88ade421-2d76-4e01-ad63-bf292a64d753 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1428-459/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01534-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

G. dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. 2020 m. rugsėjo 15 d. ieÅ¡kovė teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimus: 1) 2011 m. vasario 10 d. Darbo sutartį Nr. 3787, ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Grigeo Klaipėda“ sudarytÄ su atsakovu J. G., pripažinti negaliojančia dėl suklydimo ir (ar) apgaulės ab initio;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo J. G. ieÅ¡kovei AB „Grigeo Klaipėda“ byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2. 2020 m. spalio 13 d. atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo kategoriÅ¡kai nesutiko su ieÅ¡kiniu ir prašė civilinę bylÄ nutraukti, mano, kad ieÅ¡kovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl to yra pagrindas skirti jai baudÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinę bylÄ nutraukė ir skyrė ieÅ¡kovei 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, jos pusę, t. y. 2 500,00 Eur, sumokant valstybei ir kitÄ pusę Å¡ios baudos sumokant atsakovui.

Teismo motyvai: 3.1. Teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 10 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įdarbintas vadybininku. Darbo sutartis buvo keista keletÄ kartų, keičiant atsakovo darbo užmokestį bei pareigybę. 2019 m. gegužės 17 d. ieÅ¡kovė atsakovÄ atleido iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 5 punktÄ , t. y. kaip padariusį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . 2019 m. liepos 30 d. Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-115-11204/2019 pripažino atsakovo atleidimÄ neteisėtu ir priteisė su neteisėtu atleidimu susijusias iÅ¡mokas. 2020 m. kovo 3 d.

Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-366-1071/2020 atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir pripažino atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisė su neteisėtu atleidimu susijusias iÅ¡mokas. 2020 m. liepos 16 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-740-253/2020 atmetė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir paliko galioti 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimÄ . 2020 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės kasacinį skundÄ . 2020 m. kovo 3 d.

Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-366-1071/2020 yra įvykdytas – antstolis A. S. iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistas kompensacijas už neteisėtÄ atleidimÄ , o atsakovas yra sumokėjęs mokesčius nuo iÅ¡ieÅ¡kotos pinigų sumos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. 3.2. Nurodė, kad nors ieÅ¡kovė teismui pateiktu ieÅ¡kiniu tiesiogiai ir neinicijuoja tapataus ginčo, tačiau, nepaisydama galiojančio teismo sprendimo ir esant nepasikeitusiai faktinei situacijai, pakartotinai iÅ¡ esmės siekia jai nepalankaus teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo, sprendžiant tÄ patį ginÄÄ kitame teismo procese, tikėdamasi kitokio rezultato.

Toks sprendimo peržiÅ«rėjimas iÅ¡ principo negalimas, t. y. teismas sprendimu nepaneigs įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo ir juo nustatytų Å¡alims faktų, teisių ir pareigų. Taigi ieÅ¡kovės teismui pateiktu ieÅ¡kiniu siekiami rezultatai nesukurs ir nepanaikins ieÅ¡kovei ar atsakovui materialinių teisių ir (ar) pareigų. PrieÅ¡ingas teismų sprendimas reikÅ¡tų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo ignoravimÄ , galutinio teismo sprendimo kvestionavimÄ , bet ir teisinio apibrėžtumo (tikrumo) principo pažeidimÄ , teisinių santykių stabilumo ir asmens teisėtų lÅ«kesčių neužtikrinimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas yra tapatus jau iÅ¡nagrinėtam, pagal tapatų ieÅ¡kinį iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ teismas privalo nutraukti (LR CPK 293 straipsnio 3 punktas). 3.3. Nurodė, kad akivaizdu, jog ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pareikÅ¡dama nepagrįstÄ ieÅ¡kinį esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo nutraukta darbo sutartis, ir reikÅ¡dama tapatų ieÅ¡kinį teismui, todėl ieÅ¡kovei paskirta 5 000 Eur bauda, iÅ¡ kurių 2 500 Eur suma skiriama atsakovui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. AtskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė grindžia tokiais motyvais: 4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje net du kartus konstatavo, kad ieÅ¡kovė teismui pateiktu ieÅ¡kiniu neinicijuoja tapataus ginčo, vis dėlto nutraukė civilinę bylÄ bÅ«tent LR CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. 4.2. Nurodo, kad teismui aplinkybė dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimo teisėtumo iÅ¡sprendimo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi buvo atskleista ieÅ¡kinyje, todėl teismas turėjo ir galėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, vadovaudamasis LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, numatančiu analogiÅ¡kÄ pagrindÄ , kaip ir LR CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas, tačiau tokio pagrindo pagrįstai neįžvelgė ir civilinę bylÄ iÅ¡kėlė. 4.3.

Nurodo, kad iÅ¡nagrinėta darbo byla ir byla, inicijuojama reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu, nėra tapačios, nes skiriasi ginčo dalykas ir teisinis bei faktinis ginčo pagrindas, skiriasi darbo sutarties nutraukimo ir pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės. 4.4. Nurodo, kad teisė į teisminę gynybÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių asmens teisių, kurios ne tik asmeniui niekas negali atimti ar apriboti, bet įstatymas netgi draudžia pačiam asmeniui jos atsisakyti, todėl su Å¡ios teisės ribojimu ir kelio užkirtimu tolesnei bylos eigai, kÄ lemia skundžiama nutartis, teismai turi elgtis ypač atsakingai ir apdairiai, o ne „žongliruoti“ Å¡ia teise vienÄ dienÄ priimdami ieÅ¡kinį ir iÅ¡keldami bylÄ , o kitÄ dienÄ , nepasikeitus jokioms faktinėms ir (ar) teisinėms aplinkybėms, bylÄ nutraukti. 4.5.

Nesutinka su teismo paskirta bauda, nes, apeliantės manymu, ieÅ¡kinio pagrįstumÄ teismas gali įvertinti tik iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ bendrame bylos aplinkybių kontekste ir iÅ¡tyręs visus byloje esančius įrodymus, o ne ieÅ¡kinio priėmimo ar pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje raÅ¡ytinio proceso tvarka, o paskirtos baudos dydis neproporcingas tariamam piktnaudžiavimui konstitucine teise kreiptis į teismÄ .

5. Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Teismas k o s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla ir paskirta bauda ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesu, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl atskirojo skundo dalyko 9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. ieÅ¡kovė teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimus: 1) 2011 m. vasario 10 d. darbo sutartį Nr. 3787, ieÅ¡kovės AB „Grigeo Klaipėda“ sudarytÄ su atsakovu J. G., pripažinti negaliojančia dėl suklydimo ir (ar) apgaulės ab initio;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo J. G. ieÅ¡kovei AB „Grigeo Klaipėda“ byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad bendrovė iÅ¡ esmės suklydo, sudariusi darbo sutartį su atsakovu, dėl atsakovo panaudotos apgaulės, nutylint aplinkybę, kuri bendrovei, jei ji bÅ«tų buvusi atskleista, bÅ«tų buvusi esminė, apsisprendžiant, ar (ne)sudaryti sutartį, t. y. atsakovui nutylint aplinkybę (faktÄ ) apie jo teistumÄ už tyčinius nusikaltimus. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino (ieÅ¡kinio tikslas), kad pripažinus darbo sutartį negaliojančia LR CK nustatytais pagrindais, į kuriuos nukreipia LR DK 53 straipsnio 7 dalis, nebeliktų teisinio pagrindo darbo byloje spręsti, ar darbo sutarties nutraukimas kitais pagrindais buvo teisėtas arba neteisėtas, kadangi darbo sutarties negaliojimas savaime reiÅ¡kia pačiÄ darbo sutartį esant neteisėtÄ .

10. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp šalių darbo ginčas galutinai buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 16 d. nutartimi, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Pastarasis teismas pripažino, kad atsakovas J. G. ieškovės AB „Grigeo Klaipėda“ 2019 m. gegužės 17 d. iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai.

Teismas nustatė, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės nutraukta teismo sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ ; nusprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 53 284,00 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2019 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. kovo 3 d.), o nuo 2020 m. kovo 4 d. iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui J.

G. po 266,42 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui keturių atsakovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijÄ â€“ 22 272,72 Eur (neatskaičius mokesčių). 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. spalio 22 d. nutartimis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės kasacinius skundus. 2020 m. kovo 3 d.

Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-366-1071/2020 yra įvykdytas – antstolis A. S. iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistas kompensacijas už neteisėtÄ atleidimÄ , o atsakovas yra sumokėjęs mokesčius nuo iÅ¡ieÅ¡kotos pinigų sumos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

11. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatęs, kad ieÅ¡kovė, nepaisydama galiojančio teismo sprendimo ir esant nepasikeitusiai faktinei situacijai, pakartotinai iÅ¡ esmės siekia jai nepalankaus teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo, sprendžiant tÄ patį ginÄÄ kitame teismo procese, civilinę bylÄ nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Apeliantė nesutikdama su ginčijama nutartimi nurodo, kad iÅ¡nagrinėta darbo byla ir byla, inicijuojama reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu, nėra tapačios, nes skiriasi ginčo dalykas ir teisinis bei faktinis ginčo pagrindas, skiriasi darbo sutarties nutraukimo ir pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs jau iÅ¡nagrinėtÄ darbo bylÄ ir apeliantės reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio turinį ir esmę, neturi pagrindo sutikti su jos argumentais.

12. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimÄ Å¡alių ginčas laikomas iÅ¡spręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkÅ«rimas tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis).

Tai reiÅ¡kia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi bÅ«ti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali bÅ«ti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiÅ¡kia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylÄ , tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis).

13. Apeliantė savo ieÅ¡kinio 62 punkte nurodė, kad pripažinus darbo sutartį negaliojančia LR CK nustatytais pagrindais, į kuriuos nukreipia LR DK 53 straipsnio 7 dalis, nebeliktų teisinio pagrindo darbo byloje spręsti, ar darbo sutarties nutraukimas kitais pagrindais buvo teisėtas arba neteisėtas, kadangi darbo sutarties negaliojimas savaime reiÅ¡kia pačiÄ darbo sutartį esant neteisėtÄ . Taigi apeliantė Å¡iuo ieÅ¡kiniu pati pripažįsta, kad, nepaisydama galiojančio teismo sprendimo ir esant nepasikeitusiai faktinei situacijai, pakartotinai iÅ¡ esmės siekia jai nepalankaus teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo, sprendžiant tÄ patį ginÄÄ kitame teismo procese, tikėdamasi kitokio rezultato.

Toks ieškovės nurodytas ieškinio tikslas, nepaisant to, kad yra grindžiamas DK, o ne CK teisės normomis (net ir ieškinio patenkinimo atveju), nebūtų pasiektas, t. y. nereikėtų spręsti klausimo, ar darbo sutarties nutraukimas buvo teisėtas arba neteisėtas, kadangi šalių darbo ginčas (byla) yra baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti apeliantės teiginiams, kad ginčas tarp šalių nėra užbaigtas, kadangi sprendimas ne tik yra priimtas, įsiteisėjęs, bet ir įvykdytas.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau du kartus 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir spalio 22 d. nutartimis atsisakė priimti apeliantės kasacinius skundus, pažymėdamas, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžia, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, kad kasaciniame skunde keliama teisės problema turi esminę reikšmę teisės taikymo ir aiškinimo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Atsižvelgiant į CPK 345 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 3 mėnesių terminÄ kasaciniam skundui paduoti nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos, akivaizdu, kad terminas yra suėjęs (Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta ir įsiteisėjo 2020 m. liepos 16 d.), todėl kasacija nebegalima.

14. Taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, inicijuodama naujÄ teisminį procesÄ tarp tų pačių Å¡alių dėl tos pačios jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nutrauktos darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau stengdamasi modifikuoti ieÅ¡kinio pagrindÄ taip, kad iÅ¡vengtų jo prilyginimo tapačiam jau iÅ¡nagrinėtam ginčui, iÅ¡ tiesų siekia jau iÅ¡spręsto ginčo pakartotinio nagrinėjimo, t. y. jai nepalankaus teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo, sprendžiant tÄ patį ginÄÄ kitame teismo procese, tikėdamasi kitokio rezultato. Tačiau toks peržiÅ«rėjimas iÅ¡ principo negalimas, t. y. teismas Å¡iuo sprendimu (net ir ieÅ¡kinio patenkinimo atveju) nepaneigs įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo ir juo nustatytų Å¡alims faktų, teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai civilinę bylÄ nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

15. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas elgėsi nenuosekliai iÅ¡ pradžių ieÅ¡kinį priimdamas, o vėliau bylÄ nutraukdamas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tam Civilinio proceso kodekse ir yra numatyta galimybė civilinę bylÄ nutraukti, kai ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje nėra tinkamai įvertinos arba teismui dar nėra žinomos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės.

16. Apeliantė nesutinka ir su ginčijama nutartimi paskirta bauda, nes, jos manymu, ieÅ¡kinio pagrįstumÄ teismas gali įvertinti tik iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ bendrame bylos aplinkybių kontekste ir iÅ¡tyręs visus byloje esančius įrodymus, o ne ieÅ¡kinio priėmimo ar pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje raÅ¡ytinio proceso tvarka, o paskirtos baudos dydis neproporcingas tariamam piktnaudžiavimui konstitucine teise kreiptis į teismÄ .

17. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimÄ procesu paskirti baudÄ . Pagal formuojamÄ kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos:

Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas praÅ¡ymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Ä®statyme nustatytos teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar paduoti apeliacinį skundÄ , remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (iÅ¡oriniais) jo pasireiÅ¡kimo požymiais (pvz., ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«džiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sÄ moningai sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ ), toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas ir turi bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė puikiai suvokdama, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas yra užbaigtas, o sprendimas ne tik įsiteisėjęs, bet ir įvykdytas, siekdama darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, kai darbo sutartis teismo sprendimu jau yra nutraukta, ir žinodama, kad tai niekaip nebepakeis materialiųjų Å¡alių teisių ir pareigų, vis tiek sistemingai inicijuodama teismo procesus (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieÅ¡kinį jau buvo atsisakyta priimti) siekdama kitokio ginčo iÅ¡sprendimo rezultato, akivaizdžiai piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir toks apeliantės elgesys negali bÅ«ti toleruojamas ir vertinamas kaip sÄ Å¾iningas, kadangi apeliantė ignoruoja teismo sprendimo privalomumo principÄ , kvestionuoja galutinį teismo sprendimÄ , be to, pažeidžia teisinio apibrėžtumo (tikrumo), teisinių santykių stabilumo ir asmens teisėtų lÅ«kesčių principus.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo apeliantei pagrįstai paskirta bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012 apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo klausimu pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ; atskirais atvejais apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį / atskirÄ jį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisiniam rezultatui byloje, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 20. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimÄ ir baudos skyrimÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Raimonda Andrulienė