520/2016; 2016 m. vasario 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-883-520/2016 ir kt.).

Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos V. G. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė